– Kaip sinoptikai apibūdintų šį pavasarį?

– Visai įprastu jo negalima pavadinti, bet tokių šiltų pavasarių yra buvę. Gegužės pabaiga labai šilta buvo ne taip jau ir seniai, 2007 m., tada paskutinį dešimtadienį daug kur kaito iki 28–32 ℃. Tačiau tų metų orai buvo audringi, buvo daug perkūnijų, smarkių liūčių, krušos ir ledėkų skersmuo siekė 2–2,5 cm.

O šis mėnuo ypatingas tuo, kad buvo labai daug šiltų dienų. Pietvakarių Lietuvoje 10–15 dienų aukščiausia temperatūra viršydavo 25 ℃. Netgi mūsų vasara nedažnai tokia būna. Be to, labai nedaug dienų temperatūra nepakildavo iki 20 ℃: pajūryje tokių dienų buvo apie 10, o Dzūkijoje – vos 2–5.

– Dabar neįprastai karšta, penktadienį bus pora laipsnių vėsiau ir paskui karštis vėl grįš?

– Kol kas reikia pratintis prie šiltų ir sausų orų. Penktadienį šils iki 26 ℃, kai kur ir dar mažiau, bet savaitgalį turėtų grįžti labai šilti, net karšti orai – temperatūra visoje Lietuvoje viršys 25 ℃, o kai kur ir – 30 ℃.

Lietaus tikimybė tik šiokia tokia, labai nedidelė. Bet yra vilties, kad jis užklys, dienomis kai kur susidarys lietaus debesys, gali pagriaudėti. Tačiau lietus bus tikrai nedidelis, nepakankamas, kad atgaivintų smarkiai išdžiūvusią žemę.

– Kada numatomi rimtesni pokyčiai?

– Artimiausią savaitę rimtesnių pokyčių nematyti. Šiek tiek atvės antradienį, pradėjus plūsti orui iš šiaurės, bet kartu ir vėl – sausyn, menka viltis gauti lietaus dings.

Antroji savaitės pusė vėl turėtų būti lemiama anticiklono, giedra, mažai debesų ir be lietaus. Naktys gaivios – 7–12 ℃.

Pats vėsiausias turėtų būti trečiadienis – ne visur temperatūra pakils netgi iki 20 ℃.

Paskui, savaitgalio link, kasdien bus vis keliais laipsniais šilčiau.  O kitas savaitgalis – ne karštas, bet maloniai šiltas.

„Pagal žiemos prognozę, paskelbtą dar prieš prasidedant sezonui, šalčio įsiveržimai labiau tikėtini sausio pabaigoje ir vasario pradžioje. Tai būdinga mūsų klimatui, tad tikėkimės, kad žiema dar parodys nagučius“, – pastebi V. Ralienė.

– Kaip sinoptikai vertina sausio pradžią? Kai kurie sako, kad dar tęsiasi ruduo.

– Taip, šiemet žiema nenori ateiti ir pakeisti rudens. O ruduo toks niūrus, užsitęsęs – pirmąją šių metų dieną sutikome su rekordine šiluma. Sausio 1 d. dar nėra buvę taip šilta per visą meteorologinių stebėjimų laikotarpį – temperatūra kilo iki 6 ℃, kai kur beveik iki 9 ℃ šilumos. Ir iki tol buvę temperatūros rekordai pagerinti keliomis dešimtosiomis, o vietomis net iki 1,5 laipsnio. Taigi metus pradėjome neįprastai.

Taigi kol kas orai, nors buvo ir sniego, silpno šaltuko, greičiau priminė lapkričio pabaigą, tačiau tokios šiltos žiemos – jau ketvirtus metus iš eilės. Vis dėlto tikėkimės, kad po šiltesnių žiemų sulauksime ir šaltesnių laikotarpių, nes viskas banguoja. Nesinori tikėti, kad dabar visos žiemos bus šiltos – pavyzdžiui, prieš ketverius metus keturios žiemos iš eilės buvo visiškai žiemiškos.

– Kokie ankstesni rekordai?

– Šilčiausia vakarų Lietuvoje buvo 2007 m., o rytiniuose, centriniuose rajonuose rekordas laikėsi net nuo 1984 m.

– Bet ir šalčių būta rimtų?

– Taip, būta ir šaltų žiemų. Pačios šalčiausios, speiguočiausios žiemos buvo praėjusį tūkstantmetį. Bet jau ir šį tūkstantmetį buvo septynios šaltokos žiemos. Turbūt įsimintiniausia – prieš 15 metų buvusi žiema, kuri visiškai sutapo su kalendoriumi. Lapkričio pabaigoje vidutinė paros temperatūra krito žemiau 0 ℃, susidarė sniego danga, o vasario 28 d. sniegas ištirpo ir temperatūra vėl persivertė į teigiamą pusę – taigi žiema pasižiūrėjo į kalendorių. Bet per 18 metų buvo viena tokia žiema, visos kitos buvo trumpesnės nei trijų mėnesių laikotarpis.

– Matydami, kas pastarosiomis dienomis vyksta Amerikoje ir Kanadoje, juokaujame, kad Kanada pavogė mūsų žiemą.

– Saulė mums šilumos teikia vienodai, tik ši persiskirsto labai nevienodai. Dabar šiltesni orai (šilumos anomalija) keliauja į Pietų Europą ir atkeliauja į Baltijos rytines pakrantes. O šaltieji orai nukeliavo į JAV Atlanto pakrantes, nors Ramiojo vandenyno pakrantėse neįprastai šilta. Taigi ir jie negali skųstis – vienur per daug šalta, kitur per šilta.

– Vis dėlto šiuo metu į Slovakijos kalnus nuvažiavę lietuviai sako, kad ten didžiausias sniegas, vėjas. Be to, ir Europoje siaučia audra. Mūsų tai neužkabins?

– Kadangi audra nukeliavo piečiau, ji šiek tiek padidins vėją pajūryje. Bet rimtai visu savo pajėgumu mūsų neužkabins.

– Bet kitą savaitę šioks toks atšalimas, regis, bus?

– Dabar turimais duomenimis, jau nuo šeštadienio dienos orai turėtų būti sausesni, lietingas laikotarpis turėtų pasibaigti. Sekmadienį gali šiek tiek pasnyguriuoti ir pamažu, jei šalčio ir nebus, ateis bent lengvas šaltukas.

Pirmoje kitos savaitės pusėje naktimis temperatūra kai kur kris iki 3–8 ℃ šalčio. Dienomis taip pat turėtų vyrauti neigiama temperatūra. Prie pat jūros, nuo jos pasisukus vėjui, temperatūra trumpam gali pakilti vienu kitu laipsniu virš 0 ℃. Ir, paskutiniais skaičiavimais, tokie švelniai žiemiški orai turėtų laikytis iki sausio vidurio.

– Iki sausio vidurio ne tiek daug ir liko – kokia savaitė. Paskui vėl atšils?

– Sausio mėnesio vidutinė temperatūra numatoma 2 laipsniais aukštesnė už standartinę klimato normą, kuri yra 3,2 ℃ šalčio. Tad, net jei 2 laipsniais šiltesnė, vis tiek mėnesio temperatūra turėtų būti neigiama, bet ne ekstremaliai šalta.

Nors pagal žiemos prognozę, paskelbtą dar prieš prasidedant sezonui, šalčio įsiveržimai labiau tikėtini sausio pabaigoje ir vasario pradžioje. Tai būdinga mūsų klimatui, tad tikėkimės, kad žiema dar parodys nagučius.

– Kiek teisingi pastebėjimai, kad apskritai žiemos labai sutrumpėjo, bet pailgėjo ruduo ir pavasariai?

– Mūsų klimatologai pastebi, kad iš tikrųjų ruduo sau nukando vieną žiemos mėnesį, o kovas dažnai būna šiltesnis nei įprastai. Taigi žiemai liko mažiau laiko.

– Prasidėjo šlapdribų sezonas. Ar tai įprasta spalį?

– Taip, paprastai pirmojo sniego visuomet sulaukiame po spalio 20 d. Tai nėra kažkas neįtikėtino ar stebėtino, bet tikėkimės, kad šiemet spalį nebus tokio sniego, koks buvo prieš 20 metų, kai Vakarų Lietuvą padengė 10–20 cm sniego danga, o Kuršių nerijoje netgi 0,5 m sniego privertė. Tas sniegas išsilaikė keletą parų.

Tame regione buvo neįprastai pati žemiausia temperatūra. Palangoje, Šilutėje, Klaipėdoje rytais atvėsdavo iki 8–9 laipsnių. Esame įpratę, kad didžiausi šalčiai vis dėlto būna Rytų Lietuvoje, paprastai šnekame apie Varėną, Uteną. Prieš dvidešimtmetį buvo tokia neįprasta spalio pabaiga.

– Paprastai su kolegomis sakome taip – jei jau prasidėjo šlapdribos, tai dabar pusę metų bus panašus oras. Kažkaip tų šaltesnių žiemų nebeliko. Ką prognozuojate?

– Kol kas nuo šlapdribos atsikvėpsime kokią dienelę. Ketvirtadienį atplūdusi šiluma atneša lietų. Lietingas, apsiniaukęs turėtų būti ir penktadienis. Dienos ir nakties temperatūra labai mažai skirsis. Naktį – 4–9 laipsniai, o dieną – laipsniu ar dviem šilčiau. Tokia temperatūra numatoma.

Šioks toks atokvėpis tarp lietų – šeštadienio naktį tik kai kur pakrapnos. Tikrai bus labai nedaug to lietaus. Temperatūra dalyje Lietuvos kris iki neigiamos, iki vieno laipsnio šalčio. Labai šalta nebus, tačiau jau yra tikimybė, kad ant tiltų, viadukų gali susidaryti plikledis, gali būti slidu. Šeštadienio rytą iš tikrųjų reikėtų būti atsargiems.

Tačiau tas šaltukas šį kartą labai neilgai pas mus pabus, nes šeštadienio dieną iš vakarų vėl atslenka lietaus debesys. Ir vėl lis. Dienos temperatūra numatoma apie 6–11 laipsnių, taip kad tai tikrai bus lietus, ne šlapdriba.

Labai lietingas numatomas sekmadienis, kai orus lems ciklono centras virš mūsų šalies. Tirščiau debesys užguls Lietuvą. Netgi sekmadienio dieną galima sulaukti smarkaus lietaus, kas jau šį rudenį tikrai nusibodę. Žiemiškesnių, nemalonių orų galima sulaukti pirmadienį, kai žemo slėgio sūkurys trauksis ir atvers kelią šaltesniam orui iš šiaurės. Pradėjus veržtis šaltesniam orui, lietų keis šlapdriba, pūs stiprus, gūsingas šiaurės, šiaurės vakarų vėjas. Turėtų būti audringa jūra.

Nemalonu, kai vėjuota, tačiau ta temperatūra naktį bus silpnai teigiama – 2–3 laipsniai šilumos, tačiau ir dieną šils mažai. Antradienį, kai jau kritulių turėtų būti mažiau, naktį ir paryčiais vėl galima tikėtis neigiamos temperatūros, kai kur – plikledžio.

– Taigi panašu, kad tas saulėtas, spalvotas ruduo iš mūsų traukiasi ir prasideda gūdus, tamsus ruduo?

– Panašu, kad jis bus apniukęs, darganotas artimiausiu metu.

– Taigi tiems žmonėms, kurie ketina važiuoti aplankyti artimųjų kapų, geriausia būtų vykti anksčiau, šeštadienį?

– Greičiausiai šeštadienį, bet būtent pati Visų Šventųjų diena – lapkričio 1-oji – kol kas numatoma gana palanki kelionėms, kritulių neturėtų būti ir saulė turėtų pasirodyti. Tačiau bus nešilta – dieną apie 5 laipsnius šilumos, naktį temperatūra bus neigiama, pašalvens, todėl ryte gali būti plikledis. Diena bus malonesnė, be kritulių diena.

„Paskui [...] naktys pamažu bus vis vėsesnės ir vėsesnės, o, orui rimstant, dienos bus saulėtos, ramios. Bet turbūt 15–16 ℃ šilumos esant ramiems saulėtiems orams daug maloniau negu 17–18 ℃ drengiant lietui“, – pastebi V. Ralienė.

– Kokio oro mums laukti artimiausiomis dienomis?

– Labai malonu pasakyti, kad penktadienį, nors ir sulauksime lietaus (naktį daugiau gal rytiniuose ir pietiniuose rajonuose), dieną lietaus zona pasistūmės į vakarinius rajonus. Bet paskui lietų atkeliaus ir pragiedrulių, ir šiltesnis oras. Šils iki 18–23 ℃.

Lietaus šį rugsėjį buvo tiek daug, kad jis jau turbūt ir bėdų pridarė, ir nusibodo visiems.

– Ar kažkokių didesnių pokyčių rugsėjį numatoma dar? Ar šiltesni orai išsilaikys?

– Atkeliavęs šiltesnis ir sausesnis oras turėtų laikytis ir savaitgalį, ir panašu, kad visą kitą savaitę. Tačiau šilčiausia bus būtent šio savaitgalio dienomis. Šeštadienį šils iki 17–22 ℃, sekmadienį bus gal laipsniu vėsiau.

Paskui visą savaitę, stiprėjant šaltam anticiklonui, visą laiką pūs rytinių krypčių vėjai. Todėl naktys pamažu bus vis vėsesnės ir vėsesnės, o, orui rimstant, dienos bus saulėtos, ramios. Bet turbūt 15–16 ℃ šilumos esant ramiems saulėtiems orams yra daug maloniau negu 17–18 ℃ drengiant lietui nuo ryto iki vakaro.

– Ūkininkai skundžiasi ir kai kuriuose rajonuose ruošiamasi skelbti ekstremalias situacijas. Ar pradžius kažkiek žemė dėl tokių orų?

– Dienos jau yra rudeninės, trumpesnės ir, nors saulės bus ir pūs rytų vėjai, kitaip nei pavasarį, dirvos džius daug lėčiau. Bet bent jau ten, kur galima įvažiuoti, orai kitą savaitę tikrai netrukdys dirbti.

Vis dėlto dirvos yra labai įmirkusios, nes lietaus per pirmąjį rugsėjo dvidešimtadienį buvo išties labai daug – šiauriniuose rajonuose iškritęs kritulių kiekis viršija įprastas dvi viso mėnesio kritulių normas. Taigi labai šlapias šis rugsėjis.

Kadangi ir vasarą kritulių buvo šiek tiek daugiau nei paprastai, ir gruntiniai vandenys pakilo, ir upėse vandens lygis pakilęs. Labai daug reikėtų saulei dirbti, kad ryškiai pajustume džiūvimą.

– O rudenį saulė nelabai dirba...

– Takeliai pradžius, bus maloniau vaikščioti, bet važiuoti giliau į miškus gal ir nereikėtų. Nors ir atrodys, kad saulė, šilta, bet galima įklimpti.

– Vadinasi, žemdirbiai šiemet pagrįstai skundžiasi?

– Tikrai pagrįstai. Tokių šlapių rugsėjų pasitaiko dukart rečiau negu saulėtų ir sausesnių. Bet yra buvę tokių šlapių metų, pavyzdžiui, 2013 m. pietiniuose rajonuose iškritusio lietaus kiekis net tris kratus viršijo įprastą normą.

– Ar 17–20 ℃ temperatūra būdinga tokiam metų laikui?

– Rugsėjis labai įvairus būna. Tačiau tai šiluma, būdinga rugsėjo pabaigoje. Atskirose vietovėse yra buvę ir 25 ℃, ir 24 ℃, bet 17–15 ℃ – tradicinė rugsėjo pabaigos diena.

Taip LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ sako sinoptikė Vida Ralienė. Anot jos, tikras pavasaris prasidės tik nuo gegužės, viskas sužaliuos tik pasibaigus šaltoms naktims.

– Klimatologai sako, kad pastarosios dienos – dvigubai šaltesnės, nei įprasta. Ar seniai buvo toks šaltas balandis?

– Šio balandžio pabaiga išties šalta. Toks šalčio rekordas registruotas 1981 m. balandį ir ne taip jau seniai – 2005 ir 2009 m. Balandžio mėnesio pradžia 2005 m. buvo šilta, o pabaigoje atšalo, temperatūra nesiekdavo nė dešimties laipsnių šilumos.

2009 m. balandis buvo neįprastai šiltas, anksti prasidėjo augalų vegetacija, o vėliau, panašiu metu kaip dabar, įsiveržė šaltas, arktinis oras. Naktimis temperatūra krito iki 1–7 laipsnių šalčio. Taigi tikrai būta šaltų balandžio pabaigų.

– Ar artimiausiu metu galima tikėtis pokyčių?

– Pokyčių galima tikėtis, bet ne tokių, kokių visi laukia. Po gražios ir saulėtos ketvirtadienio dienos gal jau nebeatšals, bet ir labiau nesušils. Atkeliaus krituliai. Tokie pokyčiai bus artimiausiu metu.

– Ar tie krituliai bus tik lietus?

– Penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį tai nebus tik lietus. Žinoma, neverta tikėtis, kad prisnigs tiek, kiek per Velykas, tačiau bus galima pamatyti ir lietaus, ir sniego, šlapdribos. Krituliai bus mišrūs.

– Ar visuotinio augalų ir medžių sužaliavimo, tikro pavasario galima tikėtis tik nuo gegužės?

– Greičiausiai taip. Kitos savaitės viduryje atkeliaus šiek tiek šiltesnis oras. Sušils iki 10–15 laipsnių. Savaitės pabaigoje šilumą vėl išstums vakarų oro srautai, nešini debesimis. Tačiau tikimasi, kad lis ir sniego nebepamatysime. Taigi nuo kitos savaitės vidurio bus tikrai šiek tiek šilčiau nei dabar.

Iki balandžio pabaigos visuotinio sužaliavimo ir didelės šilumos nenusimato, bet, kai nebebus šaltų naktų, žaliavimas prasidės.

Jos teigimu, šiemet žiemos sulaukėme itin anksti, tačiau ketvirtadienį jaučiamas šaltukas dar tėra smulkmena, palyginus su artėjančiu šalčiu.

– Kodėl neįspėjote, kad ketvirtadienį jau bus Kalėdos?

– Per anksti kalbėti apie Kalėdas, o sniegas tikrai buvo prognozuotas. Pagaliau to sniego sulaukėme ir pietiniuose rajonuose, nes šia žiema jau nuo sekmadienio džiaugiasi šiaurinių rajonų gyventojai, o dzūkai sekmadienį turbūt vos spėjo besmegenį nulipdyti ir viskas vėl ištirpo, ištižo, ir mes braidėme po balas. Trečiadienį pagaliau atšalo, pasnigo ir dabar balta ir šviesu ir pietų Lietuvoje.

– Kiek ilgai sniegas laikysis ir kaip greitai vėl sulauksime ilgojo ir tamsiojo rudens Lietuvoje?

– Artimiausias dienas, savaitgalį, turėtų laikytis švelniai žiemiški orai. Temperatūra naktimis kris iki 2–7 laipsnių šalčio, jei atsiras pragiedrulių, vietomis, ypač Aukštaitijoje gali būti ir dar šalčiau. Dienomis temperatūra bus artima nuliui laipsnių. Šiauriniuose rajonuose ji sieks 1–2 laipsnius šalčio, o pajūryje – 3 laipsnius šilumos.

Turbūt išskirtinis šio savaitgalio bruožas – pajūryje jau prasidės atodrėkis, pajusime jūros alsavimą. Ten naktimis temperatūra sieks apie nulį, o dienomis iki 2, sekmadienį net iki 5 laipsnių šilumos. Pajūris bus šiltesnis.

Kritulių šiomis dienomis bus tikrai nedaug, kur ne kur paskraidžios pavienės snaigės – tiesiog dėl grožio, malonumo. Nemalonumų, užsnigtų kelių neturėtų būti.

– Kelininkai ketvirtadienio rytą informavo, kad Žemaitijoje laikosi sniego danga, siekianti apie 15 cm. Tokiam metų laikui – gana daug. Ar ne per anksti ta žiema pas mus atėjo?

– Tikrai žiema atėjo anksti, nedažnai taip būna. Tokių šaltų lapkričių senokai nėra buvę. Praeito amžiaus pabaigoje, 1993 m., 1995 m. buvo šalti lapkričiai. 1993 m. atšalo būtent šiomis dienomis, apie lapkričio 10-ąją, susidarė sniego danga. [...] Iki pat mėnesio pabaigos be atodrėkių tokie žiemiški orai ir buvo.

Šis lapkritis nebus šaltesnis už tada buvusius, bet pastaruoju metu, šiame amžiuje, vis dėlto dažnesni šilti lapkričiai nei šalti. Net ir pernai tomis dienomis mus džiugino daugiau kaip 10 laipsnių šiluma, buvo šilta.

– Orai šiuo metu labai netolygūs visoje Lietuvoje. Nuo ko tai priklauso?

– Dabar orus visoje Lietuvoje lemia ta pati sinoptinė situacija, tačiau skirtumai daugiausia priklauso nuo debesuotumo, kur debesų daugiau, nepraplyšta debesų skraistė, ten ir naktys šiltesnės, ir dienomis temperatūra neaukšta. Ten, kur debesys praplyšta, naktį iš karto krinta temperatūra. Ten, kur jau yra susidariusi sniego danga, tas sniegas taip pat tą šaltį tarsi palaiko – atėjo žiema ir ji tvirtinasi.

– Kur dabar šalčiausia Lietuvoje?

– Dabar šalčiausia Aukštaitijoje. Šiuo metu labai nežema temperatūra – vos 1–2 laipsniai šalčio, tačiau ir savaitės pradžioje, ir savaitės pabaigoje būtent Aukštaitijoje turėtų būti žemesnių temperatūrų – 7–8 laipsniai šalčio. Pragiedrėjus temperatūra gali kristi dar žemiau.

– Kur storiausias sniego sluoksnis?

– Storiausias sniego sluoksnis rytų Žemaitijoje – nuo Telšių link Šiaulių. Kitur sniego sluoksnis nesiekia 10 cm. Tačiau 5–8 cm vis dėlto nėra taip mažai. Yra buvę žiemų, kai ne visada tiek sniego būdavo. Pietų Lietuvoje sniego danga susidariusi labai plonytė. Kadangi sniegas krito ant neįšalusios žemės, jis greitai tirpo. Reikia paskubėti juo pasidžiaugti. Vidurio Lietuva kaip juodmargas jautis – lopas snieguotas, lopas juodas.

– Sinoptikai skelbia, kad savaitės pabaigoje šalį užlies šalčio banga. Tai, ką jaučiame ketvirtadienį, jau yra didžiausias šaltis, ar dar ne?

– Ketvirtadienį dar ne šaltis, tai lengvas šaltukas.

– Savaitgalį bus šalčiau?

– Taip, pragiedrėjus naktims tikrai turėtų būti dar šalčiau, o dienomis temperatūra bus artima nuliui, dienomis tokio šalčio mes ir nepajusime. [...] Kadangi vėjas nebus itin stiprus, jutiminė temperatūra nelabai skirsis nuo tos, kurią rodys termometrai.

Taip LRT RADIJUI sako sinoptikė Vida Ralienė. Jos teigimu, artimiausiomis dienomis neišvengsime įvairių kritulių, nors daugiausia vyraus lietus.

– Sulaukėme pirmojo sniego. Kaip vertina sinoptikai – pasnigo daug ar mažai?

– Galbūt pirmuoju šį sniegą ne visur galima pavadinti, nes jau spalio 21 d. Vidurio Lietuvoje ir apie Kauną paskraidė pirmosios snaigės. Spalio 24-ąją šiaurės rytiniuose rajonuose netgi buvo trumpam susidariusi sniego danga, tačiau būtent lapkričio 1 d. beveik visos Lietuvos gyventojai jau išvydo sniegą, šlapdribą.

Tas sniegas greitai krito ir tirpo, tačiau šiauriniuose, rytiniuose rajonuose susidarė sniego danga, kuri vėlinių rytą siekė 1–5 cm storio. Tai vis dėlto nemažas sniego sluoksnis. Ištirpo jis tik į dienos pabaigą.

– Tai ketvirtadienį jau praktiškai visur nebebuvo sniego?

– Taip, lietus sugraužė, nulijo ir jo nebeliko.

– Ką prognozuojate artimiausioms dienoms?

– Tiek sniego, kad vėl susidarytų baltas apklotas, neturėtų būti, tačiau visomis šiomis dienomis krituliai bus mišrūs, t. y. lietus kaitaliosis su šlapdriba, sniegu. Tų kritulių bus ne tiek ir mažai, tačiau vyrauti vis dėlto turėtų lietus.

– Ar temperatūra jau bus neigiama?

– Temperatūra naktimis sieks -5–0 °C. Dienomis atvirkščiai – nuo 0–5 °C. Turbūt savaitgalio toks pagrindinis akcentas – plikledžiai rytais, naktimis. Važiuojant reikėtų tikrai būti atsargiems ir einant reikėtų nepaslysti nei ant ledo, nei ant apšarmojusių lapų.

– Ar jau galėtumėte prognozuoti kitos savaitės, lapkričio pradžios orus?

– Patikimiausios prognozės yra numatomos savaitei, dešimčiai dienų.

Šį savaitgalį orus lems vienas paskui kitą slenkantys ciklonai iš vakarų, nuo Atlanto. Jie atneš kritulių, daugiausia vyraus lietus. Tačiau penktadienį, šaliai esant tarp dviejų ciklonų, turėtų būti geresni orai. Tik kur ne kur trumpų gausesnių kritulių sulauksime.

Šeštadienį, slenkant naujam ciklonui iš vakarų, centriniuose, rytiniuose rajonuose didžioji dienos dalis dar bus visai nebloga. Rytinį šalies pakraštį krituliai pasieks tik vėlų vakarą. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį tų kritulių tikrai bus daug, ypač rytiniuose rajonuose.

Kitą savaitę tie ciklonai vėl lankys mūsų šalį ir atneš kritulių, tačiau jie jau slinks ne iš vakarų, o iš pietų, daugiau lietaus atneš į pietinius ir rytinius rajonus. Vieno tokio svečio sulauksime pirmadienį, savaitės viduryje bus trumpas atokvėpis, o kitas vėl su gausesniais krituliais turėtų atslinkti ketvirtadienį.

– Apskritai, jei mes į lapkritį pasižiūrėtume iš tokios ilgesnės perspektyvos, kokie rekordai fiksuoti lapkritį?

– Tikrai yra buvę labai įvairių orų. 1969 m. lapkričio 1 d. pajūryje siautė uraganas, vėjo greitis siekė 122 km/h, ritino didžiules bangas į mūsų pakrantę.

Taip pat lapkričio 1 d. fiksuota pati aukščiausia lapkričio mėnesio temperatūra – Kybartuose sušilo iki 18,5 laipsnių. Tokia šilta diena buvo beveik prieš pusšimtį metų – 1968 m.

Šalčio rekordai priklauso Varėnai. Pati žemiausia temperatūra stebėta lapkričio 21–22 d. naktį – atšalo iki 23 laipsnių šalčio.

– Ar lapkritis bus kaip visada, ar kažkuo jus stebina?

– Vidutinė šių metų lapkričio temperatūra prognozuojama laipsniu žemesnė nei įprasta. Nebus tas lapkritis toks šiltas, tačiau ypač šaltesnės numatomos pirmosios dvi lapkričio savaitės, o kitos dvi, palyginus su tuo laikotarpiu, turėtų būti truputį šiltesnės. Panašu, kad visas lapkritis bus nuobodžiai vienodas, nei šaltas, nei šiltas.

– Praėjęs savaitgalis buvo gražus ir šiltas, bet staiga atšalo. Kiek tai įprasta tokiu metu?

– Esame įpratę, kad paprastai šąla palaipsniui, lėčiau. Bet pernai atšalimas buvo daug staigesnis. Tada spalio 6 d. vidutinė paros temperatūra tapo žemesnė negu 10 °C, o jau spalio 7 d. – žemesnė negu 5 °C. Spalio 7–10 d. buvo tikrai šaltos, turbūt šalčiausios per visą meteorologinių stebėjimų laikotarpį, nes temperatūra naktimis visoje Lietuvoje krito iki 2–8 °C šalčio.

– Nors dabar stiprus vėjas, bet temperatūra nėra tokia jau žema – 7–8 °C šilumos?

– Taip, temperatūra nėra žema, bet apsiniaukę, lyja, todėl oras naktį negali atvėsti. Nakties temperatūra nėra žema, bet ir dienos nebus aukšta, nes niekas mūsų nešildys – debesys „saugos“ nuo didesnės šilumos. Kad ir stiprus vėjas, jis debesų artimiausiu metu nepajėgs išsklaidyti.

– Kokios bus artimiausios 10 dienų?

– Artimiausias keturias dienas orus dar lems ciklonas, tad bus gana vėjuota ir lietinga. Lietaus pakaks ir penktadienį, ir šeštadienį. Sekmadienį šiaurėje pamažu stiprėjantis anticiklonas stums lietaus debesis iš Lietuvos. Anksčiausiai turėtų giedrytis šiaurės rytų Lietuvoje, vėliausiai – pietvakariniuose rajonuose.

Dar šiek tiek debesų ir lietaus gali kliūti naktį į pirmadienį. Pirmadienį laukiami ryškesni orų pasikeitimai. Stiprės anticiklonas, bet jis atvers vartus šaltiems orams, kurie į mūsų šalį atkeliaus net iš arktinių platumų.

Taigi kita savaitė turėtų būti sausa, nuo lietaus pailsėsime, bet naktys bus giedros ir šaltos. Iš pradžių temperatūra bus neigiama tik dirvos paviršiuje (dirvą padengs balta šarma), o vėliau kris ir oro temperatūra: rytais jau bus artima 0 °C ir žemesnė, o dienomis pirmoje savaitės pusėje tešils iki 5–7 °C laipsnių. Antroje savaitės pusėje galima tikėtis apie 10 °C laipsnių šilumos.

– O ko tikėtis iš spalio ir lapkričio?

– Vis dėlto tai ne patys gražiausi rudens mėnesiai, nes stiprėjantys vėjai lapus nudrasko, dažnai užgula žemi debesys, dienos trumpėja. Taigi nereikia kažko labai ypatingo tikėtis ir šiemet. Rudens vidutinė temperatūra prognozuojama apie 0,5 °C aukštesnė už vidutinę daugiametę, bet, turint omeny, kad rugsėjis buvo labai šiltas ir jau 1,5 °C viršijo savo klimato normą, spalis ir lapkritis mūsų nepradžiugins.

– Užsiminėte, kad kitos savaitės pabaigoje bus truputį šilčiau. Ar tai ir bus bobų vasara?

– Dar palaukime ir neklijuokime etiketės.

Informacija pateikta remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis.

– Daug žmonių dar atostogauja prie jūros, jiems labai svarbus šiltas oras, norisi, kad nelytų. Kiek lietus dar tęsis vakariniuose rajonuose?

– Artimiausią parą lietus turėtų pasitraukti, tad penktadienis ir šeštadienis turėtų būti gražesni – daugiau saulės, o jei pasirodys lietaus debesėlis, tai labai trumpam. Tačiau, palyginus su savaitės pradžia, orai bus gražūs.

– Ar visur taip lyja? Gal kai kur Lietuvoje lietaus trūksta?

– Lietaus tikrai niekam netrūksta, rugpjūtis tęsia lietingos liepos tradicijas. Šį rugpjūtį pajūryje tebuvo dvi dienos, kai nelijo. Tolstant nuo jūros tokių dienų daugėjo – centriniuose rajonuose iki keturių, o rytiniame Lietuvos pakraštyje pasitaikė net šešios dienos, kai nepalijo. Vis dėlto mažai kur pasitaikė, kad nelytų dvi dienas iš eilės, o tai labai trukdė žemdirbiams ir poilsiautojams.

– Tie septyni miegantys broliai iš tiesų šiemet pabudo ir ši prognozė pasitvirtino?

– Šiemet jie verkė septynias savaites. Dabar jau galima tikėtis geresnių orų.

– Amerikiečių mokslininkai paskaičiavo, kad ši liepa buvo karščiausias Žemės mėnuo per dabartinę istoriją ir pasiekė pasaulinio karščio ribą per 137 metus. Tačiau Lietuvoje mes to nematėme.

– Ne, Lietuvoje liepos temperatūra buvo artima vidutinei daugiametei temperatūrai – apie 17–19 °C.

– Kokie orai numatomi artimiausiomis dienomis?

– Pasitraukus ciklonui, penktadienis ir šeštadienis turėtų būti vis šiltesni, lietaus nedaug. Šeštadienį sušils iki 22–27 °C, o sekmadienį orai pasikeis. Iš vakarų vėl artėja lietaus debesų juosta, kuri ryte pradės slinkti per pajūrį ir plis į centrinius ir rytinius Lietuvos rajonus. Tad pajūryje bus apie 20 °C, o šalies rytuose, kuriuos lietaus debesys pasieks vėliausiai, įkais iki 26–28 °C. Diena bus labai šilta, tvanki. Lietų lydės perkūnija ir nereikėtų pamiršti, kad tai pavojingas gamtos reiškinys – patartina ne tik juo grožėtis, bet ir pasisaugoti.

Lietaus debesų juosta labai lėtai, nenoriai trauksis iš Lietuvos, gana gausiai palis pirmadienį. Nuo antradienio galima laukti šiltesnių, sausesnių orų. Savaitės viduryje, pabaigoje, stiprėjant anticiklonui, bus gana šilta, dienomis temperatūra daug kur viršys 25 °C, lietaus tikimybė bus nedidelė. Tad ateinanti savaitė leis pasidžiaugti geresniais orais.

– Ar ilgai išliks šiltesni orai?

– Prognozuojame tik dešimt dienų į priekį, tad galima pasakyti, kad iki mėnesio pabaigos orai, palyginus su tuo, ką turėjome, bus labai neblogi.

– Kiek yra taiklios orų prognozės pastaruoju metu? Kiek tiksliai galima nuspėti, koks apytiksliai bus rugsėjis?

– Sinoptikai prognozuoja orus artimiausiai savaitei, kai nurodoma ir temperatūra, ir kritulių kiekis. Ilgesniam laikui galimos tik labiau apibendrintos prognozės didesnei teritorijai. Kol kas, pagal turimus duomenis, remiantis Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro skaičiavimais, rugsėjis neturėtų skirtis nuo įprasto, standartinio. Informacija atnaujinama kiekvieną savaitę.

– Mūsų akimis, rugpjūtis kiek neįprastas, galėtų būti gerokai mažiau lietaus. O sinoptikų akimis, toks rugpjūtis irgi nelabai įprastas?

– Nėra labai įprastas toks lietingas rugpjūtis. Paskutinis panašus buvo prieš 10 metų, 2006-aisiais, kai tik dvi dienas per visą mėnesį niekur Lietuvoje nepalijo. Tada per mėnesį prilijo 2,5 karto daugiau nei įprastai.

Šiais metais mes pretenduojame į šį rekordą, nes per pirmą dešimtadienį Lietuvoje jau prilijo tiek daug, kad dešimtadienio kritulių norma viršyta du kartus, o vakariniame Lietuvos pakraštyje, pajūryje, pietų Žemaitijoje, per 10 dienų į kiekvieną kvadratinį metrą iškrito 90–100 litrų vandens. Tai jau iš tikrųjų daugiau, negu paprastai prilyja per visą mėnesį.

Šiek tiek sausiau ir įprasčiau lietaus buvo tik apie Ukmergę, Uteną, šiaurės rytiniame Lietuvos pakraštėlyje ir kai kur Dzūkijoje.

– Taigi šis rugpjūtis išskirtinai lietingas? Ar buvo galima tokį ir prognozuoti?

– Prognozės ir buvo, kad ši vasara turėtų būti panašesnė į vidutinę daugiametę standartinę. Mes turbūt esame išlepinti, nes paskutinius du rugpjūčius į Lietuvą dažnai atplūsdavo karščio bangos – pernai būtent šiuo laikotarpiu Birštone temperatūra buvo pakilusi net iki 37,4 °C ir trūko tik 0,1 °C iki absoliutaus temperatūros maksimumo. Tada rugpjūčio 5–12 d. buvo labai karštas laikotarpis, svilino 30–36 °C karštis.

Labai karštas rugpjūtis buvo ir užpernai. Kadangi šiemet matome labai didelį kontrastą, labai stebimės, kad lietaus tiek daug. O 2005 m. pirmojo ir antrojo rugpjūčio dešimtadienių sandūroje 2–4 paras iš eilės Lietuvoje lijo be perstojo ir per tą trumpą laikotarpį prilijo tiek, kiek paprastai prilyja per visą vasarą. Tada jau plaukėme.

– Minėjote, kad Žemaitijoje buvo ypač lietinga, o Rytų Lietuvoje, apie Molėtų kraštą, gerokai mažiau kritulių. Ar yra koks nors paaiškinimas kodėl?

– Dalį lietaus sulaiko Žemaičių aukštumos (būtent ten daugiau lyja), tad Vidurio Lietuvoje, apie Molėtus, už vienų aukštumų ir dar kylant į kitas aukštumas, lietaus dažnai būna šiek tiek mažiau. O šiemet jis yra ne toks gausus ir trumpesnis, bet beveik kasdien lyja ir ten. Pastarosiomis dienomis lietus keliauja per rytinę šalies dalį iš pietų į šiaurę, lietaus debesys plaukia vienas paskui kitą.

– Kokios artimiausios prognozės? Jūsų kolega Vytautas Sakalauskas nieko gero nežadėjo, sakė, kad lis ir toliau.

– Deja, ir aš galiu jam tik paantrinti. Remiantis šios dienos skaičiavimais, ir šią, ir kitą savaitę saulės bus tikrai nedaug, o lietaus sulauksime kasdien. Tik kartais lis viename Lietuvos pakraštėlyje, truputį daugiau saulės išlįs rytuose, kitą dieną – atvirkščiai. Bet iš esmės lietaus bus kiekvieną dieną.

– Bet ar gausūs tie lietūs?

– Šiandien, ketvirtadienį, daugiau turėtų lyti rytinėje šalies dalyje. Penktadienį daug kur trumpi lietūs. Jų sulauksime vakariniuose rajonuose dienos pradžioje, o į centrinius ir rytinius jie atslinks popietinėmis valandomis.

Gal šiek tiek sausesnė šeštadienio naktis, tačiau jau antroje nakties pusėje vakarinę šalies dalį užguls žemi debesys, atslinkę nuo jūros, pradės lyti ir per dieną lietus išplis visoje šalyje. Daugiau ir ilgiau lis Žemaitijoje ir pajūryje. Šiek tiek trumpesni lietūs turėtų būti Dzūkijoje ir Aukštaitijoje.

Sekmadienio naktį bus panašiai – daugiau klius žemaičiams ir pajūriui. O dieną trumpi lietūs numatomi visoje šalyje.

Pirmadienį ir antradienį taip pat neišvengsime trumpų lietų, lis visoje Lietuvoje. Tik  gal pertraukos tarp lietaus bus šiek tiek ilgesnės, kartais švystelės saulė ir temperatūra bus laipsniu kitu aukštesnė.

– Ne pati maloniausia prognozė tiems, kurie susiruošė atostogauti, ypač prie jūros.

– Prie jūros galbūt daugiausia lis šeštadienį ir sekmadienį. Kitos savaitės pradžioje lietaus jau mažės ir yra tikimybė, kad nuo savaitės vidurio pertraukos tarp lietaus bus ilgesnės, dažniau švystelės saulė, tik šilumos trūks.

– Ar galite prognozuoti, koks bus likęs rugpjūtis?

– Artimiausią dešimtadienį, iki rugpjūčio 20 d., nieko geresnio negalime pažadėti.

Informacija pateikta remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis.