ASMENINĖS VELYKOS

Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka taip, kad po kurio laiko supranti, jog išdavei vertybę to net pats nepastebėjęs. Tiesiog užmiršai, nes ją nustelbė kita „vertybė“. Tuomet net tarsi ir susimąstai: o kas yra tikroji vertybė? Ir kur ją būtų galima rasti? Nusivylęs nukryžiuoji save. Neskausmingai. Ir lauki asmeninių prisikėlimo Velykų.

Domiesi, kaip per Velykas dirbs parduotuvės, giliniesi į kiaušinių paruošimo receptus, skaičiuoji, kiek vandens per dieną reikia išgerti, kiek morkų sugriaužti, kaip kvėpuoti, kad Velykos būtų lengvos, o ne klampios kaip bulvių košė.

Tačiau kas pamokys, su kokia priemone išvalyti galvos puodą, kuriame dešimtmečiais virė dešros su raugintais kopūstais ir kaip tame puode pradėti virti Velykų prisikėlimui tinkamą laimės tyrelę ir Velykas pasitikti švaria galva?

Kaip žinome, svarbi yra savitaiga, todėl galiu patikėti, kad pagrindinis mano darbas gyvenime yra būti laimingam. Šioje srityje esu profesionalus ir manęs neišmuš iš vėžių – nesunervins, neprivers dvejoti, nes aš esu nenuilstantis laimingasis – nuolat su savimi nešiojuosi laimės palapinę. Savo asmeninę palapinę statau taip, kad ji neužstotų saulės kito laimės palapinei, rūmams, namukui ar pan., nes visi skirtingai kuria savo laimingą gyvenimą. Ir nesvarstau, kas būtų, jei viskas sugriūtų (pavyzdžiui, dėl karo). Gal tai man neturėtų rūpėti, nes tokios mintys atskiestų mano laimės kokakolą?

Įdomu, kokią laimės kokakolą vartoja Lietuvos jaunimas, neseniai nudžiuginęs pasaulio rekordu. Kaip žinoma, Pasaulio laimės ataskaita parodė, kad pasaulyje laimingiausias jaunimas gyvena Lietuvoje. Tikrai puiki žinia. Tačiau paklausiu kaip seno sukirpimo niurzglys: ar laimės kambaryje po grindimis nėra kaukolės? Kad ir kaip būtų – laimingų asmeninių Velykų.