Būtent 2015 m. Čekijos vairuotoją sustabdė Vokietijos greitkelių policija ir po rutininio patikrinimo įteikė lankstinuką apie teisę į minimalią algą, kuri Vokietijoje beveik keturis kartus didesnė už čekišką. Vairuotojas Jiržis Gabrhelas ėmė kruopščiai rašyti savo darbo ir poilsio valandas bei Vokietijoje nuvažiuotus kilometrus. Po dvejų metų bylinėjimosi Vokietijos teismas jam priteisė apie 10 tūkst. eurų kompensaciją už laiką, praleistą vairuojant Vokietijoje.

Svarbi detalė – kompensuoti teismas įpareigojo ne Čekijos darbdavį, o Vokietijos paštą, kuris samdė Čekijos krovinių pervežimo įmonę. J. Gabrhelas dabar dalija interviu žiniasklaidai ir patarimus kolegoms, kaip „nebijoti ir ginti savo teises“, bet Čekijos susisiekimo ministras Danas Tiokas būgštauja, kad ši byla neatneš nieko gera, nes lems tik naujų ieškinių laviną bei Vokietijos ir kitų ES valstybių nenorą samdyti Čekijos krovinių vežėjus.

Svarbi detalė – kompensuoti teismas įpareigojo ne Čekijos darbdavį, o Vokietijos paštą, kuris samdė Čekijos krovinių pervežimo įmonę.

Kas neprieštarauja A. Babišo kandidatūrai į premjerus?

Čekijos vyriausybė nutarė patvirtinti Europos Sąjungos stabilizacijos, koordinacijos bei valiutos ir ūkio sąjungos sutartį, kurią iki šiol buvo priėmusios 25 ES narės, išskyrus Čekiją, Britaniją bei Kroatiją. Sutartimi valstybės įsipareigoja laikytis finansinės drausmės bei subalansuoto viešojo sektoriaus biudžeto.

Čekijoje sutartį išjudinti iš mirties taško nesisekė jau daugeliui vyriausybių, tad atrodytų, kad tai sveikintinas žingsnis euro integracijos kelyje, jei ne pora „bet“. Pirma – Andrejaus Babišo vyriausybė pabrėžė, kad sutartį, kuri laikoma viena iš daugelio žingsnių euro priėmimo kelyje, patvirtina, tačiau euro priėmimui Čekijoje ir toliau nepritaria, nors už perėjimą prie euro pasisako dauguma tarptautiniu verslu užsiimančių Čekijos įmonių, o būtent eksporto sektorius laikomas šalies ūkio stuburu.

Antra – dalis Čekijos parlamento opozicijos partijų pažymėjo, kad tokio svarbaus žingsnio nedera priimti vyriausybei, neturinčiai pasitikėjimo. Čekija nuo 2017 m. spalį vykusių parlamento rinkimų iki šiol nesudarė vyriausybės, kuri būtų laimėjusi parlamento pasitikėjimą. Dauguma iš devynių į parlamentą patekusių partijų nesutinka, kad kabinetui vadovautų A. Babišas, kurio partija laimėjo daugiausia balsų, bet jį patį policija tikrina dėl ES dotacijų klastočių.

Neseniai antrą penkerių metų kadenciją laimėjęs prezidentas Milošas Zemanas pareiškė neribosiąs A. Babišo nei laiku, nei galimos būsimosios koalicijos dydžiu ir leisiąs jam eiti premjero pareigas net ir neturint parlamento pasitikėjimo. M. Zemanas kartą jau yra sulaužęs nerašytą Čekijos Konstitucijos tradiciją premjeru skirti tik žmogų, kuris bus pajėgus laimėti parlamento pasitikėjimą, tad jo žodžiu suteikti milijonieriui verslininkui A. Babišui neribotą veiksmų laisvę niekas neabejoja.

Policijos akiratin patekusio A. Babišo kandidatūrai į premjerus neprieštarauja tik komunistai bei SPD partija – kraštutinės dešinės ir populistų mišinys, kurio pagrindinis šūkis yra referendumas dėl išstojimo iš ES. Komunistai savo ruožtu jau daug metų pasisako už išstojimą iš NATO.

Žinant tokį jėgų išsidėstymą bei prezidento M. Zemano artumą Rusijai ir Kinijai, apžvalgininkai pažymi, kad naujos kartos populistu laikytas A. Babišas tapo paskutiniu ir geriausiu provakarietiškų pažiūru saugikliu Čekijoje, nes verslo ryšiai jį sieja su ES, kuri yra ir dalies jo verslo dotacijų šaltinis (skirtingai nuo M. Zemaną remiančių milijonierių, kuriems prezidentas padėjo atverti duris į Rusijos ir Kinijos rinkas).

Dalis analitikų su A. Babišo atėjimu valdžion sieja vadinamosios transakcinės politikos pradžią, kai valstybės raidą formuoja nebe ideologinė orientacija, o materialinės naudos interesai, t. y. būtent tai, prieš ką paskutiniais gyvenimo metais įspėjo buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas.

Jei laikinosios A. Babišo vyriausybės žingsnį finansinės drausmės sutarties link vadinsime transakcinės politikos požymiu, tuomet jos vieninteliu ideologiniu stabdžiu išlieka ilgalaikė ir gili Čekijos visuomenės nuostata prieš eurą ir ES.

Trūksta ketvirčio milijono darbininkų

Nors nedarbo lygis Čekijoje yra žemiausias visoje ES, neigiami jo padariniai justi ir kaimyninėse Višegrado ketverto valstybėse – Slovakijoje, Lenkijoje bei Vengrijoje. Darbo jėgos stygius, atsiradęs po 2011 m., kai senosios ES narės panaikino daugumą likusių įsidarbinimo apribojimų, bei po 2008 m. pasaulinės ūkio krizės pabaigos ėmė juntamai stabdyti V4 šalių ūkio augimą.

Kai kurios įmonės, pavyzdžiui, „Hirtenberger Automotive Safety“ Vengrijoje, tvirtina, kad tai juos paskatino investuoti 2,5 mln. eurų į gamybos robotizaciją. Čekijos užsienio reikalų ministerija, spaudžiama pramonės ir verslo asociacijų, sutiko pertvarkyti ligšiolinę užsieniečių įdarbinimo tvarką, ypač kai žiniasklaidai pavyko atskleisti, kad ja itin pelningai piktnaudžiavo vietos mafija Ukrainoje ir Vietname, reketuodama norinčius užsirašyti į eilę Čekijos ambasadose (kai kada ir su jų pačių žinia).

Ligšiolinę tvarką, kuri priimtų užsieniečių darbininkų skaičių ribodavo Čekijos ambasadų pajėgumais apdoroti pretendentų srautą, nutarta keisti kvotomis. Pavyzdžiui, ukrainiečiams planuojama suteikti 12,5 tūkst. darbo vietų per metus. Kritikai tvirtina, kad tai Čekijos ūkio neišgelbės, nes čia trūksta ketvirčio milijono darbininkų. Be to, egzistuojanti biurokratija užsieniečio įdarbinimą užtęsia mažiausiai iki pusmečio. Kartu būgštaujama, kad, ūkio pakilimui atslūgus, Čekijon pakviesti užsieniečiai taps kliūtimi įsidarbinti vietos gyventojams ar tiesiog nelegalia darbo jėga.

Mažiau politiškai korektiški apžvalgininkai priduria, kad užsieniečių įdarbinimo vajus ekonomikai gelbėti išryškina čekų visuomenės veidmainiškumą, kai dirbtinai sukurstyta kitatikių imigrantų baimė padėjo iš naujo išrinkti gerokai susikompromitavusį dabartinį prezidentą ir pelnė net 10 proc. balsų kraštutinei dešinei partijai per parlamento rinkimus, kai tuo pat metu vis daugiau auklių, medicinos seserų, slaugių, vairuotojų ir darbininkų šalyje yra iš Ukrainos, o didžiausias tautines mažumas Čekijoje sudaro būtent ukrainiečiai ir vietnamiečiai, o naują darbo jėgą planuojama kviesti iš Mongolijos bei Uzbekistano, nors nė vieni nėra artimi nei čekų papročiams, nei tradiciniu laikomam tikėjimui (nekalbant apie tai, kad Čekija priklauso trejetui ateistiškiausių valstybių pasaulyje).

Tik 1,1 proc. visų pernai patikrinti paimtų degalų mėginių Čekijoje buvo pripažinti nekokybiškais. Sąjungos vidurkis – 1,8 proc. Čekijoje parduodamo benzino rodikliai dar palankesni – 0,7 proc., palyginti su 2,7 proc. Europos vidurkio.

Dyzelino tyrimų rezultatai kiek mažiau palankūs Čekijai, bet, pasak vietos inspekcijos, jie atspindi tai, kad šalyje tikrinama daugiau parametrų nei kitose valstybėse.

Prekybos inspekcijos nuomone, kokybę gerinti itin padėjo nuolatinis klastotus ar prastus degalus parduodančių degalinių viešinimas – nuostolis dėl prarastų klientų esą smarkiai pranoksta net šimtatūkstantines baudas.

Atgaivintas dvigubo kokybės standarto klausimas

Spalį Čekijos laukia parlamento rinkimai, o kitų metų pradžioje – prezidento. Vidurvasariui įprastas politinis įmygis, tad šalyje tai beveik nepastebima, o kadangi pirmyn gena rinkimų vajus, dažnai naujam gyvenimui prikeliamos seniai išsivadėjusios temos.

Greta Čekijoje beveik neegzistuojančių migrantų problemos, atgaivintas ir vadinamojo dvigubo kokybės standarto klausimas. Čia, kaip ir daugelyje kitų pokomunistinių ES valstybių, paplitusi nuomonė, esą tarptautinės bendrovės gamina skirtingos kokybės maisto produktus, priklausomai nuo jų numatomos rinkos. Neva senosiose ES valstybėse to paties pavadinimo kava arba skalbimo milteliai bus geresnio skonio ir geriau skalbs nei skirtieji ES naujokėms, kur, be to, dažnai dar ir daugiau kainuos.

Nepaisant oficialių ir privačių apklausų, tyrimų ir aptarimų, bendros nuomonės šia tema nėra nei Prahoje, nei Briuselyje. Tačiau praėjusią savaitę Čekija šį klausimą pastūmėjo aukščiau – jis svarstytas Višegrado ketverto (Čekijos, Slovakijos, Vengrijos ir Lenkijos) grupės premjerų posėdyje Budapešte.

Ten nuspręsta, kad ketvertas pokalbiui šiuo klausimu su Europos Komisijos prezidentu Jeanu-Claude`u Junckeriu deleguos Slovakijos premjerą Robertą Ficą, kuriam pavesta reikalauti rimtų žingsnių padėčiai taisyti. Įdomu, kad būtent tokius žingsnius jau daugelį mėnesių žengia ir daug apie tai kalba EK narė teisingumo, vartotojų teisių ir lyčių lygybės klausimams Vera Jourova iš Čekijos.

Paminėtina, kad menamoji problema eskaluojama Višegrado ketvertui nepalankiomis politinėmis aplinkybėmis – dalis ketverto valstybių bylinėjasi su Briuseliu dėl migrantų kvotų, o Varšuvai gresia balsavimo teisių Europos Taryboje suspendavimas dėl tenykštės nacionalistinės vyriausybės žingsnių.

Auga ginklų pramonė

Sekasi ir Čekijos ginklų pramonei, kuri eksportuoja net 90 proc. produkcijos. Palyginimui, kitose ginklų pramonę turinčiose ES valstybėse eksportas tesudaro iki 30 proc. gamybos. Palyginti su 2015 m., Čekijos ginklų pramonės eksporto apimtis išaugo daugiau nei 100 mln. eurų ir pasiekė 691 mln. eurų.

Daugiausia ginkluotės Čekija pardavė Irakui, po jo – Jungtiniems Arabų Emyratams, Slovakijai ir Egiptui. Dėl dvigubos paskirties technologijų Čekija daugiausia pardavė Rusijai, Kinijai ir Indijai.

Šalies gynybos ir saugumo pramonės asociacijos duomenimis, eksportas augs ir šįmet, tačiau jį pristabdys beveik nulinis nedarbo lygis Čekijoje, kuris smarkiai riboja įmonių galimybes samdyti daugiau darbo jėgos ir patenkinti augančią paklausą.

Triukšmas dėl M. Zemano „projektų“

Aliejaus politinėn ugnin liepą įpylė žinios iš Vidurio Azijos, kur dažnu svečiu, greta Kinijos, tapo Vakarų valstybių nebekviečiamas Čekijos prezidentas Milošas Zemanas. Jo komandai Kirgizijoje pavyko „prastumti“ čekišką įmonę „Liglass Trading“ milžiniškam hidroelektrinių statybų projektui įgyvendinti.

Kirgizijos prezidentas Almazbekas Atambajevas pasišovė iki savo kadencijos pabaigos ant Naryno upės pastatyti dvi stambias ir dešimtis smulkesnių hidroelektros stočių. Kadencija baigiasi šįmet spalį, tad A. Atambajevas spėjo projektą bent jau patvirtinti sutartimi su rangovu, nors, stebėtojų nuomone, jis projektą prižiūrėti veikiausiai galės ir po kadencijos, nes laukiama, kad iš prezidento jis persės į premjero krėslą, kurio įgaliojimus smarkiai praplėtė neseniai rengtu referendumu.

Vien pirmame statybų etape Čekijos įmonei teks investuoti 230 mln. dolerių. Bėda ta, kad pačioje Čekijoje įmonė iki šiol buvo negirdėta, tad iškilo klausimų dėl jos patirties bei lėšų šaltinio.

Panašus triukšmas kilo ir Kirgizijoje. Negana to, atsišaukė Rusija – Biškekas prieš pusantrų metų nutraukė sutartį su rusų įmone „RusGidro“, nes šioji neva neturėjo pakankamai lėšų statyboms.

Prezidentas A. Atambajevas nuramino pareiškimu, esą čekai rusams sumokės 37 mln. dolerių, kad „nutildytų tą nesibaigiantį lojimą“, o jis pats savo sprendimo teisingumu įtikinęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Beje, niekam negirdėtos čekų firmos netikėtą sėkmę Kirgizijoje dalis Čekijos stebėtojų priskyrė draugiškiems M. Zemano santykiams su V. Putinu.

Sumažinto slėgio vamzdynu kapsulėse ant elektromagnetinės pagalvės 1200 km/h greičiu keleivius gabenantis tinklas turėtų sujungti Bratislavą su kaimynine Austrijos Viena bei Vengrijos Budapeštu. Kelionės laikas visu maršrutu nuo dabartinių 8 val. automobiliu sutrumpėtų iki 40 min.

HTT sumanymas Slovakijoje sutiktas ovacijomis ir skambia retorika apie būsimą Europos inovacijų lopšį. Žinoma, net įgyvendinimo data – 2020 m. Ar tai realu, priklausys nuo politikos, biurokratijos ir išteklių – vien pirmajam projekto etapui neva prireiks 300 mln. dolerių.

Po ilgos pertraukos – biudžeto perteklius

Čekija po ilgametės pertraukos vėl sulaukė biudžeto pertekliaus – rugsėjo pabaigoje jis viršijo 82 mlrd. kronų, t. y. per 3 mlrd. eurų. Tai geriausias rodiklis nuo savarankiškos Čekijos respublikos pradžios 1993 m. Pernai tokiu pat metu šalies biudžetas jau smuko į 111 mln. eurų deficitą. Metų pabaigos sulaukti planuojama su subalansuotu biudžetu.

Nepaisant šio fakto, Čekijos finansų ministras milijardierius verslininkas Andrejus Babišas, kuriam pranašaujama būsimo šalies premjero ateitis, nes jo partija – kol kas valdančiosios koalicijos su socialdemokratais ir krikščionimis demokratais narė – pirmauja apklausose ir prieš pusę mėnesio vykusiuose vietos rinkimuose, kitų metų biudžetui planuoja daugiau nei 2 mlrd. eurų deficitą.

Dešinė opozicija pasigenda investicijų, struktūrinio deficito mažinimo priemonių dabartinio Čekijos ūkio bumo sąlygomis ir piktinasi dideliu numatomu valstybės tarnautojų samdymu bei pašalpų ir algų švaistymu. Finansų ministras atkerta, jog Čekijai itin gerai sekasi rinkti mokesčius, o tas rodiklis dar šoktelsiąs kitąmet, nes nuo sausio 1 d. čia įsigalios elektroninė mokesčių surinkimo sistema, panaši kaip Kroatijoje, fiksuosianti kiekvieno kasos aparato duomenis.

Finansų ministras pabrėžia, kad jo tikslas – pasiekti, jog Čekija atsidurtų tarp penkių geriausiai mokesčius surenkančių valstybių Europos Sąjungoje. Anot jo, Čekijai smarkiai stinga mokytojų, kareivių bei policininkų, todėl valstybės tarnautojų skaičius išaugsiąs beveik 8 tūkst.

Opozicija prikaišioja, kad ir taip biurokratija apaugusioje Čekijoje keliais šimtais padaugės valstybės samdomų biurokratų, o bendras valstybės tarnautojų skaičius dešimtmilijoninėje valstybėje kitąmet sieks 450 tūkst. Finansų ministerija ateinantiems metams planuoja 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą – apie 2 proc. mažesnį už šių metų rekordą – 1,2 proc. infliaciją ir 4 proc. nedarbo lygį.

Labiausiai Čekijoje reikalingi vairuotojai

Dalies žinovų nuomone, nedarbo lygis Čekijoje beveik pasiekė kritiškai pavojingą dugną, kuomet darbo jėgos stygius gali tapti pagrindiniu ūkio augimo stabdžiu, iškraipyti algų politiką ir neigiamai paveikti infliaciją. ES nedarbo vidurkis artėja prie 9 proc., o Čekija su 4 proc. pirmauja. Šalyje žmonių be darbo skaičius smuko iki 380 tūkst., o laisvų darbo vietų kiekis išaugo iki 140 tūkst.

Pasak analitikų, skaičiai liudija čekų ilgalaikį nenorą dėl darbo keisti gyvenamosios vietos, tačiau užvis labiau tai pradeda atspindėti struktūrinę darbo rinkos ydą – nepakankamą konkrečių profesijų parengimą profesinėse ir aukštosiose mokyklose.

Labiausiai į pramonę ir eksportą orientuotoje Čekijoje stinga techninių profesijų darbo jėgos. Šis stygius sudaro per 40 proc. visų egzistuojančių laisvų darbo vietų. Didžiausia paklausa – autobusų ir krovininių automobilių vairuotojų.  Ji sudaro 5 proc. ieškomų darbuotojų.

Po vairuotojų – technikai, sandėlininkai, pagalbiniai darbininkai, staklių operatoriai, montuotojai, šaltkalviai. Čekijos pramonės ir susisiekimo sąjunga paskelbė darbo jėgos paieškas užsienyje, tradiciškai – Ukrainoje, garantuodama lengvatines ir pagreitintas įdarbinimo sąlygas ir tikėdamasi užlopyti spragą rinkoje. Iniciatyvos kritikai būgštauja, kad darbo jėga iš skurdesnių Rytų valstybių ilgainiui lems algų stagnaciją, o tai pakenks ūkio augimui.

Minimalia alga slovakai pralenks čekus

Padidinti minimalią algą nuo kitų metų nusprendė centro kairės Slovakijos vyriausybė. Alga sieks 435 eurus ir pirmą kartą nuo Čekoslovakijos Federacijos išsiskyrimo 1993 m. pralenks minimalią algą Čekijoje, kuri kitąmet bus beveik 20 eurų mažesnė ir sieks 407 eurus.

Dalis apžvalgininkų pabrėžia, kad tai neatspindi realios ūkio padėties. Veikiau, anot jų, šis Slovakijos premjero Roberto Fico žingsnis esąs politinis gestas ir tam tikru mastu pastanga susigrąžinti bent dalį Čekijoje uždarbiaujančių slovakų.

„Škoda“ gamina naują automobilio modelį

Sparčiausiai pasaulyje auganti automobilių pramonės šaka – vadinamieji SUV automobiliai – susilaukė ir čekiško prieaugio. Tarptautiniu mastu pristatytas sportiškai-darbinis sukryžmintas modelis „Škoda Kodiaq“.

Modelio gamyba pradėta vienoje iš Čekijos gamyklų Kvasiny mieste, po kurios stogu surenkami du kiti „Škodos“ modeliai – „Superb“ bei „Yeti“, o taip pat ispaniško „Seat“ SUV modelis „Ateca“.

„Kodiaq“ į rinką ateina po milijardinės apimties gamyklos plėtros ir 2 tūkst. naujų darbuotojų samdymo – iš viso 8 tūkst. jų ten dirbs trimis pamainomis.

„Škodos“ gamyklos dirba Čekijoje, Kinijoje, Rusijoje, Indijoje, Slovakijoje, Ukrainoje, Kazachstane ir samdo dešimtis tūkstančių žmonių.

Kovo pabaigoje į Čekiją atvykusio Kinijos prezidento viešnagei pažymėti ant apšvietimo stulpų iškabinta dešimtys Čekijos ir Kinijos vėliavų, dėl kurių be jokio paaiškinimo pašalintos Pietų Korėjos įmonės „Samsung“ reklamos, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Čekijos verslo naujienas. O Kinijos užsienio reikalų ministerija ant prezidentūros sienų naktį užžiebtą protesto užrašą pavadino beviltišku visuomenės atskalūnų ir diversantų išpuoliu. Čekijos prezidentūra dėl tokio pareiškimo neprotestavo ir pažadėjo nubausti kaltininkus.

Investicijas Čekijon traukia ir apšlubęs Kinijos ūkis

Kovo pabaigoje į Čekiją valstybinėn viešnagėn atvyko Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Jo daugiašimtinė delegacija apsiribojo sostine ir netoli jos esančia Čekijos prezidento užmiesčio rezidencija, bet sujudimo užteko ir dar užteks ilgam. Čekijos prezidento Milošo Zemano žodžiais, Xi Jinpingą Prahon atvedė jų asmeniška draugystė, užsimezgusi per M. Zemano viešnagę Pekine švenčiant Antrojo pasaulinio karo pabaigos Azijoje sukaktį, kur jis nuvyko netrukus po pergalės minėjimo Maskvoje. Valstybinę Kinijos televiziją CCTV M. Zemanas tuomet patikino atvykęs ne postringauti apie demokratiją ir žmogaus teises, o pasimokyti ūkio sėkmės ir visuomenės stabilizacijos paslapčių.

Grįžęs Prahon privačiu čekų verslininko lėktuvu, Čekijos visuomenei M. Zemanas pažadėjo Xi Jinpingo viešnagę ir milijardus eurų investicijų. Šalyje išties justi kinų investavimo pakilimas. Palyginti su 2014 m., 2015 m. su kinų įmonėmis siejama nuosavybė išaugo dvigubai – iki 0,25 mlrd. eurų. M. Zemanas pranašauja vien šįmet sulaukti 4 mlrd. eurų investicijų injekcijos iš Kinijos.

Dauguma su Čekijos prezidentūra nesusijusių apžvalgininkų bei ekonomistų ramina, kad bemaž 90 proc. šios sumos tebėra memorandumų ir intencijų lygio, o Čekiją kol kas pasiekė tik vadinamosios „įkeltos kojos“ pobūdžio investicijų banga, kai kinų investuotojai pirko gerai žinomus projektus bei turtą, kurie vietos verslininkų nedomino ir kurie iš šalies atrodo eklektiškai, įskaitant žiniasklaidos priemones, stadioną, alaus daryklą, banką, vieną kitą sunkiosios pramonės įmonę ir t. t.

Stebėtojų nuomone, kinų investicijas Čekijon pritraukė ir apšlubęs Kinijos ūkis, iš kurio vietos verslininkai skuba turtą permesti svetur. M. Zemanas pažadėjo, kad Čekija Kinijai tapsianti „saugia ir stabilia kapitalo užuovėja“.

Brošiūros – kaip pasitikti svečius iš Kinijos

Be su Kinijos aukščiausio lygio viešnagėmis Vakaruose paprastai nutinkančių demonstrantų vaikymo, Xi Jinpingo apsilankymas suteikė galimybę pajusti ir kitokią Pekino pinigų kainą: kinų kapitalo paženklinti čekų dienraščiai ir televizijos stotis nė žodžiu neužsiminė apie demonstracijas prieš žmogaus teisių pažeidimus ir Tibeto okupaciją.

Valstybinei viešnagei pažymėti ant viešojo apšvietimo stulpų palei prezidento kortežo maršrutą iškabinta dešimtys Čekijos ir Kinijos vėliavų, dėl kurių be jokio paaiškinimo ir atlygio pašalintos Pietų Korėjos įmonės „Samsung“ reklamos, o Kinijos užsienio reikalų ministerija ant prezidentūros sienų Prahoje naktį lazerio spinduliais užžiebtą protesto užrašą, kuriame cituoti buvusio prezidento Vaclavo Havelo antikomunistiniai žodžiai „Tiesa ir meilė nugalės melą ir neapykantą“, pavadino beviltišku visuomenės atskalūnų ir diversantų išpuoliu, kuris nieko nelaimės. Čekijos prezidentūra dėl tokio pareiškimo neprotestavo ir pažadėjo surasti bei nubausti kaltininkus.

Išaugęs kinų turistų bumas Čekijoje paskatino šalies Viešbučių ir restoranų asociaciją išspausdinti brošiūrą, kurioje vietos viešbučiams patariama, kaip pasitikti svečius iš Kinijos. Joje, be kita ko, sakoma, kad kinai pirmenybę teikia viešbučių kambariams viršutiniuose aukštuose su geru vaizdu per langą, pageidauja šlepečių ir chalatų, primygtinai reikalauja ten rasti ir elektrinį arbatinuką, bet griežtai atsisako būti apgyvendinti ketvirtame aukšte arba kambariuose, kurių numeryje būtų skaičius keturi, nes šio skaitvardžio tarsena sutampa su žodžiais „esu miręs“, o visoje Azijoje paplitusi su tuo susijusi fobija.

Pernai Čekiją, daugiausia sostinę bei kurortinius miestus, aplankė 0,25 mln. kinų turistų, kurie dažniausiai apsistojo trims dienoms, dažniausiai 4–5 žvaigždučių viešbučiuose ir vidutiniškai išleido po 150 eurų per dieną.

Pirmauja pagal bekontakčių banko kortelių paplitimą

Čekijos dirbančiųjų algas stebinčios agentūros pirmajame ketvirtyje paskelbti duomenys atskleidė „pajamų žirklių“ dydį šalyje. Paaiškėjo, kad nepelningiausių profesijų atstovai – valytojai, sargai bei padavėjai – per mėnesį uždirba 370–410 eurų. Geriausiai apmokamas darbas Čekijoje yra oro eismo kontrolieriaus – jis per mėnesį uždirba per 6 tūkst. eurų.

Mažiau nei perpus nuo jų atsilieka gydytojai – pavyzdžiui, skyriaus vedėjas vidutiniškai uždirba 3,3 tūkst. eurų. Kartu atliktos nuomonių apklausos atskleidė, kad visuomenėje gerbiamiausi yra gydytojai, mokslininkai, medicinos seserys arba broliai bei mokytojai, nors pastarųjų vidutinė alga tesiekia tūkstantį eurų.

Čekija yra viena pirmaujančių valstybių Europoje pagal bekontakčių banko kortelių paplitimą. Bankų kortelių draugijos duomenimis, iki 2015 m. pabaigos 11 mln. gyventojų turinčioje Čekijoje iš viso išduota 8 mln. kortelių bei vadinamųjų „mokėjimo lipdukų“, kuriais galima už prekes bei paslaugas mokėti sekundei priglaudžiant juos prie mokėjimo terminalo, užuot kišus kortelę jo vidun.

Bekontaktės kortelės sudaro net 70 proc. visų išduotų banko kortelių. Vien pernai tam pritaikytų mokėjimo terminalų skaičius išaugo beveik 40 proc. Jiems pavymui šįmet Čekijoje bus įdiegti pirmieji bekontakčiai bankomatai, labai paplitę Šiaurės Amerikoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, be to, įdiegti ir Lenkijoje.

Čekija mini reikšmingą sukaktį šalies pramonės istorijoje. Gruodžio 9 dieną, lygiai prieš 25 metus, t. y. 1990 m., tuometinė pokomunistinė šalies vyriausybė priėmė sprendimą, kuris tebedaro įtaką visos valstybės ūkiui, – nutarė „Škodos“ automobilių gamyklą parduoti Vokietijos koncernui „Volkswagen“, praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Čekijos verslo naujienas.

Pagrindinis darbdavys

Koncernas „Volkswagen“ pasirinktas iš 24 pretendentų, o galutinis sprendimas svyravo tarp vokiečių „Volkswageno“ ir prancūzų bei švedų konsorciumo „Renault/Volvo“. Nors tuometinis vyriausybės sprendimas visuomenės vertintas atsargiai dėl karčios istorinės patirties, buvusios okupacijos ir būgštavimų dėl būsimų investuotojo planų, tikrovė ilgainiui pranoko lūkesčius.

Privatizuota „Škoda“ sukūrė per dešimtį naujų modelių, Čekijoje tapo pagrindiniu privačiu darbdaviu, kurio didžiausia apyvarta, tarptautiniu mastu pagamino per milijoną automobilių, išplėtė realizacijos rinkas bei gamybą ne tik į Vakarus, bet ir į Aziją, o šįmet Didžiojoje Britanijoje „Škoda“ išrinktas patikimiausiu automobiliu.

Nedarbas rekordiškai žemas

Čekija gruodį pradėjo netikėtai sklandžiai ir pagal valdančiosios koalicijos, kurią sudaro socialdemokratai ir krikščionys demokratai bei finansų ministro verslininkiška ir šiuo metu populiariausia partija, scenarijų patvirtino kitų metų biudžetą. Deficitas, palyginti su pernykščiu biudžetu, sumažintas 30 mlrd. kronų (1 mlrd. eurų) ir siekia 2,5 mlrd. eurų.

Pasak premjero socialdemokrato Bohuslavo Sobotkos, šis biudžetas skatins ūkio augimą ir mažins nedarbą, kuris jau šiuo metu rekordiškai žemas – siekia 6 proc. ir yra antras mažiausias Europos Sąjungoje. Finansų ministras Andrejus Babišas, milijonierius verslininkas, tvirtina, kad Čekijos biudžeto deficitas šiuo metu vienas mažiausių ES, kad kaimyninės Vokietijos pavyzdžiu orientuojamasi į biudžeto pusiausvyrą, tačiau ne ūkio uždusinimo kaina.

Dešinė opozicija kritikuoja per lėtą deficito mažinimą, valstybės tarnautojų armijos didinimą beveik 14 tūkst. žmonių, socialinių įsipareigojimų auginimą, pvz., papildomus 22 mln. eurų pensijų išmokoms ir t. t. Dosniausio biudžeto lėšų prieaugio sulaukė Vidaus reikalų ir Gynybos ministerijos – 1,5 mlrd. eurų. Tai motyvuojama tarptautinio saugumo padėtimi, technikos modernizacija bei poreikiu į profesionalios kariuomenės gretas pritraukti 2 tūkst. naujokų ir per penkerius metus – 4 tūkst. naujų policininkų.

Pagrindinis variklis – automobilių pramonė

Paskutinį metų ketvirtį Čekijos statistikos biuras apskaičiavo, kad šalis lenkia visas likusias ES nares pagal pramonės dalį valstybės verslo ūkyje, t. y. yra labiausiai pramoninė. Čekijos pramonė sudaro daugiau nei 47 proc. šalies verslo ūkio. Galima palyginti – kaimyninėje milžinėje Vokietijoje šis rodiklis tėra 40 proc. Labiausiai Čekiją vejasi Vengrija (46 proc.), po jos – Lenkija (45 proc.), Rumunija – (44 proc.). Iš Baltijos šalių šiuo požiūriu pirmauja Estija (beveik 34 proc. pramonės šalies verslo ūkyje), po jos – Lietuva (31 proc.) ir Latvija (29 proc.).

Pasak Čekijos statistikų, šalies pramonėje dirba beveik 2 mln. žmonių – t. y. beveik trečdalis visų dirbančių asmenų. Pagrindiniu varikliu Čekijoje lieka automobilių pramonė, kurią sudaro keturių tarptautinių koncernų gamyklos su dešimtimis pagalbinių įmonių.

Kita vertus, ES mastu Čekijos pramonės indėlis pagal bendrą statistiką atrodo kukliau – šalis užima 11 vietą pagal pramonės vaidmenį sąjunginėje gamyboje. Pirmauja Vokietija, kurios pramonė pagamina daugiau nei ketvirtį visos produkcijos, antra – Didžioji Britanija (13 proc.), trečia – Italija (12 proc.), o jai ant kulnų lipa Prancūzija.

Rekordinis turistų skaičius

Tradicine Čekijos ūkio šaka išlieka turizmas. Per pirmus tris šių metų ketvirčius pajamos iš atvykstančių turistų išaugo 5,5 proc. ir siekė 4 mlrd. eurų. Užsienin keliaujančių čekų išlaidos per tą patį laikotarpį ūgtelėjo 15 proc. ir pasiekė 3 mlrd.

Šie metai tapo rekordiniais pagal Čekiją lankančių turistų skaičių – vien per pirmus tris ketvirčius jų atvyko 21 mln. – tai 8 proc. daugiau nei pernai. Daugiausia turistų į Čekiją atvyksta iš kaimyninių valstybių, iš kurių pirmauja Vokietija, o iš tolimesnių kraštų daugiausia Čekiją lanko kinai ir pietų korėjiečiai.

Vis dėlto tebesitęsia pernai prasidėjęs rusų bei ukrainiečių turistų atoslūgis, dėl kurio iš pradžių apgailestavo vietos paslaugų sektorius, tvirtinęs, kad vidutinis keliautojas iš Rusijos už vakarienę pakloja triskart daugiau nei svečias iš Azijos. Dabar Čekijos kelionių biurų asociacija teigia, kad dosniausiai Čekijoje išlaidauja atvykėliai iš Kinijos, Tailando, Brazilijos ir Japonijos.

Jei Graikija pasitrauktų iš Europos Sąjungos (ES), tai turėtų tik politines, bet ne ūkines pasekmes, teigia Čekijos premjeras Bohuslavas Sobotka. Vis dėlto jis pripažįsta, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos turėtų pasekmių eurui, o dėl to įtaka būtų padaryta iš Čekijos kronai. Apie šias ir kitas verslo naujienas praneša LRT Radijo bendradarbis Čekijoje Andrius Kunčina.

T. Prouza: Graikijos laukia tai, nuo ko bėgo A. Tsipras

Graikų laukia milžiniškas nusivylimas, tvirtina Čekijos valstybės sekretorius Europos klausimais Tomašas Prouza. Jo įsitikinimu, liepos 5-osios referendume dėl sąlygų, kuriomis tarptautiniai skolintojai sutinka toliau finansuoti valstybę, kurios įsiskolinimas siekia 180 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), vyriausybė sąmoningai klausimą suformulavo taip, kad jį būtų galima interpretuoti įvairiai.

T. Prouza pabrėžia, kad mažiausiai 70 proc. graikų būtų vienareikšmiškai balsavę už tai, kad jų šalis liktų euro zonoje, jei klausimas būtų pateiktas būtent taip. Dabar esą rinkėjai atmetė Graikijai užsienio kreditorių keliamas sąlygas, patikėję komunistuojančios populistinės vyriausybės propaganda – ji turėsianti tvirtą užnugarį išsiderėti palankesnius skolos išmokėjimo parametrus ar netgi dalies skolos nurašymą.

Čekijos pareigūno nuomone, nieko panašaus nebus – Graikijos neišvengiamai laukia būtent tai, nuo ko Alexio Tsipro vyriausybė žadėjo ją išvaduoti. Be to, referendumas atskleidė pavojingą Europos regioninės politikos bruožą – pagrindinis referendumo objektas, t. y. pati ES, neturėjo jokios galimybės prasimušti į Graikijos nacionalinę žiniasklaidą ir išdėstyti savo pozicijos, tad rinkėjai liko pasmerkti ideologinėms valdžioje atsidūrusių vietos politikų manipuliacijoms. Tai – itin blogas precedentas ateičiai.

Graikijos pasitraukimas turėtų įtakos ir Čekijos kronai

Čekija, skirtingai nei mažesnė kaimynė Slovakija, euro zonai nepriklauso ir neeiliniame jos narių vadovų suvažiavime Graikijos krizės klausimu nedalyvavo, tačiau liepos 12 d., sekmadienį, Briuselyje į Europos Komisijos (EK) prezidento Donaldo Tusko sukviestą visos ES vadovų susitikimą vyks.

Prahos pozicija – ieškoti aukso vidurio – neva Graikija privalo pradėti apsišluoti savo darže, tačiau tarptautiniai skolintojai negali leisti taupymo politikai uždusinti ūkio augimo. Čekijos politinė scena simpatijų Graikijai stokoja. Čekijos premjeras B. Sobotka mano, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos yra tikėtina galimybė, bet to pasekmės būtų veikiau politinės, nei ūkinės.

Čekijos vyriausybės vadovas sutinka, kad tai darytų įtaką euro kursui, o šis atsilieptų Čekijos kronai. Šalies finansų ministras Andrėjus Babišas tvirtina, kad ES derėtų pripažinti – Graikijos priėmimas į euro zoną buvo didelė klaida. Dešinė Čekijos opozicija tvirtina, kad pastangos bet kokia kaina išlaikyti Graikiją euro zonoje – absurdiškos.

Ekonominė emigracija aktuali ir kitoms valstybėms

Viena esamos Graikijos krizės pasekmių, kuri, kaip manoma, keliskart išaugtų valstybės bankroto atveju, yra ekonominė emigracija. Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas birželį paskelbtame tyrime paskaičiavo, iš kur ir į kur keliauja daugiausia vadinamųjų „darbo migrantų“, vokišku žargonu vadinamų „gastarbeiterių“, ir kur jie siunčia uždarbį.

Paaiškėjo, kad didžiausias giminėms namo siunčiamų uždarbių šaltinis Europoje yra Rusija, iš kurios į gimtas šalis – daugiausia Vidurio Aziją ir Ukrainą – imigrantai pernai pasiuntė beveik 21 mlrd. dolerių. Taip pat – Vakarų Europa, kur pirmauja Didžioji Britanija su 17 mlrd. dolerių, pasiųstų namo, Vokietija – su 14 mlrd. dolerių, Prancūzija, Italija ir Ispanija – su 10 mlrd. dolerių kiekviena.

Iš viso iš šių valstybių pernai „gastarbeiteriai“ namo pervedė daugiau nei 100 mlrd. dolerių. Trečdalis šios sumos keliavo į Balkanus, Pabaltijį ir Rytų Europos valstybes, iš kurių net 10 – ES narės. Likę du trečdaliai pasiųsti į pusšimtį besivystančių šalių už ES ribų. Paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, Kosovas, Albanija ir euro zonos narė Slovakija 90 proc. visų užsienyje uždarbiaujančių tėvynainių parsiųstų lėšų sulaukia iš Vakarų Europos.

Pabaltijo šalys atsidūrė kategorijoje, kur iš Vakarų Europos namo parsiunčiamų uždarbių dalis svyruoja tarp 80–90 proc. Lietuva, sulaukusi beveik 2,5 mlrd. dolerių pernai, pirmauja. Į Estiją tais metais parsiųsta vos 0,5 mlrd. dolerių. Triskart gyventojų skaičiumi už Lietuvą didesnė Čekija priklauso kategorijai šalių, kur emigrantai namo iš Vakarų Europos parsiunčia 50–80 proc. visų tokiu būdu įplaukiančių lėšų. Pernai čia pasiųsta 2,5 mlrd. dolerių. Čekiją smarkiai lenkia daugkart didesnės Ukraina ir Lenkija, sulaukiančios po 7,5 mlrd. dolerių kiekviena.

Pokomunistiniai miestai vis dar netraukia turistų

Tarptautinė bendrovė „MasterCard“ išmatavo kitokio pobūdžio keliautojų srautus – turizmą. Jos tarptautinių maršrutų indeksas aprėpia 132 lankomiausius pasaulio miestus. Ne pirmus metus iš eilės Praha patenka į pirmąjį dvidešimtuką. Tai – vienintelis pokomunistinių valstybių miestas pasaulyje, patenkantis į šį sąrašą. Praha išsaugojo 19 vietą. Jai šįmet prognozuojama sulaukti 5,5 mln. mieste bent kartą pernakvosiančių svečių.

Pagrindinė ilgametė Prahos varžovė Viena Čekijos sostinę lenkia maždaug 40 tūkst. prognozuojamų turistų ir atsidūrė viena pakopa aukščiau – 18-oje vietoje. Nuo Prahos kiek atsilieka Los Anželas, o pasaulyje pirmauja Londonas. Jis sulaukia beveik 19 mln. lankytojų. Antras – Bankokas, trečias – Paryžius. Pastarasis sulaukia 16 mln. svečių.

Vertinant miestus pagal didžiausias turistų išlaidas, taip pat pirmauja Londonas. Per metus jis pelno 2 mlrd. dolerių. Antras – Niujorkas, surenkantis 17 mlrd. dolerių, trečias – Paryžius, kuris iš turistų užsidirba beveik tiek pat. Pagal šį parametrą, Praha į 20-uką nepatenka, o tai patvirtina vietos ir užsienio kritikų argumentą – Čekijos sostinė išlieka pigaus turizmo meka ir vis dar neįstengia iš milžiniško lankytojų srauto pelnytis taip, kaip kai kurie kiti pasaulio miestai magnetai.

Jei Graikija pasitrauktų iš Europos Sąjungos (ES), tai turėtų tik politines, bet ne ūkines pasekmes, teigia Čekijos premjeras Bohuslavas Sobotka. Vis dėlto jis pripažįsta, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos turėtų pasekmių eurui, o dėl to įtaka būtų padaryta iš Čekijos kronai. Apie šias ir kitas verslo naujienas praneša LRT Radijo bendradarbis Čekijoje Andrius Kunčina.

T. Prouza: Graikijos laukia tai, nuo ko bėgo A. Tsipras

Graikų laukia milžiniškas nusivylimas, tvirtina Čekijos valstybės sekretorius Europos klausimais Tomašas Prouza. Jo įsitikinimu, liepos 5-osios referendume dėl sąlygų, kuriomis tarptautiniai skolintojai sutinka toliau finansuoti valstybę, kurios įsiskolinimas siekia 180 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), vyriausybė sąmoningai klausimą suformulavo taip, kad jį būtų galima interpretuoti įvairiai.

T. Prouza pabrėžia, kad mažiausiai 70 proc. graikų būtų vienareikšmiškai balsavę už tai, kad jų šalis liktų euro zonoje, jei klausimas būtų pateiktas būtent taip. Dabar esą rinkėjai atmetė Graikijai užsienio kreditorių keliamas sąlygas, patikėję komunistuojančios populistinės vyriausybės propaganda – ji turėsianti tvirtą užnugarį išsiderėti palankesnius skolos išmokėjimo parametrus ar netgi dalies skolos nurašymą.

Čekijos pareigūno nuomone, nieko panašaus nebus – Graikijos neišvengiamai laukia būtent tai, nuo ko Alexio Tsipro vyriausybė žadėjo ją išvaduoti. Be to, referendumas atskleidė pavojingą Europos regioninės politikos bruožą – pagrindinis referendumo objektas, t. y. pati ES, neturėjo jokios galimybės prasimušti į Graikijos nacionalinę žiniasklaidą ir išdėstyti savo pozicijos, tad rinkėjai liko pasmerkti ideologinėms valdžioje atsidūrusių vietos politikų manipuliacijoms. Tai – itin blogas precedentas ateičiai.

Graikijos pasitraukimas turėtų įtakos ir Čekijos kronai

Čekija, skirtingai nei mažesnė kaimynė Slovakija, euro zonai nepriklauso ir neeiliniame jos narių vadovų suvažiavime Graikijos krizės klausimu nedalyvavo, tačiau liepos 12 d., sekmadienį, Briuselyje į Europos Komisijos (EK) prezidento Donaldo Tusko sukviestą visos ES vadovų susitikimą vyks.

Prahos pozicija – ieškoti aukso vidurio – neva Graikija privalo pradėti apsišluoti savo darže, tačiau tarptautiniai skolintojai negali leisti taupymo politikai uždusinti ūkio augimo. Čekijos politinė scena simpatijų Graikijai stokoja. Čekijos premjeras B. Sobotka mano, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos yra tikėtina galimybė, bet to pasekmės būtų veikiau politinės, nei ūkinės.

Čekijos vyriausybės vadovas sutinka, kad tai darytų įtaką euro kursui, o šis atsilieptų Čekijos kronai. Šalies finansų ministras Andrėjus Babišas tvirtina, kad ES derėtų pripažinti – Graikijos priėmimas į euro zoną buvo didelė klaida. Dešinė Čekijos opozicija tvirtina, kad pastangos bet kokia kaina išlaikyti Graikiją euro zonoje – absurdiškos.

Ekonominė emigracija aktualija ir kitoms Europos valstybėms

Viena esamos Graikijos krizės pasekmių, kuri, kaip manoma, keliskart išaugtų valstybės bankroto atveju, yra ekonominė emigracija. Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas birželį paskelbtame tyrime paskaičiavo, iš kur ir į kur keliauja daugiausia vadinamųjų „darbo migrantų“, vokišku žargonu vadinamų „gastarbeiterių“, ir kur jie siunčia uždarbį.

Paaiškėjo, kad didžiausias giminėms namo siunčiamų uždarbių šaltinis Europoje yra Rusija, iš kurios į gimtas šalis – daugiausia Vidurio Aziją ir Ukrainą – imigrantai pernai pasiuntė beveik 21 mlrd. dolerių. Taip pat – Vakarų Europa, kur pirmauja Didžioji Britanija su 17 mlrd. dolerių, pasiųstų namo, Vokietija – su 14 mlrd. dolerių, Prancūzija, Italija ir Ispanija – su 10 mlrd. dolerių kiekviena.

Iš viso iš šių valstybių pernai „gastarbeiteriai“ namo pervedė daugiau nei 100 mlrd. dolerių. Trečdalis šios sumos keliavo į Balkanus, Pabaltijį ir Rytų Europos valstybes, iš kurių net 10 – ES narės. Likę du trečdaliai pasiųsti į pusšimtį besivystančių šalių už ES ribų. Paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, Kosovas, Albanija ir euro zonos narė Slovakija 90 proc. visų užsienyje uždarbiaujančių tėvynainių parsiųstų lėšų sulaukia iš Vakarų Europos.

Pabaltijo šalys atsidūrė kategorijoje, kur iš Vakarų Europos namo parsiunčiamų uždarbių dalis svyruoja tarp 80–90 proc. Lietuva, sulaukusi beveik 2,5 mlrd. dolerių pernai, pirmauja. Į Estiją tais metais parsiųsta vos 0,5 mlrd. dolerių. Triskart gyventojų skaičiumi už Lietuvą didesnė Čekija priklauso kategorijai šalių, kur emigrantai namo iš Vakarų Europos parsiunčia 50–80 proc. visų tokiu būdu įplaukiančių lėšų. Pernai čia pasiųsta 2,5 mlrd. dolerių. Čekiją smarkiai lenkia daugkart didesnės Ukraina ir Lenkija, sulaukiančios po 7,5 mlrd. dolerių kiekviena.

Pokomunistiniai miestai vis dar netraukia turistų

Tarptautinė bendrovė „MasterCard“ išmatavo kitokio pobūdžio keliautojų srautus – turizmą. Jos tarptautinių maršrutų indeksas aprėpia 132 lankomiausius pasaulio miestus. Ne pirmus metus iš eilės Praha patenka į pirmąjį dvidešimtuką. Tai – vienintelis pokomunistinių valstybių miestas pasaulyje, patenkantis į šį sąrašą. Praha išsaugojo 19 vietą. Jai šįmet prognozuojama sulaukti 5,5 mln. mieste bent kartą pernakvosiančių svečių.

Pagrindinė ilgametė Prahos varžovė Viena Čekijos sostinę lenkia maždaug 40 tūkst. prognozuojamų turistų ir atsidūrė viena pakopa aukščiau – 18-oje vietoje. Nuo Prahos kiek atsilieka Los Anželas, o pasaulyje pirmauja Londonas. Jis sulaukia beveik 19 mln. lankytojų. Antras – Bankokas, trečias – Paryžius. Pastarasis sulaukia 16 mln. svečių.

Vertinant miestus pagal didžiausias turistų išlaidas, taip pat pirmauja Londonas. Per metus jis pelno 2 mlrd. dolerių. Antras – Niujorkas, surenkantis 17 mlrd. dolerių, trečias – Paryžius, kuris iš turistų užsidirba beveik tiek pat. Pagal šį parametrą, Praha į 20-uką nepatenka, o tai patvirtina vietos ir užsienio kritikų argumentą – Čekijos sostinė išlieka pigaus turizmo meka ir vis dar neįstengia iš milžiniško lankytojų srauto pelnytis taip, kaip kai kurie kiti pasaulio miestai magnetai.

Čekija ir dar šešios valstybės – Lenkija, Vengrija, Slovakija, Bulgarija, Rumunija ir Slovėnija – gegužės 19 d. pasirašė bendrą kreipimąsi į Europos Komisiją, ragindamos parengti naujas taisykles, kurios Europos Sąjungos mastu apribotų mažmeninių prekybos tinklų vyraujančią ūkinę galią rinkoje, praneša LRT Radijas apžvelgdamas Čekijos verslo naujienas.

Pasak Bratislavoje posėdžiavusių minėtų valstybių žemės ūkio ministrų, tinklai piktnaudžiauja savo nepagrįstai galinga įtaka rinkoje, įgalina juos taikyti itin dideles prekybos maržas bei versti tiekėjus parduoti savo produktus už nepriimtinai žemas kainas.

Čekijos ministras pateikė vieną Europos Komisiją galintį sudominti pavyzdį: sąjunginės žemės ūkio politikos srityje smulkūs bei vidutiniai verslininkai remiami biudžeto lėšomis, kurias paskui esą „nesąžiningais ir neetiškais metodais“ susišluoja mažmeninės prekybos tinklai. Pirmųjų Europos Komisijos išvadų kreipimosi autoriai laukia iki metų pabaigos.

Siekis išjudinti ūkį nebuvo utopija

„Neįtikėtina“ arba „teigiamas šokas“ – tokiomis antraštėmis vietos ir Europos spauda pasitiko žinią apie Čekijos ūkio augimą: palyginti su pernykščiais rodikliais, šalies ūkio augimo pagreitis pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 3,9 proc. – tai trigubai daugiau nei praėjusių metų pabaigoje.

Europos Sąjungos mastu pagal ūkio augimo tempą Čekija atsidūrė antroje vietoje po Rumunijos lyginant metų duomenis, o ketvirčių kategorijoje Čekija šiuo metu pirmauja.

Ekonomistai pabrėžia porą išvadų. Pirma – Čekijai lygiai šešerius metus truko pasivyti ir pralenkti savo palankiausius rodiklius iš laikotarpio prieš krizę 2008 m. Antra – kaip reta, šalies ūkį tempia ne vien automobilių pramonė bei žaliavų perdirbimas, bet ir statybų pramonė bei rinkos paslaugos.

Komerciniai bankai, iki šiol prognozavę geriausiu atveju 1,5 proc. šių metų ūkio augimą, dabar kalba apie tikėtinus 3 proc. ir daugiau. Mėnesio viduryje paskelbti duomenys žaibiškai pabrangino kroną, tačiau Čekijos centrinis bankas tebesilaiko politikos neleisti šalies valiutai pralaužti 27 kronų už eurą lubų.

Daugiau nei prieš metus sąmoningai atpiginęs kroną Centrinis bankas tapo nuožmios kritikos taikiniu. Dabar atsainiai ir kol kas atsargiai pastebima, kad tuometinis jo tikslas – išjudinti Čekijos ūkį – galbūt nebuvo utopija.

Smarkiai mažėja nedarbas

Sykiu su įsibėgėjančiu ūkiu balandžio statistika parodė, kad nedarbas Čekijoje smuktelėjo 5 proc. ir siekia 6,7 proc. 11 mln. gyventojų turinčioje Čekijoje po ilgos pertraukos bedarbių skaičius smuko žemiau 0,5 mln. Vidutiniškai vienai laisvai darbo vietai tenka beveik šeši kandidatai. Paklausiausi – krovininių automobilių, autobusų ir tramvajų vairuotojai, kalviai, mašinų operatoriai bei sargai.

Mažiausias nedarbas – tradiciškai sostinėje Prahoje. Praėjusių metų pabaigoje užfiksuotas rekordas – čia nedarbo lygis tesiekė 2,5 proc. Čekijos sostinė pagal šį rodiklį drauge su Vokietijos Aukštutine Bavarija, t. y. Miuncheno apylinkėmis, atsidūrė pirmoje vietoje ES mastu.

Galima palyginti: „Eurostat“ duomenimis, didžiausias nedarbo lygmuo ES pietuose, Graikijos ir Ispanijos regionuose, iš kurių paskutinė vieta teko Ispanijos Andalūzijai – ten nedarbas siekia beveik 35 proc.

Įsibėgėja prekyba

Auganti ekonomika, smunkantis nedarbas bei vos vos ūgtelėjusios algos laikomos pagrindinėmis prekybos įsibėgėjimo priežastimis. Prekybos tinklų pajamos Čekijoje kovą pasiekė didžiausią augimo lygį per paskutinius septynerius metus – 5,9 proc., palyginti su tuo pat praėjusių metų laikotarpiu.

Didžiausiu pardavimo rodiklių varikliu lieka elektronikos prekės bei tebeaugantis prekybos internete bumas – virtualios parduotuvių bei siuntėjų paslaugų įplaukos, palyginti su 2014 m.  ūgtelėjo 28 proc.

Pagal „Laimės pojūčio indeksą“ Čekija – pirmaujanti pokomunistinė šalis

Jungtinių Tautų užsakymu bendrovė „Sustainable Development Solutions Network“ ištyrė ūkio, pajamų, sveikatos apsaugos, turto, socialinės politikos, fizinės bei psichologinės sveikatos, turizmo, labdaringumo, saugumo, gyvenimo perspektyvos pojūčių bei daug kitų rodiklių 158 pasaulio valstybėse ir sudarė vadinamąjį „Laimės pojūčio indeksą“ , paskelbtą balandžio pabaigoje.

Pasak autorių ir užsakovų, jis tampa vis populiaresniu socialinės pažangos matu. Jame pirmauja Skandinavija, Šiaurės Amerika, Australija ir Naujoji Zelandija. Visų priešakyje atsidūrė Šveicarija, po jos pirmajame dešimtuke – Islandija, Danija, Norvegija, Kanada, Suomija, Olandija, Švedija, Naujoji Zelandija ir Australija.

JAV atsidūrė 15 vietoje, Didžioji Britanija – 21, Vokietija – 26, Prancūzija – 29. Iš pokomunistinių šalių pirmauja Čekija, kuriai teko 31 vieta. Toje pačioje kategorijoje arčiausiai jos – kaimynė Slovakija (45 vieta), toliau – Slovėnija ir Lietuva (55 ir 56 vietos), Lenkija liko 60, Rusija – 64, Estija – 73, Latvija – 89, Vengrija – 104, o Ukraina – 111. Paskutinės trys – Sirija, Burundis ir Togas.

Tarp pokomunistinių šalių pirmauja ir pagal „Piliečio pasų indeksą“

Tarptautinė finansinių konsultacijų bendrovė „Arton Capital“ sudarė  vadinamąjį „Piliečio pasų indeksą“, kuris rūšiuoja valstybių pasus pagal jų galią, kitaip tariant, pagal skaičių užsienio šalių, į kurias konkrečios valstybės paso savininkas gali keliauti be vizos arba ją gauti atvykęs.

Pirmoje vietoje atsidūrė JAV ir Didžiosios Britanijos pasai, su kuriais galima be vizų keliauti į 147 pasaulio šalis. Antroje – Prancūzijos, Vokietijos ir Pietų Korėjos pasai, trečioje – Italijos ir Švedijos.

Daugiausia gyventojų turinčios Kinijos pasas leidžia be apribojimų įvažiuoti į 74 šalis, ji – 45 vietoje, o Rusijos – į 98 šalis, ji – 35 vietoje. Iš pokomunistinių šalių pirmauja Čekija ir Vengrija, kurios kartu su Austrija atsidūrė 9 vietoje, nes jų pasai leidžia įvažiuoti i 138 šalis. 10 vieta atiteko Slovakijai ir Lenkijai. Estija ir Latvija užėmė 13 vietą su bevize teise į 134 šalis, o Lietuva – 14 su teise į 132 valstybes.

Paskutinėje, 80 vietoje, tokios valstybės arba teritorijos, kaip Birma, Pietų Sudanas arba Palestiniečių savivalda, kurių pasai „įleidžia“ tik į 28 šalis.

Įvairiausių populiarumo sąrašų svetainė thrillist.com sudarė Europos valstybių gardumo 50-uką. Autoriai palygino šalis pagal jų tautinių virtuvių margumą, gėrimų įvairovę, savitumą ir maitinimo įstaigas. Paskutinėje vietoje atsidūrė Vatikanas su vienu vieninteliu restoranu ir svetainės autorių linkėjimu „pasigailėkit popiežiaus“. Čekijai paskirta 22-a vieta už rūkytą kiaulienos sąnarį, troškintus raugintus kopūstus, knedlikus, keptą sūrį ir, pasak autorių, upes „bene geriausio pasaulyje“ alaus bei dešimtis jo rūšių, praneša LRT radijas, apžvelgdamas Čekijos verslo naujienas.

Ukrainai teko 42-a vieta už „varganus barščius, rūgpienius ir girą“. Estija atsidūrė 39-a už „kilkes, rūkytą ungurį ir šprotus“. Lietuva – 35-a už „juodą duoną, šaltibarčius, kraujo sriubą, nesuskaičiuojamą bulvių patiekalų ir rūkytų mėsų  kiekį bei maniją viskam, kas rūgštu“. Baltarusija Lietuvą lenkia šešiomis vietomis, o Latvija atsidūrė 28-a už įvairias Rygos balzamo atmainas, meduolius, moliūgų blynelius ir kopūstų sriubą. Lenkija – 24-a už marmeladines bandeles ir aibes rūgščių sriubų.

Beje, pirmame dešimtuke yra Vengrija ir Kroatija, o pirmą penketuką pradeda Vokietija už visų apeinamą ir neįvertintą desertų pasaulį. Ketvirtoje vietoje – Gruzija už visa tai, kas yra buvusio antikinio prieskonių pirklių kelio palikimas su neišverčiamais pavadinimais.

Trečioje – Ispanija už tai, kad moka būti nebrangi, paprasta, bet įsimintina. Antra – Prancūzija už neginčijamą ir UNESCO oficialiai pripažintą kulinarijos meno paveldą, etnografinę įvairovę, vynus, sūrius bei animacinį filmą „Ratatouille“. O nugalėjo Italija, nes jos tautinę virtuvę nuo viso pasaulio apgynė italų močiutės su savo padažais, be to, už tai, kad pasauliui padovanojo lazaniją, rizotą, picą, triufelius ir... temperamentą.

Smunka Čekijos kronos vertė

Čekijos krona metų pradžioje susvyravo – toks apibendrinimas bene tiksliausiai apibūdina jos dabartinę būklę. Netrukus po žiemos švenčių Čekijos valiutos kursas smuko beveik dviem kronomis dolerio ir kiek mažiau euro atžvilgiu. Pats susvyravimas nebuvo didelė staigmena – susilpnėjo visų Čekijos kaimynių valiutos: Lenkijos zlotai, Vengrijos forintai. Smunkančios naftos kainos susilpnino ir naftą eksportuojančios Norvegijos kroną, o defliacijos rizika – eurą.

Tačiau pagreitis, kuriuo įvykiai klostėsi, pritraukė tarptautinį dėmesį. Dešinės pakraipos dienraštis „Wall Street Journal“ būtent dėl šios priežasties paskubėjo Čekijos kroną pavadinti „prasčiausiai besilaikančia metų valiuta“, kuri, nors „šiaip nuobodžiai stabili“, dabar taip pašlijusi, kad net lenkia Rusijos rublį ir Ukrainos grivina. Pasirodė, kad komentaras buvo trumpalaikės vertės ir perlenktas. Čekijos krona netrukus stabilizavosi ir dabar laikosi prie 24 kronų už dolerį ir 27,85 kronų už eurą ribos.

Kas išklibino Čekijos kroną? Kaip ir daugumą Europos valiutų, smunkančios naftos kainos, minimalus Europos Sąjungos ūkio augimas, euro zonos defliacija, smunkantis euras ir augantis doleris. Ypač galingu impulsu būtent Čekijos kronos svyravimui tapo gruodžio duomenys, parodę, kad Čekijos infliacija arti nulio.

Centrinis bankas siekia silpninti kroną

Taip pat Čekijos centrinis bankas dar pernai pareiškė, jog  sieks silpninti kroną, kad išjudintų ūkio stagnaciją skatindamas kainų, algų augimą ir pigindamas eksportą – pagrindinį Čekijos ūkio variklį. Bankas šios politikos laikosi ir net yra įsipareigojęs neleisti kronai pabrangti žemiau 27 kronų už eurą vertės. Be to, bankas niekada nežadėjo imtis jokių priešingų žingsnių, o jo svertų arsenalas ribotas – Čekija nebegali mažinti palūkanų vertės, nes ši rekordiškai maža ir tesiekia 0,05 proc.

Centrinis bankas teoriškai kroną stiprinti gali tik masiniu jos supirkimu valiutų rinkose arba paskelbdamas naujas toleruotinas kronos svyravimo ribas. Pačiame šio mėnesio svyravimo įkarštyje Centrinio banko gubernatorius Miroslavas Singeris pareiškė, kad bankas nemato pagrindo intervencijoms. Po šių žodžių krona atsigavo.

Bet didieji eksportuotojai siekia apsidrausti nuo susilpnėjusios kronos ir prašo klientų sandorius sudaryti eurais. Jiems pavymui čekų klientai Rusijoje prašo čekų pereiti prie apmokėjimo rubliais, nes euras jiems per brangus.

Pasak kai kurių vietos ekonomistų, nacionalinės valiutos svyravimo pavojus išliks tol, kol Čekija neįsives euro, kuris, būdamas milžiniškos ekonomikos pinigu, yra daug geriau apsaugotas nuo išorinių veiksnių ir spekuliacinių išpuolių.

Nuomonių apklausos rodo, kad slogus čekų požiūris į eurą išsilaiko, o pastangas jį šalinti ilgam pristabdė 2008 m. krizė bei daugelio matomos kai kurių euro zonos valstybių bergždžios pastangos savarankiškiau reguliuoti piniginę politiką savitų vietos ūkio sunkumų akivaizdoje.

Ūkis vaduojasi iš stagnacijos

Bendri Čekijos ūkio rodikliai rodo išjudėjimą po stagnacijos, o pingantis euras ir smunkančios energijos kainos žada palankų vėją. Nedarbas išlieka žemiausias per pastaruosius daugelį metų – 7,4 proc. Toliau auga paskolų būstui bumas, kurio variklis, be kitų veiksnių, – rekordiškai žemos palūkanos (2,37 proc.). Išaugo surenkamų pajamų mokesčių apimtys, sumažintas biudžeto deficitas.

Tačiau dauguma žinovų pabrėžia, kad tai yra ne dabartinės socialdemokratų premjero Bohuslavo Sobotkos ir finansų ministru tapusio verslininko Andrejaus Babišo vyriausybės nuopelnas, o buvusios dešiniųjų vyriausybės išlaidų konsolidavimo, taupymo, įsiskolinimo ir biurokratijos mažinimo padarinys.

Be to, dabartinei vyriausybei stebėtojai prikaišioja, kad ji iki šiol per metus nepadarė beveik nieko, išskyrus populistinį socialinių išmokų dalijimą ir populistinį kai kurių mokesčių, pavyzdžiui, už apsilankymą pas gydytoją, panaikinimą.
Kritikuojama vyriausybės veikla

B. Sobotkos vyriausybė žada smarkiai padidinti infrastruktūros projektų, ypač greitkelių tiesimo, finansavimą ir jau pervedė milijardines sumas. Tačiau tai daroma nepertvarkius korupcijoje ir neperregimuose sandoriuose paskendusių valstybinių plėtros agentūrų nepriėmus naujų viešųjų užsakymų įstatymo.

Taip pat kritikai prikaišioja, kad milijardai buvusių vyriausybių juodai dienai sutaupytų kronų jau išleisti socialiniams gyventojų lūkesčiams patenkinti, tad šie metai (būsimas deficito ir išlaidų lygmuo, pastangos prastumti konstitucinį 55 proc. BVP valstybės įsiskolinimo limitą, nauji mokesčių surinkimo mechanizmai, planuojama trečioji PVM grupė knygoms ir kūdikių maistui, nugramzdinta pensijų sistemos pertvarka) dar tik parodys, ko dabartinė vyriausybė iš tikrųjų verta.

Pasaulinė ūkio tyrimų agentūra „Deloitte“ prognozuoja, kad Čekija šįmet pagal BVP lygį vienam gyventojui pralenks Slovėniją ir taip atsidurs visų buvusių komunistinių valstybių priešaky. Pernai Čekija siekė 82 proc. Europos Sąjungos gyvenimo lygio vidurkio. Šįmet „Deloitte“ Čekijai pranašauja 1,7 proc. ūkio augimą, o kaimynei Slovakijai – 3 proc. Jei toks pagreitis išsilaikys, Slovakija galėtų Čekiją pralenkti 2020 m.

Krizė Ukrainoje skaldo Višegrado grupęKas liko iš Višegrado ketverto? Tokį klausimą apie Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Čekijos neformalų bičiulystės klubą paskatino iškelti Ukrainos krizė. Višegrado valstybės pačios nesusitaria, kokių veiksmų reikėtų imtis prieš Rusiją.

Vengrijos premjeras, populistas Viktoras Orbanas, neslepiantis savo simpatijų Vladimiro Putino politikos braižui, metų pradžioje, Ukrainos krizei įsibėgėjant, su V. Putinu pasirašė sutartį. Pagal ją Rusija Vengrijoje pastatys papildomų reaktorių valstybei priklausančioje „MVM Paksi Atomeromu“ branduolinėje jėgainėje. Sandorio vertė – 10 mlrd. eurų.

Vengrijos Parlamentas, kuriame V. Orbano partija turi du trečdalius balsų, sutartį patvirtino skubos tvarka neeilinėje sesijoje netrukus po jos pasirašymo. Opozicija prikaišiojo, kad toks projektas dar labiau padidins Vengrijos energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Nesėkmingai. Didesnių pasekmių galima laukti iš Briuselio.

Budapeštas šiam sandoriui nepaskelbė viešo konkurso. Europos Komisija (EK) nagrinės, ar tai nepažeidė sąjunginės laisvos rinkos ir energetikos taisyklių. Teoriškai Budapeštas iki galutinio nuosprendžio neturėtų kloti naujų reaktorių pamatų, panašiai kaip dabar įstrigo buvusios Bulgarijos prorusiškų buvusių komunistų vyriausybės pastangos prastumti Rusijos dujotekio „South Stream“ statybas.

Tačiau V. Orbanas yra pagarsėjęs pareiškimais apie Vengrijos suverenumo saugojimą, dėl kurio galima ignoruoti Briuselio nuomones ir net įstatus. Budapešto kietakaktiškumą pabrėžia neseniai Vengrijos nutrauktas vadinamasis reversinis dujų tiekimas Ukrainai, motyvuotas tuo, kad, artėjant žiemai, pačiai Vengrijai reikia prikaupti dujų atsargų.

Siekdamas populiarumo, išreiškė paramą

Slovakija taip pat Ukrainai tiekia dujas per vadinamąją reversinę perpumpavimo stotį Velke Kapušanuose, kurios atidaryme vasaros pabaigoje dalyvavo Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas ir Slovakijos populistinis premjeras Robertas Ficas. Pastarasis neseniai gluminančiai pralaimėjo prezidento rinkimus ir siekia atkovoti pairusį populiarumą namie. Atidarymo ceremonijoje R. Ficas kalbėjo apie ūkinę paramą kaimynei Ukrainai ir tylomis išklausė A. Jaceniuko kalbą apie tai, kad „brolių slovakų dėka“ Ukraina žengia dar vieną žingsnį nepriklausomybės nuo Rusijos link.

Europai pirmą kartą prabilus apie reversinį dujų projektą nuo Rusijos tiekimo atkirstai Ukrainai, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas pareiškė, kad tai nė kiek nepažeidžia esamų sutarčių. Praėjusią savaitę Maskva prabilo kur kas griežtesniu tonu, pabrėždama, kad nesileis mulkinama, esą „dujotekis tėra paprastas vamzdis, kuriuo vienu metu dujos negali tekėti abiejomis kryptimis“. Dar prieš pastarąjį pareiškimą Slovakijos premjeras R. Ficas viešai suabejojo ES ekonominių sankcijų prieš Rusiją prasmingumu ir jo paties ryžtu patirti nuostolių. Neaiškus ir slovakų „reverso“ į Ukrainą likimas. Paskutinėmis žiniomis, Rusijos dujų srautas į Slovakiją šią savaitę sumažėjo perpus.

Šalys patiria milijardinius nuostolius

Čekijos užmojis praplėsti savąją branduolinę jėgainę Temeline – projektą, kuris į Prahą buvo pritraukęs visų konkurse dalyvavusių valstybių – Prancūzijos, Rusijos ir JAV – prezidentus – kol kas pristabdytas. Šalies gynybos ministras Martinas Stropnickis netrukus po Krymo aneksijos kalbėjo, jog jam sunku įsivaizduoti, kad Rusijai po to būtų leista pelnytis iš milijardinio sandorio. Tačiau Europos Sąjungos (ES) sankcijoms prieš Rusiją augant, Rusijai uždraudus Europos žemės ūkio produkcijos importą, Praha ėmė itin garsiai baimintis nuostolių. Čekijos ekonomika paremta eksportu ir turizmu. Jei Slovakijoje yra pora tarptautinių automobilių gamyklų, Čekijoje automobilių pramonė yra viena svarbiausių šakų, kurią be kitų sudaro pačios Čekijos milžinas „Škoda“, investavęs milijardus eurų ir atidaręs savo gamyklas Rusijoje.

Rusijos vyriausybės užuominos apie galimą kai kurių Europos automobilių importo uždraudimą kelia nuogąstavimų. Sankcijos, blokuojančios Rusijos priėjimą prie tam tikrų Vakarų finansų sektoriaus paslaugų, kelia nerimą tokioms Čekijos investicinėms bendrovėms, kaip turtingiausiam šalies verslininkui Peteriui Kelneriui priklausanti „PPF“. Jos ilgalaikės investicijos į Rusijos bankininkystę ir įsigyta smulkių paskolų bendrovė „Home Credit“ jau patiria milijardinių nuostolių dėl Rusijos ūkio nuosmukio.

Tas pats nuosmukis gresia Čekijos vaistų, ginklų, transporto, aviacijos, energetikos ir kitų pramonės šakų eksportui į Rytus. Nupirkusi šimtus minučių reklamos Rusijos televizijoje Rusijos turistams vilioti, kurie sudaro trečią didžiausią atvykėlių grupę, Praha baiminasi, kaip ES laikysena Maskvos atžvilgiu atsilieps jų srautui bei Čekijos oro linijų „ČSA“ verslui. Jis pastaraisiais metais plėtotas būtent į Rusiją.

Čekijos prezidentas neapsisprendžia

Tai paskatino Čekijos socialdemokratų premjerą Bohuslavą Sobotką pareikšti, esą Praha pasilieka teisę peržiūrėti esamas Sąjungos sankcijas ir susilaikyti nuo būsimų. Tai abstulbino Vakarų spaudą, kurioje dalis apžvalgininkų rašė nesuprantą, kaip Aksominės revoliucijos tėvynė gali taip ciniškai ignoruoti tos pačios laisvės siekiančius ukrainiečius. Dalis kalbėjo apie sėkmingas Maskvos pastangas pinigais suskaldyti ES, o kiti dūsavo pasiilgstą velionio buvusio prezidento Vaclavo Havelo, kuris tokių krizių akivaizdoje visad primindavo „naftos prekybos karštligėje nepamiršti elementaraus žmogiškumo ir demokratijos principų“.

V. Havelo pareigas dabar Čekijoje eina prezidentas Milošas Zemanas, tačiau jo ideologija nevienareikšmė ir netolygi. Po Krymo įvykių jis pasisakė už NATO pajėgų siuntimą į Ukrainą. Bet šį mėnesį sudalyvavo vieno įtakingiausių Rusijos oligarchų Vladimiro Jakunino konferencijoje „Civilizacijų dialogas“ Rusijai simpatizuojančioje Graikijoje, kur išpeikė sankcijas, o Ukrainos krizę pavadino gripu.

Lenkija remia ES sankcijas

Žinia, pavieniui Slovakijos, Čekijos, Vengrijos – išskyrus Lenkiją – svoris ES menkas, ypač žinant, kad V. Orbanas Briuselyje mandagiai ignoruojamas, o nei R. Ficas, nei B. Sobotka neturi beveik jokių rimtesnių sąjungininkų. Višegrado ketvertas kurtas būtent šių Vidurio Europos šalių įtakai Briuselyje sustiprinti. Iki šiol ryžtingas Varšuvos tonas ketvertą persverdavo Kijevo naudai. Tačiau Donaldui Tuskui tapus Europos Tarybos prezidentu, o Radekui Sikorskiui – Lenkijos parlamento pirmininku, Varšuvos iškalbingumas užsienio politikoje neutralizuotas, o su juo ir tikimybė, kad Višegrado ketvertas savo noru rems ES priemones Rusijai pažaboti.

Išskyrus Lenkiją, likusiose ketverto šalyse tam nėra beveik jokios vietinės paklausos. Apklausos rodo, kad dauguma šių šalių gyventojų apie Ukrainos krizę beveik nieko nenutuokia ir nesupranta, kodėl ES į ją veliasi. Dėl to žymia dalimi kaltas pelno troškulys žiniasklaidoje, kurios komercializacija neaplenkia nacionalinių kanalų, o žinios juose, cituojant Estijos prezidentą Tomą Ilvesą, pavirto „pramoginėmis laidomis“, kurių paskirtis nebėra informuoti, bet didinti žiūrimumą. Tad po poros sakinių apie Ukrainą žaibiškai seka nuotaikingas reportažas apie naują alaus rūšį.