„Karas Gazos Ruože ir jo sukeliamos katastrofiškos humanitarinės kančios turi baigtis dabar pat“, – straipsnyje, kurį publikavo laikraštis „The Washington Post“, pareiškė Egipto prezidentas Abdelas Fattahas al-Sissi, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Jordanijos karalius Abdullah.

„Akcentuojame, kad reikia skubiai Gazos Ruože įtvirtinti ilgalaikes paliaubas“, – dėstė lyderiai. Jie argumentavo, kad „smurtas, teroras ir karas negali atnešti taikos į Artimuosius Rytus. Tai padarys dviejų valstybių sprendimas“.

Anot trijų lyderių, tai yra „vienintelis patikimas būdas užtikrinti taiką ir saugumą visiems, taip pat užtikrinti, kad nei palestiniečiams, nei izraeliečiams niekada netektų dar kartą išgyventi siaubo, kuris juos ištiko po spalio 7-osios išpuolio“.

Per atakas prieš Izraelį, kurioms vadovavo palestiniečių organizacijos „Hamas“ smogikai, žuvo maždaug 1,2 tūkst. žmonių. Remiantis Izraelio žiniasklaidos pranešimais, dar apie 250 žmonių buvo paimti įkaitais ir išvežti į Gazos Ruožą. Izraelis į tai sureagavo inicijuodamas antskrydžius ir sausumos puolimą – per šią kampaniją, pasak „Hamas“ kontroliuojamos Gazos Ruožo Sveikatos apsaugos ministerijos, iki šiol žuvo daugiau kaip 33 tūkst. žmonių. Dėl kilusio karo nemaža Gazos Ruožo dalis virto griuvėsiais, o vietos gyventojai atsidūrė ant bado slenksčio.

Kovo 25 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmą kartą nuo karo pradžios prieš šešis mėnesius tarptautinės teisės požiūriu įpareigojančioje rezoliucijoje paragino nedelsiant nutraukti ugnį Gazos Ruože.

„Atsižvelgdami į netoleruotiną šio karo aukų skaičių, mes, Egipto, Prancūzijos ir Jordanijos lyderiai, raginame nedelsiant ir besąlygiškai įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2728“, – pareiškė A. F. al-Sissi, E. Macronas ir karalius Abdullah.

Taip pat turi būti paleisti visi įkaitai, nurodė lyderiai ir pridūrė, kad palaiko dabartines tarpininkų Kataro, Egipto ir JAV pastangas sudaryti sąlygas paliaubų paskelbimui ir įkaitų iškeitimui į Izraelio kalėjimuose laikomus palestiniečius kalinius.

A. Blinkenas trečiadienį Džidoje surengs derybas su Saudo Arabijos vadovais, o ketvirtadienį vyks į Kairą derėtis su Egipto pareigūnais, iš Filipinų, po kuriuos valstybės sekretorius keliauja, pranešė atstovas Matthew Milleris (Metjus Mileris).

Tai bus šeštoji A. Blinkeno kelionė į Vidurinius Rytus nuo spalio 7-osios, kai prasidėjo Izraelio ir „Hamas“ karas.

„Sekretorius aptars pastangas nedelsiant pasiekti paliaubų susitarimą, kuriuo būtų užtikrintas visų likusių įkaitų paleidimas, intensyvesnes tarptautines pastangas didinti humanitarinę pagalbą Gazos Ruožui ir koordinuoti Gazos Ruožo planavimą po konflikto, įskaitant užtikrinimą, kad „Hamas“ nebegalėtų valdyti ar pakartoti spalio 7-osios išpuolių“, – pareiškime teigė M. Milleris.

A. Blinkenas taip pat aptars „politinį kelią palestiniečiams su Izraelio saugumo garantijomis ir ilgalaikės taikos bei saugumo regione architektūrą“.

Jis taip pat iškels svarbų klausimą dėl Jemeno sukilėlių husių atakų prieš prekybinius laivus nutraukimo, kad būtų atkurtas stabilumas ir saugumas Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje, pridūrė M. Milleris.

A. Blinkenas Maniloje lankosi trumpos kelionės po Aziją metu, siekdamas sustiprinti JAV paramą sąjungininkams regione, Kinijos ambicijų akivaizdoje.

Šis pranešimas paskelbtas kitą dieną po to, kai Izraelio žvalgybos agentūros „Mossad“ direktorius Davidas Barnea (Davidas Barnėja) Dohoje turėjo susitikti su Kataro ministru pirmininku Mohammedu bin Abdulrahmanu al Thani (Mohamedu bin Abdulrahmanu Taniu) ir Egipto pasiuntiniais, sakė deryboms artimas šaltinis.

Susitikimas rengtas po to, kai „Hamas“ pasiūlė sudaryti naujas šešių savaičių paliaubas, įleisti daugiau humanitarinės pagalbos į Gazos Ruožą ir iškeisti 42 izraeliečių įkaitus į Izraelyje laikomus palestiniečių kalinius.

Pasak „Hamas“ pareigūno, per siūlomas paliaubas Izraelio pajėgos pasitrauktų iš visų Gazos Ruožo miestų ir apgyvendintų teritorijų.

Per beprecedentį „Hamas“ spalio 7-osios išpuolį Izraelyje, oficialiais duomenimis, žuvo apie 1 tūkst. 160 žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 33 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį, anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, apgultame anklave žuvo mažiausiai 31 tūkst. 726 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

Jungtinės Tautos jau kelias savaites perspėja, kad Gazos Ruože gresia badas, o pagalbos agentūros praneša apie didžiulius sunkumus norint patekti į teritoriją, ypač į jos šiaurę.

JT agentūros teigia, kad donorai ėmė naudoti oro ar jūrų transportą, tačiau tai nėra tinkama alternatyva sausumos transportui.

Egiptas, Kataras ir Jungtinės Valstijos siekia, kad beveik penkis mėnesius trunkančiame Izraelio ir „Hamas“ kare būtų nutraukta ugnis, o naujausiame pasiūlyme raginama šešioms savaitėms nutraukti kovas prieš prasidedant Ramadanui.

Pasiūlyme taip pat siūloma paleisti įkaitus, pagrobtus per spalio 7-osios „Hamas“ išpuolį, kuris sukėlė karą, mainais į Izraelio laikomus palestiniečių kalinius.

Su Egipto žvalgybos tarnybomis susijęs kanalas „Al-Qahera News“ citavo neįvardytą aukšto rango pareigūną, sakiusį, kad „Egiptas ir toliau deda daug pastangų, kad paliaubos būtų sudarytos iki Ramadano“ – musulmonų pasninko mėnesio, kuris prasideda kovo 10 arba 11 dieną.

„Derybose padaryta didelė pažanga“, – sakoma pranešime po to, kai sekmadienį Kaire prasidėjo naujausios derybos. Jose nėra Izraelio atstovų.

Pasak vieno aukšto rango JAV pareigūno, Izraelis iš esmės sutiko su siūlomų šešių savaičių paliaubų sąlygomis, pagal kurias taip pat būtų padidintas pagalbos tiekimas į Gazos Ruožą.

Anksti penktadienį išplatintame „Hamas“ pareiškime nenurodoma, ar I. Haniyeh derybos su Egipto žvalgybos vadovu Abbasu Kameliu (Abasu Kameliu) dėl karo nutraukimo būdų, susitarimo dėl įkaitų ir pagalbos srauto į Gazos Ruožą buvo sėkmingos, ar pavyko pasiekti proveržį.

Derybos Kaire vyko prieš savaitgalį Paryžiuje numatomą aukšto lygio susitikimą, kuriame tarptautiniai tarpininkai pateiks naują pasiūlymą.

Jungtinės Valstijos, Egiptas ir Kataras jau kelias savaites stengiasi rasti formulę, kuri galėtų sustabdyti Izraelio puolimą Gazos Ruože, tačiau dabar, artėjant šventajam musulmonų Ramadano mėnesiui, juos spaudžia laikas.

Izraelis siekia laipsniško susitarimo, įskaitant laikiną kovų sustabdymą mainais į daugiau kaip 100 įkaitų, kuriuos kovotojai tebelaiko po žiauraus spalio 7-osios „Hamas“ išpuolio prieš žydų valstybę, paleidimą. Izraelis pažadėjo tęsti kovą, kol „Hamas“ bus sunaikinta.

Iš pradžių tarptautiniu mastu teroristine plačiai laikoma organizacija prieš paleidžiant įkaitus reikalavo nutraukti jau penktą mėnesį vykstantį karą. „Hamas“ pareiškė, kad paleis Izraelio įkaitus mainais už visus Izraelio kalėjimuose kalinamus palestiniečius. Izraelis atmetė šį reikalavimą, todėl tarpininkai rengia naują susitarimą.

Svarbiausia pokalbių tema buvo karas Gazos Ruože, sakė A. F. al Sisis. R. T. Erdoganas pabrėžė, kad Turkija bendradarbiaus su Egiptu, kad būtų sustabdytas kraujo liejimas. Jis dar kartą paragino skelbti paliaubas Gazos kare ir griežtai sukritikavo Izraelio premjerą Benyaminą Netanyahu. Izraelio atakos Rafoje Gazos Ruožo pietuose esą yra „beprotybė“, kurios negalima leisti.

A. F. al Sisis priėmė R. T. Etdoganą prezidento rūmuose išrikiuodamas karinę garbės sargybą. Jis gyrė bendradarbiavimą su Turkija tiekiant pagalbą palestiniečiams Gazos Ruože. Prezidentas teigė ketinąs R. T. Erdogano kvietimu balandį apsilankyti Turkijoje. Tai buvo pirmasis Turkijos prezidento vizitas Egipte nuo 2012 m.

Politinis ginčas tarp šalių paaštrėjo 2013-aisiais. Tada Turkijos vyriausybė kariuomenės įvykdytą tuometinio islamistų prezidento Mohammedo Morsio nušalinimą Egipte ne kartą pavadino neteisėtu „kariniu perversmu“. Po M. Mursio į valdžią atėjo A. F. al Sisis. Egipto vadovybė savo ruožtu kaltino Turkiją remiant tokias islamistines organizacijas, kaip M. Mursio „Musulmonų brolija“.

Praėjusiais metais Egiptas ir Turkija vėl paskyrė naujus ambasadorius, kai susitarė atnaujinti tarpusavio ryšius.

Kaip ketvirtadienį pranešė Šiaulių apskrities policija, gautas moters pareiškimas, kad pernai gruodžio 14 dieną, 18 val., atostogaujant Egipte, kurorto Šarm el Šeichas viešbutyje, 39 metų vyras smurtavo prieš 37 metų moterį.

Nukentėjusioji į gydymo įstaigas nesikreipė.

„Gautas pareiškimas, jis bus tiriamas, pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – BNS ketvirtadienį sakė Šiaulių apskrities policijos atstovė Gailutė Smagriūnienė.

Tiek Šiauliuose, tiek Vilniuje gyvenanti moteris nurodė, kad prieš ją smurtavo jos draugas, gyvenantis Vilniuje. Ji teigė, kad Egipte kreipėsi ir į vietos pareigūnus.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Mainais laivę atgautų 120 Izraelio kalėjimuose laikomų palestiniečių kalinių. Abiejose pusėse tai būtų moterys, vaikai ir jaunesni nei 18 metų asmenys, taip pat senyvo amžiaus, ligoti žmonės. Kanalas rėmėsi „informuotais šaltiniais“, tačiau jų neįvardijo.

Remiantis planu, antrajame etape, globojant Egiptui, būtų siekiama atkurti nacionalinį palestiniečių dialogą. Tikslas yra „užbaigti susiskaldymą“ ir sudaryti technokratų vyriausybę. Čia turima omenyje abiejų didžiausių palestiniečių grupuočių – palestiniečių prezidento Mahmoudo Abbaso judėjimo „Fatah“ ir islamistinio „Hamas“ – priešprieša.

Trečiasis etapas numato visiškas paliaubas ir išsamų susitarimą dėl apsikeitimo įkaitais ir kaliniais. Galiausiai planas, anot duomenų, numato visišką Izraelio kariuomenės pasitraukimą iš Gazos Ruožo. Kartu visiems iškeldintiems asmenims turi būti sudaryta galimybė grįžti į savo gyvenamąsias vietas.

Kol kas jokios oficialios reakcijos į šią informaciją iš Egipto ar „Hamas“ nėra.

Islamistinio „Hamas“ judėjimo vadovas Ismailas Hanija prieš tai su delegacija lankėsi pokalbių Egipte. Anot „Ashark News“, jis šeštadienį grįžo į Katarą. I. Hanija yra vienas svarbiausių grupuotės lyderių. Jis gyvena Katare.

Anot pranešimų, egzilyje gyvenanti „Hamas“ politinė vadovybė už abiejų „Hamas“ vadeivų  Gazos Ruože – Jihios Sinwaro ir Mohammedo Deifo – nugarų jau veda derybas dėl to, kaip Gazos Ruožas ir Vakarų Krantas bus valdomi pasibaigus karui.

Tarpininkaujant Katarui, Egiptui ir JAV, Izraelis ir „Hamas“ lapkričio pabaigoje susitarė dėl kelių dienų paliaubų Gazos kare. Tada buvo paleista ir dalis įkaitų bei palestiniečių kalinių.

Administracijos vadovas Hazemas Badawy (Hazemas Badavis) teigė, kad rinkėjų aktyvumas buvo rekordinis – balsuoti atvyko 66,8 proc. iš 67 milijonų Egipto rinkėjų.

Už buvusį kariuomenės vadą A. F. al Sisi, kuris Egiptą valdė pastarąjį dešimtmetį, balsavo daugiau kaip 39 mln. žmonių.

A. F. al Sisi pergalė nenustebino ir užtikrino jam trečiąją – pagal konstituciją paskutinę – kadenciją.

Gruodžio 10–12 vykusiuose rinkimuose dalyvavo dar trys palyginti nežinomi kandidatai.

Antras likęs Hazemas Omaras, Respublikonų liaudies partijos lyderis, surinko 4,5 proc. balsų.

Toliau rikiuojasi kairiosios Egipto socialdemokratų partijos lyderis Faridas Zahranas bei senos, bet palyginti marginalios partijos „Wafd“ atstovas Abdel-Sanadas Yamama (Abdel Sanadas Jamama).

Rinkimai vyko Egiptą krečiant didžiausiai per visą jo istoriją ekonomikos krizei ir tvyrant didelei įtampa dėl Izraelio ir „Hamas“ karo kaimyniniame Gazos Ruože.

Valiutos kursas smuko, o metinė infliacija siekia 36,4 proc., todėl kai kurių pagrindinių maisto produktų kainos kyla kas savaitę.

Dar prieš dabartinę ekonominę krizę maždaug du trečdaliai iš beveik 106 mln. Egipto gyventojų gyveno ties skurdo riba arba žemiau jos.

Kataro leidinys, remdamasis neįvardytais Egipto šaltiniais, rašo, kad Egipto ir Izraelio žvalgyba savaitgalį palaikė kontaktą dėl Gazos karo. Anot pranešimo, „Hamas“ paneigė buvus bet kokias naujas derybas. „Hamas“ politinio biuro Gazoje vadovas Bassemas Naemas laikraščiui patvirtino, kad grupuotė atmeta bet kokias derybas, kol įsigalios paliaubos.

Egiptas ir Kataras rengia pirmuosius neoficialius pokalbius su Izraeliu ir „Hamas“, kad suformuluotų pirmąjį galimo susitarimo projektą, be to, rašė Izraelio laikraštis „Haaretz“, remdamasis palestiniečių šaltiniais. Tačiau dabartiniu momentu esą konkrečių rezultatų dar nėra.

JAV žinių stotis CNN savo ruožtu pranešė, kad Izraelio užsienio žvalgybos vadas Davidas Barnea priešingai, nei pradžioje planuota, nevyks į Katarą, kad pamėgintų pradėti naujas derybas dėl įkaitų iš Izraelio iškeitimo į palestiniečius kalinius. „Hamas“ judėjimas esą labai abejingas. Izraeliui susidarąs įspūdis, jog tik gaištamas laikas.

Tarpininkaujant Egiptui ir Katarui, jau lapkričio pabaigoje Izraelis ir islamistinė „Hamas“ organizacija susitarė dėl paliaubų. Jos galiojo savaitę. Per tą laiką buvo paleisti 105 „Hamas“ ir kitų grupuočių į Gazos Ruožą pagrobti įkaitai. Ugnies nutraukimas baigėsi prieš pat baigiantis jo terminui – „Hamas“, Izraelio duomenimis, pažeidė paliaubas ir apšaudė Izraelio teritoriją.

Šalyje, kurią krečia sunkiausia finansų krizė per visą naujausių laikų istoriją – po to, kai valiuta prarado pusę savo vertės ir pabrango importas, infliacija svyruoja ties 40 proc. riba – egiptiečiams labiausiai rūpi ekonomika.

Dar prieš dabartinę krizę maždaug du trečdaliai iš beveik 106 mln. šalies gyventojų gyveno ties skurdo riba arba žemiau jos.

Balsavimas vyksta nuo sekmadienio iki antradienio, kasdien nuo 9 val. iki 21 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, o oficialūs rezultatai bus paskelbti gruodžio 18 dieną.

Sekmadienį paskelbtais oficialiais duomenimis, infliacija siekia 38,5 proc., o maisto produktų – 45,2 proc., todėl egiptiečiai nerimauja.

Nepaisant Egipto bėdų, dešimtmetį trukęs susidorojimas su kitaminčiais eliminavo bet kokį rimtą pasipriešinimą A. F. al Sisi, penktajam nuo 1952 metų iš kariškių gretų kilusiam prezidentui.

Jam valdant Egiptas įkalino tūkstančius politinių kalinių, ir nors prezidento malonės komitetas per metus išlaisvino apie 1 000 kalinių, teisių gynimo grupės teigia, kad per tą patį laikotarpį buvo suimta tris-keturis kartus daugiau kalinių.

Tuo tarpu egiptiečiai mažai dėmesio skyrė rinkimų kampanijai, kuri vyko Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karo Gazos Ruože šešėlyje.

Šis konfliktas prikaustė žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį visame arabų pasaulyje. Egipto pokalbių laidos, glaudžiai susijusios su žvalgybos tarnybomis ir karštai palaikančios A. F. al Sisi, stengėsi susieti šiuos du klausimus dabartinio prezidento naudai.

Visi kiti trys kandidatai visuomenei yra palyginti nežinomi: Faridas Zahranas, kairiosios pakraipos Egipto socialdemokratų partijos lyderis, Abdel Sanadas Yamama (Abdel Sanadas Jamama), priklausantis šimtmetį gyvuojančiai, bet gana marginaliai partijai „Wafd“, ir Hazemas Omaras, priklausantis Respublikonų liaudies partijai.

Kandidatuoti bandė dar du žinomi opozicijos veikėjai, tačiau vyriausybė juos greitai nustūmė į šalį. Šiandien vienas jų yra kalėjime, o kitas laukia teismo.

Žurnalistai, aktyvistai ir kiti nerimauja dėl balsavimo nepatikimumo.

Nuo pat savo pirmosios kadencijos pradžios prezidentas žadėjo atkurti stabilumą, įskaitant ekonomiką.

Nuo 2016 metų jis ėmėsi daugybės ekonominių reformų, kurių metu buvo devalvuota valiuta ir sumažintas valstybės tarnautojų skaičius.

Dėl šių reformų ir brangiai kainuojančių projektų, įskaitant daugiamilijardinę naująją sostinę, išaugo kainos, padidėjo visuomenės nepasitenkinimas ir susilpnėjo A. F. al Sisi parama tiek šalyje, tiek užsienyje.

Vadovaujant A. F. al Sisi, valstybės skola patrigubėjo, o įvairūs megaprojektai, kuriems dažnai vadovavo kariškiai, nedavė žadėtos naudos.