Ilgai lauktos statybos

Klaipėdos krašto bei Vakarų Lietuvos tėvai su vaikais jau netrukus galės gauti gerokai kokybiškesnes paslaugas. Miesto ir gydymo įstaigos vadovai pasidžiaugė, kad pagaliau pradėtos išskirtinio pastato, kurio auginantys vaikus klaipėdiečiai nekantriai laukė ne vienerius metus, statybos.

„Atėjo mūsų lauktas džiugus momentas: šiandien, 2020 m. spalio 22-ąją, aiškus ir prasmingas Klaipėdos vaikų konsultacinės poliklinikos statybos planas ženklinamas tradiciniu simboliu: čia įkasame kapsulę su atminimo tekstu, liudijančiu, kad vaikų gerove rūpinamės realiais darbais. Tai lyg garantinis mūsų raštas, patvirtinantis, kad klaipėdiečių ir  visos Vakarų Lietuvos šeimos su vaikais gaus gerokai kokybiškesnes gydymo paslaugas“, – vakar kalbėjo Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiasis gydytojas V. Žalimas.

Tai lyg garantinis mūsų raštas, patvirtinantis, kad klaipėdiečių ir visos Vakarų Lietuvos šeimos su vaikais gaus gerokai kokybiškesnes gydymo paslaugas.

Vadovas prisiminė bei gerų žodžių negailėjo savo pirmtakei ir pagrindinei šių statybų sumanytojai – „aktyviai, nuoširdžiai miesto bendruomenės narei“, buvusiai Vaikų ligoninės vadovei Klaudijai Bobianskienei.  Uostamiesčio meras ją pavadino „projekto pribuvėja“.

„Nepasikuklinsiu sakydamas, kad naujos vaikų poliklinikos statybos – svarbus įvykis ne tik mūsų miestui, bet ir visai Lietuvai. Klaipėdos vaikų ligoninė yra likusi vienintelė savarankiška tokia įstaiga šalyje. Iki statybų pradžios buvo nueitas ilgas kelias ir ne todėl, kad kažkas snaudė ar vengė įsipareigojimų. Derinant darbus, pasikeitė du ar net trys sveikatos apsaugos ministrai. Šios statybos parodo, kad vaikų sveikata rūpinamės ne gražiais žodžiais, o konkrečiais darbais, nes mūsų vaikų sveikata – didžiausias turtas“, – sakė Klaipėdos meras V.Grubliauskas, pasidžiaugęs, jog pandemija nesustabdė gerų darbų pradžios.

Prilygino proveržiui

Klaipėdos vaikų ligoninė – viena pagrindinių būsimų sveikatos priežiūros specialistų praktikos vietų daugiau nei 20 metų. Klaipėdos universiteto rektorius, mokslininkas ir visuomenės veikėjas, biomedicinos mokslų daktaras Artūras Razbadauskas pasidžiaugė, kad kitais metais studentai patirties galės semtis gerokai patrauklesnėje aplinkoje.

V. Žalimas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Naujas struktūrinis objektas yra svarbus sveikatos priežiūrai Klaipėdos regione. Šis įvykis Klaipėdai svarbus ir kaip būsimam trečiojo universitetinio lygio medicinos centrui šalyje, nes struktūra turi atitikti šiuolaikinius reikalavimus. Tad kiekvienas naujas statinys – tam tikras proveržis šio tikslo link“, – sakė universiteto rektorius.

Iškilmingame renginyje taip pat dalyvavo Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis, Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas habil. dr. prof. Vinsas Janušonis, rangovo atstovai Linas Fried ir Valdemaras Bataitis.

Sujungs su ligonine

Šalia pagrindinio ligoninės pastato, J.Karoso g. 12, išdygsianti poliklinika bus penkių aukštų su rūsiu. Abu pastatus sujungs stiklinė galerija. Naujos Konsultacinės poliklinikos plotas bus kur kas didesnis nei dabartinės ir sieks apie 1 500 kv. m. Beveik dvigubai padaugės ir kabinetų – nuo 15 iki 28.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Erdviose patalpose bus įrengtas liftas, speciali patalpa mažylių vežimėliams, įrengtas pandusas, tad naujoji poliklinika bus kur kas patogesnė  neįgalius ir mažus vaikus auginantiems tėvams – taip bus išvengiama daugybės nepatogumų, su kuriais šiandien susiduria gydymo įstaigos lankytojai.

Išspręs daugelį nepatogumų

Šiuo pandemijos laikotarpiu labai svarbi ir aktuali atrodo kokybiška vėdinimo sistema, leisianti kur kas greičiau išvėdinti patalpas ir užtikrinti pacientų bei darbuotojų saugumą, didesnį konsultacijų poreikį.

Naujojoje poliklinikoje po vienu stogu bus teikiamos visos paslaugos – čia iš Taikos pr. 76, Klaipėdos miesto poliklinikos pašonės, persikels Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyba, kur šiuo metu dirba septyni specialistai.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kai vienoje vietoje dirbs visi specialistai, vaikams, taip pat ir neįgaliems, bus galima suteikti daugiau ir įvairesnių kokybiškų paslaugų.

Nuo rugsėjo Klaipėdos konsultacinei poliklinikai vadovaujanti gydytoja Sigita Vainienė prisiminė, kad, pradėjus čia dirbti prieš 20 metų, jau buvo pastebimas naujo pastato poreikis.

Dabartinė poliklinika yra įkurta savivaldybei priklausančiame gyvenamajame name, kuris nėra pritaikytas gydymo įstaigos poreikiams. Tėvai ir medikai priversti vežimėlius nešti siaurais, nepatogiais laiptais į viršų, trūksta vietos vežimėliams. Prireikus vienokių ar kitokių paslaugų pagrindiniame ligoninės pastate, tėvai ir personalas priversti vaikščioti lauku bet kokiu oru, mažus vaikus tenka nurenginėti ir aprenginėti po kelis kartus.

Padaugės specialistų

Pasak Konsultacinės poliklinikos vedėjos S.Vainienės, naujajame pastate bus teikiamos gerokai kokybiškesnės antrinio ir tretinio lygio paslaugos Klaipėdos krašto vaikams, tad jau dabar formuojama kur kas didesnė specialistų komanda: norima pritraukti daugiau specialistų, kuriems bus galima pasiūlyti patrauklesnes darbo sąlygas.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tikimasi, kad prie kolegų norės prisijungti trūkstamų specialybių gydytojai: oftalmologas, endokrinologas, kardiologas. Neseniai komandą papildė ausų, nosies ir gerklės gydytojas.

Šiuo metu Konsultacinėje poliklinikoje dirba 85 darbuotojai.

Įkurtuvės – kitais metais

„Naujas pastatas nėra tik sienos ir langai. Tai galimybė teikti kokybiškas paslaugas, o geresnės darbo sąlygos gali tapti puikia motyvacija naujai atvykstantiems gydytojams“, – įsitikinusi poliklinikos vedėja, kaip ir daugelis, nekantriai laukianti įkurtuvių.

Naujos poliklinikos statybas planuojama baigti kitų metų antroje pusėje. Bendra projekto vertė siekia beveik 2,5 mln. eurų: dalį lėšų padengs Klaipėdos miesto savivaldybė (734 tūkst. eurų), o likę pinigai bus panaudoti iš ES struktūrinių fondų.

Liga vaikus suvienodina

Dabar dažnas mėgsta pabambėti, kad šiuolaikiniai vaikai kitokie – gudresni, galbūt įžūlesni ir labiau padykę. 47 metus darbui su vaikais atidavęs chirurgas tikina, kad nieko panašaus – dabar į ligoninę patenkantys vaikai niekuo nesiskiria nuo anksčiau sirgusių savo tėvų ar senelių.

"Taip, vaikai dabar drąsesni, laisvesni, bet kai kas nors nutinka, ką nors skauda, jie visada elgiasi vienodai – tampa kur kas ramesni nei už ligoninės sienų", – tikino gydytojas, 17 metų vadovavęs Vaikų chirurgijos skyriui.

1971 m. G.Rusinovas baigė Leningrado (dabar Sankt Peterburgo) medicinos institutą. Iš 400 išleistų medicinos studentų 40 buvo vaikų chirurgai – pirmoji tokio profilio laida.

Rusijos gilumoje gimęs ir užaugęs Genadijus darbą Lietuvoje pasirinko dėl lietuvės žmonos, taip pat gydytojos.

Nors vėliau buvo galimybė gana lengvai pereiti dirbti su suaugusiaisiais arba pakeisti gydymo profilį, vyras niekada nesvarstė tokios galimybės. G.Rusinovas mano, kad su mažaisiais pacientais daug maloniau dirbti nei su suaugusiais.

"Su visais vaikais rasdavau bendrą kalbą, nebent su pačiais mažiausiais "nesusikalbėdavau" – už juos viską papasakodavo tėvai", – kukliai šypsojosi pašnekovas.

Šventės – operacinėje

71 metų vaikų chirurgas iki šiol prisimena savo pirmąją operaciją, kai dar buvo VI kurso studentas. Pradėjus dirbti Klaipėdos vaikų ligoninėje, vos ne nuo pirmos dienos teko operuoti.

"Anksčiau operacinėje tekdavo praleisti gerokai daugiau laiko: per dieną būdavo po 5–6 planines ir dar skubių operacijų. Dabar per dieną pasitaikydavo po 2 ar 3 planines operacijas, o skubių – priklausomai nuo dienos, kartais mažiau, kartais daugiau", – pasakojo vedėjas.

Pavyzdžiui, pernai gruodžio 31-ąją kolegos vos ne visą Naujųjų metų naktį praleido operacinėje.

Sumažėjo ne tik vaikų

G.Rusinovas pasakojo, kad vienu metu skyriuje buvo net 60 lovų. Vėliau, atskyrus Traumatologijos ir Chirurgijos skyrius, lovų skaičius sumažėjo iki 15.

Chirurgas pastebi, kad gerokai sumažėjo ir pačių vaikų. Be to, ir gulėjimo ligoninėje laikas, kaip ir suaugusiųjų, tapo kur kas trumpesnis – vos ne kitą dieną po operacijos mažieji pacientai išleidžiami namo.

Kol Vilniuje nebuvo vaikų chirurgijos centro, visi mažieji pacientai, net naujagimiai, kuriems reikėjo chirurginės intervencijos, atsidurdavo Klaipėdos vaikų ligoninėje.

Tuomet tekdavo operuoti net dviejų ar trijų dienų naujagimius. Mažiausias G.Rusinovo pacientas svėrė vos 1 kilogramą 800 gramų.

Dabar naujagimiai ir kūdikiai siunčiami operuoti į Vilniaus ar Kauno klinikas. Pašnekovas pasakojo, kad atidarius sostinėje specializuotą vaikų chirurgijos centrą nemažai jo kolegų išvažiavo dirbti būtent ten.

Pats gydytojas savo nuopelnų nesureikšmina, tačiau jo buvę mokiniai – vaikų chirurgai dirba daugumoje Lietuvos gydymo įstaigų.

Bendraamžių chirurgų – nelikę

Vienas labiausiai įsiminusių įvykių G.Rusinovo praktikoje – sunkią traumą patyrusio keturiolikmečio operacija. Gydytojai neteikė daug vilčių, kad jis išgyvens. Paaugliui per pilvą buvo pervažiavęs didžiulis ritinys. Berniukas liko gyvas.

Pasitaikė ir linksmesnių situacijų. Pašnekovas prisiminė, kaip, pritrūkus vaikų chirurgų, pagelbėti per operaciją atėjo kolega iš Respublikinės Klaipėdos ligoninės. Įėjęs į operacinę, chirurgas pasiteiravo, kur ligonis. Jis net nepastebėjo, kad kolegos jau operuoja naujagimį.

Beveik iki paskutiniosios darbo dienos 71 metų gydytojas dar operavo, tiksliau, asistavo pagrindiniam chirurgui. Pašnekovas įsitikinęs, kad reikia užleisti vietą jaunimui, o šiems, norint įgyti daugiau patirties, reikia daugiau operuoti.

Kai kurių gydytojų manymu, operuoti sulaukus solidaus amžiaus nėra paprasta. G.Rusinovas pripažįsta, kad dauguma jo kolegų, net jaunesnių už jį, ne tik neoperuoja, bet ir jau atgulę amžino poilsio.

Tačiau jis pats nesureikšmina ilgo profesinio kelio, paaiškinęs, kad vaikų operacijos yra trumpesnės nei suaugusiųjų.

Tik prieš 1,5 metų Chirurgijos skyriaus vedėjas atsisakė naktinių budėjimų. Vienu metu, kai uostamiestyje labai trūko vaikų chirurgų, dėl darbų gausos nesumerkti akių tekdavo vos ne dvi paras – po naktinio budėjimo laukdavo dar vedėjo darbas skyriuje.

Pradės naują etapą

Nors pastaruoju metu dažnai kalbama bei diskutuojama apie vaikų gydytojų poreikį, G.Rusinovas įsitikinęs, kad vaikų chirurgai, kaip ir kitų sričių vaikų gydytojai, reikalingi, nes suaugusiųjų ir vaikų gydymo specifika skiriasi.

"Vaikas nėra mažas suaugęs, arba atvirkščiai. Čia yra sava specifika, savos ligos", – mano vaikų chirurgas.

Pajuokavus, kad gal dar reikėjo trejetą metų padirbėti iki solidžios datos, gydytojas buvo santūrus – viskam ateina savas laikas. Ligoninės administracija taip pat kalbino daktarą dar padirbėti.

G.Rusinovui netrukus būtų pasibaigusi gydytojo licencija, o norint ją pratęsti privalu surinkti daug įvairių dokumentų.

Vaikų chirurgas juokavo, kad nuo Naujųjų metų pradės gyventi pensininko gyvenimą – atšilus orams kapstytis sode, skaityti.

Virginijus Žalimas, Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiasis gydytojas:

– Geras chirurgas privalo turėti labai geras rankas, puikią intuiciją, loginį mąstymą ir mokėti priimti greitus sprendimus. Gydytojas G.Rusinovas šitai turi. Jei būtų tokia pareigybė kaip garbės gydytojas, jam tikrai būtų galima skirti. Vaikų chirurgijoje tokių profesionalų kaip G.Rusinovas – labai mažai.

Daug ligoninės kolegų sėmėsi iš jo patirties. Nors nesu chirurgas, bet jį drąsiai galiu vadinti savo mokytoju. Kolegoms būdavo ramu, jei pacientą apžiūrėdavo būtent G.Rusinovas. Jis inteligentas iš didžiosios raidės. Nė karto nematėme jo blogos nuotaikos, suirzusio ar pakėlusio balsą.

Priėmime – daugiau žaismės

Ligoninės lankytojai permainas gali pastebėti vos atėję prie lauko durų – Priėmimo skyriuje jos pakeistos automatinėmis, nebeliko slenksčio. Tad tėvams su mažais vaikais ant rankų ar vežimėliais dabar gerokai paprasčiau patekti vidun, nebereikia prašyti aplinkinių pagalbos.

Laukimo kambariai tapo kur kas patrauklesni – žaismingais vaikiškais priešiniais juos išgražino Klaipėdos licėjaus moksleivė Banga Elena Kniukštaitė. Keturiolikmetė ant sienų perkėlė savo pačios sugalvotus eskizus.

Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas pasidžiaugė jaunosios menininkės pastangomis bei rezultatu. Planuojama, kad ateityje ligoninėje galėtų atsirasti ir daugiau piešinių ant sienų. Juos galėtų vienyti bendra tema.

"Lauktume profesionalių dizainerių ar menininkų, galinčių padėti sugeneruoti kokią nors idėją ar temą, pasiūlymų. Norime, kad ligoninė taptų spalvota ir dar patrauklesnė mažiesiems pacientams", – teigė V.Žalimas.

Kai kurių šalių vaikų ligoninėse visi skyriai ar aukštai būna ištapyti pagal pasirinktą tematiką, pavyzdžiui, jūros, kosmoso ar skirtingų gamtos stichijų.

Vietoj baltų chalatų – spalvoti

Daugiau spalvų dabar ir ligoninės personalo aprangoje. Nuo šiol Priėmimo skyriaus darbuotojai vilki skirtingos spalvos chalatus, priklausomai nuo užimamų pareigų.

Priėmimo skyriaus gydytojai baltus chalatus iškeitė į spalvotus, o kartais ir išmargintus vaikiškais piešiniais.

Anot ligoninės vadovo, vaikams tai padeda atsikratyti baltų chalatų sindromo, o tėvams – geriau susiorientuoti, kokios pagalbos iš kokio darbuotojo tikėtis. Pasitaikydavo situacijų, kai baltais chalatais vilkintį aptarnaujantį personalą artimieji supainiodavo su medikais.

Matomoje vietoje pakabintos lentelės informuoja, kokios spalvos chalatu koks darbuotojas vilki.

Budintys laborantai, kurie ateina į Priėmimo ar kitą skyrių paimti tyrimų, nešioja spalvotas liemenes.

Iki šiol spalvotus chalatus ligoninėje dėvėjo tik Reanimacijos, kai kurių terapinio profilio skyrių gydytojai. Planuojama, kad ateityje visi ligoninės gydytojai turės spalvotus ar vaikiškais priešiniais margintus chalatus – tokia praktika taikoma daugelyje pasaulio vaikų ligoninių.

Ves linijos

Nuo šiol ligoninėje bus lengviau atrasti ir reikiamą skyrių. Nepasiklysti padės spalvingi žemėlapiai ant sienų ir ant koridoriaus grindų nutiestos ilgos spalvotos linijos – rodyklės, skyrius ir tyrimų kabinetus žyminčios tam tikromis spalvomis bei raidėmis. Pastarosios sugalvotos tiems, kurie neskiria spalvų.

Kas keletą metrų kartojasi skyriaus ar kabineto pavadinimai, tad, norint rasti reikiamą, tereikia sekti linija. Atėjus prie skyriaus, nupiešta didelė širdis informuoja, kad tikslas pasiektas.

Sausio mėnesį planuojama galutinai baigti šį projektą – informacinės juostos bei raidės atsiras ir liftuose.

"Suaugusiesiems lengviau susigaudyti, o vaikams tai tampa savotiška atrakcija ir žaidimu", – matydamas pacientų ir artimųjų reakcijas, naujovę įvertino ligoninės vadovas.

Bendraamžiai nepamiršta

Deja, ligoninė ir šventiniu laikotarpiu neištuštėja. Pasak V.Žalimo, per 30 darbo metų nebuvo nė vienų švenčių, kad ligoninėje nesigydytų vaikų.

Pasirūpinti, kad šventės ligoniukams taptų džiugesnės, dar gerokai prieš joms įsibėgėjant  pasistengia iniciatyvūs vaikų bendraamžiai, moksleiviai ar studentai, rengiantys įvairias labdaros akcijas.

Štai prieš Kalėdas Prano Domšaičio galerijos darbuotojai atnešė vaikų padarytų prakartėlių, studentai surengė labdaros koncertų, tarpušvenčiu ligoninė sulauks "Ąžuolyno" gimnazistų surinktų ir dovanotų vaikiškų knygų.

"Vaikai dėl vaikų labai daug padaro, norisi, kad ir suaugusieji nepamirštų mažųjų pacientų", – ragino ligoninės vadovas.

Nori žinoti tiesą

"Dirbame Vaikų ligoninėje ir labai norėtume sužinoti, kuo yra palikta dirbti buvusi vyriausioji gydytoja K.Bobianskienė. Jos pareigos mums visiems yra didelė mįslė. Girdėjome, kad buvusi vadovė gauna ne ką mažesnį atlyginimą nei savo vadovavimo metais", – domėjosi Klaipėdos vaikų ligoninės darbuotoja, pabijojusi viešumo.

Šaltinių teigimu, K.Bobianskienė šiuo metu eina ligoninės vadovo patarėjo pareigas.

Jau greitai turėtų prasidėti naujos Vaikų konsultacinės poliklinikos statyba, todėl vadovui reikalinga išmintinga padėjėja.

Medicininį išsilavinimą turintis žmogus tampa patarėju statybos klausimais.

"Kam buvo sukurtas naujas etatas? Nors darbe beveik nebūna, gauna atlyginimą ir triumfuoja? Medicininį išsilavinimą turintis žmogus tampa patarėju statybos klausimais. Tokio anekdoto turbūt dar niekas nėra girdėję", – stebėjosi pašnekovė.

Atsitvėrė tylos siena

Dabartinis Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas neneigia, kad K.Bobianskienė tebedirba įstaigoje. Tačiau, kaip konkrečiai vadinasi jos pareigos, žurnalistams neatskleidė.

"Tie žmonės, kuriems įdomu, tegul man paskambina. Aš jiems ir atsakysiu, kuo ji dirba. O ne per spaudą. Nepykite, bet turiu darbo", – mestelėjo vakar ryte kalbintas V.Žalimas.

Skubėdamas baigti pokalbį jis pridūrė, kad šia tema jau anksčiau buvo rašyta dienraštyje "Klaipėda".

Iš tiesų laikraštyje publikuotame interviu vadovas pasakė tik tiek, kad "K.Bobianskienė liko dirbti Vaikų ligoninėje ir, jeigu kyla kokių problemų, daktarė noriai padeda, pataria".

Paklausus, ar K.Bobianskienė tapo V.Žalimo patarėja, vadovas išsisukinėjo.

"Gerai, viskas. Būkite geri, netrukdykite dabar, aš ruošiuosi pas merą eiti", – likus keturioms valandoms iki susitikimo su miesto vadovu tarstelėjo vyriausiasis gydytojas.

"Turėtų atsakyti vadovas"

Klaipėdos vaikų ligoninės steigėja – Klaipėdos savivaldybė. Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė sakė taip pat nežinanti, kuo įstaigoje dirba K.Bobianskienė.

"Žinau, kad dabar ji serga, bet kuo ji ten yra įvardyta, negaliu atsakyti. Mes tokių dalykų nekontroliuojame, tai yra įstaigos vidaus reikalas", – teigė J.Asadauskienė.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento direktorės, Vaikų ligoninės stebėtojų tarybos narės Aldonos Špučienės žodžiais, į šį klausimą turėtų atsakyti pats vadovas.

"Stebėtojų taryboje nenagrinėjome šio klausimo. Vadovas pats tvirtina savo etatus", – sakė pašnekovė.

Telefonu neatsiliepė ir pati K.Bobianskienė.

Pristatys darbuotojams

Vakar po susitikimo su V.Žalimu Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad K.Bobianskienė veikiausiai ne visu etatu yra įdarbinta kaip vyriausiojo gydytojo patarėja.

"Mano manymu, tai – gana logiškas sprendimas, nes yra pradėti projektai, kurių įgyvendinimas įspraustas laike, procedūrose. Ir čia vadovui reikia rinktis: samdyti bendrovę, kuri koordinuotų ir prižiūrėtų procesus, ar išnaudoti tą patirtį, kuri yra šalia. Tai yra vadovo sprendimas, manau, jis tam turėjo savų motyvų. Čia tikrai nėra jokių paslapčių ir jų negali būti. Matyt, jei atitinkamu metu apie tai nėra paaiškinama, paskui galbūt ir apauga gandais", – svarstė V.Grubliauskas.

V.Žalimas artimiausiu metu šį ir kitus klausimus pristatys ligoninės stebėtojų tarybai.

"Jie tikrai įvertins ekonominiu pagrindimu ir kitais aspektais. Matyt, nėra blogai pripažinti, kad tu daug ko dar nežinai, ir paklausti patarimų tų, kurie žino ir turi patirties. Nemanau, kad tai yra nuodėmė. Nenoriu ginti ar juolab pulti vyriausiojo gydytojo, bet jis turi tam teisę", – įsitikinęs meras.

Jo žodžiais, V.Bobianskienės pareigos nebuvo pagrindinė pokalbio tema. Susitikimo metu aptarti ūkiniai klausimai.

"Formuojant naująjį biudžetą, labai svarbu žinoti mūsų įstaigų realius poreikius arba didžiąsias bėdas. Vienas didesnių iššūkių – Vaikų konsultacinės poliklinikos statyba", – sakė meras.

Prasidės griovimo darbai

Miesto taryba dar pernai pritarė pastato, į kurį persikels Vaikų konsultacinė poliklinika, rekonstrukcijai.

Klaipėdos vaikų ligoninė prašė tarybos sutikimo J.Karoso g. 12 esančio pastato paskirtį pakeisti iš administracinės į gydymo. Kol kas čia įsikūrusi įstaigos buhalterija.

J.Karoso g. 12 pastatas bus nugriautas, o vietoj jo statomas naujas. Išdygs keturių aukštų statinys su rūsiu. Stikliniu koridoriumi jis bus sujungtas su pagrindiniu ligoninės pastatu.

Konsultacinės poliklinikos pastato rekonstrukcijai Klaipėdos vaikų ligoninei skirta 1,548 mln. eurų iš ES fondų. Finansiškai prisidės ir Klaipėdos savivaldybė.

Poliklinikos projektas jau suderintas bei patvirtintas finansavimas iš ES fondų ir miesto savivaldybės.

Netrukus turėtų prasidėti pastato griovimo darbai.

Simboliška, kad dirbti Vaikų ligoninėje baigęs studijas jaunas gydytojas pagal paskyrimą pradėjo 1988-ųjų rugpjūčio 1 d., o po 30 metų liepos 1-ąją tapo jos vadovu.

Turtas – žmogiškieji resursai

– Gal tiek metų dirbant toje pačioje darbovietėje lengviau vadovauti?

– Yra pliusų ir minusų. Pliusai, nes žinai tam tikras subtilybes, niuansus, pažįsti kolektyvą. Iš kitos pusės, visi tave pažįsta, žino charakterio bruožus, silpnybes. Gal kartais atsiranda norinčiųjų tuo pasinaudoti.

Bet nemanau, kad atėjusiam "iš gatvės" būtų lengviau vadovauti. Vis tiek turi žinoti ne tik ekonomines, bet ir moralines problemas.

Manau, kad šiame gyvenimo etape didžiausias mūsų turtas yra žmogiškieji resursai. Visą kitą turbūt galima nupirkti, bet ne žmonių profesionalumą, atsidavimą darbui. Mūsų kolektyvas – puikus, atsidavęs savo darbui. Per tuos 30 metų matėme visko: ir šalto, ir šilto, ir balto, ir juodo. Bendros problemos mus suvienijo.

– Kaip ligoninės bendruomenė priėmė žinią, kad tapote vadovu? Ar kolegos žinojo, kad dalyvaujate vyriausiojo gydytojo konkurse?

– Sprendimą dalyvauti priimi pats. Neini ir nerėkauji, kad dalyvausi. Kai buvo paskelbti konkurso rezultatai, manau, kolegos reagavo teigiamai.

Esu vadovavęs ne vienam ligoninės skyriui, tad gal kolegos įžvelgė mano tam tikrus gebėjimus vadovauti. Kaip tai pasiteisins, parodys gyvenimas.

– Kodėl nusprendėte dalyvauti konkurse?

– Geras klausimas. Galbūt atrodė, kad taip lengviau bus spręsti tam tikras problemas? Pasakysiu banaliai – blogas kareivis, kuris nesvajoja tapti generolu. Kiekvienas žmogus siekia aukštumų, savirealizacijos tiek profesiniu, tiek moraliniu požiūriu.

Vadovo pareigoms turi subręsti, įgyti profesinės ir gyvenimiškos patirties, išsiugdyti tam tikras savybes, kad gebėtum sutarti su žmonėmis. Jaunimas nori "čia ir dabar" pasiekti profesinių aukštumų, bet turi praeiti tam tikras laiko tarpas, kad daug ką suvoktum ir subręstum. Prieš penkiolika metų tikrai negalvojau apie vadovo kėdę.

Kažkada mūsų ligoninėje buvo vienas bendras pediatrijos skyrius. Tuometiniam vadovui įrodžiau, kad būtų tikslinga padaryti specializuotus skyrius.

Iš to didelio skyriaus išsirutuliojo keli atskiri: kardiologijos reumatologijos-endokrinologijos, gastroenterologijos-nefrologijos-hematologijos, veikiantys iki šiol.

Paskui buvo įkurtas Funkcinės diagnostikos skyrius, sujungęs ultragarsines, endoskopines tarnybas, kardiogramų kabinetą. Šiam skyriui vadovavau iki tapimo vyriausiuoju gydytoju.

Pasikeičia matymo kampas

– Kaip vertinate tai, kad naujuoju vadovu tapote gana sudėtingu ligoninei metu: vis atsinaujina kalbos apie prijungimą, laukia naujos konsultacinės poliklinikos statybos?

– Poliklinikos projektas jau suderintas, patvirtintas finansavimas iš ES fondų ir Klaipėdos miesto savivaldybės. Kaip tik dabar nagrinėju projektą, brėžinius (trinkteli ranka per storą dokumentų aplanką ant stalo – aut. past.). Projektas turi būti įgyvendintas. Gerbiama gydytoja Klaudija Bobianskienė (buvusi vyriausioji gydytoja – aut. past.) padarė didžiulį įdirbį.

Mes turime savų argumentų dėl ligoninės prijungimo. Dabar viešai jų nekomentuosiu. Bet viskas priklauso nuo steigėjo, Sveikatos apsaugos ministerijos, Vyriausybės.

Mus prijungus prie suaugusiųjų, taptume vienintele valstybe, neturinčia savarankiškos vaikų ligoninės.

Rinkome žinias, kokia situacija yra kitose šalyse dėl vaikų ligoninių. Mus prijungus prie suaugusiųjų, taptume vienintele valstybe, neturinčia savarankiškos vaikų ligoninės. Kituose Lietuvos miestuose vaikų ligoninės jau yra sujungtos. Europos šalyse yra daug savarankiškų vaikų ligoninių.

Vaikų ligoninė ir vaikų ligos yra specifinės. Mes, vaikų gydytojai, galime pakonsultuoti suaugusiuosius, o suaugusiųjų specialistai vengia to daryti dėl vaikų ligų specifikos. Negalime prisikviesti specialisto, galinčio pakonsultuoti vaiką, nors pagal turimą licenciją jis tai galėtų daryti. Kodėl bijo vaikų? Tai yra specifika: priežiūros, gydymo, slaugymo, maitinimo, diagnozavimo.

– Kai pasikeičia vadovas, darbuotojai natūraliai laukia kokių nors permainų. Kokie jūsų planai?

– Dabar kviečiuosi skyrių vedėjus ir vyriausiąsias slaugytojas. Mes kalbamės, išklausau jų pasiūlymus, nuomones, išgirstu problemas bei siūlomus galimus sprendimo būdus, darau išvadas.

Vėliau bendromis jėgomis priiminėsime sprendimus. Esu atviras žmogus: priimu ir pastabas, ir kritiką. Noriu problemas spręsti ne vienas, o su savo komanda.

Per pirmas savaites dar kalnų nenuverčiau. Be to, dabar atostogų metas, tai šiek tiek apriboja veiklą.

Kai dirbi skyriaus vedėju, administracinės problemos matosi kitaip. Kai kasdien dirbi tą patį darbą, matymas ir vizijos atbunka, bet kai šokteli aukščiau, keičiasi ir situacijos matymas. Viską pamatai kitu kampu.

Su buvusia vadove neatsisveikino

– Kaip vertinate, kad vadovas išrenkamas tik penkerių metų kadencijai?

– Trumpokas laikas. Per 10 metų gali daugiau nuveikti. Tik yra kita problema, kad per tą laiką kaip medikas atitolsti nuo medicinos, nes daugiau susiduri su administraciniu darbu.

– Kaip buvusi ilgametė vadovė reagavo į žinią, kad tapsite jos pamaina?

– Daktarė K.Bobianskienė yra puiki moteris ir vadovė. Labai šiltai sutiko. Ji liko dirbti Vaikų ligoninėje. Daugiau nei 20 metų vadovavimo patirtis – neįkainojama. Tokios iš vadovėlių neišmoksi. Jeigu kyla kokių problemų, daktarė noriai padeda, pataria.

– Nepasigesite praktinio gydytojo darbo? Ar kaip tik galvojate, kad laikas nuo šito pailsėti?

– Pagal galimybes stengiuosi nuo gydytojo darbo neatitolti. Prireikus patariu kolegoms, aptariame sudėtingus pacientus. Tiek aš, tiek mano pavaduotoja gydymui konsultuojame pacientus. Stengiamės, kad mūsų pacientams būtų maksimaliai gerai.

– Šiemet, pasikeitus pareigoms, greičiausiai liksite be atostogų. Kaip pailsite?

– Esu plateliškis. Ten prabėgo visa vaikystė. Visi prisiminimai susiję su ežeru. Esu buriuotojas ir žvejys. Buriavimui dabar nebelieka laiko, o į žvejybą išsiruošiu visada, kai tik turiu laisvo laiko.

Lietuvoje traukiu į žvejų vadinamą Meką – Rusnę, Nidą. Žiemą gaudau stintas, priklausomai nuo to, kur jos kimba. Net su šeima esu sutaręs, kad bent kartą per mėnesį galėčiau pažvejoti. Svarbiausia ne žuvis, o pats procesas.

Teisė į "nemokamą" gydymą

Jautrus incidentas Klaipėdos vaikų ligoninėje klaipėdietę mamą privertė rimtai susimąstyti, ar tikrai visi Lietuvos piliečiai turi teisę į nemokamą gydymą.

Moteris apie savo neigiamą patirtį prakalbo viešai.

"Tikiuosi, jog tai bus paskata visoms mamoms, nepaisant jų turtinės padėties ir pasirenkamų gydymo įstaigų, netylėti ir ieškoti teisybės. Esu dar labai "šviežia" mama, mano pirmagimei – vos vieneri, tad viskas man dar gana nauja, nepatirta ir stebina. Taip pat ir paslaugų kokybė vaikų gydymo įstaigose man – naujas dalykas. Mano ir dukros atveju teko susidurti su Klaipėdos vaikų ligonine, neviešinsiu skyriaus, gydytojų pavardžių, nes, manau, esmės tai nekeičia. Juk "tai" gali įvykti bet kuriame skyriuje, bet kurioje ligoninėje", – išpažintį pradėjo klaipėdietė.

Pašnekovė į paviršių iškėlė įstaigoje klestėjusią apmokestintų paslaugų politiką.

Jos manymu, prieš atverdami pinigines tėvai turėtų būti akylesni.

Lovų atsirado už pinigus

"Su dukra buvome besveikstančios po tridienės karštinės, laukėme gydytojos vizito, kai į palatą buvo įkelta viduriuojanti mergaitė. Į klausimą, kodėl, juk mano kūdikis neviduriavo, gydytoja atsakė taip: "O ką jūs mums siūlote daryti? Mes visame skyriuje neturime laisvų lovų." Nors pasiteiravus apie apmokamą variantą lovų iškart atsirado", – stebėjosi klaipėdietė.

Nors pasiteiravus apie apmokamą variantą lovų iškart atsirado.

Stebint darbą ligoninėje jai kilo įtarimas, jog daugumos palatų durys pacientams atveriamos tik susimokėjus.

Nieko nelaukusi moteris kreipėsi į ligonių kasas ir sulaukė atsakymo.

Mokamų lovų – daugiau

Gavę skundą Klaipėdos teritorinės ligonių kasos darbuotojai atliko patikrinimą.

Tikrintojai konstatavo, kad Klaipėdos vaikų ligoninėje yra apsunkintas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas vaikams.

Paprasčiau tariant, ši ligoninė neužtikrina galimybės visais atvejais gauti vietą, nemokant papildomo mokesčio už apgyvendinimą palatose.

Tikrintuose dviejuose priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose mokamų palatų skaičius buvo didesnis už nemokamų.

Pavyzdžiui, pirmajame skyriuje iš devynių esamų palatų net šešios buvo mokamos, o kitame iš devynių – penkios.

Todėl Klaipėdos vaikų ligoninės administracija įpareigota užtikrinti, kad valstybės laiduojamos, tai yra nemokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir būtų teikiamos nemokamai, iš pacientų nereikalaujant jokio papildomo mokesčio.

"Neturi teisės"

"Mes jų (ligoninės vadovybės – I.L.) aiškiai paklausėme: kokiu teisės aktu remdamiesi įsteigėte mokamas palatas? Nes tokio teisės akto, leidžiančio tik iš PSDF lėšų egzistuojančiame skyriuje apmokestinti palatas, nėra. Visiems turi būti vienodos sąlygos. Atnešti kažkokį šaldytuvą, televizorių ir padaryti mokamą palatą... Tai nelegalu", – tvirtino Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius Alfridas Bumblys.

Ligoninės vadovybė pasižadėjo sumažinti mokamų palatų skaičių perpus, iš šešių mokamų palikti tik tris.

Tačiau toks atsakymas direktoriaus netenkino.

"Jie iš viso negali turėti mokamų palatų. Tą patį raštą išsiuntėme ir ligoninės steigėjui – Klaipėdos savivaldybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai", – komentavo A.Bumblys.

Nuo 9 iki 30 eurų

Nėra teisės akto, kuris reglamentuotų mokamų palatų steigimą valstybės ar savivaldybės valdomose medicinos įstaigose.

Tačiau vieša paslaptis, kad mokamos nakvynės ligoninėse – masinis reiškinys jau seniai.

"Blogai, kad taip yra. Žmonės, matyt, yra praradę bet kokias viltis. Kai vaikas suserga, apie pinigus mažiausiai galvoji. Bet jokių išimčių negali būti. Suprasčiau, jei ligoninė pasistatytų atskirą pastatą iš pinigų, surinktų už mokamas paslaugas, įsteigtų etatus. O dabar ir tie patys etatai, ir maitinimas, ir visa kita keliauja iš PSDF lėšų. Pasitvirtino vidaus tvarką, kuri nėra teisėta", – skėsčiojo rankomis pašnekovas.

"Mes nedraudžiame gerinti situacijos palatose, bet negalima už didesnį komfortą iškart prašyti pinigų", – pridūrė jis.

A.Bumblys paviešino ligoninės skyriuose vyravusius įkainius, kurie, priklausomai nuo komforto, svyravo nuo 9 iki 30 eurų.

"Šį klausimą kelsime labai aktyviai. Kol kas negauname jokio atsakymo iš Klaipėdos savivaldybės, kuo remdamiesi jie nereaguoja į mūsų išsiųstus raštus. Prieš rinkimus pats laikas užduoti klausimą: valdžia rūpinasi mūsų vaikais ar tik imituoja rūpestį?" – žodžių į vatą nevyniojo A.Bumblys.

Televizorius – dėl pacientų

Naujasis Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas vakar buvo užsiėmęs, todėl situaciją pakomentavo trumpai.

Esą palatų apmokestinimo problema, atėjus jam vadovauti, buvo išspręsta.

"Esame viską susitvarkę, ir mokamų palatų pas mus nėra daugiau, jau sumažinome. Anksčiau buvo, bet man atėjus vadovauti situacija pasikeitė. Įsakymas parašytas, ir ligonių kasoms yra atsakyta", – nedaugžodžiavo V.Žalimas.

Jam teko pakoreguoti vidaus taisykles, nustatytas daugiau nei 20 metų Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiosios gydytojos pareigas ėjusios Klaudijos Bobianskienės.

Ji, beje, ir toliau dirba šioje įstaigoje.

V.Žalimo žodžiais, kelios mokamos palatos buvo paliktos pačių pacientų gerovei.

"Jei žmogus nori tam tikrų patogumų, šaldytuvo, televizoriaus ir kitų papildomų dalykų, mes turime teisę jam tai suteikti. Šiam reikalui mes nenaudojame pinigų iš PSDF. Nėra teisės akto, kuris tai reglamentuotų", – įsitikinęs V.Žalimas.

Į išvadas atsižvelgė

Ši situacija žinoma ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Paklausus, ar ministrui Aurelijui Verygai ji atrodo normali, buvo atsakyta labai aptakiai.

"Lietuvoje vaikai nuo gimimo iki 18 metų yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Vaikams reikalingos ambulatorinės ar stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai. Susimokėti už sveikatos priežiūros paslaugas gali tekti tuo atveju, jeigu žmogus pats pageidauja gauti daugiau arba papildomas sveikatos priežiūros paslaugas, medžiagas ar procedūras. Tačiau visiems vaikams privalo būti užtikrinta galimybė reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas gauti nemokant už tai papildomai", – komentavo Ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė.

Jos žodžiais, Sveikatos apsaugos ministerija yra gavusi Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atlikto Klaipėdos vaikų ligoninės patikrinimo išvadas, kuriose teigiama, kad gydymo įstaiga turimomis priemonėmis turi užtikrinti maksimalaus komforto sąlygas pacientams palatose nemokamai.

"Atsižvelgdama į patikrinimo išvadas gydymo įstaiga informavo, kad šiuo metu mokamų palatų skaičius yra sumažintas. Taip pat įstaiga informavo, kad tais atvejais, jeigu trūktų vietų nemokamose palatose, arba pacientus reikėtų izoliuoti, jie galėtų būti guldomi nemokamai į kitas palatas", – teigė ministerijos atstovė.

Praėjusią savaitė paaiškėjo, kas artimiausius penkerius metus vadovaus trims Klaipėdos miesto savivaldybei pavaldžioms gydymo įstaigoms.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo konkursą laimėjo ir toliau savo pareigas eis dabartinis jos vadovas Vinsas Janušonis. Jis vienintelis pretendavo į šią vietą.

Vadovo pokyčių nebus ir Klaipėdos sveikatos priežiūros centre – konkursą laimėjo vienintelė kandidatė dabartinė gydymo įstaigos vadovė Loreta Venckienė.

Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiojo gydytojo konkursą laimėjo taip pat vienintelis kandidatas – Virginijus Žalimas.

55 metų gydytojas pediatras bei echoskopuotojas V.Žalimas dirba Klaipėdos vaikų ligoninėje Funkcinės diagnostikos skyriaus vedėju.

Iš pradžių pastarajame konkurse pageidavo dalyvauti du kandidatai, tačiau vienas jų, paprašius patikslinti tam tikrus dokumentus, persigalvojo ir informavo, kad nebepretenduos į vadovo pareigas.

Dabartinė ilgametė Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė konkurse nedalyvavo.

Kaip paaiškino Klaipėdos miesto savivaldybės Personalo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Dimšienė, sprendimas, ar konkursų nugalėtojai galės eiti šias pareigas, bus priimtas po to, kai pažymas pateiks atitinkamos tarnybos. Jau kreiptasi į specialiąsias tarnybas.

Kada V.Žalimas pradės vadovauti Vaikų ligoninei, kol kas neaišku. Dabartinės vyriausiosios gydytojos darbo sutartis baigiasi liepos 1 d.