Pasidalinti prisiminimais ir pagerbti menininko atminimą atvyko jo artimieji ir draugai.

Tapytojas Juozas Vosylius trumpai pristatė V.Pinkevičiaus kūrybą, prisiminė senus laikus.

„Reikia labai pasidžiaugti, kad turėjome tokį draugą, kuris rodė gyvenimo pavyzdį dailininkams. Kaip Birutė sakė, jo gyvenimas buvo monolitas. 1968 m. įstojo į pirmą kursą ir iki pat „išskridimo pas kosmonautus” jis tapė. 44 metai buvo nepertraukiamas ir stebėtinas jo gyvenimas. Vido piešimas būdavo su kruopštumu. Matėsi, kad jis “iššoko” į savo dvasią. Galima drąsiai sakyti, kad jis neįsivaizdavo kitokio buvimo, kitokios misijos. Tas beprotiškas kruopštumas stebino tuo, kad kiekvienas jo darbas būdavo net tirštas nuo emocijų, kompozicijų, minčių”, – kalbėjo J.Vosylius.

Tapytojas taip pat prisiminė procesą, kaip V.Pinkevičiaus darbai tapdavo šedevrais.

„Pasidėdavo didžiulę drobę ir pradėdavo joje mažyčiais potėpiais auginti iki kol užaugdavo sluoksnis. Institute jis labai neturtingai gyveno, bet turėjo dvasinės jėgos ir valios. Buvo atvejis, kai Vidas, prisikrovęs popieriaus ir guašo, dvi savaites gyveno duona ir vandeniu. Visą tą laiką tapė. Turėjo kažkokį dvasinį užtaisą, kaip tikras žemaitis. Esu tikras, kad jis nė vieną sekundę nesuabejojo savo darbu, savo misijos reikalingumu”, – mintimis dalijosi J.Vosylius.

Sveikinimo žodžius tarė ir kiti jo draugai. Kai kurie pasakojo, kad veikiausiai nėra nei vieno draugo, kuris neturėtų V.Pinkevičiaus darbo. Pasak jo bičiulio Petro Šmito, visų dailininko darbų nelabai įmanoma ir suskaičiuoti.

Po išsakytų žodžių buvo rodomas kelių minučių vaizdo įrašas apie iškeliavusį dailininką. Jame ir jis pats išsakė kelias mintis.

„Šitoje studijoje esu jau 8 su puse metų, persikėliau iš kitos vietos, kurioje gyvenau apie 30 metų. Čia vyksta mano pagrindinis darbas, šiame kambaryje daugiausia piešiu”, – pristatė savo dirbtuves dailininkas.

V.Pinkevičius į amžinybę iškeliavo 2012 m. balandžio 12 d.

Jo tapybos darbų paroda I.Kanto bibliotekos Meno skyriuje veiks iki gegužės 7 d.

Per 45 kūrybos metus J.Vosylius freskos ir sgrafito technikomis sukūrė daugiau nei 20 monumentalių kompozicijų visuomeniniuose interjeruose Klaipėdoje, Palangoje, Šventojoje, Juknaičiuose, Plateliuose, Vėžaičiuose, Pagėgiuose, Rietave ir kitur. Dailininkas yra vienas iš nedaugelio sakralinės monumentaliosios dailės kūrėjų Vakarų Lietuvoje. Jo freskų rasime Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės, Šventosios Švenčiausios Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės, Pagėgių Švento Kryžiaus bažnyčiose ir kitose šventovėse.

Jubiliejinėje dailininko parodoje P.Domšaičio galerijoje bus eksponuojami Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai dailininko nutapytų Kryžiaus kelio stočių piešiniai, taip pat freskos Šventosios Švenčiausios Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės bažnyčioje parengiamojo piešinio fragmentas. Svarbią J.Vosyliaus kūrybos dalį sudaro molbertinė tapyba. Parodoje „Abipus realybės“ bus pristatyti etapiniai, įvairiais kūrybos laikotarpiais nuo 1974 iki 2019 m. jo nutapyti paveikslai – kompozicijos, peizažai, portretai.

Paroda veiks iki balandžio 19 d.

Parodoje eksponuojami 22 J.Vosyliaus aliejiniai paveikslai, sukurti 2001–2018 m. Autorius pats rūpestingai atrinko darbus parodai, kurią galima pavadinti tikra 17-os kūrybos metų retrospektyva. Parodoje eksponuojamos net aštuonios kompozicijos iš ciklo „Regėjimai“, kurio pagrindiniu veikėju tapo dirbtuvėje ant kėdės atkaltės kabanti dažais ištepta liemenė. Užteko netikėto apšvietimo ir greito žvilgsnio, kad realybė persimainytų į vizionierišką, lyg žmogaus, lyg daikto pavidalą. Dar vienas intriguojantis J.Vosyliaus paveikslų ypatumas yra jų rėmai, beveik visada išmarginti ornamentais. Stilizuotas rėmų ornamentavimas suteikia smagaus nostalgiško atspalvio. Parodos ekspoziciją užbaigiantis ne mažiau šmaikštus „Autoportretas“ (2015) pasufleravo susitikimo metu vyksiančių kūrybinių dirbtuvių temą. Edukaciniai užsiėmimai Miniatiūrų muziejuje rengiami keturis kartus per savaitę nuo liepos pradžios iki rugpjūčio 24 d.

„Miesto dėmesys dailininkams ir dailininkų dėmesys miestui - tokia manau šio sėkmingo plenero pagrindinė idėja. Klaipėda su savo virsmais, istorijos turtu yra verta daugybės drobių ir dar daugiau tokių plenerų. Čia tiršta emocijų ir istorijos, čia dera nuostabi architektūra ir laisvė, kurios dermę sunku kur kitur atrasti“, - sakė dailininkas, plenero dalyvis Juozas Vosylius.

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus organizuotame projekto „Klaipėdos miesto ir jūrinis peizažas mene“ plenere dalyvavo Klaipėdos miesto dailininkai ir svečiai iš kitų Lietuvos miestų: klaipėdiečiai dailininkai Simas Žaltauskas, Aurimas Eidukaitis, Algirdas Vadoklis, Dalia Skridailaitė, Rytis Martinionis, Juozas Vosylius, Petras Lukošius, Romas Klimavičius, vilniečiai  Arvydas Kašauskas, Viktoras Binkis, Mykolė Ganusauskaitė Jencienė ir kaunietis Šarūnas Šarkauskas.

Klaipėda - unikalus miestas su išskirtine miesto istorija, architektūra ir  gamta. Pleneras vyko ypatingu metų laiku - pavasario ir vasaros sandūroje, kuomet ypač palankus metas dailininko vaizduotei, piešinio, spalvų ir pustonių pagalba  drobėje įamžinti Klaipėdos miesto grožį. Čia atsiskleidžia plenero intriga: susibūrę skirtingų Lietuvos miestų, skirtingų kartų tapytojai per savo kūrybos prizmę skirtingai žvelgė į Klaipėdos  urbanistinį peizažą, jūros, uosto vaizdus. Drobėse  Klaipėdos didybė ir kasdienybė susijungusios į   vieną  visumą,  leidžia žiūrovui iš naujo pažinti miestą.

Ši kilnojamoji paroda bus eksponuojama viešbučiuose, kitose parodinėse erdvėse Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose. Projektas tęsis iki metų pabaigos. Projektas parengtas taip, kad klaipėdiečiai galėtų iš arti susipažinti su dailininkų kūryba: išdidinti ant tentų (5x4 metrų) meno kūriniai, sukurti plenero metu, jaukiai įsikurs miesto erdvėse. Miestiečiai, miesto svečiai galės betarpiškai grožėtis dailininkų kūryba.

Paroda iki liepos 6 d. veiks „Klaipėdos galerijos“ filiale, mados ir verslo centre „Herkaus“ galerijoje, Herkaus Manto 22.

Penktadienį uostamiesčio Rūtų galerijoje atidaroma Juozo Vosyliaus personalinė tapybos darbų paroda „40“. Šis Klaipėdos dailininkas jau antrąją parodą paeiliui dedikuoja savo kūrybinėms dirbtuvėms, kuriose tapo jau keturis dešimtmečius. Kukliai nutylėdamas, jog ir pats ką tik peržengė dar vieną gyvenimo slenkstį. Pirmoji jo paroda „40“ neseniai surengta „Klaipėdos galerijoje“, antrojoje meno gerbėjų laukia dar nematyti, visai nauji dailininko kūriniai. J.Vosylius – žinomas tapytojas monumentalistas, sukūręs daugybę freskų, pastaraisiais dešimtmečiais pamėgęs ir molbertinę tapybą.

KUR? Rūtų galerijoje Klaipėdoje (Danės g. 9).

KADA? Vernisažas – kovo 20 d. 17.30 val.

KAINA? Nemokamai.

„Klaipėdos galerijos“ filiale (Herkaus Manto g. 22) šiandien 17 val. atidaroma klaipėdiečio tapytojo Juozo Vosyliaus paveikslų paroda „40“, veiksianti iki kovo 19-osios.

Jau 40 metų dailininką J.Vosylių sergsti ir jo kūrybos procesą stebi tos pačios kūrybinių dirbtuvių sienos. Norėdamas pagerbti šią erdvę, tapytojas monumentalistas ir sumanė šią savo tapybos parodą.

Joje bus galima susipažinti su dailininko darbais, geriausiai atspindinčiais skirtingus kūrybinius ciklus, tokius kaip „Gintaro rinkėjai“, „Rojaus sodai“, „Regėjimai“ bei kitus. Bus eksponuojamas ir dirbtuvės atsiradimą lėmusio žmogaus portretas bei šeši dar niekur autoriaus nerodyti nauji paveikslai.

1975-aisiais J.Vosylius įsikūrė uostamiesčio Bokštų gatvėje esančiose patalpose ir iki šiol ten intensyviai dirba. Ši 40 metų kūryba alsuojanti erdvė, kaip dailininko dirbtuvė, Klaipėdoje yra seniausia. Metaforas ir alegorijas mėgstančiam tapytojui šis skaičius kelia daug asociacijų.

„40 metų Mozė žydus vedžiojo po dykumą, 40 laipsnių turi degtinė, 40 metų žmogus jau būna nuėjęs didelę gyvenimo atkarpą – daug reikšmių galima atrasti šiame skaičiuje“, – pristatydamas naujausią parodą, pasakojo menininkas.

Aktyvūs parodų lankytojai turbūt pastebės, kad skirtingose Klaipėdos vietose jau kabo kelios J.Vosyliaus darbų parodos ir jų skaičius taip pat yra (arba greitai bus) „4“.

„Klaipėdos galerija“ džiaugiasi turėdama galimybę eksponuoti didžiausią iš jų“, – sakė jos direktorė Violeta Jusionienė.

Įgijęs freskos ir mozaikos specialybę Lietuvos dailės institute (dabar – Dailės akademija), J.Vosylius sukūrė įsimintinų darbų Klaipėdos viešosiose erdvėse: Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, Laikrodžių muziejaus kiemelyje, Klaipėdos universitete. Dabar dailininkas daugiausia tapo. Molbertinėje tapyboje, kaip ir freskoje, anot menotyrininkų, jis pasižymi polinkiu į monumentalumą, kuris puikiai dera su dvasingumu, sakralumu, amžinųjų žmogaus būties vertybių – gyvybės paslapties, motinystės, tiesos, gyvenimo prasmės – paieškomis ir atskleidimu.

„Vaikystėje ne kartą kritau iš medžio. Gal todėl ir tapau dailininku. Matot, kas atsitiko, – juokėsi žinomas klaipėdietis tapytojas monumentalistas Juozas Vosylius, uostamiesčio Rūtų galerijoje atidaręs savo molbertinės tapybos darbų parodą.

Tapybos miksas

„Ji apglėbia maždaug pastarąjį mano kūrybos dešimtmetį, – sakė dailininkas „Klaipėdai“. – Tai savotiškas ankstesnių ir naujų darbų miksas iš „Gintaro rinkėjų“, „Rojaus sodų“ tapybos ciklų – norėjau, kad būtų matyti braižo kaita, žanrų skirtingumas. Štai ir pora portretų, keletas peizažų, yra ir natiurmortų – galerijos parodinėje ekspozicijoje tilpo bene 14 paveikslų.“

Ir jie visi – poetiniai, filosofiniai, metaforiški, su smagia ironijos gaidele, kaip būdinga šiam savitam dailininkui. Paroda primena, kad tai vienas iš nedaugelio tapytojų, pamėgusių portreto žanrą ir tapančių žmones nuo pat kūrybinio kelio pradžios. Šiuosyk eksponuojami profesoriaus Vytauto Tetensko ir tapytojo Danieliaus Rusio portretai.

Nebe pirmą dešimtmetį tapomą „Gintaro rinkėjų“ ciklą tęsia plastiškos temos ir motyvų variacijos kompozicijose „Kalėdiniai gintaro rinkėjai“, „Vienas gintaro rinkėjas“, „Vargšai gintaro rinkėjai“, „Gintaro rinkėjo vakaras“. Paveikslas „Kažkas skrendantis“ pradėtas 2008-aisiais, o užbaigtas tik šiemet. „Ilgai tapau, daug taisau, neretai grįžtu prie ankstesnių darbų“, – prasitarė autorius, šįkart ne vieną savo kūrybos gerbėją maloniai nustebinęs diptiku „Krikštai ir debesys“.

Abu puikūs paveikslai nutapyti daugiau nei prieš dešimtmetį, bet iki šiol niekur nerodyti. Atgaiva akiai ir sielai – į juos žiūrint. „Madona. Motinystė“ – šiemetė drobė, „Medžiai su paukščių lizdais“, „Rausvas plaukimas“ datuoti 2012-aisiais. Jie ir „Vasaros mąstymas“ atkeliavo iš Botanikos sode praleisto laiko.

Stebėtinai lakios fantazijos

„Dailininkas nesirenka stiliaus – gal stilius jį pasirenka, – svarstė J.Vosylius, apžvelgdamas savo darbų parodą Rūtų galerijoje. – Ši kolekcija labai skirtinga – nuo spalvomis trykštančių peizažų, kurie nutapyti Botanikos sode, iki anksčiau sukurtų filosofinių, taip vadinamų fondinių darbų. Iš jos šiek tiek matyti, kaip keičiasi mano stilius, pasaulėjauta, kokie tapybos žanrai man artimi.“

„Juozą pažįstu seniai... Nuo Šventosios akių freskos iki eskizo ant nago – štai toks jo kūrybos diapazonas“, – šmaikštavo tapytojas marinistas Edvardas Malinauskas per vernisažą, įteikdamas J.Vosyliui tuščią drobę ir liepdamas ant jos tapyti vertikaliai – tarkim, gėlę, ne jūrą, kuri prašyte prašosi horizontalaus formato. Neva, kad jiedu iš bičiulių netaptų konkurentais.

„J.Vosylius yra grynas monumentalistas. Žavi jo stebėtinai laki fantazija. Sunku ją net suvokti, bet tai labai gražu. Sakyčiau, čia nėra gryno žanro, nors esama ir portretų, ir natiurmortų, ir peizažų... Bet autorius juos dar papildė, pridėdamas truputį literatūriškumo, truputį humoro, simbolikos... Taip natiurmortas įgavo peizažo savybių, o peizažas – natiurmorto... Ir jo portretuose – ne tik veidai... Yra apie ką pagalvoti į juos žiūrint... Juozas yra Juozas – nei pridėsi, nei atimsi. Tai viena iškiliausių Klaipėdos meno figūrų“, – apibendrino menotyrininkas Petras Šmitas.

Žmonių džiaugsmui

Akivaizdu, baigęs freskos studijas, J.Vosylius tapyboje išlaikė polinkį į monumentalumą, kuris jo kūryboje puikiai dera su dvasingumu, sakralumu, amžinųjų žmogaus būties vertybių – gyvybės paslapties, motinystės, tiesos, gyvenimo prasmės – paieškomis ir atskleidimu.

Savo tapybos darbais J.Vosylius išsiskiria ne tik uostamiestyje, bet ir visos Lietuvos kontekste.

Jis sukūrė kelias dešimtis sieninės tapybos kūrinių visuomeniniuose pastatuose. Ir vienas, ir su bendraautoriais yra ištapęs per dvi dešimtis milžiniškų freskų ir pano Klaipėdoje bei aplinkinėse vietovėse – Palangoje, Šventojoje, Juknaičiuose, Plateliuose, Vėžaičiuose, Pagėgiuose, Rietave, Tauragėje.

Deja, freskos žinomos mažiau nei molbertinė tapyba, daugelis jų negrįžtamai sunaikintos ir nuniokotos. Kitos J.Vosyliaus freskos puošia Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės, Pagėgių Švento Kryžiaus, Šventosios Švenčiausios Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčių altorius.

Dabar šioje kūrybos srityje – pauzė, naujų užsakymų neturi. Todėl ir leidžia laiką jei ne su savo studentais, tai dirbtuvėje prie molberto. Neslepia, kad sieninės tapybos ilgisi...
„Freska tapoma ne tik dabarčiai, bet ir ateities kartoms, – sakė jis. – Visada galvoju, kad kuriu ją amžiams, prisiimdamas didžiulę atsakomybę. Tačiau laikas ir istorijos vingiai įneša savų korektūrų... Gaila tų freskų, kurios sunyko, ir gera dėl tų, kurios išliko, puoselėjamos. Svajoju dar nutapyti ne vieną žmonių džiaugsmui.“

O J.Vosyliaus molbertinės tapybos paroda Klaipėdos Rūtų galerijoje veikia iki liepos 24 d. Irgi – žmonių džiaugsmui.

Vizitinė kortelė

J.Vosylius gimė 1950 m. Marijampolės rajone.

1968 m. baigė M.K.Čiurlionio meno mokyklą, 1968–1973 m. studijavo Lietuvos dailės institute (dabar – Dailės akademija), įgijo freskos ir mozaikos specialybę.

Nuo 1973 m. gyvena ir kuria Klaipėdoje, yra Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Dailės katedros docentas, šalies dailininkų grupės „Individualistai“ narys.

Profesinės veiklos sritys – monumentalioji ir molbertinė tapyba.

Parodose dalyvauja nuo 1973 m.

Nuo 1978 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Jo tapybos darbų yra įsigiję Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos dailės fondas, M.K.Čiurlionio dailės muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos dramos teatras, Maskvos

Tretjakovo galerija, įvairios organizacijos ir privatūs asmenys Lietuvoje bei užsienyje.