Bendražygių atminimas

M.K.Čiurlionio muziejus šeštadienį lankytojų nepriėmė, nes centriniuose rūmuose buvo pašarvotas O.Daugelis. Urna su O.Daugelio palaikais amžinojo poilsio atgulė prestižinėse Petrašiūnų kapinėse. Buvęs muziejaus direktorius iškeliavo liepos 19-ąją. Laidotuvėse dalyvavę muziejininko bendražygiai negailėjo šiltų prisiminimų ir tikino, kad O.Daugelis vertas didelės pagarbos, mat jam labiausiai rūpėjo muziejaus ir Lietuvos ateitis.

Šis žmogus buvo Lietuvos simbolis, pirmą kartą M.K.Čiurlionio darbus parodęs Tokijuje. Jo dėka kūrinius pamatė visas pasaulis.

„Sunkią valandą tiesiog norisi pasakyti, kad muziejų bendruomenę ištiko šokas. Ši netektis mums visiems sunkiai pakeliama, nes Osvaldas buvo didis kolega, mokytojas, patarėjas. Jis atspindėjo viską, kuo turi būti muziejininkas. Galiu drąsiai pasakyti, kad jis buvo Lietuvos muziejų veidas. Jei reikėdavo pagalbos, visi kreipdavosi į jį ir žinojo, kad procesai pradės vykti. Būdavo įdomu klausytis, kaip jis ieškodavo ir rasdavo eksponatus M.K.Čiurlionio muziejui. Jis tikrai buvo tas žmogus, kuris be galo mylėjo Lietuvą“, – atsisveikinimo kalboje minėjo Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkas Raimundas Balza.

VDU universiteto profesorius Alvydas Laiškonis taip pat negailėjo gerų žodžių anapilin išlydėtam O.Daugeliui. „Į paskutinę kelionę palydėjome istoriką, menotyrininką Osvaldą Daugelį. Šis žmogus buvo Lietuvos simbolis, pirmą kartą M.K.Čiurlionio darbus parodęs Tokijuje. Jo dėka kūrinius pamatė visas pasaulis. Lietuvoje nebuvo nei vieno muziejaus, nei vienos jo kolekcijos, kurios Osvaldas nebūtų tyrinėjęs. Kai su juo atsisveikinau, nežinojau, kad atsisveikinu paskutinį kartą“, – į amžinybės kelionę O.Daugelį palydėjo profesorius.

Šalies vadovų pagarba

Šalies vadovai taip pat artimiesiems išsakė užuojautas ir pažymėjo, kad Lietuva neteko ypač ryškios ir kultūriniam gyvenimui atsidavusios asmenybės.

„Tai iškili asmenybė, kurios gyvenimo kelias pasižymėjo nuosekliu užsibrėžto tikslo siekiu. Šviesaus atminimo O.Daugelio gyvenimo misija reikėtų laikyti nenuilstamą ir nuoseklų siekį M.K.Čiurlionį bei jo kūrybą pristatyti pasauliui, o kartu kryptingai ir nuolat užsienyje skleisti žinią apie Lietuvą ir jos dailės bei kultūros lobius“, – rašoma prezidento Gitano Nausėdos užuojautoje.

„Netekome ryškios asmenybės, erudito, tikro savo srities profesionalo, gyvenimą paskyrusio Lietuvos dailei, jos vertingiausio paveldo išsaugojimui ir sklaidai. O.Daugelio vardas neatsiejamas nuo Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus ir šio kūrėjo darbų garsinimo pasaulyje. Už kultūrinių ryšių stiprinimą O.Daugelis įvertintas valstybiniais ir tarptautiniais apdovanojimais, kurie šiandien byloja, kad tai didelė netektis ne tik mūsų, bet ir kitų šalių kultūros bendruomenėms“, – sakė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Pėdsakas muziejaus istorijoje

Kaip rašė ELTA, O.Daugelio ir jo vadovaujamo muziejaus pastangomis nepriklausomybės pradžioje pavyko M.K.Čiurlionio kūrybą pirmą kartą išsamiai pristatyti užsienyje – Tokijuje (1992). Netrukus su dailininko kūriniais daugybė žmonių susipažino beveik visuose kontinentuose.

Jo kūryba buvo eksponuojama greta P.Mondriano, P.Klee, V.Kandinskio, V.van Gogho, rusų simbolistų kūrinių. Didžiulės retrospektyvinės parodos surengtos Kelne (1998), Paryžiuje (2000), Grenoblyje (2001), Varšuvoje (2001), Poznanėje (2001), Kopenhagoje (2007), Kijeve (2008), Vilniuje (2009), Taline (2010), Gente (2013), Rygoje (2014), Krokuvoje (2015). Būtent O.Daugelio dėka, anot muziejininkų, M.K. Čiurlionio vardas pagaliau teisėtai buvo įrašytas į Europos meno istoriją.

„Ant jo darbo stalo liko nebaigti straipsniai, ką tik įgytos ir muziejui padovanotos knygos, nespėti atsakyti laiškai, saugyklose – ruošiami kelionei į Lenkiją kūriniai parodai, kurią jis surengė, bet jau nebeišvys. Užuojautos iš viso pasaulio dar kartą primena, kiek bendraminčių jis turėjo. Kiek buvo tarnybinių pažinčių, pavirtusių artima bičiulyste. Išskirtinė jo asmenybė, sugebėjusi kiekvieną pasijusti laukiamu, leido mums visiems jaustis jo draugais“, – teigė Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus atstovai.

Urna su velionio palaikais liepos 24 d. bus šarvojama M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaunas) nuo 10 iki 21 val.

Šv. Mišios aukojamos liepos 24 d. 18 val. Kauno Arkikatedroje Bazilikoje (Vilniaus, g. 1, Kaunas).

Liepos 25 d. 10–13 val. urna išnešama ir 13 val. laidojama Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Visi, norintys pagerbti velionį, prašomi tai padaryti vienu baltu gėlės žiedu.

Liepos 24 ir 25 d. muziejaus ekspozicijos nedirbs.

Primename, kad O. Daugelis mirė eidamas 65-uosius, po netikėtai užklupusios ligos. Lietuvos kultūra prarado meno istorijos žinovą, ekspertą, eruditą, poliglotą, muziejininkystės specialistą, puikų parodų organizatorių.

Visi pažinusieji prarado šiltą, nuoširdų, laisvą, žaismingą, be galo mylintį gyvenimą žmogų. „Gyvoji enciklopedija“ – taip jis buvo vadinamas kolegų dėl stulbinamo žinių bagažo. Tik jis sugebėdavo atrasti paslaptingus kelių šimtų meno kūrinių, eksponatų ryšius, įžvelgdamas platų jų kontekstą. Tik jis sugebėdavo kartais iš labai sudėtingo kūrinių rinkinio surengti estetišką ir moksliškai pagrįstą profesionalią parodą, ekspoziciją.

O. Daugelis muziejaus vystymo kryptį matė labai aiškiai – į profesionalumo aukštumas. Todėl jis sugebėjo iškovoti nacionalinio muziejaus statusą (1997), nenuilstamai populiarino M. K. Čiurlionio kūrybą, siekdamas deramo jos pristatymo pasaulio muziejuose. Jam pavyko nepriklausomybės pradžioje Čiurlionio kūrybą pirmą kartą išsamiai pristatyti užsienyje – Tokijuje (1992).

Netrukus su dailininko kūriniais susipažino beveik visuose kontinentuose, jo kūryba buvo eksponuojama greta Mondriano, Klee, Kandinskio, Van Gogo, rusų simbolistų kūrinių. Didžiulės retrospektyvinės parodos surengtos Kelne (1998), Paryžiuje (2000), Grenoblyje (2001), Varšuvoje (2001), Poznanėje (2001), Kopenhagoje (2007), Kijeve (2008), Vilniuje (2009), Taline (2010), Gente (2013), Rygoje (2014), Krokuvoje (2015). Būtent O. Daugelio dėka M. K. Čiurlionio vardas pagaliau teisėtai buvo įrašytas į Europos meno istoriją.

Gausūs apdovanojimai parodo, kiek šis žmogus nuveikė atskleisdamas Lietuvos ir kitų šalių meną: O. Daugelis buvo Karališkojo Norvegijos nuopelnų ordino riteris, Karališkojo Belgijos Leopoldo II laipsnio ordino karininkas, Oraniečių-Nasau ordino riteris, buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Lenkijos Respublikos Auksiniu Nuopelnų kryžiumi, Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu, Aukso Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, Latvijos Pripažinimo Kryžiaus Komandoro ordinu, Lenkijos Nuopelnų ordino Kavalieriaus kryžiumi.

Ant jo darbo stalo liko nebaigti straipsniai, ką tik įgytos ir muziejui padovanotos knygos, nespėti atsakyti laiškai, saugyklose ruošiami kelionei į Lenkiją kūriniai parodos, kurią jis surengė, bet jau nebeišvys. Užuojautos iš viso pasaulio dar kartą primena, kiek bendraminčių jis turėjo. Kiek buvo „tarnybinių pažinčių“, pavirtusių artima bičiulyste. Išskirtinė jo asmenybė, sugebėjusi kiekvieną pasijusti laukiamu, leido mums visiems jaustis jo draugais.

O. Daugelis gimė 1955 m. spalio 6 d. Naujamiestyje, Panevėžio r. Mokėsi Kauno Juozo Naujalio vidurinės meno mokyklos grafikos skyriuje. 1979 m. baigė Vilniaus dailės institutą, įgijo dailės teorijos ir istorijos specialybę.

Tų pačių metų rugpjūčio mėn. pradėjo dirbti M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, tapybos skyriuje, vyresniuoju moksliniu bendradarbiu; 1988 m. kovo mėn. tapo šio skyriaus vedėju, nuo spalio – direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams. Nuo 1992 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. kovo 1 d. ėjo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pareigas.

Apie tai savo socialinių tinklų paskyrose pranešė muziejus.

Lietuvių dailės istorikas, muziejininkas O. Daugelis M. K. Čiurlionio dailės muziejui vadovavo nuo 1992-ųjų iki 2019-ųjų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį pareiškė užuojautą dėl dailės istoriko ir muziejininko O. Daugelio mirties, pabrėždamas jo vaidmenį pristatant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą pasauliui.

„Tai iškili asmenybė, kurios gyvenimo kelias pasižymėjo nuosekliu užsibrėžto tikslo siekiu. Šviesaus atminimo Osvaldo Daugelio gyvenimo misija reikėtų laikyti nenuilstamą ir nuoseklų siekį M.K. Čiurlionį be jo kūrybą pristatyti pasauliui, o kartu kryptingai ir nuolat užsienyje skleisti žinią apie Lietuvą ir jos dailės bei kultūros lobius“, – rašoma prezidento užuojautoje.

Užuojautą reiškia Kultūros komitetas

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis komiteto ir savo vardu pirmadienį taip pat pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl O. Daugelio netekties.

Bičiuliai ir bendražygiai gedi O. Daugelio

O. Daugelis buvo žinomas Lietuvos dailės istorikas, muziejininkas. Nuo 1992 iki 2019 m. jis vadovavo Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, o pastaruoju šiame muziejuje dirbo muziejininku. O. Daugelis gimė 1955 m. Naujamiestyje. 1979 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1979 m. dirbo Čiurlionio dailės muziejuje, 1988 m. Tapybos skyriaus vedėjas, 1988–1992 m. direktoriaus pavaduotojas, 1992–2019 m. direktorius.

Pagrindinė O. Daugelio tyrinėjimų sritis buvo XIX ir XX a. Lietuvos dailės kolekcijų istorija. Dailės istorikas yra paskelbęs straipsnių apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą, Lietuvos kultūros paveldą, užsienio dailę, parengė parodų, ekspozicijų, sudarė katalogų, albumų, buvo Visuotinės lietuvių enciklopedijos bendradarbis.

O. Daugelis buvo apdovanotas Norvegijos, Lenkijos, Belgijos, Nyderlandų valstybiniais apdovanojimais. 2015 m. jam įteiktas aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas – Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk". Birželį jo kolegos ir bičiuliai socialiniuose tinkluose platino kvietimą melstis už O. Daugelio sveikatą – tuomet žinomas kaunietis jau buvo gydomas ligoninėje, reanimacijoje, pasak bičiulių, jo būklė buvo sunki. Už jo sveikatą buvo aukojamos šv. Mišios Kauno Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje.

„Šįryt mirė Osvaldas Daugelis, ilgametis Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus vadovas, tikras muziejininkystės Maestro, dailės ekspertas ir poliglotas, be kurio Lietuvos kultūros pasaulį bus be galo sunku įsivaizduoti. Ilsėkis ramybėje, Bičiuli, Bendražygi“, – feisbuko paskyroje vakar rašė Lietuvos dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, anksčiau vadovavęs Kultūros ministerijai.

„Gera buvo pažinti, draugauti ir visada sulaukti kompetentingo patarimo... Ilsėkis ramybėje, mielas Direktoriau“, – feisbuke rašė Istorinės LR Prezidentūros Kaune darbuotojai. Istorinė Prezidentūra yra Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus padalinys.

„Nors kartais ir išsiskirdavo mūsų nuomonės, tačiau Osvaldas Daugelis buvo viena ryškiausių asmenybių Kaune, intelektualas, kultūrininkas iš pačios didžiausios raidės, kurį sutiksi tiek galerijoje, muziejuje, tiek kavinėje „Kultūra“. Visada kovojo už savo vertybes. Ilsėkitės ramybėje“, – socialiniame tinkle pasisakė Kauno mero patarėjas Simonas Kairys. O.Daugelio bendražygiai jo netektį pavadino skaudžiu praradimu Lietuvos ir Kauno kultūrai.

Tuo metu Lietuvoje jį atleidžiant iš muziejaus vadovo pareigų nebuvo net padėkota už ilgametį darbą.

Iškilmingos ceremonijos metu Rygos pilyje Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis 93 asmenims penktadienį įteikė aukščiausius valstybės apdovanojimus. Tarp keleto užsieniečių, kuriems atiteko dažniausiai už meilę tėvynei ir pasiaukojamą darbą Latvijos naudai skiriami ordinai, buvo ir O.Daugelis. 40 žmonių įteikti Trijų žvaigždžių ordinai, 14 – Viesturo ordinai, dar 39 – Pripažinimo kryžiai. O.Daugeliui skirtas Pripažinimo Kryžiaus Komandoro (arba Trečiojo laipsnio) ordinas.

Pripažinimo kryžius skiriamas už ypatingus nuopelnus valstybinėje, visuomeninėje, kultūros, mokslo, sporto ir švietimo srityse.

"Nuotaika buvo labai iškilminga. Apdovanoti asmenys labai trumpai galėjo tarti žodį. Karininkai sakė paprastai: "Garbė tarnauti Latvijai." O aš pasakiau, kad man labai malonu gauti ordiną už bendradarbiavimą tarp mano gimtinės ir tėvynės. Juk tėvynė – tai tėvų gimtinė, ar ne? Esu gimęs Lietuvoje, o mano tėvas – Latvijoje", – apie iš tėvo pusės jo gyslomis tekantį latvišką kraują užsiminė dailės istorikas.

Indėlis rengiant parodą

Pasak O.Daugelio, šis apdovanojimas jam atiteko už nuopelnus Latvijos valstybei, tarp jų – indėlį rengiant vieną svarbiausių tarptautinių projektų, skirtų Baltijos valstybių šimtmečio minėjimui – tarptautinę parodą "Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė". Pernai Orsė muziejuje (Musée d’Orsay) Paryžiuje ši didžiulė paroda pradėjo savo kelionę per ekspozicijų sales. Per tris mėnesius ją Paryžiuje aplankė apie 300 tūkst. lankytojų. Ji buvo eksponuota ir Taline, o 2020 m. atkeliaus į Rygą ir Vilnių.

Parodoje pristatoma besiformuojančių Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybių profesionalioji dailė nuo XIX a. pabaigos iki 1918 m. Už šios parodos organizavimą Pripažinimo kryžiaus ordinais apdovanoti ir du prancūzai – kuratorius Rodolphe’as Rapetti ir Orsė muziejaus direktorė Laurence Des Cars. O.Daugelis prisipažino, kad tokia kompanija jį labai pradžiugino. "Už reikšmingų parodų organizavimą skiriami valstybiniai apdovanojimai atspindi valstybės požiūrį į kultūrą. Lietuvoje to pasigendu, ypač pastaruoju metu. Man, kaip ir daugeliui kitų nacionalinių, valstybinių muziejų direktorių, pasibaigus kadencijai atleidžiant iš užimamų pareigų nebuvo net padėkota už darbą. Tiesa, keletui, kurie išėjo tiesiai į pensiją, padėkojo. Šiaip ar taip muziejuje dirbau 40 metų. Man tos padėkos nebūtinos, tačiau tai atspindi bendrą Kultūros ministerijos požiūrį", – sakė šiai ministerijai pavaldžios įstaigos buvęs vadovas.

Ar Kultūros ministerijoje ignoruoti jai pavaldžių įstaigų vadovų išėjimą iš užimamų pareigų, nepadėkoti už atliktus darbus raštu ar žodžiu yra įprasta? Gal tokią tylą reikėtų suprasti kaip ministerijos vadovų poziciją, kad O.Daugelio vadovavimas muziejui nėra vertinamas gerai? Į šiuos klausimus Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Jana Mikulevič atsakė: "Būtų sunku sutikti su išdėstytu teiginiu. Vasario 27 d. Lietuvos muziejų asociacijos metinio susitikimo metu Kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės vadovė Rūta Pileckaitė-Vasilienė kultūros ministro vardu viešai padėkojo už ilgametį darbą ir svarų indėlį į Lietuvos kultūrą bei muziejininkystės tradicijas ten buvusiems muziejų vadovams, tarp kurių buvo ir O.Daugelis."

Įvertino skirtingos šalys

Kiek vėliau nei kvietimas dalyvauti iškilmingoje ceremonijoje Rygos pilyje O.Daugelį pasiekė kvietimas į Lenkijos ambasadą Vilniuje. Jis kviestas dalyvauti tą pačią gegužės 3 d. vykusioje ceremonijoje, kurioje jam turėjo būti įteiktas Lenkijos Prezidento Andrzejaus Dudos dekretu skirtas Lenkijos Nuopelnų ordino kavalieriaus kryžius už kultūrinių ryšių tarp Lietuvos ir Lenkijos stiprinimą. "Pasirinkau Rygą, nes ten jau buvau pasižadėjęs dalyvauti", – prisipažino pašnekovas. Lenkijos prezidento skirtas apdovanojimas jo kol kas nepasiekė.

Rygoje įteiktas garbingas apdovanojimas – šeštas O.Daugelio ordinas. Anksčiau (1998–2008) jam buvo įteikti Karališkasis Norvegijos nuopelnų ordinas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius, Karališkojo Belgijos Leopoldo II ordinas, Lenkijos respublikos Auksinis Nuopelnų kryžius bei Nyderlandų Oraniečių-Nasau ordinas. Muziejininką pagerbė ir miestas: jis yra apdovanotas Kauno miesto 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu, Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu. Prieš ketverius metus jam buvo įteiktas Kultūros ministerijos Aukso garbės ženklas "Nešk savo šviesą ir tikėk".

Ragavo bedarbio duonos

"Kauno diena" rašė, kad vasario pabaigoje, pasibaigus nacionalinių ir valstybinių muziejų direktorių kadencijai, daugelis jų, nesulaukę naujo konkurso paskelbimo arba jo rezultatų, tapo bedarbiais. Tarp jų buvo ir 63-ejų O.Daugelis. Dvylika dienų ragavęs bedarbio duonos, jis sugrįžo į Nacionalinį M.K.Čiurlionio dailės muziejų kaip Vaizduojamosios dailės skyriaus muziejininkas.

Už reikšmingų parodų organizavimą skiriami valstybiniai apdovanojimai atspindi valstybės požiūrį į kultūrą. Lietuvoje to pasigendu, ypač pastaruoju metu.

"Darbo netrūksta. Keičiasi muziejininkų kartos: vieni išeina, jų vietą užima nauji, jauni žmonės. Trūksta pereinamumo. Bandau užpildyti šią spragą. Latvijoje nuo seno, vadovaujantis vokiška mokykla, apie eksponatą jo muziejinėje byloje buvo surašoma viskas. Pas mus galbūt dar nuo XIX a. sukilimų, siekiant apsaugoti su muziejinėmis vertybėmis susijusius žmones, kai kuriuos dalykus vis bandyta nuslėpti, neužrašyti. Galvota, kad yra žmonių, kurie tas istorijas atsimena, ir to užtenka. Tačiau žmonės miršta arba, kaip dabar pas mus muziejuje, pasikeičia kartos ir viskas – nebėra žmonių, kurie žinotų muziejines istorijas, – pasak tapybos istoriko, taip pritrūksta žinių apie eksponatą. – Neretai tenka ilgai aiškintis eksponatų kilmę, reikia žinoti, kur pažiūrėti, kad atsektum visą jų istoriją. Nes būta atvejų, kai, perrašant į naują knygą, portreto inventorizacijos numeris nebuvo perrašytas, pavyzdžiui, vienas sakinys, kad tie paveikslai atkeliavo iš Alantos dvaro ir kad tai yra Pac-Pomarnackių portretai. Ir paskui tie didžiuliai portretai gyvena kaip nežinomi kūriniai, nežinia, nei iš kur atsiradę, nei kas juose nutapyta, nei kas tapė. Gyvena anoniminį gyvenimą, kol iš dalies atsitiktinai randi, kad 1921 m. jie perimti iš Archeologijos komisijos, o ši juos perėmė iš Alantos dvaro, ir kad anksčiau prie paveikslo buvo užrašyta – Pac-Pomernackių portretai."

O.Daugelio žodžiais, panašaus atpažinimo, istorijų užrašymo darbo muziejuje dar daug.

Iššūkių gausa

Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas, Šiaulių "Aušros" muziejaus direktorius Raimundas Balza Kultūros ministerijos įgyvendinamą naująją tvarką riboti muziejaus įstaigų direktorių kadencijas, vertina atsargiai. Anot jo, vadovo pareigos specifinėje muziejų srityje reikalauja ypatingo įdirbio, eksponatų išmanymo, tarptautinių kontaktų. Norint to pasiekti, gali prireikti viso kadencijos laikotarpio.

"Ilgalaikiai muziejiniai produktai, parodos, ekspozicijos, tarptautinė veikla grindžiama ne vienų metų darbu. Kartais prireikia ir 5–7 metų, kol išsikovoji tam tikrą poziciją pasaulinėje arenoje, su tavimi pradedama kalbėtis kaip su lygiu. Muziejaus vadovas privalo būti puikiai susipažinęs su saugomais rinkiniais, kurių yra šimtai tūkstančių, sugebėti juos vertinti pasauliniame meno kontekste, mokėti pristatyti Lietuvos nacionalinę kultūrą ne tik Vakarų, bet ir tolimiausioms pasaulio šalims. Tai yra didžiulis darbas, kurį per gana trumpą laiką aprėpti naujai atėjusiam žmogui gali būti itin sudėtinga", – pastebėjo jis.

Pasak R.Balzos, pokyčiai yra svarbūs, siekiant išvengti stagnacijos, tačiau jie, visų pirma, turi būti apgalvoti. "Negalime į situaciją žiūrėti tik iš administracinės perspektyvos, neatsižvelgdami į vadovo muziejinę patirtį ir praktikas, – atkreipė dėmesį muziejininkas. – Tokiu būdu prarasime labai daug kompetentingų žmonių, kurie nebenorės kandidatuoti, suprasdami, kad, nepaisant jų indėlio ir sunkaus darbo, atėjus laikui, jie turės palikti darbo vietą."

Per mažai laiko

Kolegai pritarė ir Muziejų tarybos pirmininkė, Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. Anot jos, būtina aiškiai įvardyti, kokių pokyčių siekiama keičiant muziejaus vadovą. Jeigu šis yra puikus meno ekspertas, tačiau prastas rinkodaros specialistas, galbūt galima ištobulinti šias jo kompetencijas?

"Nesu tikra, kad įvestos dvi kadencijos nacionalinių įstaigų vadovams yra geras sprendimas, – svarstė ji. – Dešimt metų mūsų sistemoje, kurioje labai svarbus biurokratinis procesas, daug taisyklių, yra per maža. Juk vien naują ekspoziciją įrengti gali užtrukti kelerius metus. Negaliu teigti, kad ši tvarka yra vienareikšmiškai bloga, tačiau daug lemti turėtų ir vadovo patirtis, jo gebėjimai."

R.Balza pastebėjo, kad panašios tvarkos nėra nė vienoje ES valstybėje. "Kitose šalyse muziejaus vadovo skyrimą lemia jo darbas, pasiekti rezultatai. Daugelyje jų kiekvienais metais direktoriaus darbą vertina muziejaus taryba, į kurią įeina ne tik muziejininkai, bet ir ekspertai iš šalies – mokslininkai, visuomenės atstovai, – atskleidė jis. – Tai yra pakankamai rimtos diskusijos, kurių metu sprendžiama, ar pratęsti sutartį su muziejaus vadovu. Tačiau tokių griežtų administracinių sprendimų neįgyvendinama."

Ne tik pramogos

O.Žalienė pastebėjo, kad muziejaus vadovo vaidmuo XXI a. keičiasi su kiekviena diena: jam atsiranda vis daugiau atsakomybių ir pareigų. Nors didžiąją dalį jų sudaro biurokratinis darbas, vadovas privalo gerai žinoti ir visus saugomus rinkinius bei kolekcijas, gebėti organizuoti vidinę ir išorinę komunikaciją, būti aktyvus ir visuomeniškas.

"Šiandien vadovas turi būti viskuo: tikru muziejaus turinio žinovu, puikiu vadybininku, mokytoju savo darbuotojams, renginių organizatoriumi ir, žinoma, autoritetu tiek visuomenėje, tiek savo kolektyve, – vardijo pašnekovė. – Iš savo patirties žinau, kad geri rezultatai pasiekiami, kai daug laiko skiriama komunikacijai su darbuotojais, pagrindiniams tikslams aiškintis, planams aptarti, bendroms idėjoms generuoti."

Svarbiausia – pusiausvyra, – tikino O.Žalienė. – Komunikuoti apie Lietuvos kultūros vertybes derėtų per ypatingą estetinį pristatymą, kontekstinę mintį.

Šiandien muziejus turįs atliepti lankytojų poreikius, tačiau kartu netapti tik atrakcionų vieta, o formuoti ir ugdyti visuomenės skonį, puoselėti vertybes, išsaugoti paveldą.

Didžiulis muziejaus vadovo vaidmuo pasireiškia ir renkantis kryptį: kaip suderinti naująsias technologijas, interaktyvumą, bet kartu netapti tik šurmulingų pramogų objektu? "Svarbiausia – pusiausvyra, – tikino O.Žalienė. – Komunikuoti apie Lietuvos kultūros vertybes derėtų per ypatingą estetinį pristatymą, kontekstinę mintį. O ten, kur šiek tiek trūksta pagrindinio teksto, pasitelkti pagalbines priemones. Pranašumų jose tikrai matau: pasitelkus vaizdą, garsą, judesį galima pritraukti daugiau lankytojų, pasiūlyti jiems įdomių edukacijų. Vis dėlto užsižaisti technologijomis taip pat nereikėtų – juk muziejus tebėra vieta, kur žmogus ateina tylumoje pasigėrėti eksponatais, pabūti su savimi ir menu."

R.Balza pastebėjo, kad šiandienos muziejaus vadovas privalo ne tik išmanyti komunikacinius procesus, bet ir būti puikiai susipažinęs su muziejaus rinkiniais, gebėti juos pristatyti užsienio auditorijai. "Nors šiais laikais vis daugiau akcentuojama viešųjų ryšių pusė, nereikia pamiršti, kad muziejus – pirmiausia paveldo saugotojas, tad ir jo vadovas turėtų būti tikras ekspertas, vertingų rinkinių tyrėjas", – sakė jis.

O.Daugelis – vienas ryškiausių

Pašnekovai neslėpė apmaudo, kad M.,K.Čiurlionio dailės muziejaus vadovo postą palieka daugiau negu ketvirtį amžiaus jam vadovavęs O.Daugelis. Pastarąjį jie vadina išskirtine Lietuvos kultūros asmenybe.

R.Balzos teigimu, O.Daugelio vadovavimas muziejui buvo ypač svarbus jau vien dėl to, kad jam teko su Lietuvos daile iš naujo supažindinti Vakarų pasaulį. "O.Daugeliui ėmus vadovauti M.K.Čiurlionio muziejui, buvome ką tik išlindę iš geležinės uždangos, niekam nežinomi. Tai, kad buvo pramušti ledai, išėjome į tarptautinę meno ir galerijų rinką buvo labai svarbus jo nuopelnas. Sakyčiau, kad O.Daugelis tuo metu tapo Lietuvos muziejininkystės veidu Vakarų Europoje", – gražių žodžių kolegai negailėjo muziejininkas.

"Osvaldo ryšiai su užsienio meno specialistais ir muziejais, be jokios abejonės, stipriai prisidėjo prie M.K.Čiurlionio parodų organizavimo visoje Europoje. Nereikia pamiršti, kad iš pradžių tarptautinis bendradarbiavimas vyksta gana sunkiai: jeigu tavęs nepažįsta, neturi asmeninių kontaktų, su tavimi nebendraus joks užsienio muziejus. Todėl O.Daugelio įdirbis buvo didžiulis", – pabrėžė pašnekovas.

O.Daugelis tuo metu tapo Lietuvos muziejininkystės veidu Vakarų Europoje.

Jam antrino ir žinomas Kauno menininkas Gøranas Andreas Ohldieckas, nuo 1990-ųjų bendradarbiaujantis su M.K.Čiurlionio muziejumi, ir muziejaus direktoriaus pavaduotoja-vyriausiąja fondų saugotoja Nijolė Adomavičienė.

Su O.Daugeliu G.A.Ohldieckas susipažino dar sovietmečiu, gerokai prieš šiam tampant įstaigos vadovu. "Kai O.Daugelis perėmė direktoriaus pareigas, K.M.Čiurlionis tebuvo nežinomas menininkas iš nežinomo miesto, kur stūkso nežinomas muziejus, – pastebėjo jis. – O.Daugelis sugebėjo muziejų įtraukti į geriausių Europos kultūrinių įstaigų žemėlapį, jo dėka pasaulis pažino ir pamilo M.K.Čiurlionio darbus. Svarbu ir tai, kad pradėjęs direktoriauti Osvaldas daug dirbo su vietos menininkais, labai jais rūpinosi. Tai unikalu ne tik Lietuvos kontekste."

Nuo Atgimimo laikų muziejuje dirbanti N.Adomavičienė prisiminė, kad, atkuriant nepriklausomybę, bendrauti su Vakarais iš pradžių nebuvo lengva, bet gelbėjo O.Daugelio kontaktų sąrašas, polėkis ir didelė erudicija.

"Pirmasis Čiurlionio parodos išvežimas į užsienį įvyko 1989 m., kai O.Daugelis dar buvo tik direktoriaus pavaduotojas, – prisiminė ji. – Vakarų Vokietijoje, Duisburgo Vilhelmo Lehmbuko muziejuje buvo eksponuota septyniolika garsiojo dailininko kūrinių. Neturėjome jokios patirties, bet visi liko sužavėti, vėliau pasipylė parodos po kitus Europos miestus. Tai didžiulis buvusio direktoriaus nuopelnas, jis tikras Lietuvos ir Čiurlionio ambasadorius pasaulyje", – neabejojo ji.

Būdamas tikras meno istorijos žinovas, O.Daugelis sugebėdavo sužavėti į muziejų atvykusius svečius iš kitų Europos miestų, pristatyti M.K.Čiurlionį kaip visam žemynui reikšmingą dailės genijų. Apstulbę muziejų atstovai iš karto užsimanydavo M.K.Čiurlionio darbų parodos savo įstaigoje.

"Galiu drąsiai teigti, kad O.Daugelis yra vienas iš didžiausių ir ryškiausių Lietuvos dailės istorijos tyrinėtojų ir žinovų, – sakė O.Žalienė. – Visas jo gyvenimas buvo skirtas muziejui: jis puikiai išmanė visus saugomus rinkinius, galėjo papasakoti apie kiekvieną, net menkiausią eksponatą. Kaip muziejaus turinio puoselėtojas, jis buvo unikalus."

Pašnekovei didelį įspūdį darė ir O.Daugelio erudicija, dėmesys muziejaus paveldui: "M.K.Čiurlionio muziejus Osvaldo iniciatyva yra įsirengęs moderniausias rinkinių saugyklas Lietuvoje: specialiose patalpose sudarytas mikroklimatas, palaikomas specialus temperatūros režimas. Atsidaręs bet kurį saugyklos stalčių jis galėdavo papasakoti kiekvieno saugomo objekto istoriją – pradedant daikto medžiagiškumu, baigiant istoriniu faktu."

R.Balza ir O.Žalienė atsinaujinusiam M.K.Čiurlionio dailės muziejui linkėjo neprarasti savo pozicijų, toliau išlikti lyderiaujančiam Lietuvos meno srityje, matomam tarptautiniuose projektuose.

"Naujajai vadovybei linkiu gražių, įtaigių parodų, prasmingų leidinių, profesionalios edukacinės veiklos, produktyvaus darbo su muziejaus komanda, kuri yra be galo kompetentinga, – sakė R.Balza. – Norėčiau, kad profesionaliai dirbantys žmonės būtų vertinami, į juos atkreipiamas dėmesys, – juk jie toks pat turtas, kaip saugomi eksponatai. Muziejininkų gebėjimai, kompetencijos ir patirtis neatsiranda taip greitai, tam prireikia ilgų metų."

Stebėjo kultūros įstaigas

"Laukia labai įdomus darbas, stengsiuosi jį atlikti kuo geriau. Tegyvuoja nuostabiausias Kauno muziejus, kuriam, spėkit, kiek metų sukaks 2021-aisiais?" – dėkodama už sveikinimus, vakar feisbuke pasidžiaugė I.Pukelytė. Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, kuriame saugoma apie 400 tūkst. eksponatų, po dvejų metų švęs veiklos 100-metį.

Visuomeninio rinkimų komiteto "Vieningas Kaunas" atstovė I.Pukelytė iki šiol Kauno miesto taryboje vadovavo Švietimo ir kultūros komitetui. Sekmadienį vykusiuose naujuose savivaldos rinkimuose I.Pukelytė nedalyvavo. Pasiteiravus, kodėl ryžosi dalyvauti muziejaus direktoriaus konkurse, pašnekovė atsakė: "Kaip ir daugeliui kauniečių, man ne tas pats, kaip veikia kultūros įstaigos Kaune. Visą laiką stengiausi atidžiai stebėti, kurios įstaigos atitinka laikmečio reikalavimus, o kurios galbūt šiek tiek vėluoja. Man atrodė, kad, nepaisant turtingos ir unikalios programos, M.K.Čiurlionio dailės muziejus neišnaudoja profesionalaus komunikavimo su lankytojais, auditorijomis galimybių, nestiprina savo įvaizdžio." I.Pukelytė įsitikinusi, kad, turėdama patirties rinkodaros ir vadybos kultūros srityje, ji padės muziejui tai išplėtoti.

Nepaisant turtingos ir unikalios programos, M.K.Čiurlionio dailės muziejus neišnaudoja profesionalaus komunikavimo su lankytojais, auditorijomis galimybių, nestiprina savo įvaizdžio valstybės ir tarptautiniu mastu.

Pateikdama konkursui muziejaus veiklos programą artimiausių penkerių metų kadencijai, I.Pukelytė išsikėlė moto "Lankytojui patraukliausias Baltijos šalių muziejus". "Šis moto liudija, kad pagrindinis dėmesys bus skiriamas lankytojui. Lankytojas yra tai, dėl ko muziejus egzistuoja, be to, kad jo misija yra kaupti ir saugoti rinkinius, eksponatus. Bet jei lankytojas neina į muziejų, kyla klausimas, ar tikrai tokio muziejaus šiais laikais pakanka?" – retoriškai klausė pašnekovė.

Ateina iš teatro srities

Apgynusi humanitarinių mokslų daktaro disertaciją iš teatrologijos srities, I.Pukelytė kurį laiką vadovavo Kauno valstybiniam dramos teatrui (dabar – Nacionalinis Kauno dramos teatras), pastatė keletą spektaklių, buvo festivalių "Grynparkas" ir "Žaliakalnio turgus" meno vadovė, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto dekanė. "Ateidama iš teatro srities galiu praplėsti muziejaus vadybinį lauką. Kartu su žmonėmis, kurie dirba muziejuje, bandysime kurti parodų koncepcijas kartu. Aš tikrai nesu tas žmogus, kuris norėtų dirbti be kolektyvo. Stengsiuosi įgalinti muziejuje dirbančius žmones daryti tai, ką jie nori, ir daryti tai kaip įmanoma geriau", – žadėjo konkursą laimėjusi kaunietė.

Moteris tikino visą laiką domėjusis, kas vyksta pasaulio muziejuose: "Kiekvieną kartą, kai vykstu į užsienio šalis, pirmiausia aplankau ten esančius muziejus, nes, mano manymu, muziejai yra miesto ar valstybės vizitinė kortelė." Pašnekovės žodžiais, šiuolaikiniuose muziejuose akivaizdūs dramaturginio pasakojimo, naujųjų technologijų panaudojimo elementai. Visa tai ji bandys panaudoti ir Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.

Pasiteiravus, galbūt laimėti konkursą penkerius metus eiti muziejaus direktorės pareigas jai padėjo Kauno mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujamo "Vieningo Kauno" užnugaris, I.Pukelytė atsakė: "Tai yra Kultūros ministerijos, o ne Kauno miesto organizuojamas konkursas, kuriame komisiją sudaro ministerijos pakviesti asmenys, nieko bendro neturintys nei su Kaunu, nei su Kauno miesto taryba."

O.Daugelis stengsis išgyventi

Vadovauti Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui I.Pukelytė pradės po poros savaičių, kai STT priims sprendimą dėl jos tinkamumo šioms pareigoms.

Paraiškas dalyvauti šiame konkurse buvo pateikę penki asmenys, paskutiniame konkurso etape varžėsi trys kandidatai. Vienas jų – 27 metus šiam muziejui vadovavęs O.Daugelis.

Pasibaigus penkerių metų muziejaus direktoriaus kadencijai, O.Daugelis tapo bedarbiu.

"Nežinau, ką teatralė veiks muziejuje", – būsimosios direktorės kompetencija suabejojo su ja konkurse varžęsis O.Daugelis.

Kovo 1 d., pasibaigus kadencijai, jis užvėrė muziejaus duris kaip bedarbis. "Gavau atleidimo raštą iš ministro. Kai išėjau penktadienį, dar buvo neaiški konkurso baigtis. Dabar tikrai žinau, kad esu bedarbis", – situaciją apibūdino pašnekovas.

Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus buvo pirmoji ir iki šiol vienintelė O.Daugelio darbovietė. Dirbti į šį muziejų Vilniaus dailės akademiją baigęs dailės istorikas atėjo 1979 m.

Pasiteiravus, ką veiks dabar, vyras netryško optimizmu. "Iš pradžių stengsiuosi išgyventi. Galbūt dar dirbsiu muziejuje – gal kiemą šluosiu. Yra muziejuje įdomių projektų. Jei bus galimybė, dar norėčiau jame dirbti", – prisipažino pašnekovas.

Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteiktas Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus direktoriui Osvaldui Daugeliui. Aukščiausią Kultūros ministerijos apdovanojimą jis pelnė už svarų indėlį Lietuvos kultūrai ir menui, už kultūros paveldo saugojimą ir sklaidą, iniciatyvas, asmeninę atsakomybę kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

Muziejuje O. Daugelis dirba 36 metus, yra Visuotinės lietuvių enciklopedijos bendradarbis. Pagrindinės jo tyrinėjimų sritys – šio muziejaus ir XIX–XX amžiaus Lietuvos dailės kolekcijų istorija.

Daugelis parengė ne vieną parodos ekspoziciją, parašė nemažai straipsnių apie M. K. Čiurlionio kūrybą, Lietuvos kultūros paveldą, užsienio dailę.

„Valstybė prasideda nuo kultūros. Esate svarbiausi žmonės valstybėje“, – į kultūros bei meno bendruomenių atstovus šiandien kreipėsi Kaune viešėjęs kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Ministro ir jo komandos susitikimas su Kauno miesto ir rajono muziejų, teatrų, kitų kultūros ir meno įstaigų vadovais bei darbuotojais vyko „Žalgirio“ arenos amfiteatre.

Renginio metu po ilgoko Š.Biručio monologo buvo apdovanotas Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis. Jam iškilmingai įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

„Įteikiu šį garbingiausią ministerijos ženklą O.Daugeliui, kuris daug dirbo, dirba ir dar dirbs. Profesionaliai, gerai. Pasaulis mus pažįsta, atranda per kultūrą“, – kalbėjo ministras. 

O.Daugelis apdovanotas už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už kultūros paveldo saugojimą ir sklaidą, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

„Kaunas – laimingas miestas. Daug kas kritikuoja, kad ministerija daug dėmesio ir finansų skiria būtent Kaunui. Bet čia atsiranda daug idėjų. Daug čia gimusių projektų yra išmąstyti, išbaigti. Svarbu ne sienos, o turinys“, – akcentavo Š.Birutis.

Kultūros ministerija suskaičiavo, kad menotyrininkas, muziejininkas O. Daugelis, nuo 1992 m. vadovaudamas Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, įgyvendina muziejaus infrastruktūros gerinimo projektus, yra parengęs daugybę publikacijų lietuvių ir užsienio kalbomis nacionaliniams ir tarptautiniams meno leidiniams, kuriomis pristatoma XIX - XX a. Lietuvos dailės kolekcijų istorija bei Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkiniai, yra nuolatinis muziejaus organizuojamų parodų katalogų įžangų autorius.

Tarp žymiausių O. Daugelio inicijuotų ir surengtų M. K. Čiurlionio kūrinių parodų pastaraisiais metais Lietuvoje bei užsienyje yra ekspozicija „M. K. Čiurlionis ir amžininkai" Nacionaliniame Ukrainos dailės muziejuje, „Spalvų ir garsų dialogai. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir amžininkų kūryba" Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, „M. K. Čiurlionis ir amžininkai" Estijos meno muziejuje, „M. K. Čiurlionis: un Viaggio Esoterico (1875-1911)" Milano karališkųjų rūmų „Palazzo Reale" muziejuje, „Dvasių Europa. Susižavėjimas okultizmu, 1750-1950" Strasbūro modernaus ir šiuolaikinio meno muziejuje, „Dvasių Europa" Zentrum Paul Klee (Šveicarija), „Gamtos svajonės. Simbolizmas nuo Van Gogho iki Kandinskio" Van Gogo muziejuje ir Suomijos nacionalinėje galerijoje, „Nuo Van Gogo iki Kandinskio. Europos simbolistinis peizažas 1880-1910" Škotijos nacionalinėje galerijoje, „M. K. Čiurlionis. Svajojant apie Lietuvą" Gento dailės muziejuje (Belgija), taip pat naujausia paroda „M. K. Čiurlionis. Lietuviška pasaka", atidaryta Tarptautiniame kultūros centre Krokuvoje (Lenkija).

O.Daugelis aktyviai dalyvavo ir valstybinių, visuomeninių bei profesinių (taip pat ir tarptautinių) organizacijų veikloje: nuo 1990 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 1995 m. – Lietuvos dailės istorikų draugijos narys, nuo 2003 m. – Tarptautinės olandų ir flamandų meno kuratorių tarybos narys.

Už nuopelnus kultūrai, jos išsaugojimui bei sklaidai, O.Daugelis yra apdovanotas Karališkojo Norvegijos nuopelnų riterio ordinu (1998 m.), LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2005 m.), Karališkojo Belgijos Leopoldo II ordinu (2006 m.), Lenkijos Respublikos Auksiniu Nuopelnų kryžiumi (2006 m.), Oraniečių - Nasau ordinu (2008 m.).