– Jeigu pas vaiką pamatome ant rankos įbrėžimą, jis gali sakyti, kad tai rezultatas žaidimo su gyvūnais ar aktyvaus laisvalaikio, bet tikriausiai neturėtume neigti, kad vaikai sąmoningai žaloja save?

– Dažniau paauglystė yra tas laikas, kai pradeda save žaloti sąmoningai. Bet taip, ši problema egzistuoja.

– Kokios to priežastys?

– Iš tikrųjų, priežasčių yra labai įvairių. Viena iš jų – savižalą vaikai, jaunuoliai, paaugliai naudoja kaip būdą išreikšti agresiją, pyktį. Kartais pyktis gali būti kam nors kitam, bet jie jį nukreipia į save, kaip savęs baudimą. Kita priežastis gali būti, kad apskritai jaučia labai daug jausmų, daug skausmo. Tai sunku išreikšti ir su tuo išbūti, todėl būtent savižala tampa iškrova. Kita priežastis – kai kurie jaunuoliai patiria būseną, kai apskritai sunku save pajausti, jie jaučia tuštumą ir fizinis skausmas padeda apibrėžti, ar aš ką nors jaučiu. Šios priežastys yra dėl ko pradedama save žaloti, o problemų, kurios tą savijautą sukelia, gali būti labai įvairių.

– Ar viena iš problemų gali būti internetas? Ar galime besti pirštu į socialinius tinklus? Nes ir jūsų kolegos mokslininkai kalba, kad vaikai šiuo metu praleidžia neribotą laiką socialiniuose tinkluose, jie patiria didesnį vienišumą, daugėja agresijos atvejų.

– Taip, kaip ir minėjau, problemų gali būti įvairių. Socialinių įgūdžių trūkumas, vienišumas, depresiškumas, nerimastingumas, patyčios, taip pat ir socialinėje erdvėje, gali prisidėti prie viso to. Dar kas specifiška internetui, kad jeigu, pavyzdžiui, jaunuoliai domisi, žiūri ir atranda kokių nors grupių, kuriose kalbama apie savižalą ir jei jose apie tai kalbama pozityviai arba romantizuotai, tai irgi prisideda prie didesnio savižalos masto.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Buvo paskelbti profilaktinių mokinių sveikatos patikrinimų rezultatai. Skelbta, kad kas dešimtas moksleivis turi per mažą svorį, anoreksiją, o kas penktas yra nutukęs. Šie skaičiai stebina medikus, kai kurie beda pirštu į COVID-19, sako, kad iš to kilo visos problemos.

– Pandemijos pasekmės jaunuolių psichikos sveikatai tikrai yra ilgalaikės ir tikrai galime matyti sąsają su įvairiais paūmėjimais. Ir laikas, praleidžiamas prie ekranų, socializacijos trūkumas ir pan. tikrai prisideda prie to.

– Kaip atpažinti, kad vaikas turi valgymo sutrikimą, kad jam reikėtų padėti?

– Iš tikrųjų yra labai daug faktorių, kurie priveda prie valgymo sutrikimų. Apskritai kultūra, kaip kalbama apie maistą, apie kūną, ypač paauglystės laikotarpiu, yra labai svarbu ir rekomenduojama kuo mažiau kaip nors komentuoti ypač paauglių besikeičiančius kūnus, nes tai yra labai jautri tema. Tai gali būti sunku pamatyti. Tiek savižala, tiek valgymo sutrikimai yra labai rimta ir tikrai reikia reaguoti.

– Kaip reaguoti? Kaip nesugadinti santykio su vaiku? Nes turbūt priėjus ir pasakius: matau pas tave įbrėžimų ar randų, vaikas neprisipažins, kad save žaloja.

– Nebūtinai. Pastebėjus svarbu reaguoti ramiai, nors tai gali būti gana sunku. Labai svarbu, kad jei patys jaučiame, kad labai pykstame ar susijaudiname, geriau yra iš pradžių pasikalbėti, pasitarti su kitu suaugusiuoju patiems, pavyzdžiui, paskambinti į Tėvų liniją ar parašyti laišką, kad truputį pačiam nurimti. Svarbu pokalbio su vaiku metu reaguoti gana ramiai, negąsdinti jo, neužsipulti, nes tada jis atsitraukti ir užsisklęsti.

„Karantino metu paaugliai turėjo daugiau laiko, negalėjo gyvai bendrauti su draugais, todėl savo dėmesį nukreipė į internetą, kuriame gausu informacijos, kaip susirgus slėpti pirmuosius simptomus“, – pastebi Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė Jūratė Baltrėnė.

Pokalbis su gydytoja apie valgymo sutrikimus ir jų pavojų tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai.

– Gydytoja, kas tie valgymo sutrikimai?

– Valgymo sutrikimams priskiriama anoreksija, bulimija, persivalgymas ar vėmimas, susijęs su kitais psichologiniais sutrikimais. Praktikoje dažniausiai diagnozuojama anoreksija ir bulimija.

Valgymo sutrikimai – dvilypiai, jie ir susiję, ir kartu nesusiję su maistu. Psichologiškai alkis gali būti susijęs su įvairių stimulų alkiu ar nepatenkintais emociniais poreikiais: pavyzdžiui, kai nuolat jaučiamas emocinės paramos, rūpesčio stygius. Suvalgomo maisto kiekio kontrolė labiau susijusi su saugumo, stabilumo poreikiu. Tai simptominė išraiška, kuri kyla mėginant užslopinti ar kontroliuoti vidinį diskomfortą lemiančius stiprius jausmus. Valgymo sutrikimų kaip simptominės išraiškos paplitimas nemažai susijęs ir su socialinių tinklų naudojimu, dalijimusi informacija.

– Kuo anoreksija skiriasi nuo bulimijos?

– Anoreksija – žmogaus siekis sulieknėti, atsisakant įvairių maisto produktų, drastiškai mažinant maisto porcijas. Dažnai būna išreikšta stipri baimė priaugti svorio, pavalgius atsiranda nerimas, kaltės jausmas. Kartais pacientai gali sukelti ir vėmimą, bet, skirtingai nuo bulimijos, persivalgymų, sergant anoreksija, nebūna.

Bulimija – vienas dažniausių valgymo sutrikimų, kai žmogus epizodiškai persivalgo, o vėliau sau sukelia vėmimą. Kartais žmonės vartoja įvairias medžiagas ar medikamentus, kad sukeltų viduriavimą, pagreitintų turinio pasišalinimą iš žarnyno. Tokio elgesio tikslas – sutrikdyti maisto medžiagų pasisavinimą ir mažinti svorio augimą. Kitas populiarus valgymo sutrikimas – persivalgymas (angl. Binge eating disorder, BED) nuo bulimijos skiriasi tuo, kad žmogus po persivalgymo nevemia. Besaikis valgymas gali padėti trumpą laiką pasijusti geriau, nes smegenys gauna daugiau insulino, gliukozės. Dėl to sumažėja nerimas, pagerėja nuotaika, atsiranda energijos. Žinoma, toks persivalgymas lydi į nepasitenkinimą savo kūnu ir svoriu, ypač kai sergama bulimija.

– Kas lemia valgymo sutrikimų atsiradimą?

– Valgymo sutrikimų kilmė siejama su trauminėmis patirtimis vaikystėje, auklėjimo problemomis, impulsų kontrolės stoka, visuomenės lūkesčiais ir patiriama emocine įtampa. Jauni žmonės daug laiko praleidžia internete. Stingant brandos ir socialinės patirties, matomas idealus gyvenimas socialiniuose tinkluose iškreipia pasaulio ir savęs suvokimą, skatina siekti nerealistiškai tobulos išvaizdos ir izoliuotis ar atsiskirti. Izoliacija, atstūmimo baimė, dar labiau gilina santykių problemas, paskatina slapukavimą, mitybos problemų neigimą ir vengimą kreiptis pagalbos.

Atsižvelgiant į valgymo sutrikimų sąsajas su emocijomis, skiriama psichoterapija tiek individualiai, tiek grupinė ar visos šeimos.

– Kokį pavojų kelia valgymo sutrikimai?

– Žymiau nukritus svoriui, žmogui dažnai būna šalta net ir šiltuoju metų sezonu, trūksta energijos, sunkiau susikaupti, mokytis. Atsiranda įvairių sveikatos problemų: vystosi anemija, kaulai netenka tankio, prarandama raumenų masė, atsiranda įvairių virškinimo trakto problemų, mergaitėms gali dingti menstruacijos. Ilgainiui gali būti pažeidžiami įvairūs organai, tarp jų – širdis, gali sutrikti jos ritmas. Atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, galimi ir negrįžtami pokyčiai, mirtis.

Anoreksija pinasi su charakterio bruožais – perfekcionizmu, todėl šį sutrikimą turintys pacientai neretai siekia itin aukštų tikslų, jautriai reaguoja į kritiką ir gali jaustis labai vieniši. Taip pat šis sutrikimas yra savidestruktyvumo apraiška, todėl neretai žmonės gali būti linkę save nuvertinti, kritikuoti.

Turint persivalgymo sutrikimų, gali atsirasti refliuksas, pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Ilgainiui šis įprotis skatina svorio augimą ir metabolinių sutrikimų atsiradimą: didėja atsparumas insulinui, palaipsniui pažeidžiamos smulkiosios kraujagyslės, vystosi širdies ir kraujagyslių ligos. Taip pat intensyvėja uždegiminiai procesai organizme. Sukeldamas sau vėmimą, žmogus gana greitai gali pažeisti virškinimo sistemą: pažeidžiamas dantų emalis, vystosi dantenų ligos, seilių liaukų uždegimas, atsiranda gerklės, skrandžio skausmų. Virškinimo sistemos ligos gali komplikuotis  – itin grėsmingai plyšti stemplė ar skrandis. Taip pat dažnas vėmimas skatina dehidrataciją, išbalansuoja elektrolitus, kurie lemia raumenų silpnumą, nuovargio atsiradimą. Gali sutrikti širdies ritmas, atsirasti širdies nepakankamumo simptomų. Persivalgymo sutrikimai gali lemti inkstų veiklos sutrikimus, reprodukcinės funkcijos pokyčius ir daugybę kitų sutrikimų.

Persivalgymo sutrikimų poveikis emocinei sveikatai susijęs su savęs nuvertinimu, savikalta. Bandymas save kontroliuoti gali dar labiau didinti patiriamą įtampą, nerimą, neigiamai veikti nuotaiką. Vėl persivalgius patiriamas beviltiškumas, bejėgystė ir nemalonių, nepriimtinų jausmų ratas tik dar labiau įsisuka. Valgymo sutrikimus dažnai lydi kiti psichikos sutrikimai, pavyzdžiui, depresija ar žalingas psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Kartais žmogus persivalgymą naudoja ir kaip savęs žalojimo metodą.

– Kaip atpažinti valgymo sutrikimus?

– Maisto ribojimo ir jo atsikratymo artimieji dažniausiai nepastebi, pirmasis pastebimas simptomas – svorio kritimas. Žmogus gali sumaniai paslėpti maistą, jį išmesti ar paprasčiausiai pameluoti, kad jau pavalgė. Įprastai krintantis svoris slepiamas po apkritusiais, per dideliais drabužiais. Nusilpusi nervų sistema gali pasireikšti padidėjusiu dirglumu, nuotaikų kaita, nerimu.

Persivalgymo sutrikimą turintys žmonės, patirdami stresą, nuolatinę įtampą, valgo itin daug ir valgo toliau, net jeigu jaučiasi sotūs. Žmogus gali jaustis praradęs savikontrolę panašiai kaip ir esant priklausomybės sutrikimams. Sergant bulimija, persivalgę žmonės skuba į tualetą slapta išsivemti.

Valgymo sutrikimus pastebėti ypač sunku. Įtarti juos galima, kai žmogus dažnai išsako susirūpinimą savo išvaizda, svorio prieaugiu. Bulimijos sutrikimą turintys žmonės gali skųsti nusilpusiu imunitetu, prastu burnos kvapu, pabrinkimu žandikaulių ar skruostų srityje, pykinimu, padidėjusiu rūgštingumu, delno paviršiuje dėl skrandžio rūgšties pažeistos odos neretai atsiranda bėrimų.

– Kaip gydomi valgymo sutrikimai?

– Šių sutrikimų gydymas – kompleksinis ir jo metu taikomi įvairūs gydymo metodai. Atsižvelgiant į valgymo sutrikimų sąsajas su emocijomis, ankstyvąja patirtimi, skiriama psichoterapija tiek individualiai, tiek grupinė ar visos šeimos. Kartais gali būti skiriamas medikamentinis gydymas, ypač tada, kai valgymo sutrikimą lydi ir kiti psichikos sutrikimai. Svarbu prisiminti, kad valgymo sutrikimų gydymas – ilgalaikis, o prognozė – individuali. Neretai gydymas užtrunka labai ilgai, bet pasitaiko, kai pacientas, suvokęs sutrikimo priežastis, yra pasiryžęs priimti pagalbą ir keisti ankstesnius įpročius, pasveiksta labai greitai. Gydant valgymo sutrikimus, dirba daugiadalykė komanda – gydytojai dietologai, psichiatrai, dietistai, kineziterapeutai ir kiti specialistai.

Išnyksta mėnesinės

Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė profesorė Žana Bumbulienė tiesioginės transliacijos metu visiems besidomintiems šia tema pasakojo neretai sulaukianti paauglių pacienčių, besikreipiančių dėl to, kad neatsiranda ar dingo mėnesinės.

"Taip, valgymo sutrikimai gydomi psichiatrų, bet pacientai pagalbos ieško pagal simptomus. Labai dažnai mergaitės, net ir sergančios nervine anoreksija, išsigąsta, suklūsta ir kreipiasi į medikus tik dingus menstruacijoms. Kartais ne jos išsigąsta, o tėvai, kurie ir kreipiasi į ginekologus", – atkreipė dėmesį Ž.Bumbulienė.

Žana Bumbulienė. Santaros klinikų nuotr.

Nykstantys paauglės kilogramai, pasikeitusi figūra artimiesiems ne visada sukelia nerimą ar to net nepastebi, tačiau nepilnametei išnykusios mėnesinės tėvams pirmiausiai sukelia minčių dėl galimo nėštumo. "Dėl mitybos sutrikimų dingusios mėnesinės yra ne išimtis, o labai dažna problema. Ir ji prasideda dar paauglystėje", – apibendrino profesorė.

Matyti iš karto

Ž.Bumbulienė teigė, kad būtent ji ar jos kolegos ginekologai kartais tampa tuo pirmuoju gydytoju, į kurį kreipiasi, pavyzdžiui, nervine anoreksija ar nervine bulimija sergančios pacientės.

Dėl mitybos sutrikimų dingusios mėnesinės yra ne išimtis, o labai dažna problema. Ir ji prasideda dar paauglystėje.

Kaip nustatoma, kad mėnesinės dingo būtent dėl valgymo sutrikimų? Profesorės žodžiais, turėdama tam tikrą patirtį, ji iš karto tai mato. Pacientės atsakymai į užduotus tikslingus klausimus pirminį jos spėjimą paprastai tik patvirtina. "Papildomi tyrimai dažniausiai būna reikalingi tik tam, kad diagnozę būtų galima įrodyti pacientei ar jos tėvams", – aiškino medikė.

Pacientės linkusios slėpti žalojantį savo elgesį, tačiau tyrimų rezultatai situaciją ir priežastis parodo aiškiai. Atsiranda tipiniai hormoniniai pokyčiai, rodantys, kad bėdų kilo dėl mitybos, sporto ar streso.

Diagnozę, visų pirma, sufleruoja pacientės išvaizda. "Jeigu mergaitė labai mažai sveria, yra kaulėta, sušalusi", – vardijo profesorė. Svarbus indikatorius yra ir būdo bruožai. Pasak medikės, valgymo sutrikimų kamuojamos mergaitės dažnai yra perfekcionistės, labai gerai mokosi, dalyvauja visuose būreliuose, yra susikūrusios idealą, kokia paauglė, būsimoji moteris turi būti, ir stengiasi jį atitikti. O idealas šiais laikais labai dažnai būna liekna, jauna, graži, prisižiūrėjusi.

Kontroliniai klausimai

Kokie klausimai padeda išsiaiškinti valgymo sutrikimus? Pacientei įvardijus, kad atėjo dėl to, jog neprasideda ar išnyko mėnesinės, medikės galvoje, pasak jos, užsidega raudona lemputė: "Valgymo sutrikimai."

"Labai daug konsultuoju mergaičių dėl minėtos problemos, ir pagal sukauptą statistiką žinau, kad mėnesinių išnykimą daugiau nei pusei lemia vadinamoji funkcinė hipotaliaminė amenorėja. Vaizdžiai aiškinant, ji susijusi su energiniu balansu organizme. Normaliai paauglė, kurios organizmas auga, turi gauti pakankamą kalorijų kiekį. Tai yra, turi gauti daugiau nei išnaudoja. Energijos trūkumas gali susidaryti dėl per didelių krūvių sportuojant, kai per daug ribojamas maistas ir dėl nuolatinės didelės įtampos, streso", – dėstė Ž.Bumbulienė.

Pavyzdžiui, pacienčių itin padaugėja prieš brandos egzaminus. Laimė, egzaminai greitai baigiasi, ir negalavimai praeina, nes baigiasi juos sukėlęs stresas. Profesorė tokioms pacientėms pataria palaukti vasaros antrosios pusės ir tik tuomet planuoti kitą vizitą pas ją, jei per tą laiką situacija nepasikeičia ir mėnesinės neatsiranda.

Gali baigtis mirtimi

Į tokią bėdą pakliuvusios paauglės artimiesiems, susirūpinusiems draugams kyla klausimų, kaip motyvuoti, kaip įtikinti, kad ji priimtų pagalbą, kad pripažintų, jog reikia keisti mitybą.

"Kartais būna labai sudėtinga. Net nekalbant apie kraštutinius atvejus, gydymą sudaro pakankama, subalansuota mityba, tam tikras svorio prieaugis. Tik prie tam tikro svorio atsiranda mėnesinės. Būna, kad mergaitės laikosi tokių dietų, jog laiku nepastebėjus vėliau nebeįmanoma sugrąžinti sveikatos, kalbant ne tik apie lytinę sveikatą", – kalbėjo medikė, prabilusi ir apie tai, kad valgymo sutrikimai gali baigtis ir mirtimi. Pasiekus tam tikrą būklę jau nebeįmanoma išgelbėti gyvybės net ir pasitelkus visas įmanomas priemones, galimas taikyti ligoninėje.

"Matydama, kad gresia pavojus, aš tokios mergaitės tiesiog neišleidžiu. Kviečiu greitąją medicinos pagalbą, susiskambinu su psichiatrais. Esant 1,6 m ūgio sverti 36 kg yra labai negerai. Matau, kad yra išsekimas, aišku, kad pas kitą gydytoją ji nenueis. Jeigu aš ją paleisiu, ji gali net mirti", – apie sudėtingus atvejus užsiminė Ž.Bumbulienė.

Valgymo sutrikimų kamuojamos mergaitės dažnai yra perfekcionistės, labai gerai mokosi, dalyvauja visuose būreliuose, yra susikūrusios idealą, kokia paauglė, būsimoji moteris turi būti, ir stengiasi jį atitikti.

Kodėl dingsta mėnesinės?

Svoriui nukritus žemiau individualiai minimalios ribos, aiškino medikė, tai yra signalas organizmui, kad neužtenka energijos ir būtina išjungti kurią nors organizmo sistemą. Mažiausiai reikalinga išgyvenimui yra reprodukcinė sistema, kuri šiuo atveju ir yra aukojama. Be to, itin mažo svorio moteris yra per silpna, kad galėtų pastoti ir išnešioti vaisių.

Ar pavykus pripažinti problemą ir pradėjus gydytis vaisingumas visiškai sugrįžta? "Sudėtingas klausimas. Daugeliu atvejų viskas atsistato. Bet galima teigti, kad maždaug dešimtadaliui mėnesinės neatsistato arba atsistato, tačiau tik po daugelio metų. Būna atvejų, kai atstatomas svoris, valdomas stresas, pasitelkiama hormonų terapija, viskas sutvarkoma, o mėnesinės kaip negrįžta taip negrįžta, – apgailestavo Ž.Bumbulienė. – Visgi kartais įvyksta stebuklai. Yra buvę atvejų, kai mėnesinėms vis dar neatsiradus, lytinių santykių metu nesisaugoma, bet netikėtai įvykta ovuliacija ir moteris pastoja."

Ji pabrėžė, kad paauglystė yra laikas, kai organizme viskas dar tik formuojasi, tad labai svarbu, kad taisyklingai susiformuotų organizmo sistemų tarpusavio ryšiai, kad tam kiltų kuo mažiau trikdžių.

Gresia kaulų lūžiai

Kalbant apie mitybos sutrikimus, nevertėtų pamiršti ir apie jų įtaką kaulų tankiui, kuris priklauso būtent nuo estrogenų – moteriškųjų lytinių hormonų.

"Paauglystė yra amžius, kai turime didinti kaulų mineralinį tankį. Jis turi visą laiką augti. Išnykusios mėnesinės reiškia, kad organizme trūksta estrogenų. Riebalinio audinio, kuriame vyriškieji hormonai galėtų aromatizuotis į moteriškuosius, taip pat nėra. Tad lieknėjimas turi labai didelės įtakos ir kaulų mineraliniam tankiui – jis ne tik nebeauga, bet pradeda mažėti", – dėstė Ž.Bumbulienė.

Kaulų kokybė priklauso nuo sukauptos didžiausios kaulų masės jaunystėje. Estrogenų sumažėjimas nulemia osteopenijos ir net osteoporozės atsiradimą, nes estrogenų trūkumas aktyvina slopina kaulą ardančių ląstelių osteoklastų veiklą. Net pasveikus dar 10 metų išlieka padidėjusi kaulų lūžių rizika. Pacientės jau niekada nepasieks savo didžiausio kaulų mineralinio tankio, todėl ateityje, o tuo labiau vyresniame amžiuje, išlieka padidėjusi kaulų lūžių rizika.

"Paauglystėje mažai kas galvoja, kas gali laukti vyresniame amžiuje – tai yra labai tolima perspektyva. Galvojama apie šiandieną, kaip gražiai atrodyti, gerai jaustis, nors išsekimas dėl maisto ribojimo toli gražu nėra gera savijauta", – samprotavo profesorė.

Ji pastebėjo, kad pacientės kartais skundžiasi, kad kol jos valgė bet ką – mėnesinės buvo, o kai pradėjo valgyti sveikai, sportuoti, jos dingo. "Staigūs dideli gyvensenos pokyčiai organizmui yra didelis iššūkis. Labai svarbu ir miego režimas, ar pakankamai miegama. Kartais priežastis yra, atrodytų, subtilūs pokyčiai, bet jų užtenka, kad išnyktų mėnesinės. Kartais tam užtenka numesti vos du kilogramus", – teigė medikė.

Kitas aspektas, ką reiškia sveika mityba paauglystėje. Ž.Bumbulienės nuomone, paauglystėje maistas turi būti labai įvairus. Nėra taip kaip suaugusiesiems ribojamas cholesterolio kiekis, nes iš jo gaminami tam tikri hormonai, kurių itin reikia paauglystėje.

"Jeigu paauglei atrodo, kad su jos svoriu yra kas nors ne taip, rekomenduotina kreiptis į gydytojus, pavyzdžiui, į endokrinologus, genetikus. Gydytojas išsiaiškins, ar svoris yra normos ribose, jo nuokrypiai susiję su kokia nors patologija ar dėl netinkamos mitybos", – teigė gydytoja ir pridūrė, kad didelė dalis ligų išryškėja būtent paauglystėje, tad į tai, kas kelia nepatogumų ar nerimo, nevertėtų numoti ranka.

Jei negalavimų priežastis – netinkama mityba, padės dietologas, sudarydamas ar aptardamas individualų mitybos planą.

Anoreksiją įveikusi mergina prisipažįsta net bijojusi paliesti maistą – baimė prarasti kontrolę ir viską sukaupti kūne vedė iš vienos badavimo dienos į kitą. 

Vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė sako, kad neretai merginos griebiasi griežtų dietų iš neteisingų paskatų – kuo greičiau numesti svorio. Pasak jos, neatsakingas požiūris į mitybą gali sukelti ir fizinės, ir psichologinės sveikatos problemų. Tokių, su kuriomis ir susidūrė P. Čepinskaitė, dabar įkūrusi pelno nesiekiančią organizaciją „Feedinghope.lt“, siekiančią šviesti visuomenę ir padėti valgymo sutrikimais sergantiems žmonėms.

Vos 38 kg vienu metu svėrusi P. Čepinskaitė pasakoja drastiškai mitybą pakeitusi po artimo žmogaus netekties. „Iš pradžių nenorėjau valgyti dėl patiriamo streso, vėliau išvykau į Kolumbiją, kur nusprendžiau visiškai pakeisti savo mitybą – tapau vegane. Labai apribojau gaunamų kalorijų kiekį, numečiau daug svorio. Tačiau kalorijų ribojimą lydėjo ir persivalgymo priepuoliai, svorio pokyčiai – anoreksiją keitė bulimija ir atvirkščiai. Tu negali suvokti, kad maistas tau draugas – ne priešas“, – pirmuosius žingsnius į ligą prisimena mergina.

P. Čepinskaitė sako, kad mitybos sutrikimus lydėjo ir rimtos sveikatos problemos. O susimąstyti ir imti gydytis privertė akistata su mirtimi.

38 kg svorio buvo ta riba, kuomet išgirdau žodžius, jog dar kelios valandos ir būčiau mirusi nuo visiško išsekimo.

„38 kg svorio buvo ta riba, kuomet išgirdau žodžius, jog dar kelios valandos ir būčiau mirusi nuo visiško išsekimo. Tada ir supratau, kad ir gyvenimas nusipelno savo šanso. Man buvo 20 m. Buvau pasiekusi tokią būklę, kai net kaulai pradėjo trupėti. Prasidėjo ilgas gydymosi ir sveikimo kelias, kuriuo keliavau apie dvejus metus. Džiaugiuosi, kad dabar jaučiuosi gerai, daugelis sveikatos sutrikimų atsitraukė kartu su liga“, – išgyvenimais dalinasi anoreksiją įveikusi mergina.

Vaistininkė: dieta neturėtų būti priemonė svoriui numesti

Vaistininkė sako, kad visuomenėje vis dar gajus grožio kultas, kuris skatina merginas ir moteris griebtis kartais iš tiesų drastiškų būdų sulieknėti. Populiariausias jų – laikytis griežtos dietos, badauti. P. Čepinskaitės istorija yra viena iš daugelio, parodančių, kuo tai gali baigtis.

„Griežtos ir mitybą ribojančios dietos ilgainiui gali pereiti į badavimą, sukelti įvairių sveikatos sutrikimų. Gerų žinių čia nelabai yra – po tokio mitybos režimo grįžus prie įprasto raciono, sparčiai ištirpę kilogramai grįžta, dažnai ir su kaupu. Deja, sveikata ir gera savijauta grįžta ne taip greitai. Į dietą pirmiausiai reikia žiūrėti kaip į sveikos ir subalansuotos mitybos režimą. Gydytojai dietas dažnai skiria žmonėms, sergantiems įvairiomis ligomis ir turintiems riboti tam tikrus produktus ar maistines medžiagas. Dieta turėtų padėti išlikti sveikam ir gerai jaustis, o ne greitai numesti svorio“, – klaidingą požiūrį į dietą komentuoja vaistininkė J. Vaičiūnienė.

Ji apžvelgia populiarias, tačiau rizikingas dietas, kurių geriau nesigriebti, siekiant pakoreguoti savo figūrą.

Sulčių dieta

Sulčių dietos populiarios dėl savo paprastumo ir greito poveikio. Šios dietos metu geriamos sultys iš įvairių vaisių – obuolių, apelsinų, mangų – bei daržovių, pvz., burokėlių, špinatų, lapinių kopūstų. Taip pat galima į savo racioną įtraukti anakardžių ar migdolų pieno.

„Vaisių ir daržovių sultyse gausu įvairių mikroelementų, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad, gerdami vien sultis, negaunate visų būtinų maistinių medžiagų, tokių kaip baltymai ir riebalai. Baltymai – mūsų organizmo statybinė medžiaga, kuri dalyvauja įvairiose cheminėse reakcijose, imuninės sistemos veikloje. Riebalai svarbūs sklandžiam hormoninės sistemos darbui. Nesotieji riebalai ypatingai svarbūs tirpių vitaminų apykaitai, jie ne tik naudingi lieknėjant, bet taip pat reikalingi širdies ir kraujagyslių sistemų veiklai“, – sako J. Vaičiūnienė.

Pasak vaistininkės, padaryti vieną ar dvi iškrovos dienas, kai geriamos tik sultys, nieko blogai, tačiau ilgiau laikantis šios dietos, gali pradėti kankinti bloga savijauta: padidėjęs skrandžio rūgštingumas, sutrikęs virškinimas, viduriavimas, taip pat nuotaikų kaita, nuovargis, alkio priepuoliai, kurie atsiranda dėl didelių insulino šuolių po kiekvienos stiklinės sulčių. Nors rezultatai pasiekiami greitai, po šios dietos skaičiukai ant svarstyklių taip pat greitai gali šoktelti į viršų.

Obuolių dieta

Obuolių dieta panaši į sulčių – tam tikrą laiką galima valgyti tik obuolius ir gerti vandenį ar nesaldintą žaliąją arbatą. Laikantis šios dietos, meniu labai paprastas: visą savaitę kasdien reikėtų suvalgyti nuo 1 iki 2 kg obuolių, gerti daug vandens, pirmosiomis dienomis leidžiama suvalgyti ir porą džiūvėsėlių. Galima rasti rekomendacijų šios dietos laikytis kas 2-3 mėnesius. Ir nors vaistininkė J. Vaičiūnienė sutinka, kad obuolius valgyti sveika, jie turi daug mūsų organizmui naudingų medžiagų, tačiau laikytis tokios dietos nerekomenduoja.

„Vien iš obuolių negausime visų sklandžiam organizmo funkcionavimui reikalingų medžiagų. Pvz., valgydami tik obuolius, negausime baltymų, todėl pradės nykti raumeninis audinys. Taip pat pradės trūkti riebalų, o gerieji riebalai yra labai svarbūs – padeda palaikyti hormoninę sistemą. Ir nors ši dieta iš tiesų gali padėti greitai numesti svorio, efektas bus trumpalaikis. Vieną dieną per savaitę valgyti tik obuolius gali būti naudinga – prasivalys organizmas, bet tikrai ne maitintis taip visą savaitę“, – įspėja vaistininkė.

Kopenhagos dieta

Tai dar viena dieta, kuria siekiama greitai numesti svorio. Sakoma, tai nesunkiai pavyksta, be to, esą ji pagreitina medžiagų apykaitą, mažina celiulitą. Tačiau vaistininkė turi nemažai priekaištų ir šiai dietai. Mat jos esmė – gana griežtas produktų ribojimas, itin sumažinant gaunamų riebalų ir angliavandenių kiekį, o suvartojamų kalorijų kiekį apribojant iki 600 kcal per dieną. Iš savo meniu reikėtų išbraukti tokius produktus kaip bulvės, cukrus, makaronai ir grūdiniai produktai, saikingai vartoti mėsą, salotas, žuvį ir kavą.

„Akivaizdu, kad toks griežtas produktų, esančių mitybos piramidės apačioje, ribojimas bei itin mažas gaunamų kalorijų kiekis nėra niekam sveikas. Kaip ir dauguma kitų dietų, jos poveikis bus trumpalaikis – tokia griežta dieta negali tapti gyvenimo būdu. Todėl niekam nerekomenduočiau laikytis tokios dietos, norint sulieknėti. Yra veiksmingesnių ir sveikesnių būdų“, – sako J. Vaičiūnienė.

Japoniška dieta

Pasaulyje išpopuliarėjusi ir sulieknėti norinčių lietuvių neaplenkusi dieta, pasižyminti itin griežtu valgiaraščiu, nuo kurio, šiukštu, negalima nukrypti. Dieta suvilioja tuo, kad, rodos, ir maisto produktų įvairovė, ir kiekis yra pakankamas. Tačiau nereikėtų apsigauti, kad skaniai valgysite ir lieknėsite. Laikantis japoniškos dietos, visiškai draudžiama valgyti miltinius patiekalus, bulves, ryžius, cukrų, gerti alkoholinius gėrimus, maistą gardinti druska ir prieskoniais. Rezultatas – prėskas ir ilgainiui nuobodžiu tampantis maistas, taip pat kone dviem savaitėms apribotas socialinis gyvenimas, kuris juk dažnai sukasi apie maistą.

„Šią dietą galima priskirti prie mažesnio kaloringumo ir didesnio baltymų kiekio dietų. Numesti svorį padeda tai, kad atsisakoma greitai pasisavinamų angliavandenių. Nuo kitų mažo kaloringumo dietų ji skiriasi tuo, kad didelis baltymų kiekis suteikia sotumo jausmą, tačiau jis gali būti pavojingas žmonėms, turintiems problemų dėl inkstų, virškinimo, šalinimo sistemų, nes šiems organams tenka per didelis krūvis. Ir ši dieta taip pat negarantuoja, kad svoris nebegrįš. Daug naudingiau tiesiog pakeisti mitybą, atsisakyti sveikatai nenaudingų ir dažnai dideliu kaloringumu pasižyminčių produktų, daugiau judėti – tai turėtų tapti gyveno būdu, kuris padės normalizuoti svorį ir jį išlaikyti“, –pataria vaistininkė.

Ne visos dietos ir mitybos režimai žalingi

Tai tik kelios dietos, kurios gali atrodyti patrauklios dėl greito ir neva ilgalaikio efekto. Jų yra gausybė, tačiau daugelis dėl griežtų ribojimų ir nepakankamo visų būtinų maistinių medžiagų kiekio užtikrinimo negali tapti gyvenimo būdo dalimi. O grįžus prie įprastos mitybos, svoris grįžta – neretai su kaupu.

„Tačiau yra dietų, kurios gali tapti gyvenimo būdu ir padėti subalansuoti mitybą. „US News“ sveikiausia šių metų dieta paskelbė Viduržemio jūros dietą, kartais vadinamą Viduržemio jūros regiono mitybos planu. Nėra griežtų ribojimų, reikia valgyti daug vaisių ir daržovių, riešutų ir sėklų, pilno grūdo duonos. Taip pat racione turėtų atsirasti daugiau žuvies ir jūros gėrybių, kiek sumažėti paukštienos. Saldumynų ir raudonos mėsos geriau būtų atsisakyti, leidžiant sau nedideles nuodėmes tik per ypatingas progas. Ši dieta pasižymi teigiamu poveikiu sveikatai ir savijautai: padeda sumažinti cholesterolio kiekį, yra naudinga širdžiai ir kraujotakos sistemai“, – Viduržemio jūros dietos ypatumus pristato vaistininkė.

Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad, perėjus prie Viduržemio jūros regiono mitybos plano, svarbus yra ne tik pats maistas, bet ir jo gaminimas bei vartojimo procesas. Ne atsitiktinai šio mitybos plano piramidės pagrindas yra aktyvus laisvalaikis ir mėgavimasis maistu su artimais žmonėmis.

„Kuo daugiau ir garsiau apie tai kalbėsime, tuo geriau suvoksime šios problemos mastą. Buvo laikas, kai apie tai galėjau kalbėti tik su ašaromis. Bet dabar noriu apie tai kalbėti drąsiai, be liūdesio, paskatinti kitus kalbėti ir padėti suprasti, kad labai sudėtinga iš tokių ligų išeiti vienam. O jei bus daugiau palaikančių žmonių, bus lengviau įveikti anoreksiją ar bulimiją“, – sako Liucina.

Liucinos valgymo sutrikimai prasidėjo jai studijuojant pirmame kurse. Merginai atrodė, kad ji turi daug laisvo laiko, taigi įsidarbino padavėja. Visą laiką buvo aktyvi, daug lakstė, intensyviai dirbo, nebūdavo kada papietauti, o vakare prieš miegą nemėgdavo gausiai prisivalgyti, taigi pasitenkindavo tik lengvu užkandžiu – varškės sūreliu,  jogurtuku  ar grūdėtos varškės indeliu.

„Aš visą laiką suvokiau, kad valgau pernelyg mažai. Man reikia energijos visai dienai, bet stengiausi ją gauti iš mažiau kaloringo maisto. Aš supratau, kad save apgaudinėju, bet iš to išeiti viena pati negalėjau“, – apie akistatą su problema kalba Liucina.

Ne paslaptis, kad nepakankamas maisto kiekis ir kaloringumas išderina visus moteriškus procesus. Turėjau tam tikrų problemų ir aš. Ilgainiui suvokiau, kad, kai ateis laikas ir mudu su vyru norėsime susilaukti kūdikio, tai gali tiesiog nepavykti.

Svoris vis labiau krito, noras valgyti mažėjo, bet energijos nestigo, mergina jautėsi lengva ir kupina jėgų. „Žiūrėdama į veidrodį supratau, kad atrodau labai liesa, bet padaryti nieko negalėjau. Tokia būsena tęsėsi 3 metus“, – sako Liucina.

Nors ir sesuo, ir mama ne kartą užsiminė Liucinai, kad ji atrodo itin liekna, mergina rimčiau tuo susirūpino tik kai pradėjo draugauti su būsimu vyru.

„Ne paslaptis, kad nepakankamas maisto kiekis ir kaloringumas išderina visus moteriškus procesus. Turėjau tam tikrų problemų ir aš. Ilgainiui suvokiau, kad, kai ateis laikas ir mudu su vyru norėsime susilaukti kūdikio, tai gali tiesiog nepavykti“, – atvirai kalba Liucina.

Taigi jauna moteris pasiryžo ir kreipėsi į specialistus. „Man labai pasisekė, kad susidūriau su puikiais specialistais, kurie mokėjo prieiti, pakalbinti, nemenkinti, nežlugdyti, pateikti viską taip, kad nesijaustum nurašytas ar turintis neišsprendžiamų problemų“, – su dėkingumu kalba jauna moteris.

Šiandien Liucina visiškai išsigydė mitybos sutrikimus, jaučiasi sveika ir laiminga. Ji ragina visus nebijoti, nedvejoti, išdrįsti prabilti apie savo problemas ir kreiptis pagalbos į specialistus.

Atviras Liucinos interviu laidoje „Laimingas, nes gyvas“ šį šeštadienį 17.25 per TV3.

Šiandien jau tik reto bjaurumo žmogus drįs, pavyzdžiui, apkūnesnei moteriai pasiūlyti "mažiau ėsti". O jei kas viešojoje erdvėje ir lepteli panašią nesąmonę, iškart sulaukia virtualaus užmėtymo akmenimis. Bet štai skaitau komentarus po vienos tiesiog iš prigimties liesos pažįstamos nuotrauka ir kraupstu: "Skeletas", "Skauda į tas kojas žiūrėti", "Tu gal pavalgyk..." Ir susimąstau, kaip jaustis žmogui, kuris, sverdamas vos 45 kg, yra visiškai sveikas ir laimingas, bet kažkokios nepažįstamos zosės visą gyvenimą rėkia, kad joms štai žiūrėti į tave nemalonu? Grūsti į save iki apsivėmimo picas ir makaronus grietinėlės padaže, kad priaugtum bent kelis šimtus gramų? Po džinsais mautis tris poras pėdkelnių, kad šlaunys pilnesnės atrodytų?

Liesos garsenybės iš viso atskira tema. Visai neseniai nuskambėjo skandalas, kai Victoria Beckham buvo užsipulta dėl anoreksijos propagandos, nes viena jos kūrinius reklamavusių merginų, beje, lietuvaitė, labai liekna. Po merginos nuotrauka – krūva įžeidimų, tiek manekenei, tiek ir dizainerei. "Atrodo kaip po chemoterapijos", "turbūt greitai mirs", "nesveikai liesa!" – tik keli perliukai, beje, parašyti žmonių, kuriuos pačius gražuoliais turbūt pavadintų vienetai. Taip, yra tikimybės, kad merginos figūra – ne genetikos, o dietinimosi padarinys. Bet iš kur, po velnių, tai žinoti jos nė vardo nežinantiems komentatoriams? Ir kaip jie miega naktimis priskalambiję tokių šlykštynių?

Ir apskritai, gal verčiau rūpintis tuo, kas to kūno viduje – ne skrandyje, o širdyje ir smegeninėje...

Žinoma, tiek nutukimas (ne L dydžio drabužių dėvėjimas, o rimtas ir realią grėsmę sveikatai ar gyvenimo kokybei keliantis antsvoris), tiek ir persistengimas lieknėjant yra problemos. Psichologinės ir fizinės. Bet, atleiskite už klausimą, nuo kada svetimos sveikatos problemos yra nepažįstamų žmonių reikalas? Kas davė teisę reguliuoti kitam, praktiškai nepažįstamam žmogui, kiek ir ko jam valgyti? Ir nors pati visada tilpau į absoliučiai standartinio svorio rėmus, bet įtariu, jei išgirsčiau aiškinimų, kad dėl per didelio ar per mažo svorio kažkam nejauku mane regėti, turbūt pasiūlyčiau eiti taip toli, iš kur manęs nebebus matyti...

Ir tie dvigubi standartai, sprendžiant patylėti ar ne, egzistuoja ne tik tada, kai kalbama apie šlaunis – stambias ir su celiulitu ar kaulėtas. Vos pusantro metro ūgio panelės sutrauka niekas nevadina, o štai aukštos klausimus, ar nežaidžia krepšinio ir kaip jaučiasi negalėdamos avėti aukštakulnių, jau pavargo girdėti. Beveik niekas nedrįsta kritikuoti kasdien užkandžiaujančių riebiu maistu, o štai tie ir ypač tos, kurioms gražu raumeningesnis negu standartinis kūnas, kaltinami viskuo, pradedant tuštybe, baigiant nemoteriškumu. A dydžio krūtinės savininkę lenta pavadins tik visiškas chamas, bet jei liemenėlėje E dydžio turtas: "Gražūs akys" tampa fraze, kurią girdi kone kasdien. Vardyti taip galėčiau iki begalybės.

Aš suprantu, kad kiekvienas grožį suvokiame savaip. O pasaulis tuo ir nuostabus, kad kiekvienas jo gyventojas yra savitas ir išskirtinis. Tad gal suaugęs žmogus ir be patarimų iš pašalies nuspręs, ką jam įsidėti į lėkštę – salotų ar riebalais varvantį mėsainį su krūva bulvyčių? Būti kritikuojamam dėl kūno masės indekso ar jo formų, kai nieko pakeisti negali ar tiesiog nenori, nemalonu niekam. Nes poodinis riebalų sluoksnis ar jo nebuvimas šlykščių žodžių smūgių neamortizuoja. Ir apskritai, gal verčiau rūpintis tuo, kas to kūno viduje – ne skrandyje, o širdyje ir smegeninėje...

Būdama šešiolikos Valerija svėrė viso labo 40 kilogramų. Dvejus metus ji kovojo su anoreksija, po to atsirado bulimija, o dar vėliau – nevaldomi persivalgymai ir svorio augimas. Dainininkė dabar vengia viešai įvardinti, kokius skaičius rodo svarstyklės, tačiau džiaugiasi pagaliau atsikračiusi nuolatinių liguistų minčių apie lieknėjimą. Deja, nei liga, nei aplinkinių pastabos ir įžeidinėjimai taip lengvai nedingsta.

„Tuo metu, kai man buvo 16 metų ir buvau liekna kaip šakaliukas, jaučiausi sunkesnė nei esu dabar. Jaučiau nuolatinį spaudimą iš stilistų ar fotografų. Jie to nedarė piktybiškai, bet dažnai pasakydavo, kad neįtelpu į tam tikrą suknelę arba, kad reikės kompiuteriu paploninti mano taliją. Galbūt suaugęs žmogus į tai net nesureaguotų, o man pačiam paauglystės įkarštyje buvo labai skaudu“, – prisipažįsta V. Iljinaitė.

Būdama šešiolikos Valerija svėrė apie 55 kilogramus. Tačiau po nuolatinių komentarų į akis ar internete mergina nusprendė, kad jai reiktų atsikratyti kelių kilogramų. Paauglė nesustojo tol, kol skaičius ant svarstyklių pasiekė 40 kg ribą.

Saldainius pauostydavau, pasimėgaudavau jų saldžiu kvapu, įsivaizduodavau mintyse, koks jų skonis, ir padėdavau atgal į vietą.

Pirmas badavimas užtruko apie mėnesį. „Pamenu, buvo labai sunku, nežinau iš kur turėjau tiek valios nevalgyti, nes, patikėkit, valgyti labai norėjosi. Atsimenu, kaip nuvažiuodavau pas mamą į darbą, o ji man kišdavo arbatą su šokoladiniais saldainiais. Aš tuos saldainius pauostydavau, pasimėgaudavau jų saldžiu kvapu, įsivaizduodavau mintyse, koks jų skonis, ir padėdavau atgal į vietą. Per dieną suvalgydavau mažą indelį jogurto ir išgerdavau kavos“, – pirmadienio vakarą 20 val. 25 min. LNK televizijos laidoje „Nuo… Iki“ pasakos dainininkė.

Kita laidos herojė, Gruzijos milijonieriaus Valerijaus Gelašvili dukra Sofio, atrodo, neturėtų skųstis, jos gyvenimas atrodo tobulas. Neseniai 22-ejų mergina atšoko vestuves su mylimuoju, Tailando bokso treneriu Dominyku Niūniava, jiedu laukiasi pirmagimio, o net ir besilaukianti Sofio atrodo kaip modelis: ilgi plaukai, lygi oda, liekna figūra, nepriekaištingas makiažas ir stilinga išvaizda. Tačiau buvo laikas, kai Sofio negalėjo savęs matyti veidrodyje.

„Būdama dar visai jauna, dvylikos metų, svėriau net 83 kilogramus. Pati nepastebėjau, kaip priaugau šitiek svorio, be to, dar buvau visai vaikas, tad tikrai nesuvokiau, kad bandelės ir saldumynai labai greitai pakeis mano figūrą“, – prisipažįsta Sofio.

Mergina, paskatinta tėvų, ėmė sportuoti, tačiau tai nedavė greitų rezultatų ir Sofio ėmėsi drastiškų, pačios susigalvotų dietų. „Sužinojau apie japonišką dietą, ją dar labiau apkarpiau ir ėmiau valgyti tik ryžius. Dešimt dienų kasdien valgydavau tik po dvi saujas virtų ryžių bei užsigerdavau puodeliu žalios arbatos be cukraus.“ Vėliau Sofio suvalgydavo tik vieną jogurto indelį per dieną, o kai norėdavo dar labiau paspartinti lieknėjimą – visą savaitę gerdavo tik skysčius. Taip mergina maitinosi tol, kol svoris pasiekė kritinę 39 kg ribą.

250 kilokalorijų

Jei pamatytum Liną (vardas pakeistas – red. past.), pietaujančią universiteto kavinėje, nieko neįtartum. Tik priėjus arčiau galbūt užkliūtų akis už šiek tiek labiau išblyškusios odos, labiau įdubusių skruostikaulių ir plonesnių rankų nei įprastai. Tačiau apskritai ji pasirodytų sveika pirmakursė, studijuojanti mėgstamą dalyką, turinti trumpus sušiauštus plaukus ir pilkšvas akis.

Mažai kas įtartų, kaip jai vis dar sunku kiekvieną dieną stovėti eilėje prie kasos, šįkart – su jogurto indeliu ir bananu rankoje. Niekas nepagalvotų, kad šiandien ji pusdienį įtikinėjo save, kad viskas yra gerai ir ji nusipelnė tos tokios šiltos ir skanios bandelės, kuri viliojo vitrinoje. Bet pralaimėjo kovą su savimi. Ir todėl pasiėmė kai ką mažiau kaloringo.

Mažiau kaloringo? Gal jums taip ir atrodytų, tačiau ne Linai. Aplinkiniai nežino, kaip sunku jai neapžiūrėti jogurto indelio ir nesuskaičiuoti, kiek kalorijų šis turi. Nors žiūrėti nereikia – užsimerkus merginai iškyla skaičius 158. O dar bananas – 90. 158 + 90 = 248 kcal (kilokalorijos – red. past.).

Kitados tai buvo Linos paros kalorijų norma, kai šiaip žmogui per dieną reikia suvartoti vidutiniškai apie 2,5 tūkst. kilokalorijų. Linos racione kartais nebūdavo ir to pustrečio šimto.

Fobijos apsėsta močiutė

Lietuvoje nemažai kalbama apie patyčias mokykloje, psichologinį smurtą tarp paauglių, terorizavimo apraiškas draugų rate. Tačiau esti atvejų, kai nereikia net kojos žengti iš namų, kad patirtum ką nors panašaus. Viskas vyksta čia, namie, virtuvėje, ir terorizuoja patys artimiausi žmonės.

"Norėčiau pasakyti, kad viskas atsitiko staiga, bet ne – tai truko ilgą laiką nuo pat mano vaikystės. Mano močiutė, mamos mama, iki pat dabar yra apsėsta kažkokios keistos svorio manijos. Rodos, ir dabar ji dėvi dviem ar trimis dydžiais mažesnius drabužius nei aš", – pradeda pasakojimą Lina.

"Kai gimiau, – tęsia ji, – svėriau 4,5 kg. Taip, galbūt tai yra šiek tiek daugiau, nei įprastai sveria kūdikiai, tačiau tokie jau tie vaikai: putlūs, minkšti, su riestainiais aplink riešus ir kelius. Žinoma, to neprisimenu, tačiau mama pasakojo, kad močiutė jau tada pavadino mane storu kūdikiu."

Pasak merginos, tai buvo tik pradžia. Kai mama išvažiuodavo darbo reikalais, tekdavo dažnai viešėti pas močiutę, kur Linai nuo mažens buvo ugdoma antsvorio fobija.

Veidrodis: tu – stora

Akmeniniu veidu, nenorėdama parodyti, kas verda viduje, Lina dalijasi vaikystės prisiminimų detalėmis: kaip eidavo su močiute gatve ir ši tyliai baksnodavo į antsvorio turinčias moteris, vadindama jas spintomis. Kaip mergaitė, užsidariusi kambaryje ir skaitanti knygą, išgirsdavo šūksnį, kad ateitų pažiūrėti, kokią "storą karvę" rodo per televizorių. Kaip būdavo pastebimas kiekvienas jos priaugtas ar numestas kilogramas ar kokie negražūs jos keliai, kai norėdavo apsirengti trumpesnį sijoną.

Lina sako niekada nežinojusi, ką reiškia turėti tradicinę močiutę – tokią, kuri žiemą mezga vilnones kojines, kepa sausainius. Linos močiutės orkaitėje vis dar guli instrukcijos, kaip ja naudotis, nors orkaitė pirkta prieš gerus septynerius metus.

Galiausiai po ilgų psichologinio terorizavimo metų, bebaigiant vienuoliktą klasę, Linai galutinai išsivystė nevisavertiškumo jausmas. Sau ji atrodė bjauri, kvaila ir, svarbiausia, stora. Atsistojusi prieš veidrodį matydavo tik tai, kad tarpas tarp jos šlaunų per mažas, ant pilvo kabo nereikalingi riebalai, o rankų žastai per stori.

Nuotaikų sūpuoklėse

Lina teigia, kad kuo toliau, tuo daugiau ėmė atsisakyti maisto: "Iš pradžių nustojau valgyti saldumynus. Prisimenu, kartą nuėjau pas draugę ir ji pasiūlė pyrago. O koks tai pyragas buvo! Šlapias, šokoladinis, kvapus, seilės burnoje pradėjo kauptis vien bežiūrint. Tačiau atsisakiau. Vėliau prisigalvojau visokių gudrybių ir su įprastu maistu: apsimesdavau, kad man bloga, atiduodavau vakarienę kaimynų šuniui, meluodavau motinai, kad pietus valgiau jau anksčiau."

Prasidėjo depresija. "Ir šiaip esu tyli, intravertiška, tačiau ėmiau išvis niekur neiti. Jausdavau nuolatinį nuovargį ir jėgų trūkumą, net jei išmiegodavau po dvylika valandų per parą, – prisimena Lina. –  Tapau apatiška, dažnai nieko nejausdavau – ant manęs galėjo šaukti, rėkti, kratyti už pečių, mušti – nebūčiau išleidusi nė garso. Net alkį pamiršdavau."

"Kažkoks vyras netyčia suvažinėjo mūsų namuose gyvenusią katę. Verkė mama, verkė sesuo, o man išvis nekilo jokių emocijų, – apie tą metą pasakoja Lina. – Tačiau kartais tarsi imdavau jausti viską iškart, visą pasaulį. Ir tokie nerviniai priepuoliai ištikdavo dėl smulkmenų. Kaip sakiau, iškeliavęs anapilin augintinis manyje nerado atgarsio, bet kitą dieną prieš išeinant į mokyklą neradau laikrodžio ir prasidėjo isterija. Kai kurie žmonės bijo pasaulio pabaigos. Na, ne aš – pasaulis man baigdavosi kiekvieną naktį, kai nieko nebematydavau pro raudą, o kitą rytą įsisukdavo vėl toks pat ratas."

Mama pamatė kaulus

Mergina tikina, kad buvo pradėjusios kilti mintys apie savižudybę. Dar ir dabar, patraukus aukštyn ilgas megztinio rankoves, dilbius bjauroja randai, kadaise padaryti skutimosi peiliukų. Jie niekada nebeišnyks. Pasak Linos, ji dešimtis kartų tikinusi save pjauti vertikaliai, o ne horizontaliai ir užbaigti šią kančią, susidedančią iš mechaniško kalorijų skaičiavimo, per daug riebalų ir įžeidžiamų močiutės replikų, tačiau negalėjusi.

Galiausiai Linos tėvai atkreipė dėmesį, kad kažkas ne taip, kai staigiai pradėjo blogėti dukters pažymiai. Tai atsitiko prieš Kalėdas, ant nosies – bandomieji brandos egzaminai, o ne už kalnų laukė ir tikrieji. Tėvai susirūpino, kad mergina nebeišlaikys jų taip gerai, kaip tikėtasi, ir neįstos ten, kur visada norėjo – į veterinariją.

Bene dvi savaites motina kvotė Liną, tačiau veltui. Viskas išaiškėjo tik tada, kai mama netyčia užėjo į dukros kambarį, kai ši kaip tik persirenginėjo ir stovėjo prie spintos pusnuogė. Daugiau žodžių nereikėjo, vaizdas buvo iškalbingas.

"Dabar suvokiu, kad tada atrodžiau baisiai, – sako Lina, – nors anuomet man taip neatrodė. Išvis nesupratau, kodėl visi staiga taip susijaudino. Mane išvežė į klinikas, kur laikė iki pat pavasario pradžios. Mano ūgis – 170 cm, o tuo metu svėriau 43 kg. Taigi, kūno masės indeksas (KMI) buvo vos daugiau kaip 15, nors normalus turėtų būti maždaug tarp 18,5 ir 25. Žinoma, nustatė anoreksiją. Tiesiogine to žodžio prasme, buvau kaulų rinkinys."

Lūžis įvyko ne iš karto

"Iš pradžių nesileidau gydoma, nemaniau, kad man kas nors blogai, – prisimena Lina. –  Priešinausi, kai gydytojai norėjo priversti mane atsisakyti savo manijos lieknėti. Duodamas tabletes slėpdavau po liežuviu ir nenurydavau, o vėliau išspjaudavau. Duodamą maistą valgydavau, nes nebuvo kaip išsisukti – visi pacientai buvo stebimi tarsi po didinamuoju stiklu, ir prižiūrėtojai griežtai tikrindavo, ar viską suvalgėme."

"Buvau bepasukanti bulimijos keliu, nes kelis kartus įsigudrinau viską išvemti, tačiau antroje gydymo pusėje įvyko lūžis. Visą gydymo laiką lankiausi pas psichologę. Dar ir dabar pas ją kartais nueinu. Pačioje pradžioje nieko jai nepasakojau ir tylėjau sučiaupusi lūpas, bet vis dėlto psichologei pavyko mane prakalbinti. Savaime aišku, papasakojau apie močiutę – čia ir slypėjo visos problemos šaknys", – atvirauja Lina.

Galiausiai pavyko merginą įtikinti, kad ši serga ir gydytis būtina. Nuo to laiko Lina vykdė nurodymus ir taip pamažu jos savijauta gerėjo, svoris augo, kol KMI pasiekė 19. Paleista iš ligoninės, Lina dar spėjo pasiruošti egzaminams ir, gerai juos išlaikiusi, įstoti mokytis trokštamos specialybės.

Gydytis turi pats

Visuomenėje vyrauja įsitikinimas, kad kraujo ryšys užtikrina abipusę giminaičių meilę. Tačiau Lina pripažįsta, kad vis dar nėra tikra, kokie jos jausmai močiutei. Mergina žino, kad motina buvo nuėjusi su ja pasikalbėti, bet Lina vis tiek stengiasi laikytis nuo močiutės atokiau.

"Pernelyg bijau, kad ji vėl pradės kalbėti apie svorį ir aš palūšiu. Per pusantrų metų nuo tada, kai mane išleido iš ligoninės, kelis kartus taip vos neatsitiko. Iki šiol kiekvieną dieną vos prabudusi turiu kovoti su savo ligos padariniais, glūdinčiais psichikoje – turiu įtikinėti save, kad valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę yra visiškai normalu. Kad nereikia lipti ant svarstyklių kiekvieną dieną. Ir kad turiu mylėti save tokią, kokia esu. Bet su kiekviena diena tai padaryti tampa vis lengviau", – pasakoja Lina.

Mergina sakosi esanti dėkinga savo tėvams bei gydytojams už tai, kad pastebėjo ir padėjo jai kovoti su anoreksija, tačiau tikina, kad kovojant su psichologine liga svarbiausia yra paties ligonio motyvacija. Gyvenimas – ne filmas, čia niekas neateis ir neišgelbės, pats privalai būti savo gelbėtoju. Turi išmokti priimti ligą ir daryti viską, kad pasveiktum.

Privalai suprasti, kad tikrasis grožis – ne kilokalorijų skaičius, ne liemens apimtis centimetrais ir ne kūno svoris.

Pavojinga ir klastinga

Nusilpimas, nuovargis, sunkumo visame kūne jausmas – tai, anot šių dienų gydytojų, yra nutukimo simptomai. Ar tai tiesa?

Gydytojų apkaltinti nutukimu, vieni jų pacientai palinksi galvą,  ištaria, kad supranta neteisingai gyvenantys, bet tvirtina negalintys nieko pakeisti, nes neįstengia savęs kontroliuoti.

Kiti pasąmonėje nutukimą sulygina su mirtimi ir imasi veiksmų. Ne paslaptis, kad neretai pasitaiko atvejų, kai sveikesnė gyvensena, norint greitesnių rezultatų, tampa savęs alinimu ir tiesiog nevalgymu.

Šis procesas vadinamas pavojinga ir klastinga liga – anoreksija. Kai kuriems žmonėms ji vystosi palaipsniui, alinant save metų metus, naiviai ieškant sveikesnio gyvenimo būdo ir siekiant fizinio patrauklumo.

Deja, pasaulyje egzistuoja viena industrija, kur anoreksija  traktuojama kaip norma, kaip savaime suprantamas dalykas, padedantis žmogaus išvaizdai pasiekti aukščiausią lygį. Šis "etalonas" pristatomas kaip siekiamybė, grožio idealas. Tai yra modelių, arba mados, industrija.

Padariniai labai sunkūs

Iki skausmo žinomi skaičiai: 90–60–90. Įtikėta, kad nuo jų priklauso sėkmė atrankose, įvairių drabužių ženklų pasiūlymai, dėmesys, pripažinimas, saviraiška, garbė ir pinigai.

Štai kiek daug telpa šiuose skaičiuose. Atrodo, kad jie ir yra didžiausia gyvenimo laimė, o galimybė jų siekti – nusišypsojusi sėkmė.

Neretai maža mergaitė, paklausta, kuo norėtų būti užaugusi, net nedvejodama atšauna: "Manekene!" Tai patrauklu, gražu, moteriška, madinga. Tačiau šis iš pažiūros spindintis gyvenimo kelias neretai priveda prie tragedijos. Taip nutinka ir moterims, ir netgi vyrams, vadinamiems manorexics. Anoreksija – labiau psichologinė nei fizinė liga. Būtent dėl šios priežasties žmonėms, sergantiems anoreksija, pastabos, kad yra per daug sulysę, gali prilygti komplimentams. Žiūrėdami į veidrodį jie nesugeba įvertinti tikrojo vaizdo ir situacijos, mato tai, ką galvoja apie save: "Atsikišęs pilvas, per storos rankos, per stambios kojos, veidas per daug putlus."

Galiausiai po truputį, pradėdami savęs nekęsti, grimzta į šį klampų ligos liūną vis giliau ir giliau. Liga gali sukelti itin sunkių padarinių: nevaisingumą, hormonų pusiausvyros sutrikimą – dėl to slenka plaukai, lūžinėja nagai, padidėja kūno plaukuotumas, pamėlsta galūnės ir lūpos. Negana to, ima šlubuoti širdies veikla, išsivysto skrandžio ligos, lūžta kaulai.

Dauguma žmonių, susidūrusių su šia liga ir ją išsigydę, pagerėjimą pajaučia tik po kelerių metų.

Teigiama, kad anoreksijos visiškai išgydyti nepavyksta, ji atsinaujina. Žmogų užvaldo tokios pat negatyvios mintys sergant arba kankina nuolatinis savęs varžymas maisto atžvilgiu. Modeliai, sergantys šia liga, nepripažįsta, kad yra per liesi. Fotografai, bandydami paslėpti pamėlusias galūnes, pasitelkia "Photoshop" programą. Viskas daroma, kad realybė būtų paslėpta, o sulysusios merginos atvaizdas atrodytų natūraliai ir įtaigiai.

Aktyvistės reiškia protestą

Modelių industrijoje moterys pristatomos kaip prekės, kaip produktai.

Modelių atrankos metu išmatuojamas kiekvienas kūno centimetras – nuo kaklo iki plaštakos pirštų pločio. Po to paskelbiamas verdiktas: atsikratyti kelių centimetrų tam tikrose kūno vietose. Tai skamba taip paprastai, lyg turėtume patobulinti ar pataisyti nelabai tinkamą daiktą.

Grožio kultas vis labiau dominuoja ne vien šioje industrijoje, bet ir visoje visuomenėje. Neva graži tik ta moteris, kuri yra liekna ir atitinka standartus. Kitokia grožio samprata šiuo metu net neegzistuoja.

Lietuvoje šia "norma" pradėjo domėtis socialinė aktyvistė, aktorė, laidų vedėja Beata Tiškevič. Ji kartu su fotomenininke Neringa Rekašiūte ir Modesta Kairyte sukūrė projektą "Mes. Moterys", kuriame dalyvavo dvylika moterų nuo 20 iki 50 metų. Ši paroda sulaukė itin didelio visuomenės susidomėjimo ir populiarumo. Parodos tikslas – atkreipti dėmesį būtent į moterų padėtį visuomenėje žvelgiant per išorinio grožio prizmę.

"Moterys siekia žūtbūt atitikti šį paveikslą, nes yra formuojama nuomonė, kad, norint būti laimingai, reikia atrodyti taip, kaip atrodo mergina reklamos iškaboje. Tik tuomet gyvenimas klostysis puikiai. Ir kažkur pasiklysta tiesa, kad ta atseit etaloninė išvaizda nėra laimės garantas. O juk būti tokios išvaizdos prireikia didelių pastangų. Neretai jos pakenkia moters psichikos ir fizinei sveikatai", – teigia Beata Tiškevič.

Pasaulis buvo šokiruotas

Ši visuomenės problema nelieka nepastebėta ir užsienyje.

Kitas projektas, sukrėtęs pasaulį, – skandalinga Italijos drabužių prekės ženklo "Nolita" reklama, kurioje pavaizduota anoreksija sergantis modelis Isabelle Caro, kuri vėliau mirė būtent dėl šios ligos.

Ši reklama buvo paskelbta tuo metu, kai Milane vyko mados savaitė. Fotografas ir idėjos sumanytojas Olivieri Toscani savo darbais  yra šokiravęs visuomenę. Jis kartą fotografavo mirštantį vyrą, kuris sirgo ŽIV, "Benetton" reklamai.

O.Toscani savo projektu siekė parodyti jaunoms mergaitėms, kad grožio siekiamybė ne visada atneša laimę, stengėsi pašiepti mados industriją ir ją pristatyti kitaip, specialiai šokiruoti ir pavaizduoti tikrąją anoreksija sergančių modelių realybę. Mačiusieji šį itin šiurpų vaizdą pasidalijo į dvi dalis. Vieni pritarė O.Toscani projektui, o kiti reiškė nuomonę, kad tai pernelyg žiauru ir bjauru, kad būtų galima publikuoti viešai.

Maždaug po mėnesio pačioje Italijoje pradėta drausti eksponuoti visą nuotrauką, visą reklaminį vaizdą. Buvo pareikšta, kad tai  nežmogiška, nepagarbu ir netinkama rodyti visuomenei. Dėl šios priežasties dauguma stendų su šia reklama buvo pakeisti. Tačiau neabejotina, kad šis projektas – mažas žingsnelis į priekį, į tai, ką jau pavyko pasiekti šiandien.

Europa keičia įstatymus

Šiomis dienomis daug diskusijų, pritarimų ir teigiamų emocijų sukėlė Prancūzijoje priimtas įstatymas, kuriame teigiama, kad per liekni modeliai negali demonstruoti drabužių, jiems draudžiama vaikščioti podiumu, reklamuoti prekes.

Prancūzija sukrėtė visą mados industriją, priimdama šį įstatymą. Šiuo metu modeliams reikalingi dokumentai, kurie patvirtina, kad jie tinkamos fizinės formos ir sveikatos, kad galėtų dirbti šį darbą. Negana to, "Photoshop" programa retušuotos nuotraukos taip pat turi būti pažymėtos atitinkamai.

Panašūs, tačiau ne tokie griežti įstatymai jau galioja tokiose šalyse kaip Izraelis, Ispanija ir Italija. Vis dažniau žiniasklaidoje publikuojamos nuotraukos su vadinamaisiais "Plus Size" tipo modeliais. Tai visiškai skirtingo nuo įprastų modelių kūno sudėjimo žmonės. Kartu su šių modelių nuotraukomis publikuojami straipsniai apie tai, kaip nederėtų moterims savęs negailestingai varžyti, sprausti į visuomenės nustatytus rėmus. Pabrėžiama, kad esame žmonės, kurie turi džiaugtis gyvenimu, o ne savo noru grimzti į ligos liūną.

Kuo toliau, tuo labiau tai tampa populiaru visame pasaulyje: "Plus size" modeliai 2015 m. pirmą kartą fotografavosi sportinės aprangos reklamose ir įvairių populiarių žurnalų viršeliams. Tikimasi, kad šio tipo modeliai pakeis liesuosius. Taigi mados pasaulio istorijoje vyksta tikra revoliucija.

Kai gyveni šalyje, kurioje nutukimo indeksai vieni žemiausių pasaulyje, vyriausybė gali nubausti, jei tavo juosmuo šiek tiek per platus, o drabužiai gaminami vieno dydžio, turėti šiek tiek antsvorio gali tapti socialiniu nusikaltimu.

Nors japonai apdovanoti genais, kurie lemia jų natūralų lieknumą, valgymo sutrikimais sergančių žmonių Japonijoje nuolat daugėja nuo 1980-ųjų. Nustatyti tikruosius skaičius nėra paprasta. Anoreksijos ar bulimijos sutrikimas dažniausiai nustatomas poliklinikose, atsakant į parengtus klausimynus, tačiau dažnai sergantis asmuo nepripažįsta savo ligos.

Nors spaudimas išlaikyti labai liekną figūrą Japonijoje didelis, tačiau, jei peržengiama riba į kitą pusę, anoreksija sergantis asmuo ir jo šeima gali būti stigmatizuojami. Nuo jų gali nusisukti draugai.

Britų transliuotojo BBC žurnalistams japonė Motoko pasakoja, kad būdama 16-os mokyklose patirdavo skaudžias patyčias dėl to, kad buvo šiek tiek apvalesnė nei kitos merginos. Ji nutarė mažinti maisto porcijas ir nuolat sportuoti.

Kai Motoko buvo 19 metų, jos svoris buvo pavojingai mažas. Moteris pasakoja, kad nutarus kreiptis į gydytojus, nuo to ją sulaikė tėvai, nes šeimai tai neva padarytų gėdą. Motina esą jautė atsakomybę privalanti pati viską sutvarkyti, o tėvas kaltino motiną, kad jai to padaryti nepavyksta.

Specialistai teigia, kad iš visų psichinių ligų valgymo sutrikimai turi didžiausią mirties riziką. Dėl šios priežasties pagalbą anksčiausioje ligos stadijoje labai svarbi. Kuo ilgiau liga užleidžiama, tuo sunkiau ją išgydyti.

Japonijos valgymo sutrikimų asociacijos vadovas daktaras Toshio Ishikwa teigia, kad dažnai būna per vėlu, kai sergantis žmogus pasiekia ligoninę. Jis teigia, kad šalyje prastai išvystyta šeimos daktaro ir siuntimo pas kitus specialistus sistema, todėl ieškoti psichologinės pagalbos lieka paties sergančiojo ar jo šeimos reikalas.

Anoreksijos, bulimijos gydymui reikia kompleksinės įvairių specialistų ir profesionalų pagalbos: psichiatrų, dietologų ar kitų gydytojų, kurie padėtų stabilizuoti gyvybines funkcijas. Tačiau Japonijoje neretai į ligonę sergantieji patenka tik tada, kai dėl per mažo svorio pradeda streikuoti organų veikla.

Japonijos valgymo sutrikimų asociacijos duomenimis, 2014 m. dėl anoreksijos ar bulimijos šalyje oficialiai buvo gydomi 10 tūkst. pacientų, tačiau tai tėra 2 proc. visų sergančiųjų. Apie požiūrį į valgymo sutrikimus šalyje pasako ir tai, kad iš 80 Japonijos medicinos mokyklų yra tik vienas profesorius, kurio sritis – valgymo sutrikimai.

Japonijos vyriausybė pripažįsta, kad tokia situacija – didžiulis iššūkis. Nuo 2014 m. vykdomas projektas, kuriuo siekiama išsiaiškinti problemos mąstą ir rasti geriausius sprendimus. Sveikatos ministerija teigia, kad dabar stengiamasi plačiai kalbėti apie simptomus. Kuriamos paramos grupės. Tokiais žingsniais esą siekiama, kad valgymo sutrikimai visuomenėje būtų pripažinti labai didele problema.

Motoko, apie kurią užsiminta prieš tai, pagalbą gavo praėjus tik dešimčiai metų nuo ligos pradžios. Ji dabar turi šeimą, susilaukė sūnaus, tačiau iki šiol lanko vieną iš nedaugelio paramos grupių, kuria finansuoja vyriausybė.

Niukaslo universiteto Japonijos studijų dėstytoja Gitte Marianne Hansen, neseniai išleidusi studiją „Moteriškumas, savidestrukcija ir valgymo sutrikimai Japonijoje“, aiškina, kad idealios figūros standartas Japonijoje – labai liesas kūnas. Tačiau, anot jos, tai ne vienintelė sutrikimų priežastis.

Atlikti interviu su Japonijos moterimis atskleidė, kad jos apskritai sutrikusios dėl to, ką reiškia būti moterimi XXI a. Japonijoje. Nesvarbu, ar tai būtų maždaug 50 metų namų šeimininkė, ar 20 metų mergina. Pokalbiai su jomis atskleidžia, kad moterims sunku interpretuoti visuomenės siunčiamas žinutes apie tai, kas yra moteriškumas.

Kovoti su liesumo kultu imasi ne tik vyriausybė. Vienas iš daugybės populiarių jaunimo žurnalų nusprendė spausdinti vadinamo „plius dydžio“ modelių nuotraukas. „La Farfa“ žurnalo redaktorė teigia, kad tokiu būdu siunčiama žinia, jog figūrų įvairovė yra gražu ir normalu.

Visi žurnalo numeriai buvo parduoti. Redaktorė pripažįsta, kad prieš 20 metų ir pati kentėjo nuo valgymo sutrikimų, išgyveno dėl esą per didelio svorio. Ji teigia, kad per 20 metų niekas nepasikeitė – visuomenės ir net šeimos spaudimas būti liesai tik dar didesnis.

Apžvalga parengta pagal užsienio spaudą.