N. Samalavičius šiuo metu vadovauja Chirurgijos departamentui bei Robotinės chirurgijos programai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Jis minėtai draugijai vadovaus iki kito šios organizacijos pasaulinio kongreso, kuris įvyks 2022 metų spalio pabaigoje Stambule, Turkijoje.

Iki šiol tik vienam Lietuvos medikui pavyko tapti pasaulinės chirurgų draugijos prezidentu – 2005 metais vadovauti Pasaulinei krūtinės, kraujagyslių ir širdies chirurgų draugijai buvo išrinktas Vilniaus universiteto profesorius akademikas kardiochirurgas Vytautas Sirvydis.

Tarptautinė universiteto kolorektinių chirurgų draugija įkurta 1962 metais Meksiko mieste, Meksikoje. Tuomet ji sujungė viso pasaulio lyderiaujančius šios chirurgijos srities universitetinių ligoninių chirurgus. Šiuo metu draugija turi platesnę narystės strategiją ir sujungia bet kurio lygio šios specialybės gydytojus.

Nekenkia funkcijoms

Pirmasis naująjį gydymo metodą uostamiestyje ir Lietuvoje pritaikęs Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos departamento vadovas profesorius Narimantas Evaldas Samalavičius pasidžiaugė, kad pirmieji rezultatai rodo, kad ši operacija išties bus naudinga.

"Ji neužkerta kelio kitai operacijai, jei ši kartais būtų nesėkminga. Svarbiausia, nesužaloja žmogaus ir nepakenkia jo funkcijoms", – paaiškino profesorius.

Iki tol taikyti išangės fistulės gydymo būdai neretai neužkirsdavo kelio ligos atsinaujinimui ir kylančioms komplikacijoms – išmatų nelaikymui.

Naująjį gydymo metodą N.E.Samalavičius pritaikė, grižęs iš stažuotės pietryčių Azijoje. Tokiu būdu jau išoperuoti septyni pacientai.

Operacija trunka iki 40 min., pacientams taikoma bendroji nejautra.

Kaip paaiškino Chirurgijos departamento vadovas, šiai operacijai nereikia brangios įrangos – naudojami specifiniai bei subtilūs instrumentai.

Pasak N.E.Samalavičiaus, vienos naujovės į mediciną ateina per technologijas, kitos – per naują požiūrį ar idėją. Būtent pastarasis variantas tinka ir naujajam išangės fistulės gydymo metodui.

Vyrai serga dažniau

"Fistula" lotynų kalboje reiškia vamzdelį, švilpynę ar kiauražaizdę.

Chirurgijoje fistulė suprantama kaip lėtinis granuliuojantis kanalas, jungiantis du paviršius – odą ar gleivinę. Paprasčiausias išangės fistulės modelis – kai išorinė atsivėrimo anga yra odoje apie išangę, o vidinė – išangės kanale.

Išangės fistulė neretai atsiranda po pūlingo išangės audinių uždegimo, vadinamo paraproktitu. Vyrai šia liga serga dažniau nei moterys. Ji dažniausiai pasireiškia darbingo amžiaus žmonėms – nuo 30 iki 60 metų.

Tikslios šios ligos atsiradimo priežastys nėra žinomos. Sergantieji išangės fistule dažniausiai skundžiasi pūlingomis išskyromis. Žmogui skauda nebent tuo atveju, jei sunkiai pasišalina pūlingos išskyros.

Išangės fistulę išduoda išangės niežulys, padidėjęs odos apie išangę dirglumas dėl nuolatinio šlapiavimo.

Efektyvumas pasitvirtino

Pasak N.E.Samalavičiaus, šuolis gydant šią ligą paremtas tiesiog nauju požiūriu į žmogaus anatomiją.

Operacija vadinama "LIFT" vardu. Jos principas – nepadarant jokios žalos išangės raukų mechanizmui ir visiškai išvengiant išmatų nelaikymo po operacijos, nutraukiamas fistulės vientisumas, susiuvant jos vidinę angą.

Šį naują išangės fistulės gydymo metodą prieš dešimtmetį pasiūlė vienas žymiausių pietryčių Azijos chirurgų, Bankoko Chulalongkorn universiteto profesorius Arunas Rojanasakulas.

Operacija plačiai paplito pasaulyje, bet buvo nekantriai laukiama duomenų apie pirmuosius gydymo rezultatus. Šiuo metu medicinos literatūroje gausu įrodymų, kad ši operacija ne tik naujoviška savo koncepcija, bet neabejotinai pranašesnė ir gydymo efektyvumu.

Pirmasis iš Lietuvos

Prof. N.E.Samalavičius, Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentas, Tarptautinės universiteto kolorektalinių chirurgų draugijos generalinis direktorius, neseniai grįžo iš stažuotės pas A.Rojanasakulą.

N.E.Samalavičiui, pirmajam iš Lietuvos medikų, teko ypatinga galimybė dirbti kartu su šiuo profesoriumi.

Lietuvį nustebino ne tik pati šio chirurgo technika, bet koncepcija, kuria vadovaujantis operuojama ši liga.

Profesorius iš pietryčių Azijos ieškojo atsakymo, kodėl klasikiniai, iki šiol naudoti metodai nepadeda išvengti nemažo skaičiaus ligos atsinaujinimo atvejų, jau nekalbant apie tai, kad dalis žmonių po šios ligos chirurginio gydymo turi didesnį ar mažesnį neįgalumą dėl išmatų nelaikymo.

Iš naujo įvertinęs subtilias žmogaus anatomijos detales, jis pakoregavo iki šiol buvusias žinių spragas.

Pasak N.E.Samalavičiaus, naują chirurginę techniką įsisavinti nesunku, bet yra nemažai subtilių operacijos detalių.

Naujoji operacija tinka apie 80 proc. išangės fistule sergančių ligonių, ji leidžia išvengti išmatų nelaikymo po operacijos. Lyginant su kitais iki tol žinomais gydymo metodais, jos rezultatai – kur kas geresni.

Būdų daug, bet...

Pasak Chirurgijos klinikos vadovo, išangės fistulė – seniai žinoma ir chirurgiškai gydoma liga. Įdomu tai, kad per šimtmečius šios ligos vienintelio įmanomo gydymo metodo – chirurginio – efektyvumas nė kiek nepasikeitė.

Chirurginių operacijų išangės fistulei gydyti yra gausu. Jų parinkimas priklauso ne tik nuo šios ligos pobūdžio, bet neretai ir nuo subjektyvaus chirurgo požiūrio ir gebėjimų.

Operuojant šią ligą, pagrindinis tikslas yra išgydyti fistulę su minimalia atsinaujinimo tikimybe bei išmatų laikymo funkcijos sutrikimu.

Būtent poveikis išmatų laikymo funkcijai yra vienas iš esminių ir labiausiai nepageidaujamų šios chirurgijos palydovų. Net patyręs chirurgas ne visada gali garantuoti, kad liga neatsinaujins.

Neretai po kelių nesėkmingų operacijų pacientai vengia tolesnio gydymo ir vargsta dėl išmatų nelaikymo.

Kuo sudėtingesnė liga, tuo didesnė tikimybė, kad pacientas gali nelaikyti išmatų.

Kasmet Lietuvoje apie 18 tūkstančių žmonių išgirsta savo diagnozę – vėžys, kuri dažnam nuskamba kaip mirties nuosprendis. Vis dar gaji nuomonė, kad onkologinės ligos yra nepagydomos, nors situacija sparčiai keičiasi, onkologiniai susirgimai gydomi vis sėkmingiau, pasitelkiant naujausias technologijas, medicinos mokslo pasiekimus. Kokios diagnostikos ir gydymo naujovės pradėtos taikyti Nacionaliniame vėžio institute pastaraisiais metais kalbamės su instituto direktoriumi, prof. Narimantu Evaldu Samalavičiumi.

– Kokias gydymo ir diagnostikos naujovės ir kokiomis onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams norėtume pristatyti pirmiausiai?

– Mūsų instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos poskyryje jau veikia modernus, šiuo metu vienintelis Lietuvoje aukštos raiškos fibrobronchoskopas, kuriuo tiriant pacientus galima tiksliau diagnozuoti ankstyvąjį plaučių vėžį.

Neseniai mums atsivėrė naujos galimybės vizualizuoti prostatos vėžį. Instituto urologai žengė svarbų žingsnį prostatos vėžio moderniosios diagnostikos link – įsigyta naujausia ultragarsinės technologijos įranga „Histoscanning“, kuri leidžia tiksliai diagnozuoti prostatos vėžį. Tai efektyvi ir objektyvi vaizdinė diagnostika, leidžianti nustatyti tikslią prostatos vėžio vietą ir jo apimtį, leidžianti taikyti efektyvų individualizuotą gydymą, taikliai nukreiptą į vėžines ląsteles ir tausojantį sveikus audinius. Tai greitas tyrimas, trunkantis keletą minučių, kurio metu galima atlikti tikslias biopsijas. Taigi ir pacientas sutaupo laiko, jam nereikės eiti į kitą skyrių. Tyrimas neturi kontraindikacijų, gali būti  taikomas visiems pacientams.

Onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams pradėtas taikyti dar vienas sudėtinio vėžio gydymo metodas – hiperterminė intraperitoninė chemoterapija. Šis gydymo metodas naudojamas esant piktybinių navikų plitimui pilvaplėvėje ir jis gali ženkliai pailginti onkologinių pacientų išgyvenimo trukmę. Šiai procedūrai atlikti įsigytas specialus aparatas, vienintelis toks Lietuvoje, kuris užtikrina chemoterapinio preparato cirkuliaciją bei palaiko jo temperatūrą. Onkologai tikisi ilgesnės pacientų išgyvenimo trukmės, ilgesnės remisijos.

Dar viena naujovė – institute pradėta taikyti naujos kartos moduliuoto intensyvumo spindulinės terapijos (MIST) metodika RapidArc. Šios metodikos tikslas realizuoti MIST per kuo trumpesnį laiką ir  pritaikyti tausojančiąją MIST dar daugiau pacientų. Taikant RapidArc metodiką jonizuojančioji spinduliuotė pataiko tiksliai ten, kur buvo numatyta ir maksimaliai apsaugo sveikus audinius, esančius aplink naviką. Šis metodas labai tinkamas judančių organų (priešinės liaukos ir plaučių) navikams gydyti, taip pat pacientams, negalintiems ilgai gulėti ant linijinio greitintuvo gydymo stalo.

– O kokie naujausi kepenų navikų gydymo būdai pradėti taikyti Nacionaliniame vėžio institute?

Mes pirmieji Lietuvoje pradėjome taikyti naują kepenų navikų gydymo metodą – radioembolizaciją. Kepenų naviko kraujagyslių embolizacija, t.y. užkimšimas radioaktyviosiomis dalelėmis panaudojama naują technologiją, kai pro kateterius, įstumtus į kepenų naviko arterijas, suleidžiamos su radioaktyviuoju itriu sujungtos dalelės.

Patekęs į naviką radioaktyvusis preparatas lokaliai jį apšvitina ir sunaikina. Radioembolizacija – tai naujas,  mažai pacientą traumuojantis kepenų navikų gydymo būdas, kai paciento negalime gydyti  kitais šiuo metu taikomais gydymo metodais. Tikimės, kad šios naujos technologinės inovacijos vėžio gydyme pagelbės daugeliui pacientų, kurie ankščiau neturėjo vilties pasveikti. Šiems pacientams tai bene vienintelė priimtiniausia radikalaus gydymo alternatyva. Tai kokybiškai naujas etapas Lietuvos onkologijoje.

– Girdėjome, kad  Nacionaliniame vėžio institute pirmą kartą Lietuvoje atlikta kiaušidžių audinio užšaldymo procedūra. Kokioms ligonėms tai itin aktuali naujiena?

– Ši procedūra atliekama jaunoms, negimdžiusioms pacientėms, sergančioms kiaušidžių vėžiu. Joms paimami naviko nepaliesti kiaušidės audinio fragmentai krioprezervacijai – ilgalaikiam užšaldymui. Baigus gydymą, remisijos periodu, jie atšildomi ir transplantuojami atgal į moters organizmą. Taip jaunos moterys turi galimybę po chemoterapinio gydymo, kuris bus skiriamas po chirurginio kiaušidžių pašalinimo, gyventi kokybiškai ir natūraliu keliu susilaukti vaikų.

– Kokių gydymo naujovių gali tikėtis jūsų pacientai, sergantys inkstų onkologinėmis ligomis?

– VI Baltijos šalių onkologų kongreso metu Nacionaliniame vėžio institute pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikta  laparoskopinė inkstų naviko krioabliacijos procedūra kontroliuojant ultragarsu. Panaudotas laparoskopinis ultragarso daviklis, kuris leidžia labai tiksliai nukreipti adatą į vienintelio inksto naviką ir jį užšaldyti. Tokia procedūra taikoma, kai tik tokiu būdu galima išsaugoti inkstą ir kitoks chirurginis gydymas yra neįmanomas.  naviko šaldymas yra taip pat efektyvus kaip ir chirurginis gydymas. Atlikus tokią procedūrą, paciento inkstas vėl normaliai funkcionuoja, todėl yra didelė tikimybė, kad piktybinė liga nebeatsinaujins.

– Ačiū jums už pokalbį  ir viltingas naujienas Jūsų ligoniams.

Tiek sergamumas vėžiu, tiek mirtingumas nuo jo pasaulyje yra labai didelis, sako Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Narimantas Evaldas Samalavičius artėjant Pasaulinei kovos su vėžio liga dienai.

2012 metų duomenimis, pasak N. E. Samalavičiaus, pasaulyje šia liga sirgo 14 mln. žmonių ir daugiau nei 8 mln. žmonių mirė.

„Lietuvoje per metus diagnozuojama 18 tūkst. naujų vėžio atvejų, o tarp mūsų šiuo metu gyvena maždaug 100 tūkst. žmonių, kurie sirgo ar serga šia liga, tikrinasi dėl jos“, – interviu LRT Televizijos laidai „Labas rytas, Lietuva“ sakė N. E. Samalavičius. 

Anot Nacionalinio vėžio instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro vadovės Birutės Aleknavičienės, Lietuvoje vyrai dažniausiai serga prostatos ir plaučių vėžiu, o moterys – krūties, kolorektalinis ir gimdos kaklelio vėžys.

Diskusijos, kur, kaip ir ar reikia Lietuvai Nacionalinio vėžio instituto netyla jau penkerius metus. Politikai laužo galvas ir niekaip negali susitarti dėl tokio instituto, jo steigėjų, statuso ir priklausomybės. Kol valdžios vyrai ir moterys stovi surėmę ietis, naujausi tyrimai skelbia, jog išgyvenamumas nuo onkologinių ligų šalyje nesiekia Europos vidurkio...

Vėžys - ne apendicitas

„Eurocare“ tyrimo rezultatai, kaip pripažįsta mūsų šalies onkologai, jiems buvo tarsi lyg smūgis į paširdžius. Bet ar gali būti kitaip, jei nėra sisteminio požiūrio į onkologiją? Anot medikų, apmaudu, kad šis atsilikimas pasireiškia geros prognozės piktybinių navikų atvejais. Juk anksti diagnozuoti navikai, pavyzdžiui, krūties, gimdos kaklelio ir storosios žarnos, yra sėkmingai gydomi.

Pirmą kartą šiame tyrime publikuoti Lietuvos vėžio registro duomenys - nedžiugina. „Tyrimas suteikia mums unikalią galimybę pamatyti, kaip atrodome, palyginti su kitomis Europos šalimis, pamatyti sritis, kuriose labiausiai atsiliekame, tačiau tai taip pat sudaro prielaidas imtis priemonių situacijai gerinti“, – sako Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Giedrė Smailytė.

Tyrimo EUROCARE autoriai teigia, kad pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką prastesniam Rytų Europos šalių onkologinių ligonių išgyvenamumui, yra lėšų, skiriamų vėžio kontrolei trūkumas, nacionalinių vėžio kontrolės ir profilaktikos programų nebuvimas ir netolygus vėžio patikros programų bei naujausių gydymo metodų prieinamumas.

Vėžys - ne apendicitas, kai pacientas išoperuojamas, paleidžiamas namo ir po poros savaičių jau būna sveikas. Piktybinių navikų atveju niekas nežino, ar po kelių mėnesių ar net metų liga neatsinaujins. Todėl, pasak onkologų, žmogus bent pirmuosius kelerius metus turi nuolatos lankytis pas gydytoją onkologą. Tiesa, tam reikia sistemos.

Liūdni rodikliai

Išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra maži ir tai ypač būdinga toms vėžio lokalizacijoms, kurioms egzistuoja efektyvios ankstyvosios diagnostikos bei gydymo priemonės. „Susirgusiųjų krūties vėžiu moterų išgyvenamumo rodikliai patys mažiausi Europoje – tesiekia 66 proc., kai Europos vidurkis – 82 proc., o geriausi išgyvenamumo rodikliai viršija 85 proc. (Islandijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Suomijoje), – sako dr. G.Smailytė. – Panaši situacija ir su storosios žarnos vėžiu: išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje yra 47 ir 49 proc. gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio, Europos vidurkis – 57 ir 56 proc., o geriausi išgyvenamumo rodikliai viršija 60 ir 70 proc. atitinkamai (Šveicarijoje, Islandijoje, Vokietijoje). Nerimą kelia ir susirgusiųjų odos melanoma mūsų šalyje išgyvenamumas – pas mus penkerių metų rodiklis tik 69 proc., kai Šveicarijoje, Vokietijoje, Švedijoje apie 90 proc. (Europos vidurkis – 83 proc.). Tačiau susirgusiųjų kai kurių kitų lokalizacijų vėžiu, pavyzdžiui, skrandžio, prostatos ir inkstų, išgyvenamumo rodikliai mūsų šalyje atitinka Europos vidurkį, nors nuo Šiaurės ir Vakarų Europos šalių dar atsiliekame“, - sako dr. G.Smailytė.

Kai verda ambicijos

Prieš pat Naujuosius metus onkologijos srityje dirbančių draugijų asociacija kreipėsi į premjerą, sveikatos apsaugos bei švietimo ir mokslo ministrus ragindami pagaliau spręsti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto klausimą.

Nacionalinio vėžio instituto įstatymą inicijavusiai parlamentarei Dangutei Mikutienei tapus Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadove, Sveikatos apsaugos ministerijos vairą perėmus medikui Vyteniui Povilui Andriukaičiu, atrodytų, kad problema turėtų išsispręsti greitai ir sklandžiai, bet panašu, kad užvirė politikų ambicijos.

Darbo partijai atstovaujanti D. Mikutienė siekia, kad NVI su klinika būtų Vyriausybės žinioje, tačiau faktiškai pavaldus tai pačiai partijai kontroliuojamai Švietimo ir mokslo ministerijai. Tuo metu sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis turi savo viziją ir tiesiai šviesiai rėžia, jog parlamentarė ruošiasi skubos tvarka įstatymą pateikti Seimui, kai tik Švietimo reikalų komitetas sausio 22 d. apsvarstys šį klausimą. Tuomet Vilniaus onkologijos institutas bus pertvarkytas iki kovo pabaigos.

Mini interviu:

Kalbiname Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vadovą gydytoją prof. Narimantą Evaldą Samalavičių:

- Pasirašyta ketvirtoji bendradarbiavimo sutartis su Budapešto nacionaliniu Onkologijos institutu, kuo ji svarbi Vilniaus universiteto onkologijos institutui?

- Lyginant su prieš tai buvusiomis trimis sutartimis, ši ypatinga ir svarbi, tuo, kad vengrai sugebėjo išsaugoti ir toliau plėtoti Nacionalinį vėžio institutą, ko jau ne vienerius metus siekiame ir mes. Jiems pavyko tapti nacionaline įstaiga, koordinuojančia tiek mokslinį, tiek ir gydomąjį darbą šalyje. Toks ir Onkologijos institutų organizacijos tikslas, kad vėžio kontrolė, gydymas ir mokslinis darbas būtų užtikrinamas per specializuotas gydymo įstaigas – institutus. Viliuosi, kad ši sutartis taps dar vienu stimulu priimant spendimą, nuo kurio priklausys ir mūsų gydymo įstaigos likimas. Maža to, paskutiniai „Eurocare“ tyrimo rezultatai aiškiai rodo, jog tokia įstaiga šaliai reikalinga.

- Nors nuolat akcentuojama, kad Lietuvoje, tiek specialistų kvalifikacija, tiek ir turimos technologijos, niekuo nenusileidžia ekonomiškai stipresnėms šalims, pernai, metų pabaigoje pristatyti „Eurocare“ duomenys rodo, jog turime rimtų problemų. Pervertinome savo galimybes?

- Kalbant apie prastą onkologinę situaciją Lietuvoje, reikėtų pabrėžti keletą momentų. Turime daug puikių specialistų onkologų ir sudėtinę onkologinę pagalbą teikiančių gydymo įstaigų, aprūpintų šiuolaikine medicinos įranga. Vis dėlto populiaciniai išgyvenamumo rodikliai atspindi bendrą onkologinės pagalbos šalyje organizavimo lygį, kur mes iš tiesų turime daug problemų. Situacija ženkliai pagerėtų sukūrus adekvačią ir prieinamą onkologijos srities sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą. Ji apimtų ir tęstinį bei nuoseklų atrankinių patikrų programų įgyvendinimą, ir bendrų gydymo standartų nacionaliniu mastu sukūrimą, ir konsultacinės onkologinės pagalbos, dienos stacionarų (centrų) plėtrą bei optimizavimą. Taip pat būtų plėtojama ir paliatyviosios pagalbos onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams sistema, atitinkamą dėmesį skiriant gydymo paslaugų prieinamumo visiems šalies gyventojams užtikrinimui.

- Susidaro įspūdis, jog neįkurdami Nacionalinio vėžio instituto, negalime tikėtis ir geresnių išgyvenamumo rodiklių.

- Iš dalies taip, nes šiandien neturime tokios institucijos, kuri visą darbą koordinuotų šalies mastu. Tokia sistema buvo prieš du dešimtmečius, tačiau tuomet nuspręsta ją sugriauti, o naują sukurti pamiršta. Tačiau viliuosi, kad per artimiausia pusmetį, ar net ketvirtį, sprendimas bus priimtas. Nė neabejoju, jei šiandien priimtumėme teisingą sprendimą, po penkerių metų matytume visai kitokius išgyvenamumo rodiklius.

Tarp kitko:

Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, atstovaujamas direktoriaus prof. Narimanto Evaldo Samalavičiaus, pasirašė tarptautinę bendradarbiavimo sutartį su Budapešto nacionaliniu onkologijos institutu, atstovaujamu generalinio direktoriaus prof. Miklos Kasler.

Tai ketvirtoji bendradarbiavimo sutartis. Pernai pasirašytos trys su Minsko, Kazanės ir Kijevo onkologijos institutais. Šiemet planuojama pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su Teherano ir Seulo vėžio institutais.