Japonijos ambasadorius prisiminė pirmąjį apsilankymą Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje dar žiemą.

Dabar čia viešėdamas, T. Ozaki pasiklausė japoniško stiliaus sode įrengto muzikinio instrumento „Do“, kurį sukūrė Linas Švirinas ir Rytis Zinkevičius, meditacinių garsų.

Puikiai įvertino įstaigos ketinimus atnaujinti terapinę-edukacinę erdvę, kurią planuojama pritaikyti mūsų krašto oro sąlygoms, čia įrengiant stogines virš esamų terasų ir pastatant medinius namelius edukacinėms veikloms bei įdiegiant interaktyvią sodo sistemą, kurią planuojama įtraukti į tarptautinį viešąjį Baltijos jūros regiono sodų tinklą.

Svečiams buvo pristatyta tarnybos veikla ir atskirai „Vaikų linija“ bei jos misija – internetu ir telefonu teikti emocinę pagalbą vaikams ir paaugliams.

Su ambasados kultūros skyriumi ateityje tarnyba planuoja organizuoti terapinius-edukacinius renginius sode: arbatos ir kimono ceremoniją, pražydus sakuroms, kaligrafijos ir origamio užsiėmimus vaikams, specialistams ir mokytojams, ikebanos puokščių gamybą prieškalėdiniu laikotarpiu.

Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos vadovės Ulijanos Petraitienės teigimu, specialistai teikia paslaugas Klaipėdos vaikams, jų tėvams bei ugdymo įstaigų bendruomenėms, ir jų poreikis auga.

Pagal vaikų vertinimo rodiklius, ikimokyklinėse įstaigose kasmet nustatoma 6–7 proc. daugiau vaikų, turinčių įvairių sutrikimų.

Per 2019 m. pirmąjį pusmetį Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje suteiktos 6 456 paslaugos (per 2018 m. pirmą pusmetį – 5 674).

Nuo 2016 m. darbuotojų pareigybių skaičius padidėjo 7,5 etato. Šiuo metu didžiausias leistinas tarnybos etatų skaičius yra 39,5, o realiai dirba 43 darbuotojai.

"Šiuo metu turime 10 psichologų daugiau, nei numatyta normatyvuose. Jie dirba su ikimokyklinių įstaigų vaikais. Iki 2023 m. planuojama, kad su ikimokyklinėmis įstaigomis dirbs 14 psichologų. Tai labai graži savivaldybės iniciatyva, gerinant psichologų pagalbą miesto mokyklose ir darželiuose, nes sparčiai daugėja vaikų, kuriems nustatome specialiuosius poreikius ir pritaikome ugdymą", – teigė U. Petraitienė.

Daugėja ir pačios tarnybos teikiamų paslaugų. Anot tarnybos vadovės, šiemet jau suteiktos 11 092 paslaugos.

Nežiūrint to, kad buvo karantinas, išlieka didelis konsultacijų, pagalbos grupių skaičius.

"Ar vaikui reikia mūsų tarnybos pagalbos, labai atsakingai vertina 3–4 specialistai. Ir ne mes tuos vaikus surandame, juos mums atsiunčia ikimokyklinės įstaigos ar mokyklos, kai susiduria su vaikų sunkumais juos ugdant", – tvirtino U. Petraitienė.

Paprastai kalbant, probleminių vaikų kasmet daugėja ir Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba jau rūpinasi tik pasekmėmis, tačiau esą yra labai svarbi ankstyvoji pagalba.

"Kuo anksčiau vaikas atsiranda darželyje, tuo lengviau jį stebėti. Greičiau pamatomi vaiko sunkumai bendraujant, elgesio ar emocijų sutrikimai, autizmo spektras. Juk neatsitiktinai Klaipėdoje yra 199 mokytojų padėjėjai. Problema yra didelė", – konstatavo U. Petraitienė.

Išvados – iš lubų?

Klaipėdietis Vilius (vardas pakeistas dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo reikalavimų – A.D.) atviras – jo mokyklinio amžiaus vaikas nekalba ir veikiausiai niekada nekalbės, jis turi rimtų sveikatos sutrikimų, bet kurį laiką lankė bendrojo lavinimo mokyklą kartu su visais.

"Pačioje mokslo metų pradžioje mokytoja pasakė, jog mums reikėtų kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą, kad ji skirtų mūsų vaikui pedagogo padėjėją, nes kitaip jis klasėje nedirba. Mokytoja buvo įsitikinusi, kad padėjėją tikrai paskirs", – pasakojo Vilius.

Nuvykus į Pedagoginę psichologinę tarnybą, pradžioje viskas tarsi buvo gerai. Pasikalbėjo su psichoterapeute, paskui liepė nueiti į kitą kabinetą, kur esą vaikas turėjo atlikti testą.

Tėvas nusistebėjo, kaip vaikas išspręs testą, jei jis nei kalba, nei rašo.

"Tada specialistė pasipiktino, kaip ji esą galės nuspręsti, ko jam reikia, jei jis neišspręs testo. Paskui jau kitos specialistės klausinėjo, ar jis išėjęs iš tualeto pats susitvarko. Pasakiau, kad visaip būna. Tuomet man jos sako, ko jūs čia atėjote, jei jis viską pats susitvarko? Paaiškinau, jog atėjome, kad mums skirtų mokytojo padėjėją, nes vaikas nekalbantis, jam sunku mokykloje. Jos man sako, jei jis namuose pabūna vienas, išėjęs iš tualeto pats susitvarko, jis visiškai savarankiškas ir jam jokio padėjėjo nereikia", – nemalonų pokalbį prisiminė tėvas.

Teko rinktis kitą mokyklą

Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistės šiam vaikui mokytojos padėjėjo taip ir neskyrė, nes nematė reikalo.

Klaipėdietis teigė labai nusivylęs tokia miesto pinigais išlaikomų specialistų "pagalba" ligotus vaikus auginantiems tėvams.

Jaučiausi bjauriai ir ne vien aš. Tarsi būtume patys kalti ar jiems skolingi, atėję prašyti pagalbos.

"Jei vaikui mokytojo padėjėjo neskiria, tai ką jie gali patarti, ką mums daryti? Jokio patarimo nebuvo. Jaučiausi bjauriai ir ne vien aš. Tarsi būtume patys kalti ar jiems skolingi, atėję prašyti pagalbos. Nelabai supratau, gal ten kas kokio atlygio laukė, o nesulaukę nematė reikalo padėti", – svarstė vyras.

Taip su Pedagoginės psichologinės tarnybos "pagalba" ligoto vaiko integracija į visuomenę baigėsi, nes jo tėvai neturėjo kito pasirinkimo ir savo vaiką pervedė į specialiąją mokyklą, kur klasėje yra mažai vaikų ir mokytoja turi padėjėją.

Išėjo skaudama širdimi

Kita klaipėdietė Audra (vardas pakeistas – A.D.), pradinuko mama, Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje taip pat patyrė šoką.

Esą specialisčių bendravimas buvo, švelniai tariant, nemalonus.

Jos vaikui diagnozuotas Aspergerio sindromas. Tai – lengva autizmo forma, šį sutrikimą turintis vaikas gali būti keistokas, turi bendravimo, tarpusavio supratimo, emocinio kontakto problemų.

Nors šis sutrikimas neišgydomas, turintis sindromą asmuo gali sėkmingai integruotis į visuomenę.

Audros vaikas ir kalba, ir bendrauja su kitais, bet visai nevaldo emocijų, jam sunku būti grupėje su kitais vaikais.

Dėl to jau ketverius metus jie lankosi Klaipėdos Psichologinėje pedagoginėje tarnyboje. Iš ten, kur, regis, turėtų sulaukti pagalbos ar patarimų dėl vaiko ugdymo, mama kaskart išeina nusivylusi.

"Pirmiausia man labai keista, kad psichologė, pusvalandį pabendravusi su vaiku, atliko kažkokį testą, sužymėjo paukščiukus ir staiga nustatė jo gebėjimus. Ji net nesigilino į situaciją. Pastarąjį kartą atnešiau charakteristikas iš mokytojos. Į jas net nepažiūrėjo ir nusprendė, kad vaikas gali lankyti kartu su visais bendrojo lavinimo mokyklą, nors jam iš tiesų yra labai sunku būti kartu su kitais mokiniais. Psichologė skaitė savo išvadas ir vis klausinėjo, kodėl jūs, mamyte, su tuo nesutinkate? Nesutinku, nes taip nėra", – pasakojo moteris.

"Labai keista mama"?

Audra teigė, kad, bendraudamas individualiai, jos vaikas problemų nekelia, bet klasėje būvimas kartu su kitais jam nepakenčiamas.

Moteris ne kartą klausė, gal yra kokia nors specializuota mokykla tokiems vaikams. Tada vienas tarnybos vadovų esą pasakęs, kad ji – "labai keista mama".

"Jis tada man pareiškė, kad aš noriu savo vaiką atstumti ir ištraukti iš visuomenės, o visos kitos tokių vaikų mamos nori juos integruoti. Bet kai pabandžiau paaiškinti, kad nėra sąlygų integracijai, jie to nenori girdėti. Tada aš jiems tapau "labai keista mama", nes noriu, kad jam būtų pritaikyta speciali programa, dirbtų specialūs pedagogai ir visa kita. Aš pati dirbu mokykloje ir žinau, kaip tokie vaikai, kaip mano, jaučiasi klasėje ir kaip kenčia ir jie, ir kiti vaikai", – dėstė moteris.

Audros įsitikinimu, ne visi tokie mokiniai, kaip jos vaikas, gali integruotis.

Esą bendrojo lavinimo mokyklose šiandien nėra sąlygų ir sveikiems vaikams, o ką jau kalbėti apie turinčius tam tikrų sutrikimų, iš kurių yra nuolat tyčiojamasi.

"Pas mus labai gražiai šnekama, kad visuomenėje yra pasikeitęs požiūris į kitokius žmones, tačiau taip tikrai nėra. Ir kol jis realiai nepasikeis, tokių vaikų mes negalėsime integruoti, nes niekas su jais atskirai nedirba, o jei ir dirba koks pedagogo padėjėjas, tai – paprastas žmogus iš gatvės, neturintis žinių, kaip dirbti su tokiais vaikais", – įsitikinusi mama.

Todėl Pedagoginė psichologinė tarnyba šiuo atveju turėtų ilgiau ir atsakingiau tirti kiekvieną tokį probleminį vaiką.

Ir esą ne tik asmeninio pokalbio metu, bet ir stebėti, kaip jis elgiasi mokykloje.

"Mano atveju su vaiku pasikalbėjo 10 minučių, paskui sako: "Tai tu jau pavargęs, gali pagulėti." Tai ar čia tyrimas? Pasirašiau tuos popierius, nenorėjau su jomis ginčytis, nes supratau, kad tai yra bergždžias reikalas ieškoti savo tiesos. Už tokius vaikus, kaip mano, visur reikia kovoti "dantimis ir nagais", ir tam reikia daugybės jėgų, bet ne visada jų pakanka", – tikino Audra.

Įžvelgė šešiamečio "klastą"

Nelabai malonių patirčių Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje patiria ne tik ligotus vaikus auginantys tėvai.

Į šią tarnybą kreipiamasi tada, kai siekiama gauti leidimą šešiamečiams eiti į pirmą klasę. Tai vadinama brandos vertinimo testu.

Klaipėdietė Virginija (vardas pakeistas – A.D.) dienraščiui pasakojo, kad jos vaikas gimęs metų pradžioje, todėl rudenį jis jau bus beveik septynerių ir tikėjosi, kad galės pradėti lankyti pirmą klasę.

"Vaikas visą laiką lankė darželį su vyresniais, buvo jauniausias grupėje. Ir buvo tarp lyderių. Tokių grupėje buvo keli, kurie visuose renginiuose dalyvaudavo. Jis išmoko skaityti, auklėtojos net neabejojo, kad vaikas brandus ir galės nuo rudens pradėti lankyti pirmą klasę, nors ir neturi septynerių", – pasakojo mama.

Tačiau Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos specialistėms pasirodė kitaip. Išvada buvo neigiama – esą vaikas nebrandus mokyklai.

"Pagrindinė pretenzija mums buvo, kad mes vaiką prieš tai tam testui paruošėme. Bet jis labai žingeidus, kai davė kažkokią užduotį, panašią jis jau buvo sprendęs ir pasidžiaugė, kad žino šitą galvosūkį. Psichologė mus užsipuolė ir pareiškė, kad mes specialiai ruošėme vaiką testui, ir mums bet kokiu atveju rašys neigiamą išvadą. Kaip taip galima? Visiems buvo šokas. Nuėjome pas tarnybos direktorę, ji vienpusiškai gynė savo darbuotoją, nepaisant to, kad ši net nepabaigusi testo pareiškė, kad išvados bus neigiamos", – prisiminė Virginija.

Klaipėdiečiai kreipėsi į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą, kur vaikui atliko pakartotinį testą, ir nuo rudens jis pradėjo lankyti pirmą klasę.

"Konfliktas su Klaipėdos pedagogine psichologine tarnyba tęsėsi gana ilgai. Buvo labai nemalonu, kad į akis su mumis bendravo tarsi ir gražiai, tačiau paskui išgirdome, kokie mes esame baisūs, kokį jiems spaudimą darome. Labiausiai mus tada sutrikdė tarybinio raugo psichologė, jos neigiamas nusiteikimas buvo matyti iš pradžių", – pastebėjo moteris.

Dėl visko kalti tėvai?

Tarnybos direktorė U.Petraitienė teigė, kad šiemet iš 109 vaikų nebrandžiais mokyklai pripažino 53.

Esą tarnyba dirba labai atsakingai, su tėvais kalba labai daug ir jei tėvai kuo nors nepatenkinti, Klaipėdos tarnybos išvadą gali skųsti Vilniui.

Jūs geriau paklauskite, kiek nukenčia psichologai ir kokiu krūviu jie dirba, mane stebina tėvų netolerancija

"Niekada niekas mūsų tarnyboje nieko nevertins negatyviai. Jūs nežinote mūsų tvarkos. Tėvai pas mane neateina skųstis. Ir man keista, kad jie eina pas jus, o ne pas mane. Baikite tokias kalbas, mes tiek esame padarę, kad neturėtume eilių. Jūs geriau paklauskite, kiek nukenčia psichologai ir kokiu krūviu jie dirba, mane stebina tėvų netolerancija", – emocijų nevaldė U.Petraitienė.

Paklausta, iš kur tada atsiranda tokios tėvų nuoskaudos, išėjus pro Pedagoginės psichologinės tarnybos duris, U.Petraitienė tvirtino, kad ji jokiomis tėvų nuoskaudomis netiki.

"Baikite, iš kai kurių melo gali labai daug išgirsti, tą patyrė ne vienas mūsų darbuotojas. Mes kontaktuojame ir stengiamės padėti šeimai. O kai kurie mus skundžia net prokuratūrai ir švietimo ir mokslo ministrei. Rašykite, ką norite, nes aš girdžiu nepagrįstus kaltinimus", – nesivaržydama tėškė U.Petraitienė.

Miesto tarybai teks apsispręsti, ar palaiminti Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos siekį dalyvauti projekte pagal vieną 2014–2020 m. ES programą.

Be kitų projekte numatomų veiklų, Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba norėtų atnaujinti ir patobulinti pastato, kuriame yra įsikūrusi, vidinį kiemą.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė pabrėžė, kad šį tikslą tarnyba siekia įgyvendinti itin atsakingai – jau spėta parengti ir būsimo japoniško sodo projektą, konsultuotasi su specialistais.

Tiesa, ar įstaigą lydės sėkmė ir ar finansavimą pavyks gauti, sunku prognozuoti. Anot L.Prižgintienės, pasitaiko, kad lėšų nesulaukia ir itin geri projektai. Esą daug kas priklauso ir nuo to, kaip dalyvauti pastarajame bus pasirengę kiti partneriai.

Už planuojamas gauti lėšas Debreceno g. 41 vidiniame kieme numatoma sukurti japonišką sodą, lauko erdves pritaikyti vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, edukacinėms, terapinėms bei gyvūnų terapijos veikloms.

Teigiama, kad projekto metu žadama ne tik atnaujinti įstaigos kiemelį, čia turėtų vykti įvairūs seminarai, susitikimai su projekto partneriais.

Politikų prašoma pritarti lėšų iš miesto biudžeto skyrimui Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos projekto įsipareigojimams vykdyti: 2018 m. atseikėti kiek daugiau nei 43 tūkst. eurų, o 2019 m. – per 7 tūkst. eurų.

Pabrėžiama, kad šios lėšos bus grąžintos, įgyvendinus projekto veiklas.

Šią savaitę posėdžiavę Klaipėdos miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai palaikė šį siūlymą.

Sveikino garbūs svečiai

Garbingas įvertinimas už nuopelnus skleidžiant japonų kalbą Lietuvoje, puoselėjant studijas apie šią šalį bei stiprinant Japonijos ir Lietuvos bendradarbiavimą V.Dumčiui įteiktas antradienio popietę.

Prano Domšaičio galerijoje ceremonijos metu apdovanotajam ranką spaudė ir pasveikinti atvyko daugybė žmonių – artimieji, miesto valdžios atstovai, Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda, Lietuvos–Japonijos draugystės asociacijos prezidentas Rimantas Vaitkus, kiti garbūs svečiai.

Renginio metu vardyta daugybė V.Dumčiaus nuopelnų, stiprinant Lietuvos ir Japonijos bei Klaipėdos ir Kudžio miesto draugystę.

Pastebėta, kad progimnazijos direktorius rūpinosi ne tik šiltais šių dviejų miestų bei valstybių santykiais, tačiau puoselėjo ir Japonijos kultūros sklaidą Lietuvoje – dirbdamas Klaipėdos universiteto Orientalistikos centre, jis dėstė japonų kalbą, rengė publikacijas, organizavo įvairius su Japonijos kultūra susijusius renginius.

Ambasadorius T.Shigeeda pabrėžė, jog itin vertinama graži V.Dumčiaus iniciatyva po 2011-aisiais šalį sukrėtusio žemės drebėjimo.

Netrukus po stichinės nelaimės V.Dumčius Klaipėdos mokyklose organizavo popierinių gervių lankstymo užsiėmimus. Gervės buvo kabinamos ant mieste augančių sakurų šakų, o vėliau skleidė žinią apie tai, kaip po nelaimės sukrėstos vietovės atsigauna.

Neslėpė džiaugsmo

Priėmęs garbingą Japonijos vyriausybės skirtą "Tekančios saulės ordino su aukso ir sidabro spinduliais" apdovanojimą, V.Dumčius neslėpė džiaugsmo, jog jo darbas neliko nepastebėtas ir jam pavyko prisidėti prie Lietuvos ir Japonijos bei Klaipėdos ir Kudžio miesto ryšių vystymo.

"Viskas prasidėjo rudenį. Ruduo – ypatingas metas. Pirmiausia todėl, kad aš tiesiog mėgstu rudenį. Antra, todėl, kad į Japoniją pirmą kartą nuvykau rudenį ir visos kitos kelionės į šią šalį taip pat buvo tuo metų laiku", – kalbėjo V.Dumčius.

Apdovanotasis atskleidė, kad tapti ir būti Japonijos pasiuntiniu Lietuvoje jį išmokė Kudžio žmonės, šiltai jį priėmę ir savo darbais parodę, kaip reikia gerbti mažą žemės lopinėlį, kuriame gyvena.

Apdovanojimas – ir šeimai

Japonijos kultūros puoselėtojas uostamiestyje prisipažino neretai galvojantis, jog daugiausia dėl visų jo iniciatyvų teko paaukoti artimiausiems žmonėms – žmonai, sūnui ir dukrai.

Dalis šio ordino spindulėlių priklauso ir jums.

"Jeigu nepasekiau jiems pasakos, nenuvažiavome pasivaikščioti pajūriu ar pasisukti karuselėse, prašau nepykti, nes dalis šio ordino spindulėlių priklauso ir jums", – šiltai pastebėjo V.Dumčius.

Progimnazijos direktoriaus pasveikinti atvykęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pripažino, kad šis garbingas apdovanojimas – kartu įvertinimas ir Klaipėdai.

Pristatė planus

Netrukus po ceremonijos kai kurie svečiai susirinko Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos buveinėje Debreceno gatvėje.

Čia aptarti tarnybos planai ateityje šiuo metu apleistame kiemelyje įkurdinti japonišką sodą.

Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Ulijana Petraitienė paaiškino, kad įvairios idėjos, kaip būtų galima atnaujinti minėtą erdvę, buvo svarstomos drauge su Klaipėdos universiteto Architektūros, dizaino ir dailės katedros atstovais.

Numatoma, kad japoniškame sode derės ir jaukią atmosferą kurs tokiems sodams būdingi medeliai, vingiuos mediniai takeliai.

Aplinka – itin svarbi

U.Petraitienės teigimu, šiuo metu kiek tamsią erdvę ketinama paversti šviesia ir jaukia. Ji turėtų tapti mažiau patraukli kartais čia užsukantiems prastos reputacijos, girtaujantiems ar kitaip besisvaiginantiems asmenims.

"Pas mus ateina vaikų, turinčių negalią, yra vertinami jų poreikiai, teikiama pagalba. Sulaukiame daug žmonių, todėl labai svarbu, kad aplinka ugdytų, ramintų, būtų ir terapinė, ir estetinė", – pabrėžė pašnekovė.

Viliamasi, kad atnaujinant erdvę prisidės ir uostamiesčio savivaldybė.

Tiesa, bendradarbiavimo galimybių numatoma ir dabar. Anot direktorės, Klaipėdos savivaldybė jau yra suplanavusi 40 tūkst. eurų vidinio kiemelio sienoms sutvarkyti.

Atlikus šiuos darbus, lauks kiti – bus nuimamas gruntas, klojami apšvietimo tinklai, tvarkoma nuotekų sistema.

Pasak direktorės, japoniško sodo gimimui reikalingų lėšų bus tikimasi iš įvairių rėmėjų, kurių jau ima rastis – vieni jų ketina sutvarkyti apšvietimo sistemą, gauti ir pirmieji dideli akmenys, kuriuos žadama įkurdinti kiemelyje.