KO KONKREČIAI LIETUVA TIKISI IŠ NATO?

Kai Rusijos sukeltas karas peržengė Ukrainos sienas ir raketa Lenkijoje pražudė du žmones, prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad NATO turi sparčiau stiprinti gynybą, pasakojama LNK reportaže. 

Labai tikiuosi, kad iki kitų metų NATO viršūnių susitikimo Vilniuje mes gebėsime pademonstruoti pažangą šioje srityje“, – sakė prezidentas G. Nausėda.

G. Nausėda akcentavo, kad būtent kitos NATO narės turi greičiau skirti pajėgumus Rytų Europai, nes bent jau Lietuva padarė, ką galėjo.

„Taip kad Lietuvos reakcija į situaciją yra adekvati“, – kalbėjo Lietuvos Prezidentas.

Bet ko konkrečiai Lietuva tikisi iš NATO?

„Madrido viršūnių susitikimo metu šalys sutarė, kad oro gynybos sistemos kūrimas ir plėtojimas yra prioritetinis“, – kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.   

Pripažįstama, kad NATO narės tiesiog neturi tiek oro gynybos pajėgumų, kad dislokuotų visose su Rusija, Baltarusija besiribojančiose šalyse.

„Puikiai suprantame, kad pajėgumų, kurie galėtų nuo viršaus iki apačios per visą NATO rytinį pasienį uždengti oro erdvę visu kompleksu priemonių, šiuo metu nėra“, – sakė K. Budrys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taigi kol NATO narės negali adekvačių oro gynybos pajėgumų dislokuoti visoje Rytų Europoje ant žemės, rytinių šalių oro gynyba užtikrinama per atstumą. Žvalgybiniai orlaiviai nuolat stebi ne tik Ukrainą, bet ir Baltarusiją, Kaliningradą. Europos regione budi NATO lėktuvnešiai – NATO aviacija galėtų kilti iš kitų Europos šalių. 

„Oro gynyba labai dažnai yra ore. Naikintuvai ir jūroje – NATO laivuose. NATO pajėgų Europoje vadas jau turi įgaliojimus siųsti papildomas oro ir jūrų pajėgas greitai, jei reikės“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg.

Prezidentūra pabrėžia, kad labai svarbu ne tik pajėgumai, bet ir planai, kaip tie pajėgumai būtų siunčiami. Visada yra skeptikų, sakančių, kad NATO – biurokratinė organizacija. NATO narių požiūriai į Rusiją skiriasi, esą, jei reikėtų ginti vieną ar kitą narę, sprendimo priėmimas užstrigtų. Anot prezidentūros, incidentas Lenkijoje parodė priešingai.

„Ką parodė NATO šio incidento Lenkijoje metu? Kiek greitai, ir kiek lanksčiai gali reaguoti“, – kalbėjo K. Budrys. 

Raketa Lenkijoje nukrito antradienio popietę. Lenkija kelias valandas aiškinosi ir viešai paskelbta apie 18 val. Po kelių valandų NATO vadas skelbė šaukiantis skubias derybas. Kitą rytą NATO ambasadoriai jau rinkosi Briuselyje, vidurdienį paskelbta NATO reakcija. Kadangi lenkai nesikreipė NATO pagalbos, Aljansas komentarais ir apsiribojo. NATO vadas atsakė į klausimą, ar tai, kad raketa iš karo zonos Ukrainoje įskrido į NATO narę – Lenkiją – ir pražudė du žmones, nerodo, kad NATO oro gynyba turi spragų. 

Esame sunerimę ir manome, kad dabar labai tinkamas metas pradėti kalbėti apie rytinio Aljanso sparno saugumą. Turime dislokuoti daug veiksmingesnes oro gynybos sistemas.

„Oro gynybos sistemos Rytuose pritaikytos ginti mus nuo atakų, kai yra atakuojama kruizinėmis balistinėmis raketomis. Tada būna specifinės charakteristikos. Mes stebime ir nusprendžiame, ar tai ataka, ar kažkas kito. Kaip sakiau, šį kartą bus Ukrainos oro gynybos nukrypimas. Ta raketa neturėjo atakos charakteristikų“, – sakė  J. Stoltenberg.

Prezidentas G. Nausėda kalbėdamas Čekijos radijui išskyrė galimą iššūkį, kad po incidento Lenkijoje NATO bent artimiausiu metu neskirtų prioriteto tik Lenkijos gynybai.

„Esame sunerimę ir manome, kad dabar labai tinkamas metas pradėti kalbėti apie rytinio Aljanso sparno saugumą. Turime dislokuoti daug veiksmingesnes oro gynybos sistemas. Jų reikia palei visą rytinę NATO sieną. Neefektyvu jas turėti tik Lenkijoje, bet ne Baltijos šalyse“, – kalbėjo G. Nausėda.

Praėjusią savaitę Vokietijoje viešėjęs Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis irgi apteikė siūlymų dėl gynybos. Kad Seimas galėtų priimti įstatymą dėl vokiečių brigados Lietuvoje.

„Neatmesčiau tokio pasiūlymo, kad reikėtų pasitvirtinti savo įstatymu“, – sakė G. Landsbergis.

Anot G. Landsbergio, įstatymas užtikrintų, kad net ir pasikeitus valdžiai, Lietuva tęs vokiečių brigadai priimti reikalingas statybas, taip pat pasiųstų signalą vokiečiams.

„Iki 2026 m. mes esame pasiruošę priimti brigadą visa apimtimi. Tai reiškia – su technika, reikalingais garažais, sandėliais bei žmonėmis, kurie galėtų Lietuvoje būti“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Prezidentūra naujų iniciatyvų dėl Vokietijos brigados nekomentuoja.