SEIMO NARIŲ REAKCIJOS NEPANAIKINUS V. GAPŠIO MANDATO: GĖDA, LIŪDESYS, REPUTACINĖ KRIZĖ

Seimui nepanaikinus už kyšininkavimą ir prekybą poveikiu nuteisto Darbo partijos frakcijos nario Vytauto Gapšio mandato, valdančiųjų ir opozicijos atstovai apkaltino vieni kitus slaptais susitarimais, veidmainiavimu ir ragino paleisti Seimą.

„Nei džiaugiamės, nei liūdim“

Opozicinės Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis kalėjime bausmę atliekančiam frakcijos kolegai Vytautui Gapšiui ketvirtadienį išlaikius mandatą pažymi, kad Apeliacinio teismo sprendimas nėra galutinis.

„Nei džiaugiamės, nei liūdim, yra realybė, kokia yra, čia nėra kelio pabaiga, tarpinė stotelė. Akivaizdu, kad visi lauksim Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo ir po jo pasakysim, džiaugiamės ar liūdim“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė A. Mazuronis.

„Apeliacinio teismo sprendimas, koks jis saldus ir mielas bebūtų daugeliui teisumo šauklių ir šokėjų ant skaidrumo laužo, nėra galutinis“, – pridūrė politikas.

Seime ketvirtadienį neužteko balsų panaikinti bausmę šiuo metu kalėjime atliekančio Darbo partijos frakcijos nario V. Gapšio mandatą. Balsuojant dėl keturių atskirų nusikalstamos veikos epizodų, nė už vieną nesurinkta privalomo mažiausio – 85 – Seimo narių balsų skaičiaus, kurio reikia mandatui panaikinti.

Kadangi V. Gapšys nuteistas dėl keturių nusikalstamos veikos epizodų, parlamentarai atskirai balsavo dėl mandato atėmimo už kiekvieną iš jų. Daugiausia už vieną iš jų buvo surinkti 75 balsai.

A. Mazuronis laikosi pozicijos, kad parlamentas ir neturėjo panaikinti V. Gapšio mandato, nesulaukus LAT verdikto, nes nuosprendis, kad ir įsiteisėjęs, dar gali keistis, o mandato panaikinimas yra neatšaukiamas procesas.

Apeliacinio teismo sprendimas, koks jis saldus ir mielas bebūtų daugeliui teisumo šauklių ir šokėjų ant skaidrumo laužo, nėra galutinis.

„Jei Seimas būtų padaręs šitą sprendimą, nelaukęs LAT sprendimo, kas būtų, jei LAT vis tik pasakytų, kad pirmos instancijos teismas buvo teisus, nepaisant visų teisuolių, kurie kažkodėl pirmos instancijos teismo nepuolė komentuot, o po antros instancijos visi labai pasidarė gudrūs teisingumu tikėt, nuo mūsų aukščiausių ir gražiausių valstybės pareigūnų. O kas, jei pasikeis (sprendimas – BNS) LAT, o pasekmės, kurios būtų, jei Seimas būtų priėmęs šiandien kitokį sprendimą, būtų negrįžtamos“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Jis taip pat neigė versiją, esą dėl V. Gapšio balsavimo buvo susitarta, pažadant išsaugoti jo mandatą už balsus per apkaltą dėl priesaikos sulaužymo pašalinant iš Seimo Petrą Gražulį.

„Absurdas, kaip galima susitarti slaptam balsavime, kaip galima sukontroliuoti? Kaip tu galėjai susitart? Seimas yra tokia vieta, kur žiūrint tau į akis pasakys viena, nueis padarys trečia ir grįžę pasakys ketvirta. Slaptam balsavime neįmanoma susitarti“, – kalbėjo A. Mazuronis.

I. Gelūno/BNS nuotr.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.

Politikui taip pat penkeriems metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Anot teismo pranešimo, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų  nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.

„Visuomenės akyse Seimo tai nepapuoš“

Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, kad tokie balsavimo rezultatai kuria neigiamą Seimo įvaizdį visuomenėje.

„Man atrodo, kad mes, kaip institucija atsidūrėme prastoje situacijoje visuomenės akyse. Yra teismo sprendimas, ne galutinis, bet visi žinome baudžiamąją teisę. Seime turėsime kolegą, kuris fiziškai yra įkalinimo įstaigoje, tai, manau, Seimui, kaip institucijos tas nepapuoš“, – ketvirtadienį po nepavykusios apkaltos žurnalistams Seime komentavo E. Gentvilas.

„Stebina, kad kolegos ne ignoravo balsavimo, o ėjo ir balsavo priešingai nei yra teismo įsigaliojęs sprendimas. Tas tikrai daro situaciją nejaukią“, – pridūrė jis.

Kita vertus, politikas tikina iš diskusijų politikos koridoriuose jau buvo nuspėjęs, kad apkalta V. Gapšiui gali nepavykti.

„Žinodamas Seimo kolegų nuotaikas aš pats spėliojau rezultatą, kad nepavyks. Aš pats būčiau spėjęs, kad apie 80 balsų bus, bet pasirodo buvo gerokai mažiau“, – teigė E. Gentvilas.

Pasak jo, frakcijoje dėl balsavimo tartasi nebuvo. Liberalo nuomone, nėra aišku ar pačiam V. Gapšiui išsaugotas mandatas bus naudingas.

„Nemanau, kad čia galima triumfuoti, galima galbūt džiaugtis, kad žmogus išsaugojo Seimo nario mandatą, bet kas jam iš to, kai jis negali gauti jokių atlyginimų už tai. Dar žiūrėsime kokie bus teismų sprendimai“, – sakė jis.

„Nėra smagu, kad kolega sėdi kalėjime, bet taip pat nesmagu, kad tas kolega sėdėdamas kalėjime kartu yra ir Seimo narys“, – pridūrė jis.

A. Širinskienė laukia G. Landsbergio pasiaiškinimų

Opozicinės Mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūnė Agnė Širinskienė įtaria, kad valdantieji turėjo susitarimą nedalyvauti V. Gapšio apkaltos procese. Ji taip pat apgailestauja, jog toks Seimo narių daugumos nusiteikimas esą rodo parlamento toleranciją didelio masto korupcijos byloms.

D. Labučio/ELTOS nuotr.

„Situacija apgailėtinai atrodė jau posėdžių salėje, kada valdantieji nesiteikė dalyvauti procese, paliko posėdžių salę, vos vienas kitas asmuo, kai jau pradėjau raginti, išėjo pasisakyti. Tai buvo akivaizdu, kad yra išankstinis susitarimas ir tas labai jautėsi“, – žurnalistams Seime kalbėjo A. Širinskienė.

„Man tik labai gaila, kad netoleruojame Gražulio mygtuko paspaudimo, bet toleruojame tikrai stambią politinę korupciją, tas rezonansines bylas“, – teigė opozicinės partijos seniūnė.

Šitą Seimą, matyt, reikia mesti lauk ir skelbti neeilinius rinkimus.

Todėl ji tikisi, kad valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis prisiims atsakomybės už situaciją.

„Tai valdančiųjų atsakomybė yra suvelta apkalta ir paliktas žmogus Seime, kuris yra įkalintas, kuris, visi suprantame, negalės normaliai dirbti, tai man tikrai yra apmaudu ir gėda“, – teigė parlamentarė, primindama G. Landsbergio žodžius, kai praėjusioje kadencijoje Seimui nepavyko inicijuoti apkaltos parlamentarui Mindaugui Basčiui.

Ir A. Širinskienė, ir Demokratų frakcijos „Vardar Lietuvos“ narys Vytautas Bakas siūlė paleisti šį Seimą ir rengti pirmalaikius rinkimus.

„Šitą Seimą, matyt, reikia mesti lauk ir skelbti neeilinius rinkimus – jis tą siūlė nepavykus Basčio apkaltai, manau, kad siūlys ir turės drąsos ir dabar tą padaryti. (...) Laukiu principingų pono Landsbergio sprendimų, nes principingumą, būdamas opozicijoje, jis rodė, tai dabar, būnant valdžioje, irgi reikėtų jį parodyti“, – kalbėjo A. Širinskienė.

„Šitas sprendimas įstumia Seimą į didžiulę reputacinę krizę (...), turėtume skelbti pirmalaikius rinkimus“, – tvirtino V. Bakas.

„Keisti politiniai susitarimai įvyko“

Buvus slaptą susitarimą BNS įvardijo ir opozicinių „valstiečių“ seniūnė Aušrinė Norkienė.

„Savaitės pradžioje sakiau, kad šiame Seime gali būti, kad vienas Seimo narys mandato netenka už galimai balsavimą dėl darbų programos ir dabar matome Seimo narį, kuris išsaugo mandatą, nors sėdi kalėjime. Manau, kad keisti politiniai susitarimai įvyko“, – ketvirtadienį sakė A. Norkienė.

Situaciją Seime ji pavadinimo politiniu cinizmu, išskaičiavus sau naudą.

Opozicinių socialdemokratų seniūnė Rasa Budbergytė tvirtino, kad balsavimo rezultatas – stebinantis.

„Matyt, galima vertinti ir visą Seimą, kaip jis šitoje situacijoje pasirodė, Seimas pasirodė, pasakyčiau, ne per daug oriai, mano supratimu. Tie, kurie nepalaikė apkaltos, matyt, nusprendė, kad vis dėlto nebaigta kasacija, matyt, teisinis formalus motyvas apsprendė kolegų tokius nusiteikimus, kurie virto nepritarimo balsais apkaltai“, – teigė ji.

Nesupranta A. Širinskienės kaltinimų

Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad dalies politikų poziciją šiuo klausimu galėjo paveikti vis dar besitęsiantys teisiniai procesai. Liberalų lyderė taip pat atmeta A. Širinskienės kaltinimus – esą apkalta V. Gapšiui žlugo dėl valdančiųjų kaltės.

„Seimas taip nusprendė. Tokia Seimo valia. Balsavimo rezultatai galbūt pasako tai, kad daliai Seimo narių, jų sprendimams įtaką padarė tai, kad dar nėra pasibaigęs teisinis procesas“, – ketvirtadienį Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Reaguodama į tokius A. Širinskienės pareiškimus, V. Čmilytė-Nielsen tikino, kad Liberalų sąjūdžio frakcija vieningai balsavo už V. Gapšio mandato panaikinimą. Ji taip pat atmeta oponentės kritiką valdančiajai koalicijai.

„Poniai Širinskienei, matyt, galima atsakyti, kad koalicijoje šiandien yra 73 žmonės. Tai, matyt, koalicija balsavo“, – aiškino Seimo pirmininkė.

„Vyko slaptas balsavimas, bet Liberalų sąjūdžio frakcijoje prieš balsavimą kalbėjome, kad mes mandato atėmimą palaikysime. Nežinau, kam derėtų priekaištus sakyti šioje situacijoje“, – opozicijos narės kritika stebėjosi V. Čmilytė-Nielsen.

„Maniau, kad mes laikome tuos pačius standartus“

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad jo nešokiravo žlugusi apkalta Seimo nariui Vytautui Gapšiui. Visgi politikas tikina turėjęs kiek kitokį lūkestį dėl jos baigties.

„Šokiruota yra per stipru gal sakyti, bet aš maniau, kad mes laikome tuos pačius standartus visiems teisėsaugos kaltinamiems žmonėms“, – balsavimo rezultatus įvertino G. Landsbergis.

Politikas nenorėjo spekuliuoti, kas galėjo balsuoti prieš mandato V. Gapšiui naikinimą.

„Aš galėčiau pirštais baksnoti. Bet aš ieškau daugiau motyvų, kam yra naudinga išlaikyti balsą“, – sakė G. Landsbergis, pažymėdamas, kad slapto balsavimo rezultatų jau nepavyks atsekti.

Politikas taip pat teigia, kad konservatorių frakcija Seime balsavo laisvai.

„Nebuvo tokio dalyko kaip privalomas balsavimas, jis labai retai nustatomas“, – teigė jis.

Ž. Gedvilos/ELTA nuotr.

Politikas neigė ir opozicijos atstovų išsakytus pasvarstymus, kad galbūt su „darbiečiais“ valdantieji turėjo slaptą susitarimą, kad nepalaikys apkaltos V. Gapšiui, jei šie balsuos už mandato Petrui Gražuliui nakinimą.

G. Landsbergis nenorėjo detaliau komentuoti ir iš opozicijos pasigirdusių raginimų po nepavykusios apkaltos organizuoti pirmalaikius Seimo rinkimus.

„Aš apie Seimo ėjimą lauk jau esu pasakęs savo nuomonę“, – lakoniškai atsakė konservatorių lyderis.

„Gėda“

Konservatorius Andrius Vyšniauskas tvirtino, kad tik keli opozicijos atstovai palaikė apkaltą V. Gapšiui.

„Gėda. Šiandien valdančiosios daugumos atstovų šioje salėje yra 70, trys kolegos serga, tai reiškia, kad iš opozicijos sulaukėme tik trijų–keturių balsų, tik tiek. (...) ta atsakomybė yra opozicijos pusėje. Gėda“, – teigė jis.

Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma BNS sakė, kad V. Gapšys negalės dirbti Seimo nario darbo, nors mandatą ir išlaikė.

„Jokio Seimo nario darbo negali būti. Jis bus įkalintas asmuo ir viskas vyks pagal įkalinimo įstaigos nustatytą režimą“, – BNS sakė Seimo pirmasis vicepirmininkas J. Razma.

Jis taip pat patvirtino, jog V. Gapšiui nuo įkalinimo dienos nei atlyginimas, nei parlamentinei veiklai skiriamos išlaidos nėra mokamos, tačiau, jei išlaikys mandatą iki kadencijos pabaigos, jis gaus išeitinę išmoką, kurią būtų praradęs pašalinimo per apkaltą atveju.