Buvęs JAV viceprezidentas Dickas Cheney (Dikas Čeinis) trečiadienį pasmerkė Senato paviešintą ataskaitą, apžvelgiančią Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vykdytus suimtųjų kankinimus per „karą su teroru“, vadindamas tą dokumentą „siaubingu“ ir „pilnu šlamšto“.

D.Cheney, kuris ėjo viceprezidento pareigas George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) administracijoje, kai buvo naudojami „sugriežtinti tardymo metodai“, tvirtino, kad ta programa buvo visiškai pateisinama.

„Darėme būtent tai, ką reikėjo padaryti, kad sučiuptume atsakinguosius už rugsėjo 11-osios (teroro išpuolius) ir užkirstume kelią tolesnei atakai. Ir mums pasisekė abiem atvejais“, – jis sakė televizijai „Fox News“.

Antradienį paskelbtoje griežtoje 500 puslapių ataskaitoje sakoma, kad CŽV vykdyti įtariamų džihadistų judėjimo „al Qaeda“ narių tardymai, įskaitant mušimus, „rektalinę rehidrataciją“ ir trukdymą užmigti – buvo daug brutalesni negu iki šiol buvo pripažinta, tačiau nepadėjo išgauti naudingos informacijos.

CŽV sąmoningai klaidino Kongresą ir Baltuosius rūmus, tikindama, kad jos tardytojams pavyko išgauti svarbios informacijos, nors tai nebuvo tiesa, sakoma ataskaitoje.
D.Cheney tuos pareiškimus itin aštriai pasmerkė.

„Ataskaita pilna šlamšto, atleiskit man. Vakar sakiau „nesąmonių“ – bet leiskit man naudoti tikrąjį žodį“, – piktinosi jis.

Pasak D.Cheney, Senato tyrimas buvo „giliai ydingas“ – per jį „nepasivarginta apklausti svarbiausių žmonių, susijusių su ta programa“.

Ataskaitoje, kurioje išdėstyti faktai išprovokavo pasipiktinimą visame pasaulyje, taip pat sakoma, kad G.W.Bushas buvo supažindintas su tos programos detalėmis tik 2006 metais, praėjus ketveriems metams po to, kai CŽV pradėjo naudoti tuos tardymo metodus prieš įtariamus teroristus. Dokumente nurodoma, kad tuomet prezidentas „sakė pasijutęs nepatogiai“.

D.Cheney neigė, kad ši informacija buvo slepiama nuo G.W.Busho, sakydamas, kad tuometis prezidentas „iš tikrųjų buvo neatsiejama tos programos dalis ir turėjo ją patvirtinti“.

Vis dėlto paklaustas, ar G.W.Bushas nuodugniai žinojo, kaip naudojami tie tardymai, D.Cheney kalbėjo aptakiau: „Mes aptarėme metodus. Iš mūsų pusės nebuvo pastangų jį nuo to atriboti.“

D.Cheney leido suprasti, kad kvočiant svarbiausius įtariamuosius, tokius kaip prisipažinusį rugsėjo 11-osios atakų sumanytoją Khalidą Sheikhą Mohammedą (Chalidą Šeichą Mohamedą), tardytojai turėjo elgtis griežtai.

„Ką mes turėjom daryti? Pabučiuoti jį į abu skruostus ir paklausti: „Gal teiktumėtės pasakyti mums, ką žinote?“ – Aišku, kad ne“, – sakė jis.

Afganistane - jokių suimtųjų

Jungtinės Valstijos uždarė visus savo kalėjimus Afganistane ir nebelaiko ten kokių suimtųjų, trečiadienį pranešė vienas JAV pareigūnas.

Savo vardo nepanoręs viešinti pareigūnas patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad po Pentagono ir Valstybės departamento atlikto nuodugnaus patikrinimo paskutinieji „trečiųjų šalių piliečiai“, kuriuos JAV laikė Afganistane, buvo perkelti, o JAV kariuomenė nebevaldo jokių sulaikymo centrų toje šalyje.

2013 metų kovą Afganistano pajėgos visiškai perėmė iš JAV kontrolę didelėje oro pajėgų bazėje įrengtame Bagramo kalėjime, pervardytame Parvano sulaikymo įstaiga, bet amerikiečiai toliau prižiūrėjo ten laikomus užsieniečius.

2001 metais apie 30 tūkst. užsieniečių karių ir civilių buvo įkurdinti toje buvusioje Sovietų Sąjungos karinėje bazėje, bet jų skaičius vėliau sumažėjo, o nuo ateinančių metų pradžios ten liks 6 000 JAV karių.

Iki 2016 metų pabaigos JAV kariškių Afganistane liks tik ambasadoje Kabule, prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai) baigiant Amerikos kovinę misiją šioje šalyje.

Devyni kaliniai pakistaniečiai rugpjūtį buvo išsiųsti iš Bagramo į savo šalį. JAV kariai Afganistane sekmadienį sakė perdavę Islamabadui dar tris suimtus pakistaniečius.

Vienas Pakistano saugumo pareigūnas sakė, kad tarp perduotų kalinių yra Latifas Mehsudas – grupuotės „Tehreek-e-Taliban Pakistan“ (TTP) buvusio lyderio Hakimullah Mehsudo (Hakimulos Mehsudo) artimas padėjėjas.

NATO kovinę misiją Afganistane baigs gruodžio 31 dieną, nors dalis karių dar liks padėti afganų armijai ir policijai, kuriems teks atsakomybė malšinti visoje šalyje didėjantį islamistų smurtą.