Kaip trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), patikrinimų metu nustatyta 17 asmenų, kurie viršijo teisėto buvimo Lietuvoje, jų atžvilgiu priimti devyni sprendimai dėl grąžinimo į užsienio valstybes.

Trys asmenys buvo nubausti pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, vienos Ukrainos pilietės atžvilgiu priimtas sprendimas dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos.

Taip pat patikrinimų metu nustatyti penki suklastoti vairuotojo pažymėjimai.

Migracijos departamentas, vykdydamas patikrinimus, 39 užsieniečius Lietuvoje įdarbinti siekiančioms įmonėms uždraudė teikti tarpininkavimo raštus.

VRM duomenimis, nuo 2023 metų lapkričio Migracijos departamentas peržiūrėjo beveik 34 tūkst. per išorės paslaugų teikėją teikiamų prašymų, peržiūrą, 45 proc. jų atmesta.

Dėl piktnaudžiavimų migracijos taisyklėmis šiais metais buvo panaikinta, taip pat atsisakyta išduoti, pakeisti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje 6 tūkst. 112 asmenų.

Pasak VRM, augant dirbti į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičiui, šie patikrinimai bus tęsiami toliau. Įmones ir užsieniečius tikrina Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija, Valstybinė darbo inspekcija ir Mokesčių inspekcija.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje 125 tūkst. 124 užsieniečiai turi galiojančius leidimus gyventi, kurie išduoti darbo, verslo ir kitais teisėtos veiklos pagrindais.

Šiais metais šalyje gyvena virš 227 tūkst. užsieniečių arba 8,1 proc. visų Lietuvos gyventojų.

VRM prognozuoja, kad Lietuva artimiausiais metais gali tapti ne tik užsieniečių tranzito, tačiau ir tikslo valstybe, kurioje užsieniečiai ieškos dar daugiau galimybių likti gyventi ir dirbti.

Ministerija parengė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (UTPĮ) pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas ir reikalavimus įmonėms, kviečiančioms juos dirbti Lietuvoje, taip pat Užimtumo įstatymo pataisas.

Jomis siekiama labiau valdyti imigracijos į Lietuvą srautus, užtikrinti darbo rinkai svarbių užsieniečių patekimą į šalį kartu atliepiant nacionalinio saugumo interesus.

Ministerija siūlo, kad Lietuvoje dirbti galėtų tik asmenys, kurie turi leidimą laikinai gyventi, kitus pakeitimus, susijusius su atlyginimo mokėjimu užsieniečiams, jų įdarbinimo kvota, darbo rinkos testu ir trūkstamų profesijų sąrašu.

Pritarus Ministrų kabinetui, pataisos būtų teikiamos svarstyti parlamentui.

Taip Vytautas Šilinskas komentavo ministerijos (SADM) siūlymą įvesti 43 tūkst. užsieniečių įdarbinimo kvotą, siekiant apriboti pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių atvykimą į Lietuvą ir pirmiausia įdarbinti savo piliečius.

„Teoriškai per metus galėtų atvykti ir milijonas, ir du, ir trys (piliečių iš trečiųjų šalių – BNS). Apribojimai daugiausia yra biurokratiniai. Kvota, kuri yra nustatoma dabar, tai yra palengvintam atsivežimui net nesiūlant darbo vietiniams žmonėms. Kvotą viršijus galima toliau atsivežti, tik šiek tiek išsitęsia procedūra, nes pirma reikia pasiūlyti darbą vietiniams“, – LRT radijui penktadienį sakė V. Šilinskas.

„Mūsų pozicija vis dar yra, kad visų pirma mes darbą turime siūlyti saviems“, – pridūrė viceministras.

Pasak jo, nauja kvota būtų taikoma žemos arba vidutinės pridėtinės vertės darbuotojams, kurių daugiausia ir atvyksta į Lietuvą.

Anot V. Šilinsko, 1,5 proc. Lietuvos populiacijos sudaranti 43 tūkst. kvota siūloma atsižvelgiant į šalies transporto sektoriaus apimtis. Viceministras pabrėžė, kad siūlomi ribojimai nėra susiję su nacionaliniu saugumu.

Jis pateikė pavyzdį, kai Užimtumo tarnyba su Lietuvos nacionaline vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ buvo pasirašiusi sutartį apmokyti lietuvius vilkikų vairuotojus, tačiau šie esą dėl patirties trūkumo nebuvo priimti į darbą.

Mes nenorime, kad lietuviai išvažiuotų, o juos keistų kiti žmonės.

„Tie žmonės darbą turi, bet nemaža dalis tų žmonių tiesiog išvažiavo į užsienį. Tada gaunasi, kad Lietuvos piliečiai išvažiuoja dirbti į užsienį, o mes vietoje lietuvių vežamės iš Uzbekistano, Tadžikistano, Bangladešo – tai yra pagrindinės šalys, iš kurių daugėja skaičiai“, – LRT sakė V. Šilinskas.

„Mes nenorime pakeičiamosios migracijos. Mes nenorime, kad lietuviai išvažiuotų, o juos keistų kiti žmonės“, – kalbėjo viceministras.

Anot V. Šilinsko, kvotos išimtys galėtų būtų taikomos, jeigu darbuotojui iš užsienio būtų mokama daugiau nei 2 tūkst. eurų per mėnesį, taip pat svarstoma apie išlygas sektoriams, kur yra kolektyvinės šakos sutartys ir veikia stiprios profsąjungos.

„Jeigu patys darbuotojų atstovai su darbdaviais pasiūlytų padidinti kvotą kažkuriame sektoriuje, tai manome, kad tokia išlyga galėtų būti“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras.

Darbuotojų Lietuvoje neranda, nes jų nėra

Buvusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sako, kad trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo kvotų sistema veikia, o jų įdarbinimas rodo didesnį darbo jėgos kai kuriuose sektoriuose poreikį.

„Viceministrui (V. Šilinskui – BNS) reikėtų nueiti į pačią Užimtumo tarnybą. Jos duomenys rodo labai paprastą dalyką – jeigu pasižiūrėsite į statistiką, tai yra pasiūlymas – 3,9 vietos vienam vilkikų vairuotojui. Kodėl jų neranda? Todėl, kad nėra“, – LRT radijui teigė E. Radišauskienė.

Jos teigimu, migrantai neužima lietuvių darbo vietų: „Jos tiesiog yra laisvos“.

„Pradėkime nuo to, kad tai ne tik darbo užmokesčio ar darbo sąlygų pas darbdavį problema. Tai yra ir valstybės problema, nes visas kompleksas – ir mokesčių sistema, viskas įsivažiuoja. Iš esmės visi turime daryti, kad būtų patrauklios sąlygos, ir tie darbuotojai, lietuviai, norėtų dirbti pas mus“, – teigė buvusi viceministrė.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas Povilas Drižas teigė, kad Lietuvoje nėra „normalios“ migracijos politikos ir strategijos. 

„Šiai dienai (43 tūkst. kvotos – BNS) užteks. Kas bus po dvejų ar trejų metų, mes negalime pasakyti, nes teisės aktai yra keičiami ir iniciatyvos yra daromos visiškai neprognozuojamai. Šiandien migracijos politikos normalios, kurios strategiją turėtume, Lietuvoje nėra“, – teigė P. Drižas.

„Jeigu (...) kai trejus metus galioja tas kvotų režimas, mes galėjome bent jau suprasti, priprasti iš išmokti dirbti su šituo kvotiniu procesu, tai po trejų metų galiojimo (...), mes manome, kad dabar yra iniciatyva keisti sistemą iš pagrindų“, – pridūrė ji.

Pasak P. Drižo, 43 tūkst. užsieniečių įdarbinimo kvota siūloma neatlikus poveikio vertinimo. Pasak TTLA vadovo, šiuo metu šalies transporto sektoriuje dirba 130 tūkst. žmonių, iš kurių 88 tūkst. – vairuotojai.

Jo teigimu, užsieniečiai dirba už tą patį ar didesnį atlygį nei lietuviai, o Lietuvos transporto sektorius pagal darbo vietos brangumą Europos Sąjungoje (ES) yra 7-oje vietoje.

Mes turime galvoti irgi apie savo piliečius.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavinčienė kėlė klausimą, kas pritaikius kvotą kontroliuotų darbuotojų darbo sąlygas ir atlyginimus. Tačiau, ji sutiko, kad darbuotojų iš trečiųjų šalių migracija turi būti kontroliuojama.

„Mes turime galvoti irgi apie savo piliečius. Mūsų labai mažai, šalis maža ir jeigu nekontroliuojamas darbo jėgos antplūdis iš trečiųjų šalių, tai vieną kartą atsibusime – lietuviai išvyks iš Lietuvos, o čia atvyks kiti piliečiai“, – LRT radijui sakė K. Krupavičienė.

Ministerijos duomenimis, nuo 2023 metų vasario stebimas trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių dirbti, augimas. Jų pagrindinės kilmės šalys yra Uzbekistanas, Baltarusija, Ukraina, Kirgizija, Tadžikistanas, Kazachstanas.

Pagal šiems metams patvirtintą kvotą šalies įmonės galės paprasčiau įdarbinti 40,25 tūkst. trūkstamų profesijų žmonių – tiek pat, kiek ir 2023 metais. 

Šalies centro kairiųjų leiboristų vyriausybė paskelbė daugybę priemonių, kuriomis apsunkinamas atvykimas į šalį visiems – nuo užsienio studentų iki žemos kvalifikacijos darbuotojų, įskaitant griežtesnius anglų kalbos reikalavimus ir didesnę darbo užmokesčio kartelę.

Praėjusiais metais į šalį atvyko maždaug pusė milijono laikinųjų migrantų – tai buvo popandeminis pakilimas po keletą metų trukusio sienų uždarymo.

Vyriausybė tikisi, kad dėl jos reformų ir trumpalaikių tendencijų 2024–2025 metais šis skaičius sumažės iki 250 tūkst.

„Ketiname užtikrinti, kad migrantų skaičius būtų suvaldytas“, – sakė vidaus reikalų ministrė Clare O‘Neil, apžvelgdama 100 puslapių strategiją, su kuria susipažino agentūra AFP.

Nepaisant beveik rekordinio užimtumo lygio, australai vis labiau nusivilia kylančiomis kainomis ir akis badančia nekilnojamojo turto rinka.

Analitinis centras Grattano institutas yra vienas iš tų, kurie sieja didelį imigracijos lygį su augančiomis nuomos kainomis.

C. O‘Neil pabrėžė, kad imigracija yra labai svarbi Australijos klestėjimui, o užsienio darbuotojus apibūdino kaip „ypatingą padažą“, dėl kurio Australija tapo didi šalis.

Ketiname užtikrinti, kad migrantų skaičius būtų suvaldytas.

„Faktiškai viskas, ką mes, kaip šalis, nuveikėme ir kas buvo tikrai svarbu, yra susiję su kvietimu geriausiems ir gabiausiems žmonėms iš viso pasaulio atvykti ir mums padėti“, – sakė ji.

Tačiau, atsižvelgdama į didėjantį visuomenės nerimą, ji taip pat pažadėjo „sukurti geriau suplanuotą sistemą, liečiančią tokius svarbius dalykus kaip būstas“.

Sekmadienį jos vyriausybė pareiškė, kad smarkiai padidins mokesčius užsieniečiams, kurie perka būstus ir palieka juos tuščius.

Nuomos kainos kai kuriuose Sidnėjaus ir Melburno rajonuose per pastaruosius metus pakilo apie 25 proc.

Australijos katalikų universiteto imigracijos istorijos ekspertė Rachel Stevens sakė, kad pragyvenimo išlaidų didėjimo susiejimas su imigracija yra klaidingas ir kelia pavojų, kad 2,2 mln. žmonių, kuriems išduotos laikinosios vizos, gali tapti atpirkimo ožiais.

„Tai visiškai skirtingi dalykai, – sakė ji, be kitų veiksnių, paminėdama didėjančių palūkanų normų poveikį ir po COVID-19 uždarymų pakilusias rinkas. – Kai trūksta išteklių, nesvarbu, ar tai būtų darbo vietos, ar būstas, žmonės daugelyje šalių labai dažnai dėl to kaltina imigrantus“.

„Pati didžiausia problema glūdi ekonomikos perspektyvose. Jeigu mes su pernelyg didelėmis baimės akimis žiūrėsime į kiekvieną smulkmeną ir pradėsime viską riboti, mes susidursime su problemomis. Tai, kad mes beveik pafrontės šalis, mūsų investicinį klimatą ir taip blogino, jeigu dar pradėsime riboti darbo jėgą, tai už 3 metų ekonomika gali ne tik į sąstingį patekti, bet ir smukti žemyn“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė R. Rudzkis.

„Jokiu būdu (imigrantų kranelio užsukti nereikėtų – ELTA). Matant mūsų demografiją. Tik žinoma, reikia pirmiausia žiūrėti, kad atvyktų darbinga jėga ir tokių profesijų, specialybių, kurių mums labiausiai trūksta“, – tvirtino jis.

R. Rudzkis taip pat abejoja, kad didelis skaičius baltarusių gali turėti didelių problemų šalies saugumui, nes, jo teigimu, tai yra pagal mentalitetą artimi lietuviams žmonės. Jis aiškino, kad problemos dėl imigrantų kyla tose šalyse, kur dominuoja atvykėliai iš islamiškų šalių.

Turi dirbti saugumas, kad matytų, kur atvažiuoja žmogeliukas, bet nedarykime baubo iš kiekvieno atvažiuojančio iš Baltarusijos.

„Pagalvokime blaiviai, atvažiuoja baltarusis dirbti statybose, kokios čia problemos saugumui? Turi dirbti saugumas, kad matytų, kur atvažiuoja žmogeliukas, bet nedarykime baubo iš kiekvieno atvažiuojančio iš Baltarusijos“, – sakė Vilniaus universiteto (VU) profesorius.

„Pas mus plūsta mums pagal mentalitetą, istorinę patirtį, gan artimi žmonės. Genetiškai baltarusiai lietuviams yra artimesni negu latviai, kas man buvo netikėta. (...) Visi mes buvome Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Ir tas mąstymas baltarusių ir ukrainiečių mažai skiriasi. O kai atplūsta musulmonai, islamistai, kaip matome Švedijoje ir Prancūzijoje, ten tada tikrai kyla problemos“, – pabrėžė jis.

Ekonomistas pažymėjo, kad didelis ukrainiečių migrantų srautas Lietuvoje taip pat padeda politikams kalbant su Europos Sąjungos (ES) vadovybe dėl papildomo migrantų skaičiaus perkėlimo į mūsų šalį. Anot jo, mes procentaliai priimame daugiau migrantų ir ukrainiečiai bei baltarusiai yra Lietuvos stiprioji pusė.

„Srautas ukrainiečių migrantų mums kažkiek padeda apsisaugoti nuo nepageidaujamų migrantų, nes Europos Sąjungos viršūnėse vis labiau stiprėja spaudimas, kad reikia migrantus priverstinai skirstyti, kad ne vien Italija turi priimti atplaukusius, bet juos skirstyti po visą ES“, – tikino R. Rudzkis.

„O tai, kad mes jau priimame ukrainiečius, mums suteikia argumentą, kad procentais skaičiuojant mes gal dar daugiau migrantų priimame. Tai, kad pas mus yra srautas ukrainiečių ir baltarusių, čia mūsų stiprioji pusė. Jeigu tuo nebūtų, dabar tikrai, matyt, ekonomika kristų“, – dėstė jis.

Kaip skelbia Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius šiemet pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą. Pernai tai buvo daugiausia Ukrainos karo pabėgėliai ir režimo persekiojami Baltarusijos piliečiai. Skaičiuojama, kad iš viso šalyje gyvena 86 tūkst. ukrainiečių, 62 tūkst. baltarusių.

Ministerijos duomenimis, pernai į Lietuvą dirbti atvyko 50 tūkst. užsieniečių, kurių pagrindinės kilmės šalys – Baltarusija, Uzbekistanas, Ukraina, Kirgizija, taip pat auga užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano skaičiai.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, sparčiai augant teisėtai dirbti atvykstančių užsieniečių srautui, darosi vis sunkiau užtikrinti kontrolę ir integracijos procesus. Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas (VSD) atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu išryškėjo neraminanti tendencija – imigrantai gali būti išnaudojami priešiškų šalių žvalgybos tarnybų veikimui.

Šiemet priimta 16 tūkst. sprendimų dėl grėsmių nacionaliniam saugumui uždrausti į Lietuvą atvykti užsienio piliečiams. Dėl tos pačios priežasties 411 Baltarusijos piliečių šiemet buvo panaikinti laikini leidimai gyventi, o 562 baltarusiams juos atsisakyta išduoti. VSAT dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui šiemet neįleido 527 Rusijos piliečių ir 603 Baltarusijos piliečių. Pasak A. Bilotaitės, tai rodo, kad anksčiau priimtos ribojamosios priemonės veikia.

– Ar iš tikrųjų yra tokia situacija, kad užsieniečiai Lietuvoje gyventi nori, bet kalbos mokosi nenoriai?

– Yra visaip. Ir Lietuvoje yra visokių žmonių, ir tie, kurie atvyksta yra įvairūs. Vieni ruošiasi čia gyventi ir nori integruotis į visuomenę, kiti nori čia pralaukti tuos baisiuosius laikus ir grįžti namo. Tai pirmieji labiau suinteresuoti mokytis lietuvių kalbos, o antrieji nesieja savęs su Lietuva, Lietuvos visuomene ir nežada į ją įsilieti.

– Tie, kurie nori čia gyventi, ar jie aktyviai mokosi lietuvių kalbos? Apie kokius skaičius galime kalbėti, ar tai yra šimtai, o galbūt tūkstančiai žmonių? Kokių tautybių tai žmonės? Ar būtent ukrainiečiai sudaro didžiausią diasporos dalį dabar Lietuvoje?

– Šiuo metu, Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, maždaug 50 proc. tų naujųjų imigrantų yra ukrainiečiai. Bet labai sparčiai auga ir kitų šalių imigrantai. Vidurio Azijos šalių gyventojai, kur dabar irgi darosi neramu, keliasi čia. Jie ieško, kur galėtų mokytis. Noro yra daug. Ypač aktyvūs yra jauni žmonės, kurie nori sieti savo gyvenimą su Lietuva ar Europos Sąjunga ir čia mokytis. Tam, kad įstotų į universitetus, reikia mokėti lietuvių kalbą tam tikru lygiu. Ir tada šitie žmonės tikriausiai yra labiausiai motyvuoti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Na, jeigu reikėtų dirbti, įsidarbinti, žinom, kad ukrainiečiams galiojo palengvinimai – net ir neišmokus kalbos galima dirbti. Ir tai sakau todėl, kad kai kurie gyventojai, atvykę į degalinę, kavinę, viešbutį susiduria su tuo, kai ukrainietis sako „aš nekalbu lietuviškai, kalbėkit su manim rusiškai“.

– Tvarka yra tokia, kad jeigu tu dirbi aptarnavimo srityje, bendrauji tiesiogiai su klientu, tu turi mokėti lietuvių kalbą A2 lygiu bent jau. Tai yra maždaug 800 lietuvių kalbos žodžių ir pagrindinių frazių. Niekas nesitiki, kad tas žmogus laisvai kalbės lietuviškai ir mes negalėsim atskirti, kad tai yra ne gimtakalbis lietuvių kalbos vartotojas. Jeigu žmogus dirba kažkur gamyboje, kažkur, kur nėra tiesioginio kontakto su klientais, tas lietuvių kalbos reikalavimas netaikomas. Ukrainiečiams buvo padaryta nuolaida, kad jie turėtų dvejų metų laikotarpį tam norimam lietuvių kalbos lygiui pasiekti. Na, yra visaip, vieni siekė, kiti gal kitaip planuoja savo ateitį ir to nenori. Dar labai daug priklauso nuo kalbinės aplinkos. Jeigu mes esame Vilniuje, kur tų tautų atstovų yra pačių įvairiausių ir kalbinis peizažas labai margas, tai tikrai lengviau žmonės ima kalbėti rusiškai negu skatina tą kitakalbį prabilti lietuviškai. Aišku, būna ir atvirkščiai. Jeigu kalbam apie tas vietas, kur didžioji dalis yra lietuviai, ypač jaunesnioji karta, kuri nemoka rusiškai, tai akivaizdu, kad atsidūręs tokioje aplinkoje tu nori nenori išmoksti lietuviškai ir tą padarai labai natūraliai. Tiesiog aplinka išmoko.

– Kiek žinau, patiems ukrainiečiams yra tikrai lengviau išmokti lietuvių kalbą, bet kaip lengvai tai pavyksta padaryti kitiems, pavyzdžiui, Vidurio Azijos šalių gyventojams?

– Žinot, čia jau prasideda kalbotyros mokslas ir fonetika. Vidurio Azijos šalių gyventojų pačios kalbos, pati jų sistema labai skiriasi nuo lietuvių kalbos ir jiems labai daug reikia mokytis, kad tinkamai ištartų garsus. Jų intonacijos visai kitos. Jiems yra sunkiau. Jie išmoksta, bet kalba su didesniu, labiau pastebimu akcentu. Bet norint tikrai galima išmokti ir yra puikių pavyzdžių. Turim net vieną japoną, kuris gyveno sau ramiai Tokijuje ir sugalvojo, kad jam labai gražiai skamba lietuvių liaudies dainos. Pradėjo jų klausytis, pradėjo mokytis lietuvių kalbos, atvažiavo ne kur kitur, bet į Tauragę, kad jau ta lietuvių kalba būtų pati tikriausia. Ir Tauragėje bendraudamas išmoko lietuvių kalbą tiek, kad dabar puikiai vartoja visus sudėtingiausius sakinius, sudėtingiausias sintaksines konstrukcijas. Bet ką mes vis tiek jaučiam tai ta japoniška kalbėjimo ritmika. Na, ją labai sunku išmokti, bet tai netrukdo susišnekėti. Juo labiau, man atrodo, lietuviai yra tiek tolerantiški, kad kai tu su lietuviu kalbi lietuviškai, dažniausiai jis tai įvertina kaip tokį komplimentą ir džiaugiasi, kad su juo kalbama lietuviškai ir nesikabinėja prie kokių nors kirčiavimo ar dar kokių sintaksės dalykų.

– Yra sakoma, kad jeigu kalbi užsienio kalba, tai kalbi į žmogaus protą, o jeigu kalbi jo gimtąja kalba, tai kalbi į jo širdį. Tai turbūt lietuviai taip pat nori, kad būtų bent jau bandoma kalbėti jų kalba, nes širdis į širdį. Ir aš žinau, kad gruodžio 12 d. jūs bandysite rasti receptą, kaip integruoti tuos žmones į mūsų aplinką, valstybę, dalinsitės patirtimis, kaip sekasi. Kokį jūs receptą siūlysite?

– Pirmiausia tai priklauso nuo visuomenės. Kad visuomenė aiškiai pasakytų, na, žinot, jeigu jūs atvažiavot pas mus, į mūsų namus, prašom būti ne tik svečiais, bet tapti tų namų gyventojais.

„Nuo naujų metų, (...) pagal Valstybės saugumo departamento rekomendacijas kai kuriose šalyse planuojame naikinti išorės paslaugų teikėjo centrus“, – pirmadienį Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Bilotaitė, konkrečiai nenurodydama, kuriose šalyse biurai bus uždaryti.

„Taip pat rengsime Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kitus teisės aktus, griežtindami reikalavimus įmonėms, kurios kviečiasi užsieniečius ir tuo pačiu stiprinsime užsieniečių darbdavių veiklos kontrolę, (...) griežtinsime užsieniečių įdarbinimo sąlygas, siūlysime leisti dirbti tik leidimą turintiems užsieniečiams ir stiprinsime užsieniečių buvimo ir gyvenimo kontrolę Lietuvoje“, – įstatymines iniciatyvas įvardijo ji.

Pasak ministrės, taip pat ketinama apmokestinti ir tarpininkavimo raštus toms įmonėms, kurios kviečia užsieniečius atvykti į Lietuvą dirbti.

A. Bilotaitė pažymėjo, kad pastaruoju metu stebimi atvejai, kai ne tik į šalį atvykstantys užsieniečiai, bet ir darbo jėgą atsivežantys verslai piktnaudžiauja įstatymine sistema. Todėl, tęsė ji, svarbu, kad į procesus įsijungtų ir kitos institucijos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) vertintų galimas grėsmes, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) analizuotų integracinius procesus, o Užsienio reikalų ministerija (URM) nurodytų, su kuriomis užsienio valstybėmis reikėtų bendradarbiauti, o su kuriomis – ne.

„Stebima, kad kuriasi daug naujų įmonių, kurios ne įdarbina, bet, sakyčiau, pernuomoja užsieniečius kitoms įmonėms. (...) Turint tokią situaciją, labai svarbu ne tik įvardinti situaciją, bet ir pateikti konkrečius siūlymus“, – kalbėjo ministrė.

Būtina nauja, laikmečio grėsmes atitinkanti, adaptuota migracijos politikos strategija.

Be to, politikė pažymėjo, kad nauji geopolitiniai iššūkiai ragina persvarstyti šalies migracijos politikos strategiją.

„Būtina nauja, laikmečio grėsmes atitinkanti, adaptuota migracijos politikos strategija. Imuosi iniciatyvos, kad atsirastų tarpinstitucinė darbo grupė, kuri tokią migracijos politikos strategiją parengtų“, – teigė ji.

L. Kasčiūnas ir P. Saudargas siūlo riboti išorės paslaugų teikėjų steigimą, numatyti aiškesnę tvarką užsieniečius įdarbinantiems verslams

Griežtesnes taisykles numatančius įstatymo projektus, suderintus su VRM, Seime ketina registruoti konservatoriai L. Kasčiūnas ir P. Saudargas. Pasak parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko, migracija negali remtis „atvirų durų“ politika, todėl svarbu į nerimą keliančias tendencijas reaguoti laiku.

„Atvirų durų politika neturi virsti procesu, kuris tampa negrįžtamas – kalbu apie kai kuria Vakarų sąjungininkes ir dabartines vidines situacijas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Jeigu pasiduotume tik verslo logikai ir įsivaizduotume, kad atsiveši čia pigios darbo jėgos, kad ir kvalifikuotos darbo jėgos, ir taip palaikysime ekonomiką – (toks požiūris – ELTA) yra vienpusis ir rizikingas“, – pabrėžė jis.

Todėl kartu su partijos kolega parlamentaras ketina registruoti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas. Vienas iš projekto punktų – prievolė prieš steigiant išorės paslaugų teikėjo biurą konsultuotis su VSD, pasieniečiais bei policija.

„Mes įvedam konsultacinį mechanizmą su visomis esminėmis institucijomis“, – aiškino L. Kasčiūnas.

Po penkerių metų norint prasitęsti laikino gyventojo statusą, turės laikyti valstybinės kalbos egzaminą.

Taip pat siūloma, kad užsieniečiams, pragyvenusiems Lietuvoje bent 5 metus, reikėtų įvesti privalomą valstybinės kalbos egzaminą – nepaisant to, ar norima įgyti nuolatinį, ar prasitęsti laikiną leidimą gyventi šalyje.

„Po penkerių metų norint prasitęsti laikino gyventojo statusą, turės laikyti valstybinės kalbos egzaminą“, – dėstė jis.

Tuo metu P. Saudargas pristatė ribojimus, susijusius su verslo veikla. Pasak parlamentaro, siekiant išvengti piktnaudžiavimo sistema, teisės aktų pakeitimai numatytų, kad užsieniečiai darbovietėje, dėl kurios ir gavo leidimą gyventi šalyje, turėtų išdirbti bent pusmetį.

„Jeigu jau atvykai į vieną įmonę dirbti, tai turi 6 mėnesius ten ir dirbti, negali kaitalioti (darbo vietos – ELTA). Antras aspektas susijęs su atostogomis – yra piktnaudžiaujama neapmokamomis atostogomis, (...) ir tas užsienietis išvyksta dirbti į dar kitą šalį“, – atvejus pristatė P. Saudargas.

Be to, įmonėms būtų nustatomi ir kokybės kriterijai.

„Įmonės galėtų užsiimti šia (užsieniečių įdarbinimo – ELTA) veikla, jeigu turi 12 mėnesių patirtį šioje srityje ir ne mažiau 50 proc. pajamų gauna būtent iš laikino įdarbinimo“, – pasakojo konservatorius.

ELTA primena, kad nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojo užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, palengvinusios trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūras.

Pagal naująją tvarką užsienietį pakvietusiam verslui užtenka informuoti Užimtumo tarnybą tik apie darbuotojo kvalifikaciją arba darbo patirtį. Taip pat aukštos kvalifikacijos kandidatams nebereikia atlikti darbo rinkos testo.

Nuo metų pradžios sutrumpintas ir leidimų laikinai gyventi išdavimo nekvalifikuotiems darbuotojams terminas (nuo 4 iki 3 mėnesių), aukštos kvalifikacijos darbuotojams – iki mėnesio. Be to, leidimą gyventi tokie užsieniečiai gali gauti dar būdamas užsienyje – dokumentus tvarkant per išorės paslaugų teikėją.

Migracijos departamento duomenimis, tokius prašymus galima pateikti 34 skirtingose užsienio valstybėse, kuriose veikia tokias paslaugas teikiantys „VFS Global“ biurai.

Taip pat liepos mėnesio nebeliko dėl darbo išduodamų nacionalinių vizų, paprasčiau likti Lietuvoje gali ir čia studijavę užsieniečiai, jiems naikinamas darbo laiko apribojimas.

Vasaros pabaigoje viešojoje erdvėje kilo diskusijos dėl ketinimų atidaryti išorės paslaugų teikėjo biurą Nigerijoje. Dalis parlamentarų ėmė nerimauti dėl galimų saugumo rizikų – atidarius biurą į Lietuvą būtų kviečiami darbuotojai iš šalies, į kurią URM rekomenduoja nevykti. Visgi, atsižvelgus į suinteresuotų institucijų poreikius, finansines ir technines galimybes, vėliau pranešta, kad Nigerijoje biuras nebus atidarinėjamas.

Ji kartu su kitais politikais pristatė naujus migracijos ribojimus.

„Augantis srautas kelia grėsmę, nes darosi akivaizdu, kad sunkiau užtikrinti kontrolę ir pačius integracijos procesus. Taip pat Valstybės saugumo departamentas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu išryškėjo nerimą kelianti tendencija, kai imigrantai tampa priedanga priešiškų valstybių žvalgybų tarnybų veikimui“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė Agnė Bilotaitė.

Jos teigimu, šiemet į Lietuvą atvyko dirbti 50 tūkst. užsieniečių. Tai daugiausia Baltarusijos, Uzbekistano, Ukrainos, Kirgizijos piliečiai. Taip pat daugėja užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano.

„Šiemet priimta 16 tūkst. sprendimų uždrausti atvykti užsienio piliečiams į Lietuvą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui“, – pranešė vidaus reikalų ministrė.

Anot jos, dėl tos pačios priežasties 411 Baltarusijos piliečių panaikinti leidimai gyventi Lietuvoje, 562 atsisakyta išduoti laikinus leidimus gyventi.

A. Bilotaitės teigimu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui šiemet neįleido 527 Rusijos piliečių ir 600 Baltarusijos piliečių.

„Tai rodo, kad mūsų anksčiau priimti sprendimai, ribojančios priemonės tikrai duoda rezultatų“, – sakė ministrė.

Ji atkreipė dėmesį, kad pirmą kartą iš viso Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius perkopė 200 tūkst., iš jų 62 tūkst. yra Baltarusijos piliečiai. Vien šiemet jų padaugėjo 14 tūkstančių.

Uždarys vizų išdavimo centrus

Pasak A. Bilotaitės, dabartiniai teisės aktai leidžia darbdaviams piktnaudžiauti užsieniečių įdarbinimu.

„Stebima, kad kuriasi daug naujų įmonių, kurios neįdarbina, bet, sakyčiau, pernuomoja užsieniečius kitoms įmonėms“, – tvirtino vidaus reikalų ministrė.

Ji pranešė inicijuosianti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri parengtų naują laikmečio grėsmes atitinkančią migracijos politikos strategiją.

Be to, nuo Naujųjų metų planuojama kai kuriose šalyse atsisakyti išorės paslaugų teikėjų centrų, tai yra vietų, kur užsieniečiai gali teikti prašymus dėl nacionalinių vizų ir leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Šiuo metu jų yra 34.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad sprendžiant, kuriose valstybėse uždaryti šiuos centrus, bus vertinami ne tik darbo rinkos poreikiai, bet ir grėsmė nacionaliniam saugumui, kultūrinis artumas.

„Nori nenori politkorektiškumą reikia truputėlį stumti į šoną ir realiai kalbėti apie tas šalis, iš kur atvykstanti darbo jėga būtų ne tik darbo jėga, bet ir besintegruojanti bendruomenė į mūsų valstybės gyvenimą“, – teigė parlamentaras.

NSGK vadovas siūlo, kad prieš užsienyje steigiant išorės paslaugų teikėjo padalinius būtų klausiama Valstybės saugumo departamento pozicijos.

Pasak vidaus reikalų ministrės, ministerija siūlys griežtinti užsieniečių įdarbinimą, jų darbdavių veiklos ir pačių užsieniečių buvimo Lietuvoje kontrolę, apmokestinti tarpininkavimo raštus įmonėms, kurios kviečia užsieniečius dirbti.

Reikalaus mokytis kalbos

Seimo nariai L. Kasčiūnas ir Paulius Saudargas parengė įstatymo pataisas, numatančias, kad penkerius metus Lietuvoje pragyvenusiam užsieniečiui ir norinčiam pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, toks dokumentas būtų išduodamas, tik jeigu asmuo pateiktų valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Parlamentarų teigimu, praktika rodo, kad asmenys linkę neterminuotai tęsti leidimą laikinai gyventi, todėl jiems netaikomi valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų patikrinimo reikalavimai, kurie atsiranda kreipiantis dėl leidimo nuolat gyventi. Anot jų, tai kelia riziką formuotis užsieniečių diasporoms.

„Yra bandymas apeiti integracijos mechanizmą. (...) Labai aiškus kelias būtent tam, kad nesiformuotų uždaros diasporos, kurios čia kurtų paralelines visuomenes, bendruomenes, kurios integruotųsi į valstybės gyvenimą per valstybinės kalbos mokėjimą“, – aiškino NSGK pirmininkas.

Seimo nariai taip pat siūlys priimti pataisą, kad sustabdžius leidimą gyventi Lietuvoje ar jį atėmus, užsienietis privalės iškart išvykti iš šalies.

P. Saudargo teigimu, jei toks asmuo skųstųsi teismams, jų sprendimų jis laukti Lietuvoje jau nebegalėtų.

Taip pat siūloma sugriežtinti darbdavio atsakomybę įdarbinant užsieniečius. Pataisomis norima nustatyti, kad darbo pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas arba atsisakoma išduoti naują, jeigu pas darbdavį ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors vienam įdarbintam užsieniečiui.

Be to, siūloma nustatyti, kad į Lietuvą atvykęs užsienietis pakeisti darbdavį galėtų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo leidimo laikinai gyventi gavimo dienos.

Pagal dabartinį reglamentavimą darbdaviai įsipareigoja įdarbinti užsienietį šešiems mėnesiams, tačiau praktika rodo, kad jau po mėnesio ar kelių užsieniečiai prašo Migracijos departamento leisti pakeisti darbdavį, teigia pataisų autoriai.

Seimo nariai taip pat siūlo riboti laikinų leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo skaičių lietuvių kilmės asmenims arba užsieniečiams, turintiems teisę atkurti Lietuvos pilietybę. Pagal projektą, jiems laikinas leidimas būtų išduodamas vieną kartą.

Tokie asmenys, Lietuvoje pragyvenę penkerius metus, turėtų pramokti lietuvių kalbos, išlaikyti Konstitucijos pagrindų įstatymą egzaminą ir galėtų gauti nuolatinį leidimą gyventi šalyje.

Grįš prie ribojimų baltarusiams

NSGK vadovas taip pat patvirtino, kad bus svarstoma grįžti prie ribojimų Baltarusijos piliečiams sugriežtinimo.

„Grįžtame prie Baltarusijos ribojimo priemonių. Kitą savaitę pas ministrę rinksimės ir tarsimės dėl konkrečių formuluočių, dėl galimų ribojimo priemonių išplėtimo Baltarusijos piliečiams“, – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė teigė, kad ministerija niekada neatsisakė pozicijos, jog baltarusiams turi būti taikomi analogiški ribojimai kaip rusams, bet parlamentui tokį siūlymą atmetus dabar prie jo galima grįžti, nes pasikeitė kontekstas.

„Mes nuosekliai kaip ministerija pasisakėme dėl šitų priemonių ir mes savo pozicijos nebuvome pakeitę, tos diskusijos tęsiasi“, – sakė ministrė.

„Ypač po to, kai Valstybės saugumo departamentas viešai išsakė savo argumentus visuomenei, įvardydamas realias grėsmes, manau, kad reikia grįžti prie šių diskusijų ir kalbėtis su Seimo nariais, nes yra naujas kontekstas ir naujos aplinkybės, kuriuos reikia įvertinti“, – pridūrė ji.

Seimas yra priėmęs įstatymą dėl ribojamų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems ribojimų įvesta mažiau.

Rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, tačiau Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi šalyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda laikėsi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, tačiau Seimas atmetė tokį jo veto dėl laisvesnių sąlygų baltarusiams.

Auga antrinė migracija

Kalbėdama apie neteisėtą migraciją A. Bilotaitė teigė, kad ji suvaldyta ir atremta, tačiau privalu išlikti budriems.

Jos duomenimis, šiemet priimta daugiau nei 500 prieglobsčio prašymų, pusė jų – iš Baltarusijos piliečių.

„Matome, kad auga ir antrinė migracija. Šiemet sulaikyta virš 1 tūkst. migrantų, atvykusių iš Latvijos pusės“, – teigė ministrė.

Šiemet Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 2505 neteisėtiems migrantams.

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista daugiau kaip 21,8 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, dėl jo Vakarai kaltina Minsko režimą.

Tuomet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Praėjusį mėnesį federalinė policija užfiksavo 21 366 neteisėtai į šalį atvykusius pabėgėlius – maždaug dvigubai daugiau nei liepą, kai jų buvo 10 714.

Tai buvo didžiausias mėnesinis rodiklis nuo 2016 metų vasario, kai buvo užregistruota 25 650 žmonių. Tais metais, pasibaigus Sirijos pilietinio karo sukeltai pabėgėlių krizei, į šalį be leidimo atvyko beveik 112 tūkst. asmenų.

Pastaraisiais mėnesiais Vokietijos vyriausybei formuojant naują migracijos politiką ši tema tapo vis prieštaringesnė.

Naujausi skaičiai buvo paskelbti kitą dieną po to, kai trijų šalies valdančiosios koalicijos partijų lyderiai susitiko Berlyne aptarti šio klausimu.

Pagaliau privalome deportuoti tuos, kurie neturi teisės likti Vokietijoje.

„Pagaliau privalome deportuoti tuos, kurie neturi teisės likti Vokietijoje“, – prieš susitikimą žurnalui „Der Spiegel“ sakė kancleris Olafas Scholzas.

O. Scholzo teigimu, norint apriboti nelegalią migraciją, reikia „viso pluošto priemonių“, įskaitant geresnę Europos Sąjungos išorės sienų apsaugą ir griežtesnę Vokietijos sienų su kaimyninėmis ES šalimis kontrolę.

Tačiau Vokietija turi ir toliau priimti pabėgėlius, kurie turi teisę į prieglobstį dėl politinio persekiojimo ar kitų teisėtų priežasčių, sakė O. Scholzas, taip pat turi pritraukti daugiau imigrantų, turinčių reikiamų įgūdžių.

Apie tai plačiau papasakojo Tarptautinės migracijos organizacijos biuro Lietuvoje vadovas Eitvydas Bingelis.

– Su kurių šalių migrantais daugiausiai kontakto turėjo lietuviai? Kaip juos vertina?

– Atkreipsiu dėmesį, kad paskutiniai du metai Lietuvoje buvo labai neeiliniai imigracijos srityje. Per paskutinius metus užsieniečių skaičius Lietuvoje gerokai išaugo – nuo 2 proc. populiacijos iki 6 proc. Lietuviai susidūrė su užsieniečiais daug daugiau. Iš apklausos matome, kad aštuoni iš dešimties vienaip ar kitaip susidūrė su imigrantais. Daugiausiai žmonės susidūrė su ukrainiečiais, tada su imigrantais iš Artimųjų Rytų bei Baltarusijos piliečiais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas lėmė, kad daugiausiai buvo susidurta su ukrainiečiais?

– Galima išskirti daug priežasčių. Daug lietuvių priiminėjo ukrainiečius savo namuose, padėjo jiems tvarkyti dokumentus, padėjo integruotis bei susirasti darbus. Lietuviai padėjo ukrainiečiams įsikurti Lietuvoje.

– Kaip tautiečiai vertina ukrainiečius? Ar neapkarto ta patirtis?

– Matome, kad absoliuti dauguma vertina palankiai. Bendra nuostata yra, kad lietuviai ukrainiečius priima labai šiltai. Taip pat lietuvių supratimu, ukrainiečiai yra tikrai darbštūs. Jie rodo pastangas išmokti kalbos, kultūros. Lietuviai tai labai vertina. Ukrainiečiai yra pavyzdys, kaip užsieniečiai turėtų integruotis Lietuvoje.

– Kokios integravimo mūsų šalyje priemonės dažniausios mūsų šalyje?

– Lietuviams labai svarbu, kad užsieniečiai turėtų darbą. Vertinama, kad žmogus užsidirbtų sau pajamas. Kita dalis – kalba, kad žmonės galėtų susikalbėti. Tai toks paprastas, bazinis dalykas. Lietuviai palaiko, kad ukrainiečiai mokytųsi kartu su lietuviais mokyklose, kad mokytųsi pagal bendras ugdymo programas.

– Kiek mūsų tautiečių teigia, kad pasibaigus karui norėtų, kad ukrainiečiai ir toliau liktų Lietuvoje?

Lietuviai mato, kaip ukrainiečiai stengiasi įsilieti į visuomenę.

– Bent pusė gyventojų matytų ukrainiečius kaip tuos žmones, kurie galėtų likti Lietuvoje, dirbti ir prisidėti prie mūsų šalies gyvenimo.

– Kas lemia tokį požiūrį?

– Galima žiūrėti iš įvairių perspektyvų. Iš tyrimo matome, kad tie žmonės, kurie dažniausiai susiduria su ukrainiečiais, kurie juos mato kasdienybėje, yra dažniausiai iš didžiųjų miestų. Lietuviai mato, kaip ukrainiečiai stengiasi įsilieti į visuomenę.

– Kokių tautų migrantus Lietuvoje yra vertinami neigiamai? Kokios to priežastys?

– Tai yra darbo migrantai, atvykstantys iš Artimųjų Rytų bei Baltarusijos. Sąsajų ir priežasčių gali būti įvairių. Nelabai norėčiau spekuliuoti. Pagal tyrimą matome, kad lietuviai susiduria mažiau su šiomis grupėmis. Tai tikėtina, kad kai susiduria mažiau, tai ir nuostatos yra šiek tiek kitokios.