„Taip, tokios formuluotės, kaip dabar ji skamba, kuri turi tam tikrų asociacijų – jos nėra turbūt tikslinga naudoti, tiesiog, tą pačią mintį galima pasakyti ir kitais žodžiais“, – žurnalistams sekmadienį sakė M. Lingė.

„Tai yra paprastas, elementarus žmogiškas neapsižiūrėjimas“, – pridūrė jis.

I. Šimonytė sulaukė kritikos dėl penktadienį pristatyto jos prezidento rinkimų kampanijos šūkio „Stipri prezidentė-stipri šalis“, kadangi su beveik identišku šūkiu „Stiprus prezidentas – stipri Rusija“ 2018-ųjų Rusijos prezidento rinkimuose dalyvavo ir autoritarizmu kaltinamas V. Putinas.

M. Lingė tvirtino, kad rinkimų kampanijoje bus koncentruojamasi diskusijoms apie valstybės viziją, tačiau toliau bus pabrėžiamas stiprios kandidatės įvaizdis.

„Norėsime pasakyti tą pačią mintį apie stiprią kandidatę, kuri gali eiti stiprios prezidentės pareigas ir duoti daugiau galimybių stiprinti Lietuvą“, – sakė jis.

I. Šimonytė: ne šūkiai laimi rinkimus

Pati I. Šimonytė tvirtino į kritiką reaguojanti ramiai ir šūkio panašumo nesureikšmina sakydama, jog „ne šūkiai laimi rinkimus“.

„Aš labai ramiai į šią kritiką reaguoju, todėl, kad jeigu galėčiau sugalvoti tokį šūkį, kuris išspręstų visas Lietuvos problemas, tikrai sugalvočiau, tikrai, mano supratimu, ne šūkiai laimi rinkimus, o kandidatai. Daug labiau bijočiau kandidatų, kurie nori būti panašūs į poną Putiną“, – žurnalistams sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė į prezidentus.

„O tai, kad ponas Putinas kartais vartoja teisingus žodžius, bet visą laiką juos vartodamas meluoja,  tai taip yra: jis nėra nei stiprus prezidentas, nei Rusija yra stipri šalis. Bet tikrai, su komanda pasitarsime ir šį klausimą išspręsime (...). Tai yra tikrai labai menkas klausimas visų klausimų sąraše“, – I. Šimonytė

Klausiama, ar partija bei jos rinkimų štabas neapsižiūrėjo galvodami rinkimų devizą, ji sakė Rusijos rinkimų šūkių nesekanti.

„Ar jūs galvojate, kad aš seku Putino šūkius? Tikrai ne, ir dar daugiau: Putinas nebuvo originalus tame šūkyje“, – kalbėjo premjerė.

Kaip praneša Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyrius, daugiakultūriškumas ir daugiakalbiškumas yra Vilniaus rajono vertybės, kurias perteiks šūkis „Čia susipina kalbos, kultūros, istorijos“.

Kuriant savivaldybės vizualinį identitetą buvo siekiama ne tik pristatyti naują, modernesnį rajono „veidą“, bet tuo pačiu pabrėžti unikalų Vilniaus krašto kultūrinį paveldą – verbą.

„Būtent verboje organiškai sudera skirtingi sezonai, spalvos, pynėjų kartos, krikščioniškoji prasmė bei meninės intencijos. Todėl ji puikiai tinka kaip simbolis, pristatantis Vilniaus rajono daugiakultūrinę, spalvingą ir margą istoriją, gilias tradicijas bei tautų darną, kuria turime didžiuotis ir kuri daro mūsų rajoną unikalų“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst.

Pasak jos, Vilniaus rajoną pristatančio ženklo grafinio atvaizdavimo idėja kilo iš karpinių, kurie taip pat yra neatsiejami nuo Vilniaus krašto kultūros. Verbas vaizduojančių karpinių elementams suteikus šiuolaikišką grafinę išvaizdą sukurti skirtingi simboliai, iš kurių sudaromas logotipas.

„Sukurtas Vilniaus rajono logotipas yra dinaminis ir pagal poreikį galima rinktis iš 3, 4 arba daugiau elementų verbos versijų. Kaip ir tautodailininkių rišamos, gyvybę simbolizuojančios verbos visada skirtingos – dviejų vienodų nerasi, taip ir mūsų logotipas – gyvas ir besikeičiantis“, – pažymi Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Kaip ir tautodailininkių rišamos, gyvybę simbolizuojančios verbos visada skirtingos – dviejų vienodų nerasi, taip ir mūsų logotipas – gyvas ir besikeičiantis.

Pagrindinę logotipo versiją sudaro trys elementai, kurių prasmė asocijuojasi su Vilniaus rajonu – tai puošni nendrių ar lendrūnų viršūnė (žalia ir graži rajono gamta), šv. Kazimiero karūna ir širdelė.

„Šv. Kazimieras yra Lietuvos ir Lietuvos jaunimo globėjas bei laikomas amatininkų globėju. Savo vaikystės atostogas kartu su mokytoju J. Dlugošu praleisdavo Vilniaus rajone esančioje Medininkų pilyje. Atsiradus šv. Kazimiero kultui yra rengiami atlaidai ir organizuojama tradicinė Kaziuko mugė. Šventojo garbei amatininkai stengėsi paruošti gaminius, atspindinčius jo asmenybę. Taip ir buvo sukurtos verbos su šv. Kazimiero „karūna“, širdelės formos verbos bei meduoliai. Širdelės forma, tai dar aliuzija į Kaziuko meduolius, kurie įprastai yra širdies formos su įvairiais šmaikščiais užrašais. Verba ir tradiciniai Kaziuko meduoliai – tai Vilniaus krašto pasididžiavimas“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

„Ilgai puoselėta mintis pagaliau įgavo pavidalą. Naujasis logotipas ir firminis stilius bus naudojami komunikacijoje – mūsų rajono bruožams ir išskirtinumui atspindėti, atpažįstamumui didinti. Padės būti arčiau gyventojų ir svečių“, – įgyvendinta idėja džiaugėsi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Liucina Kotlovska.

Ji  pridūrė, kad dar šiemet planuojama pristatyti ir atnaujintą, modernesnę bei patogesnę savivaldybės interneto svetainę www.vrsa.lt.

„Iki šiol neturėjome logotipo, o viešojoje komunikacijoje naudojome rajono herbą, kuris ir toliau bus oficialus skiriamasis ženklas. Netrukus palaipsniui pradėsime komunikuoti pasitelkdami naujus vizualinius sprendimus. Tikimės, kad šią idėją ir vizualinę kalbą priims tiek mūsų rajono gyventojai, tiek svečiai“, – sakė Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Jolanta Gulbinovič.

Kūrybinį darbą atliko prekės ženklo kūrimo ir dizaino agentūra „Folk“.

Kijevas priima 20 tūkst. svečių, kurie atvyko į „Eurovizijos“ dainų konkursą, todėl visomis išgalėmis siekiama paslėpti praeities žaizdas ir parodyti Vakarams, kad Ukraina įveikė politinę sumaištį, sėkmingai šalina kruvino karo padarinius ir pastaraisiais metais tapo labiau europietiška.

Kviečia švęsti įvairovę

„Eurovizijos“ kaimelis su lauko aline, milžiniškais ekranais ir pagal naujausias technologijas įrengta scena, dabar įkurtas ten, kur prieš trejus metus buvo nuverstas Kremliui draugiškas prezidentas Viktoras Janukovičius.

Kaimelis oficialiai atidarytas gegužės 4 d., kai prasidėjo gegužės 9–13 d. vykstančio „Eurovizijos“ dainų konkurso repeticijos pagrindinėje renginio arenoje kitapus Dniepro. Šalia esančioje Nepriklausomybės aikštėje, kur vyko svarbiausi 2013–2014 m. revoliucijos įvykiai, didelis tentas su užrašu „Laisvė yra mūsų religija“ anglų ir ukrainiečių kalbomis dengia Profesinių sąjungų pastatą, kurį tuomet nuniokojo gaisras. O visame mieste galima pamatyti šių metų konkurso šūkį „Švęskime įvairovę“.

Tačiau kai kurie ukrainiečiai svarsto, ar tik Kijevas nesistengia užmaskuoti didesnių problemų. Pasak jų, akivaizdūs pokyčiai rengiantis dainų konkursui galbūt atspindi cinišką ir paviršutinišką po Euromaidano suformuotos valdžios požiūrį į esmines reformas, visų pirma įvairovės, įtraukties ir žmogaus teisių srityje.

Pažanga diegiant vakarietiškus principus – ne tokia, kaip skelbiama?

Kiti atkreipia dėmesį į skandalus, susijusius su korupcija ir Rusija – problemomis, kurios persekioja Ukrainą nuo pat nepriklausomybės; ir tai yra ženklas, kad Ukrainos pažanga diegiant vakarietiškus principus greičiausiai nėra tokia didelė, kaip teigiama.

Atrodo, kad valdžia nori pateikti gražų vaizdą visuomenei bei tarptautiniams partneriams ir žengia žingsnį į priekį tik tam, kad paskui žengtų du žingsnius atgal.

„Eurovizijos“ šūkis skamba neįtikinamai, nes šalyje LGBT atstovai dar nėra tinkamai apsaugoti pagal įstatymą ir darbe, žurnalistai ir žmogaus teisių aktyvistai vis dar yra persekiojami už kitokią nuomonę, o neįgalieji beveik nematomi visuomeniniame gyvenime, – teigia Kijeve dirbanti organizacijos „Human Rights Watch“ bendradarbė Tanya Cooper. – Atrodo, kad valdžia nori pateikti gražų vaizdą visuomenei bei tarptautiniams partneriams ir žengia žingsnį į priekį tik tam, kad paskui žengtų du žingsnius atgal.“

T. Cooper pripažino, kad pastaraisiais metais Ukrainoje žmogaus teisių padėtis pagerėjo: geriau saugomi vieši LGBT bendruomenės renginiai, tiriamas su Euromaidano įvykiais susijęs smurtas prieš protestuotojus, be to, išteisintas žurnalistas ir tinklaraštininkas Ruslanas Kocaba, kuris buvo nuteistas už atsisakymą tarnauti kariuomenėje, kad išvengtų dalyvavimo tame, ką jis vadina Ukrainos „brolžudišku karu“ su Rusijos remiamais separatistais.

„Tačiau, – priduria T. Cooper, – akivaizdu, kad šalyje trūksta entuziazmo ir nuoširdaus įsipareigojimo imtis esminių reformų žmogaus teisių srityje.“

Prašo duoti laiko

Vienas labai iškalbingas ir akį rėžiantis pavyzdys to, kad Ukrainai nepakanka ryžto, matyti vos už kelių žingsnių nuo Europos aikštės, kur sovietinių laikų arką, simbolizuojančią rusų ir ukrainiečių vienybę, mėginta transformuoti į „Įvairovės arką“. Ji taip ir liko tik pusiau apklijuota lipnia vaivorykštės spalvų medžiaga, nes ultranacionalistai, pasipiktinę „gėjų propaganda“, sutrukdė miesto tarnybų darbininkams tęsti darbą, o policininkai tiesiog stovėjo šalia ir nieko nesiėmė, rašo Ch. Milleris Laisvės radijo interneto svetainėje.

Daugeliui tai pasirodė labai simboliška. Ukrainos LGBT bendruomenės aktyvistas ir vienas iš Kijevo gėjų parado organizatorių Zoryanas Kisas pavadino arką gera šiandieninės Ukrainos padėties metafora, nes ji simbolizuoja nebaigtą šalies revoliuciją ir rodo, kad pokyčiai įvyko tik išorėje.

Naujojoje valdžioje liko daug senų veidų, ir tai yra vienas ženklų, kad Ukrainai sunkiai sekasi keistis po to, kai V. Janukovičius buvo pašalintas iš valdžios.

„Tam reikia laiko, – teisindama lėtą pažangą teigia už Europos ir euroatlantinę integraciją atsakinga Ukrainos vicepremjerė Ivana Klympuš Tsintsadze. – Juk ir kitoms šalims prireikė dešimtmečių, kad atsikratytų sovietinio palikimo.“

Perspėja nekartoti Oranžinės revoliucijos klaidų

Spartesnei Ukrainos pažangai trukdo vidaus politinės kovos, o su korupcija kovojantys reformų šalininkai teigia, kad jiems trukdoma kone kiekviename žingsnyje.

Besirengiant „Eurovizijai“ taip pat neišvengta kaltinimų dėl neskaidrios veiklos. Balandį Laisvosios Europos radijo ukrainiečių redakcija atskleidė, kad buvo nutraukta sutartis su Vokietijos įmone dėl tribūnų statybos pagrindinėje arenoje, o darbai perduoti Lvove įsikūrusiai įmonei, turinčiai ryšių su organizatoriais.

Vasarį televizijos kanalas „Hromadske TV“ pranešė, kad per dvidešimt organizacinio komiteto narių atsistatydino, protestuodami prieš tai, kad jiems buvo trukdoma dirbti ir kad sprendimai buvo priimami neskaidriai.

Ukrainos rėmėjai Vakaruose ne kartą perspėjo šalį nekartoti 2004 m. oranžinės revoliucijos klaidų, kai reformos sustojo dėl politinių tarpusavio kovų ir plataus masto kyšininkavimo. Pažymėtina, jog Kijevas yra labai priklausomas nuo milijardinių kreditų, kurie reikalingi šaliai, kad jos ekonomika išliktų gyvybinga.

Nepamiršdamas savo verslininkiškų įgūdžių, D.Trumpas jau pateikė paraišką užregistruoti kaip prekės ženklą šūkį „Išlaikykime Ameriką didžią“ (angl. Keep America great), kurį jis ketina naudoti per 2020 metų kampaniją, kai sieks būti perrinktas antrai kadencijai.

JAV patentų ir prekės ženklų biuro įrašai rodo, kad praėjusį trečiadienį, dar prieš savo prisaikdinimą prezidentu, D.Trumpas pateikė prašymą užregistruoti kaip prekės ženklą šį šūkį – su šauktuku frazės gale ir be jo.

Patentas apima įvairias sritis, pradedant lipdukais, apranga ir baigiant lėšų rinkimų.

Prašymas pateiktas organizacijos „Donald J.Trump for President, Inc.“, kurios būstinė yra Niujorke, vardu.

JAV Patentų ir prekės ženklų biuras prašymo dar nenagrinėjo.

D.Trumpas laikraščiui „The Washington Post“ praėjusią savaitę sakė pasirinkęs frazę „Išlaikykime Ameriką didžią“ savo būsimos perrinkimo kampanijos šūkiu.

Pasak laikraščio, interviu metu D.Trumpas paprašė pakviesti jo teisininką. Kai šis po dviejų minučių pasirodė, jam buvo nurodyta pateikti paraišką dėl šios frazės užpatentavimo. Davęs nurodymus, D.Trumpas tęsė interviu.

Prezidentas „The Washington Post“ sakė, kad savo rinkimų kampanijos šūkį „Padarykime Ameriką vėl didžią“ sugalvojo 2012 metų lapkričio 7 dieną, kai respublikonas Mittas Romney (Mitas Romnis) pralaimėjo demokratui Barackui Obamai (Barakui Obamai).

„Savo šūkiu Lietuvoje pasirinkome žodžius „Taip gyventi verta“, kurie atskleidžia mūsų veiklos esmę – siūlant kokybiškus produktus už prieinamą kainą nuolat kurti vertę mūsų pirkėjams ir visai bendruomenei, – sako bendrovės „Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovė Agnė Gaižauskienė. – Kadangi „Lidl“ yra šiuolaikiška parduotuvė visiems, mūsų socialinių tinklų paskyros irgi bus modernios ir naudingos skirtingiems pirkėjams.“

„Lidl Lietuva“ sekėjų socialiniuose tinkluose laukia konkursai, gardūs receptai bei naudingi patarimai. Apsilankius oficialiose bendrovės paskyrose galima užduoti klausimų, dalintis nuomone ir atsiliepimais apie bendrovės produktus ir aptarnavimą. „Lidl Lietuva“ socialinių tinklų paskyras rasite adresu www.facebook.com/LidlLietuva ir www.instagram.com/LidlLietuva.

„Lidl Lietuva“ taip pat kviečia dalyvauti šiuo metu vykstančiame nuotraukų konkurse ir asmeninėse „Facebook“ arba „Instagram“ paskyrose dalintis akimirkomis su žyme #TaipGyventiVerta. Konkurso pristatymą ir taisykles rasite svetainėje www.taipgyventiverta.lt. Svetainėje galima užsiprenumeruoti „Lidl“ naujienlaiškį, kuriuo bus pranešta tinklo atidarymo data ir pirmųjų duris atversiančių parduotuvių sąrašas.