Prieš atvykdamas į pasaulio ekonominio elito viršūnių susitikimą Davose, populiariosios JAV mobilumo platformos „Uber“ generalinis direktorius Dara Khosrowshahi panoro nuvykti į Kyjivą – kad savo akimis pamatytų, kokiomis sąlygomis Ukrainoje dirba jo kompanijos atstovai.

Chaoso dievai

Po pandemijos nulemtos pertraukos Davose vėl susirinko pasaulio verslo, politikos, įvairių interesų grupių, aktyvistų viršūnės. Šiemet jų diskusijų centre atsidūrė ne pačios šviesiausios ekonomikos augimo tendencijos, nors ir krintanti, tačiau vis dar aukšta infliacija, energijos išteklių kainos, pragyvenimo išlaidų šuolis, skurdo augimas, įvairiose pasaulio dalyse kibirkščiuojanti nesantaika dėl darbuotojų teisių ir, žinoma, karas Ukrainoje.

Pasaulio ekonomikos forume savo įžvalgomis dalijosi ir viena ryškiausių šių dienų verslo elito žvaigždžių – platformos  „Uber“ generalinis direktorius D. Khosrowshahi.

Šios JAV kompanijos tikriausiai nereikia ilgai pristatyti: įmonė nuo pat savo veiklos 2009 m. pradžios vadovavosi technologijų startuolių verslo modeliu „judėk greitai ir laužyk standartus“. Tačiau bene geriausiai kompanijos dvasią atspindėjo vieno jos ankstesnių vadovų Traviso Kalanicko frazė: „Pasinaudokite chaosu. Tai reiškia, kad darai kažką prasmingo.“

„Uber“ starto pradžioje chaoso netrūko – tradicinį taksi verslą supurčiusi pavėžėjimo koncepcija smarkiai prisidėjo prie visuomenės mobilumo miestuose sampratos kaitos. Šiandien įmonė siūlo ne tik taksi, pavėžėjimo, automobilių ar kitų transporto priemonių nuomos, bet ir maisto ar kitų prekių pristatymo paslaugas.

Tai buvo viena tokio tipo technologijų platformų pradininkių, ilgainiui jos veikla sukėlė pasaulinį furorą. Kompanija aršiai gynė – ir tebegina – savo vairuotojų teisę dirbti kaip laisvai samdomiems darbuotojams. Sparti plėtra ir atsainesnis požiūris į taksi rinkos įstatymus susidūrė su konkurentų ir reguliuotojų pasipriešinimu, be to, kompanija išgyveno ne vieną skandalą, pavyzdžiui, dėl savo klientų saugumo, per menkos vairuotojų patikros, kartais esą ir jų išnaudojimo atvejų.

Patyrus reputaciją supurčiusių turbulencijų, keitėsi „Uber“ vadovybė, D. Khosrowshahi prie įmonės vairo stojo 2017-aisiais. Šiandien platforma veikia daugiau kaip 70-yje šalių, Lietuva – viena iš jų. Vilniuje kompanija yra įsteigusi ir savo IT biurą, tačiau iki birželio planuoja pabaigti visus anksčiau suplanuotus darbus ir pasitraukti iš šalies. Tiesa, IT biuro pasitraukimas „Uber“ teikiamoms pavėžėjimo paslaugoms šalyje įtakos neturės.

Padvigubėjęs skaičius

Kalbėdamas Davose D. Khosrowshahi pradėjo ne nuo savo kompanijos realijų – jis pirmiausia palietė karo Ukrainoje temą. Verslo pasaulio atstovo akimis, tai yra didžiausias šių dienų iššūkis.

„Uber“ lyderis prieš atvykdamas į Šveicariją pats lankėsi Kyjive. Prasidėjus karui, jo kompanija kuriam laikui dėl saugumo sumetimų buvo sustabdžiusi savo operacijas Ukrainoje, tačiau šalies vyriausybei pareiškus, jog ji norėtų, kad „Uber“ tęstų veiklą, įmonė ne tik greitai atnaujino, bet ir padvigubino miestų, kuriuose veikia, skaičių – nuo devynių iki aštuoniolikos. Nors iki karo Ukrainoje čia veikė apie 50 žmonių komanda, didelė jos dalis išvyko į Lenkiją.

„Pradėjome darbą nuo pabėgėlių transportavimo iki sienos ar kitų vietų, bet tada komanda įsitraukė į karą, padėdama visais kitais įmanomais būdais: vežė medikus į ligonines, mokytojus – į mokyklas, mes dirbome su Jungtinėmis Tautomis, kad organizacija galėtų tiekti įvairius reikmenis, maistą ir kitus dalykus“, – pasakojo D. Khosrowshahi.

„Norėjau ten nuvažiuoti pats. Viena vertus, viskas atrodo normalu, ukrainiečiai ir toliau Kyjive gyvena savo gyvenimus, jie yra neįtikėtinai pozityvūs, nacionalinis pasididžiavimas, kurį spinduliuoja žmonės, iš tikrųjų yra neįtikėtinas“, – prisimena jis.

„Tuo pat metu visur aplink matai karo tragediją, buvome Bučoje, kurioje matėme masinių kapaviečių ir kitų dalykų. Tai keista normalaus gyvenimo ir karo tragedijos kombinacija, bet man tai davė stiprų signalą, kad Vakarai turi stovėti išvien su Ukraina, ir „Uber“ tikrai stovės išvien su Ukraina. Nežinome, kiek tęsis karas, bet turime palaikyti ryžtą“, – pabrėžė kompanijos vadovas.

Jei pažiūrėtume į Nyderlandus, 94 proc. darbuotojų nori, kad liktų tokie santykiai.

Dilema dėl platformų darbuotojų

Apie ryžtą kompanija išmano nemažai – po įvairių skandalų ir vadinamųjų „Uber“ failų nutekėjimo įmonei teko iš naujo atsitiesti. Šiandien D. Khosrowshahi tikina, kad būtent dėl to ir pasikeitė kompanijos vadovybė, ji ėmėsi naujo valdymo modelio, pakeitė įmonės kultūrą ir veikimo būdus. Pasak kompanijos lyderio, dabar „Uber“ rūpinasi ir darbuotojais, ne tik akcininkų interesais.

Pusiau juokais jis paminėjo, kad nuo 2017-ųjų, kada pats pradėjo eiti vadovaujamąsias pareigas, vienas didžiausių pokyčių yra legalus kompanijos veikimas. „Užmezgėme tikrą dialogą su vyrausybėmis. Dabar mūsų platformoje yra 5 mln. žmonių – tai didžiausias darbo šaltinis pasaulyje. Imamės aktyvių žingsnių, kad savo vairuotojams suteiktume palankias darbo sąlygas, darbuotojų apsaugą, minimalaus užmokesčio standartus daugybėje vietų, kuriose veikiame“, – Davose leidinio „Politico“ organizuotoje diskusijoje vardijo D. Khosrowshahi.

Darbuotojų teisių užtikrinimas šiuo metu sulaukia didelio pasaulinio dėmesio, o naujoji ES platformų darbuotojų direktyva aktuali ir Lietuvoje, nors čia ginčų dėl šių rinkos dalyvių teisinio statuso pasitaiko kur kas mažiau nei kitose bloko šalyse. Briuselyje šiuo metu svarstoma dėl tokių asmenų teisių reglamentavimo, tačiau kol kas numatomas bandymas juos iš esmės prilyginti įprastiems, etatiniams, darbuotojams, didelės dalies stebėtojų ir D. Khosrowshahi nuomone, yra pavojingas žingsnis.

„Uber“ lyderis sako, kad iš galutinės naujosios ES direktyvos versijos jis tikisi kitokio požiūrio: „Nesvarbu, ar tai būtų perėjimas prie apsaugos teikimo darbuotojams, nesvarbu, ar tai būtų minimalaus atlygio standartai, apmokamos atostogos, išmokos (…) mūsų vairuotojams, viskas veiktų išsaugant svarbiausias darbo mūsų platformoje ypatybes, o tai yra visiškas lankstumas, darbas kur ir kada nori. Kelias pirmyn yra lankstumo ir darbuotojo apsaugos standartų kombinavimas.“

„Prieš atvykdamas čia buvau ir Amsterdame, susitikau su mūsų vairuotojais, diskutavome ir vienas iš jų pasakė, kad kartu su „Uber“ dirba jau septynerius metus. Jei pažiūrėtume į Nyderlandus, 94 proc. darbuotojų nori, kad liktų tokie santykiai. Tai nereiškia, kad jie nenori palankesnių darbo sąlygų, kad jiems nereikia darbuotojų apsaugos, bet manome, kad užtikrinti abiejų (lankstumo ir esminių garantijų) pusiausvyrą yra geriausias variantas“, – tęsia „Uber“ vadovas.

Pasaulis gyvena didelės infliacijos sąlygomis – kaip tai veikia pavežėjus? D. Khosrowshahi skaičiavimais, Niujorke „Uber“ vairuotojas vidutiniškai uždirba 50 dolerių per valandą, o visose Jungtinėse Valstijose – 39 dolerius. Padorus mokestis, tikina įmonės vadovas, be to, jis skuba pridurti, kad kompanija savo vairuotojams suteikia ir įvairių minimalių priedų, jei, pavyzdžiui, vairuotojui savaitė buvo nepelninga.

Transformacija: tradicinį taksi verslą supurčiusi pavėžėjimo koncepcija smarkiai prisidėjo prie visuomenės mobilumo miestuose sampratos kaitos. / C. Hardto / „Imago images“ nuotr.

ES, pavyzdžiui, Prancūzijoje, „Uber“ vairuotojai minimaliai uždirba 7,65 euro už vieną kelionę arba pavėžėjimą. Pasak kompanijos generalinio direktoriaus, kai kalbama apie Europą, nuomonės dėl panašių platformų vairuotojų teisinio statuso vis dar išsiskiria ir tai yra didžiausia problema.

Ne tik klimatas, bet ir spūstys

Nors dėl savų darbuotojų Europoje ateities yra tam tikro nerimo, infliacija ar mažėjančio vartojimo signalai neverčia D. Khosrowshahi nerimauti dėl „Uber“ vartotojų paklausos: „Nematome jokių vartotojų paklausos silpnėjimo požymių, tiesą sakant, priešingai. Pandemijos metu fiksuotas reikšmingas mažmeninės prekybos augimas ir šis postūmis dabar grįžo prie normos. Paslaugų apimtis auga labai sparčiai, nesvarbu, ar tai mobilumas, ar maisto, prekių pristatymas.“

Šiuo metu „Uber“ plečia teikiamų paslaugų spektrą, diegia naujoves savo programėlėje, kurios susijusios su asmens mobilumo pasirinkimais, pavyzdžiui, galimybe iš anksto rezervuoti taksi.

Be abejonės, pastaraisiais metais bemaž nė viena ekonominė diskusija nevyksta į ją neįtraukus klimato kaitos problematikos. „Uber“ vadovas atrodo labai užtikrintas, kai prabyla apie kompanijos indėlį į klimato kaitos stabdymo politiką.

„Užsibrėžėme iki 2030-ųjų visiškai elektrifikuotis JAV, Kanadoje ir Europoje, o iki 2040-ųjų – visame pasaulyje. Paskelbėme apie partnerystę su „Hertz“ (automobilių nuomos agentūra), bus atlikta 25 tūkst. elektromobilių „Tesla“, „Polestar“ ir kitų pirkimų, automobiliai kursuos Londone, Paryžiuje ir kituose Europos miestuose. Mes pradedame jau dabar“, – sako D. Khosrowshahi.

„Mūsų vairuotojų automobiliai yra jų biurai, tai yra jų uždarbio priemonės. Dabar pats populiariausias vairuotojų automobilis yra „Toyota Prius“, mums reikia tokių mašinų, bet kartu turime tą patį pasiekti ir su hibridiniais automobiliais, ir tam mums reikia bendradarbiavimo su vyriausybėmis“, – priduria jis.

Kalbėdamas apie iššūkius, kurie laukia, D. Khosrowshahi mini ne tik klimato kaitos problemas, bet ir transporto spūstis. „Jaučiuosi labai užtikrintas, kad mes elektrifikuosimės, tačiau elektrifikacija nereiškia spūsčių sumažėjimo keliuose, todėl kitas mūsų iššūkis – kaip sukurti bendro važiavimo paslaugą, kai į tą patį automobilį sėda du, trys, keturi žmonės“, – dalijasi JAV kapitalo kompanijos vadovas.

Šiuo metu „Uber“ testuoja daugiau asmenų talpinančias transporto priemones ir autobusus daugybėje mažesnių rinkų. „Jei galėsime ne tik sumažinti ekologinį, bet ir transporto spūsčių pėdsaką, manau, padarysime daug dėl pasaulio“, – neabejoja D. Khosrowshahi.

Grįždamas prie bendrų šių metų Pasaulio ekonomikos forumo temų, D. Khosrowshahi pripažįsta, kad prieš kelis mėnesius kalbėdamas su kitų didžiųjų kompanijų vadovais jautė pesimizmą, tačiau dabar nuotaikos verslo pasaulyje keičiasi.

Pozityvesnėmis įžvalgomis Pasaulio ekonomikos forume dalijosi ir Vokietija, Prancūzija – infliacija lėtėja, energetikos sektoriaus atsipalaidavimas šiame kontekste taip pat yra didelis pranašumas, tačiau niekas nepamiršta, kad energijos kainos šiandienos realybėje turi savybę greitai keistis.

Nors dėl artimiausios ateities trapių ekonominių prognozių galima ginčytis, D. Khosrowshahi neabejoja, kad technologijų, tansporto platformose ypatingą vaidmenį vaidins dirbtinis intelektas (DI). „DI yra labai svarbi įgalinanti technologija, ji naudojama ir mūsų platformoje nustatant kainas, kituose procesuose“, – sako jis.