EKSPERTAS: LENKIJA PUIKIAI SUPRANTA, KAD JOS SAUGUMAS PRASIDEDA NUO BALTIJOS ŠALIŲ SIENŲ

Lenkijos ir Baltijos šalių bendradarbiavimas klostosi labai gerai, Lenkija prisideda prie Baltijos šalių saugumo užtikrinimo ir nori tapti saugumo teikėja regione, nes tai atitinka pačios Lenkijos interesus, interviu naujienų agentūrai LETA Rygos konferencijos kuluaruose sakė Michalas Baranowskis (Michalas Baranovskis), Varšuvoje įsikūrusio „GMF East“ – analitinio centro „German Marshall Fund“ padalinio – vykdomasis direktorius.

„Puikiai žinome, kad Lenkijos saugumas prasideda ne nuo jos sienų, o nuo Estijos, Latvijos ir Lietuvos sienų. Todėl labai džiaugiamės, kad prie Aljanso [NATO] prisijungė Suomija, taip pat Švedija, tikiuosi, netrukus [prisijungs], nes kariniu požiūriu tai suteikia mums didžiulį pranašumą tiek atgrasymo, tiek Baltijos šalių gynybos srityje“, – teigė jis.

Baltijos šalių ir Lenkijos santykius jis įvertino kaip labai gerus, bent jau Varšuvos požiūriu. Ekspertas pabrėžė, kad Baltijos šalys paprastai susilaiko nuo viešos kritikos Lenkijos vyriausybei, net ir tada, kai įžvelgia problemų, susijusių su teisinės valstybės principais, taip pat Lenkijos konfliktu su Briuseliu ir Vokietija.

Puikiai žinome, kad Lenkijos saugumas prasideda ne nuo jos sienų, o nuo Estijos, Latvijos ir Lietuvos sienų.

„Lietuva yra ypač geras pavyzdys, nes ji palaiko svarbius saugumo santykius su Vokietija, tačiau būtent Lenkija yra arti jų ir kitų Baltijos valstybių“, – kalbėjo M. Baranowskis.

M. Baranowskio nuomone, Lenkijoje rinkimus laimėjusių opozicinių jėgų suformuota nauja vyriausybė, kuri nebūtų nusiteikusi prieš Vokietiją ir Europos Sąjungą, būtų aktyvus ir konstruktyvus balsas bloke ir siektų atkurti santykius su Berlynu, neutralizuotų dalį įtampos, kurią Baltijos šalys jautė Varšuvos atžvilgiu.

Apskritai Baltijos šalys ir Lenkija į viską žiūri panašiai, o vienintelis skirtumas, pasak eksperto, yra tas, kad Baltijos šalys yra euro zonoje, o Lenkija – ne.

Paklaustas, ar ES pakankamai naudojasi galimybėmis atlikti svarbesnį vaidmenį pasauliniuose reikaluose, ypač paramos Ukrainai politikoje, M. Baranowskis pažymėjo, kad Europa jau dabar teikia Ukrainai didesnę fiskalinę ir ekonominę paramą nei JAV.

„Transatlantinė vienybė yra labai svarbi ir mums labai reikia JAV tiek karinės pagalbos Ukrainai, tiek būsimo [jos] atstatymo srityje, tačiau turime žinoti, kad Europa daro daugiau ekonominės pagalbos plotmėje. Europa taip pat daro daugiau karinės pagalbos srityje, ir ji vejasi JAV“, – kalbėjo ekspertas.

Jis pabrėžė, kad Europa taip pat turi padaryti bent jau tiek pat, o galbūt ir daugiau nei JAV.

„Nes amerikiečiai supranta, kad Ukraina yra mūsų, o ne jų vartai. Taip, tai gali būti transatlantinis projektas, bet jis negali būti toks, kai Europa daro nepakankamai“, – aiškino M. Baranowskis.

Anot jo, jei į valdžią JAV ateis respublikonų administracija, galbūt vadovaujama buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo), Vašingtonas iš Briuselio tikrai tikėsis daug daugiau. Be to, teigė M. Baranowskis, gali būti, kad tada JAV norės daugiau dėmesio skirti Artimiesiems Rytams, ypač jei karas ten tęsis, bei Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui ten konkuruojant su Kinija.

„Tokiu atveju ES valstybės narės pačios turės užpildyti spragas“, – sakė jis.