R. Medonio / ELTOS nuotr.

MIRĖ ŽYMUS RUSIJOS ŽMOGAUS TEISIŲ GYNĖJAS, DISIDENTAS S. KOVALIOVAS

2021-08-09 11:15
Milena Andrukaitytė, BNS

Premjerė Ingrida Šimonytė ir prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl žymaus Rusijos žmogaus teisių gynėjo, buvusio disidento, Laisvės premijos laureato Sergejaus Kovaliovo mirties.

„Netekome iškilaus žmogaus teisių aktyvisto, disidento ir didžio Lietuvos draugo. Sergejus Kovaliovas buvo ypatingas Lietuvos laisvės kovų rėmėjas per visus sovietinės okupacijos ir priespaudos dešimtmečius“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.

Prezidento teigimu, asmeninis S. Kovaliovo rūpestis ir dėmesys bei tikėjimas nepriklausomos Lietuvos ateitimi stiprino šalį 1990 metų kovo 11-ąją ir itin sunkiomis 1991-ųjų akimirkomis.

„Visas šios drąsios asmenybės gyvenimas buvo skirtas kovai prieš sovietų vergovę, prieš vyraujantį melo ir pažeminimo režimą“, – sakoma premjerės užuojautoje.

I. Šimonytė pažymi, kad kovodamas už žmogaus teises S. Kovaliovas aktyviai bendradarbiavo su Lietuvos disidentais, kartu parengė ir pasirašė svarbius nusikaltimus demaskuojančius dokumentus, prisidėjo prie „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ platinimo Vakaruose.

„Dėl didžiojo kovotojo už laisvę Sergejaus Kovaliovo netekties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems ir visiems, kuriems teko garbė pažinoti šį kovotoją už teisingumą“, – sakoma užuojautoje, kurią paskelbė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Naujienų agentūra „Interfax“ pranešė, kad žmogaus teisių gynėjas S. Kovaliovas mirė ankstyvą pirmadienio rytą, jam buvo 91-eri.

Rusijos kovotojas už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją S. Kovaliovas yra pirmasis 2011 metais Lietuvos Seimo įsteigtos Laisvės premijos laureatas. Šį premija teikiama kasmet Seime per Laisvės gynėjų dieną už nuopelnus laisvei, demokratijai, žmogaus teisėms.

S. Kovaliovas gimė 1930 metais Ukrainoje, 1954 metais Maskvos valstybiniame universitete įgijo biofiziko išsilavinimą. 1969 metais tuometinėje Sovietų Sąjungoje jis įkūrė pirmąją iniciatyvinę grupę žmogaus teisėms ginti, aktyviai dalyvavo publikuojant periodinius leidinius „Einamųjų įvykių kronika“, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“.

Maskvoje S. Kovaliovas susitikdavo ir bendradarbiaudavo su Lietuvos disidentais Nijole Sadūnaites, Petru Plumpa, Sigitu Tamkevičiumi.

1974 metais S. Kovaliovas buvo suimtas ir teisiamas Vilniuje. Jis kaltintas antisovietine agitacija ir propaganda, septyneriems metams ištremtas į gulagą Permės regione, vėliau trejus metus praleido tremtyje Kolymoje.

1995 ir 1996 metais S. Kovaliovas buvo nominuotas Nobelio taikos premijai.