Šiandien net didelėmis, visą kūną padengiančiomis tatuiruotėmis nestebina ir moterys. Tačiau dar ne taip seniai dailiosios lyties atstovių kūno marginimas kad ir mažiausiomis tatuiruotėmis buvo sunkiai suvokiamas dalykas.

Ar galite įsivaizduoti, kokia drąsi ar tiesiog viskam visiškai abejinga buvo amerikietė Maud Wagner, kone visą kūną išmarginusi piešiniais prieš daugiau nei 100 metų – 1907-aisiais. Šiais laikais ji atkreiptų dėmesį tik šiek tiek, ir viskas, o tuo laiku tai buvo didžiulis iššūkis. M.Wagner istorija šiandien gali virsti įkvėpimu šiuolaikiniams tatuiruotojams.

XX a. pirmąjį dešimtmetį Maud, tuomet dar Stevens, plušėjo mugėje Sent Luise. Didelėms  minioms žioplių demonstruodavo akrobatinius pasirodymus ir vaikštynes lynu. Stebindavo ji ir savo neįtikėtinu lankstumu vaizduodama gyvatę. Mugėje mergina sutiko Gusą Wagnerį. Jis jau buvo žinomas, populiarus tatuiruočių meistras. Sklido gandai, kad iš viso ant jo kūno buvo apie 300 piešinių.

Lemtingas M.Stevens ir G.Wagnerio susitikimas įvyko 1904 m. Ir tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Gusas, atvykęs į mugę, kurioje šoko Maud, nusprendė susitikti su talentinga šokėja. Kad sulauktų jos palankumo, G.Wagneris pasiūlė išmokyti ją piešti gražias tatuiruotes. Planas suveikė. Jam pavyko sugundyti būsimą žmoną jau pirmame pasimatyme.

Romantiški santykiai baigėsi tuoktuvėmis. Gusas išmokė Maud daryti tatuiruotes rankiniu būdu. Pora kuo toliau, tuo labiau tobulėjo.

M.Wagner mirė 1961-aisiais – lygiai 20 metų po vyro mirties. Šeimos verslą perėmė jų dukra Lotteva. Ji išgarsėjo kaip tatuiruočių menininkė, ant kurios kūno nebuvo nė vieno piešinio. Maud neleido vyrui marginti dukters kūno piešiniais. Net kai mirė tėvai, Lotteva, vykdydama mamos valią, nepasidarė nė vienos tatuiruotės.

Štai kaip būna. "Kokteilį" pasiekė žinia, kad moteris, pagimdžiusi dvynukus Kinijoje, sulaukė ne gėlių, meilių žodžių, o priekaištų.

Vyras atkreipė dėmesį, kad vienas iš vaikučių nėra panašus į jį. Įtaręs negera, vyras paprašė atlikti DNR testą. Abejonės pasitvirtino: biologinis tėvas jis yra tik vienam kūdikiui, antras – kito vyro.

Neištikima žmona, iš pradžių bandžiusi išsisukinėti ir kaltinusi sutuoktinį, kad jis suklastojo testo rezultatus, vėliau prisipažino.

Tėvas pareiškė, kad augins tik savo vaiką.

Neseniai panaši drama buvo sukrėtusi Turkiją. Tai, kad dvi kiaušialąstes ar daugiau apvaisina skirtingi partneriai, nutinka labai retai.

Jauniesiems tėveliams

Kai kurių vaikų nepaprastas talentas ar gabumai gali atsiskleisti labai anksti ir pasireikšti visą jų gyvenimą, tačiau kartais lieka nepastebėti ilgą laiką ir atsiskleidžia tik suaugus. Pasitaiko, kad vaikas, kuris išsiskyrė iš kitų nepaprastais gebėjimais, užaugęs toks nebėra.

Todėl vienareikšmiškai apibrėžti negalima, nuo kokio amžiaus reikėtų pradėti ieškoti vaiko gabumų. Kiekvienas žmogus yra individualus, todėl vieno teisingo ir kiekvienam gabiajam tinkamo apibrėžimo ar taisyklės nėra, kokiame amžiuje, kokių gabumų galime pradėti ieškoti.

Neverskite prievarta

Labai dažnai tėvai stengiasi įgyvendinti savo neišsipildžiusias svajones ir mėgina jas realizuoti per savo vaikus.

Tėveliai, pasistenkite savo norais neužgožti vaikų pasirinkimo ir leiskite jiems dar ankstyvame amžiuje išmėginti kuo daugiau ir įvairesnių veiklų.

Kartu su vaiko pedagogais stebėkite gabumo požymius. Atpažinę ypatingą vaiko polinkį ir norą, tik tuomet labiau investuokite į tolesnį jo gebėjimų ugdymą.

Linksmieji tirščiai

– Tėveli, sakyk, kodėl žemė nesustodama sukasi? – paklausė Petriukas.

Tėvas nuo kėdės net pašoko:

– Tu ką, vėl mano alų išgėrei?!

Česka (397 719; ar tiesa, kad pirštu moters į žmonas nesuviliosi?)

Bundančia gamta pasidžiaugti išėjęs Dainius į Klaipėdos mišką, tą, kuris yra tarp Vasaros estrados ir Girulių, atkreipė dėmesį į popieriumi apklijuotus medžius.

Po to, kai kažkas kažką žaidė, ant jų paliko baltus lapus. Jie ilgai gadins vaizdą, nes yra įmautėse. Kaip svarstė vyriškis, vadinasi, varžybininkai rengiasi sugrįžti.

"Nesu nusistatęs prieš tuos žmones, kurie miške žaidžia – aktyviai ilsisi, – teigė Dainius. – Tačiau pažaidę turėtų palikti tas vietas tokias, kokias rado. O kitą kartą vėl išsikabinėti kažkokius lapus, kuriuos vėl turėtų susirinkti. Iki kito sykio."

Anot "Kokteilio" skaitytojo, visais laikais vaikams įgrisęs tėvų raginimas: "Pažaidėte, susirinkite žaislus" šįkart labai tinka atrakcijų miškuose organizatoriams.

Nerimas ar depresija?

Atėjo pavasaris, o jus kamuoja nemiga ir vis stiprėjantis nerimas. Šie simptomai gali reikšti, kad jums – pavasarinė depresija. O gal ir ne.

Medikai tvirtina, kad veiksnių, darančių įtaką pavasarinei nuotaikų kaitai, yra keletas. Vienas dažniausiai pasitaikančių – šviesa, kuri išderina mūsų biologinius vadinamuosius cirkadinius ritmus.

Palyginti su rudenį vyraujančios sezoninės depresijos simptomais, kurie pasireiškia mieguistumu, padidėjusiu apetitu, suprastėjusia nuotaika, kūno masės padidėjimu, pavasarį depresija siunčia kitokius signalus – atsiranda nemiga, padidėja nerimas, dingsta apetitas.

Dar medikai primena, kad pavasarį mus gali aplankyti anhedonija. Tai toks depresijos simptomas, kai žmogus nebepatiria malonumo, jo nedžiugina veikla, anksčiau teikusi džiaugsmą, ji tampa neįdomi.

Anot psichologų, kartais net jiems yra sudėtinga nustatyti, ar žmogui depresija, ar paprastas nerimas.

Nugirstas dialogas

– Gydytojau, man galva sukasi.

– Pats matau.

Česka (397 719; ar tiesa, kad kuo toliau į mišką, tuo labiau trečio nereikia?)

Didelio skaitytojų dėmesio sulaukė "Kokteilio" tema-klausimas "Ar jums lašiniai – skanėstas?", kur teigiama, kad, valgant saikingai, lašiniai, kuriuose gausu vitaminų ir naudingų medžiagų, yra naudingi organizmui.

Zelemunčikas prisipažino, kad jam seilė tįso skaitant apie šį mėsos produktą.

"Už "kūdą" lietuvišką pensiją tikrų lietuviškų lašinių, nei storų, nei su raumenukais, neįpirksi, – apgailestavo skaitytojas ir patarė kiaulių augintojams: – Penimą paršą mėnesį šerkite kvietiniais miltais su virtomis bulvėmis, mėnesį tik burokų lapais su trupučiu pieno ir kiaulpienių lapais. Kiek ciklų pakartosite, tiek sluoksnių raumenų lašiniuose turėsite. Išbandyta ir patikrinta."

Kategoriška nuomonė

"Nėra skanių trapių sukramtomų plona "skūra" lietuviškų lašinių – yra kažkoks daniškas tįsalas", – pareiškė Nera.

Gelbsti nuo Alzheimerio

Anot Nezabitausko, lašiniai su raumenų sluoksniu, jau ne lašiniai, o – šoninė.

"Lašiniuose raumenų nebūna. Beje, lašiniai, ne šoninė, – gera profilaktinė priemonė nuo Alzheimerio ligos", – pažymėjo vyriškis.

Lašiniai padėjo išgyventi

Verta prisiminti, kad kadaise Lietuvos žiniuonė ir žolininkė Eugenija Šimkūnaitė yra pasakiusi: "Lašiniuose yra visos medžiagos, reikalingos žmogaus organizmui, todėl juos valgyti – labai sveika."

Nuo savęs skaitytoja pridėjo: "Niekada lašinių nepersivalgysime. Užtenka gabalėlio, ir esi sotus. Misdami lašiniais, svogūnais ir rugine duona, partizanai bunkeriuose išsilaikė 10 metų. Verta susimąstyti, tema verta dėmesio, dėkui autoriui."

Dar apie šį gėrį

Mitybos specialistai sveikam žmogui rekomenduoja per dieną suvartoti iki 30 g lašinių. Pavyzdžiui, naudinga atsipjauti gabalėlį lašinių ir suvalgyti jį ryte. Tokiu būdu ne tik gausite jėgų, bet ir pagerinsite organizmo tonusą, mat lašiniuose yra daug vitaminų, karotino, arachidono rūgšties bei kitų organizmui svarbių medžiagų.

"Kokteilio" gerbėjas Svenas, gyvenantis anapus Baltijos, papasakojo, kad jo tautiečiai – švedai vis sunkiau išlaiko egzaminą vairuotojo pažymėjimui gauti.

Su teorinėmis ir praktinėmis užduotimis nesusitvarko daugiau nei pusė norinčių vairuoti žmonių.

Anot Sveno, prieš penkerius metus praktinį egzaminą išlaikydavo 55 proc. švedų, o šiais metais – 46 proc. Dar prasčiau vikingams sekasi lukštenti teoriją. Prieš penkmetį į klausimus teisingai atsakydavo 53 proc. egzaminuojamųjų, o dabar – 44 proc.

Pasikeitė ir egzaminus laikančiųjų amžius. Anksčiau vairuotojo pažymėjimo geisdavo jauni žmonės, iš karto baigę mokyklas ar gimnazijas, o pastaraisiais metais daugėja 40-mečių ir vyresnių, kurie nori gauti "teises".

Kas išmoko lietuvius vairuoti?

Mūsų valstybės piliečiai dažniausiai išmoksta vairuoti, derindami profesionalias vairavimo instruktoriaus pamokas su šeimos narių patarimais ir pamokymais. Tokių yra šeši iš 10.

Su tėveliu saugiau

"Kokteiliui" nuodugniau paanalizavus situaciją, pavyko sužinoti, kad mokytojais iš šeimos narių dažniausiai pasirenkami tėčiai arba mamos. Tiesa, su tėčiais vairuoti mokomasi vidutiniškai tris kartus dažniau nei su mamomis. Dar nemažai daliai būsimųjų vairuotojų išmokti vairuoti padėjo dėdės, broliai arba draugai ir draugės. Ir čia statistika palankesnė tvirtajai lyčiai – su dėdėmis arba broliais mokėsi šešis kartus daugiau vairuotojų nei su tetomis ar seserimis.

Mokymasis padedant artimajam turi privalumų:  su šeimos nariu galima mokytis vairuoti ir vakare ar naktį, kainuoja pigiau, neretai jaučiamasi geriau, nes pažįsti greta sėdintį žmogų.

Tačiau yra ir minusų: artimasis gali turėti per mažai kompetencijos, asmeniniame automobilyje nėra antrų pedalų, taip pat yra grėsmė su artimaisiais susipykti.

Netikėkite, kai jums išminčiai sakys, kad epilepsija – dvasių apsėdimas. Tiesa, kai kuriose kultūrose tuo vis dar tikima. Specialistai įtemptai dirba, siekdami, kad žmonės suprastų, jog epilepsija yra liga, kuria sergant smegenys produkuoja epilepsijos priepuolius.

Netiesa ir tai, kad epilepsija yra psichinė liga. Kaip žinoma, anksčiau epilepsija sergančius asmenis gydė psichiatrai. Tik praeitame šimtmetyje, įrodžius, kad šią ligą sukelia struktūriniai smegenų pažeidimai, ligonius perėmė gydyti neurologai.

Visiška nesąmonė, kad epilepsija galima užsikrėsti. Medikai "Kokteilį" patikino, kad epilepsija, kaip ir cukrinis diabetas, reumatas ar arterinė hipertenzija, nėra užkrečiama.

Jei kas nors sako, kad epilepsija mažina intelektą, siųskite tokį šnekovą kuo toliau. Įrodyta – epilepsija sergančių asmenų intelekto vidurkis nesiskiria nuo kitų. Jei priepuoliai kartojasi dažnai, gali būti sunku įsiminti naujos informacijos. Kartais gydyti skiriami vaistai slopina ir lėtina mąstymą, tačiau nemažina intelekto. Pati epilepsija intelekto irgi nemažina. Jis gali būti žemas dėl kitų priežasčių, kurios sukelia epilepsijos priepuolius. Yra daug žymių istorinių asmenybių, kurios sirgo epilepsija – Isaacas Newtonas, Ludwigas van Beethovenas, Fiodoras Dostojevskis, Agatha Christie ir kiti.

Taip pat laiko negaiškite su tais, kurie dievagojasi, jog epilepsija serga tik vaikai. Netiesa. Epilepsija sirgti (ir susirgti) gali bet kurio amžiaus žmogus – vyresnių nei 65 metų žmonių serga beveik tiek pat, kiek vaikų iki 10 metų.

Nuogirdos iš už durų

Susirinko gydytojai pasitarti:

– Tai ar gydysime Petraitį, ar tegul jis dar gyvena?

Linksmieji tirščiai

Gydytojas pacientui:

– Kiek daugiausia svėrėte?

– 90 kg.

– O mažiausiai?

– 3 kg 200 g.

Po gausaus lietaus Herkaus Manto gatvės šaligatviais vaikštantys klaipėdiečiai ir miesto svečiai dalyvauja savotiškoje loterijoje – bus aptaškyti pravažiuojančių automobilių ar tikslą pasieks sausi. Siauri šaligatviai ir arti gatvės esantys namai pėstiesiems tarsi nesuteikia kito pasirinkimo.

Dėl greitai važiuojančio, ypač sunkiasvorio, transporto, iš asfalte susiformavusių vagų vanduo šliūkšteli ant šaligatvio lyg gražiausias fontanas. Ir jei tuo metu toje vietoje yra žmogus – jam tiesiog nepavyksta išvengti purvino dušo.

Kai gana giliose Herkaus Manto gatvės provėžose telkšo vanduo ir kol dar yra pėsčiųjų neužjaučiančių vairuotojų, miestiečiams reikėtų pasirinkti kitą maršrutą. Ir laukti dienos, kai vienoje pagrindinių miesto eismo arterijų asfalte neliks vagų, o liūties vanduo žaibu nubėgs į kanalizaciją.

Kultūra kelyje

Malonu, kai vairuotojai būna kultūringi – užleidžia kitus vairuotojus, jei jiems reikia kur nors įvažiuoti ar išvažiuoti. Tuomet ir gavusieji kelią kitose situacijose jaučia pareigą ką nors kitą užleisti. Vadinasi, vienų vairuotojų geri veiksmai skatina kitų gerus poelgius.

"Kokteilis" sužinojo, jog ketvirtadalis vairuotojų užleidžia tuos, kurie patys yra mandagūs ir paprašo, kad juos užleistų.

Kone visi visuomet padėkoja tiems vairuotojams, kurie užleidžia jiems kelią, stabteli, kad šie pravažiuotų. Padėka dažniausiai išreiškiama avariniu signalu (kas antras), rankos mostu (kas trečias) arba galvos linktelėjimu (kas penktas). Tik vos vienas iš šimto nepadėkoja, kai juos praleidžia.

Išskirtina tai, jog tik kas antras vairuotojas piktinasi, jei jam nepadėkoja už tai, kad kažkam užleido kelią.

Lietuvoje plinta nauji vestuvių papročiai. Jei anksčiau šią šventę vaikams iškeldavo tėvai, dabar jaunavedžiai patys moka už vestuves ir organizuoja šventę, kuri patinka jiems, o ne giminaičiams. Įsimintiną tuoktuvių ceremoniją ir šventę po jos suorganizuoti nelengva, todėl galvojantiems apie santuokų įžadus neprošal patarimai, kaip susiplanuoti tobulas vestuves.

Norėdami suorganizuoti vestuves, kurių visos smulkmenos būtų apgalvotos, pradėkite tai daryti anksčiau. Net miesto vestuvėms, kai po ceremonijos jaunavedžiai su artimaisiais vakarieniauja restorane, reikia jūsų dėmesio: paragauti meniu, apgalvoti dekoro elementus, užsakyti stalo korteles, meniu, pasirūpinti savo įvaizdžiu.

Vestuvės – tai pirmiausia yra dviejų žmonių šventė, todėl nespręskite po vieną. Žinoma, gal nuotakai ne taip svarbus apšvietimas ar garsas, o jaunajam – jos suknelė. Tačiau turite pasikalbėti apie jums svarbius akcentus ir leisti toje srityje vienas kitam daugiau.

Nebijokite susitikti su keletu vestuvių planuotojų, vedėjais, fotografais ir žmonėmis, kurie tiesiogiai dirbs per jūsų vestuves. Turi ne tik sutapti jūsų požiūris, įsivaizduojama šventės stilistika, bet ir asmeninės simpatijos.

Pagrindinė taisyklė – užsisakysite anksčiau, gausite geras kainas. Nebijokite tartis. Negalvokite šabloniškai, kad jeigu jūsų vestuvės nedidelės ar atokesnėje Lietuvos vietoje – jos bus neįdomios garsesniems ir populiaresniems profesionalams. Tik kalbėdamiesi galite surasti sprendimą.

Viena populiariausių tendencijų, atėjusių iš užsienio, – teminės vestuvės. Vieni prisimena bendrus pomėgius ar vietas, kur vyko pirmieji pasimatymai. Kiti – pasirenka vestuvių simbolį, o tretiesiems užtenka derančių vestuvių spalvų.

Linksmieji tirščiai

Vedybos suteikia galimybę dviese spręsti problemas, kurių niekada neturėtumėte vienas.

Nenutyla kalbos, kas labiau turi auklėti vaikus – tėvai ar mokytojai. Vienoje Portugalijos mokykloje buvo pakabintas raštas, skirtas tėveliams.

"Gerbiami tėveliai!

Mes norime jums priminti, kad tokius stebuklingus žodžius, kaip "sveiki", "prašau", "ačiū" ir "atsiprašau", vaikai pirmiausia išgirsta namuose.

Būtent namuose vaikai mokosi būti sąžiningi, punktualūs ir uolūs, gerai elgtis su draugais, gerbti vyresniuosius ir mokytojus.

Taigi namuose jie mokosi būti stropūs, nekalbėti pilna burna ir mėtyti šiukšles į urną. Taip pat namuose jie mokosi būti organizuoti, rūpintis savo daiktais ir neliesti svetimų.

O mokykloje mes mokome kalbų, matematikos, istorijos, geografijos, fizikos, chemijos ir kūno kultūros. Tėvų auklėjimo rezultatus mes tik sustipriname, bet ne pakeičiame."

"Kokteilis" įsitikinęs, kad tokie tekstai mokyklose prie įėjimų galėtų būti ir visose Lietuvos mokyklose.

Rūpestingiems ugdytojams

Nuo mažens vaikams būtina įskiepyti supratimą apie tinkamą elgesį kelyje ir atsakomybę už savo veiksmus. Kartu vaikams turi būti suprantamai paaiškinamos pagrindinės saugaus elgesio kelyje taisyklės. Be to, vaikams geriausias pavyzdys – pačių suaugusiųjų tinkamas elgesys.

Prašymai suaugusiesiems

Eidami per kelią vaiką laikykite už rankos.

Nepalikite vaikų be priežiūros arti kelio (gatvės).

Tamsiuoju paros metu naudokite atšvaitus ar kitą šviesą atspindintį elementą (vaikui atšvaitą tinkamai prisekite prie drabužių, kuprinės).

Sėdę į automobilį (ir vairuotojui, ir keleiviams), užsisekite saugos diržą.

Žemesni kaip 135 cm vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose atitinkamos grupės sėdynėse.

Vyresni kaip 3 metų autobusų keleiviai privalo naudotis įrengtomis prisegimo sistemomis.

Anot išminčių, taip keturkojai stengiasi pagal mimikas suprasti šeimininkų emocijas ir kartu geriau pamatyti jų veidus. Pastebėta, dažniau galvas kraipo šunys dideliais dideliais snukiais. Kodėl jie? Tyrinėtojai ir į tai turi atsakymą: tokiems augintiniams normaliai matyti neleidžia ilga nosis.

Yra ir antra versija, kurią paskelbė kiti mokslininkai. Šunys, norėdami geriau išgirsti, nukreipia ausis į garso sklidimo židinį.

Galima ir nesutikti

Tie patys šunis tyrinėjantys mokslininkai pareiškė, kad labiausiai besikandžiojantis šuo pasaulyje – vokiečių aviganis. Po jo – čiau-čiau ir kolis (škotų aviganis). Mažiausiai besikandžiojantys šunys – auksaspalvis retriveris, pudelis ir čihuahua.

Nepalikite automobilyje

Vasarą automobiliai yra potencialūs mirties spąstai šunims, nes viduje temperatūra gali greitai pakilti ir karštą dieną siekti per 50 laipsnių. Karštomis dienomis geriausia augintinius palikti namuose. Jei jau būtina vežtis kartu, o vėliau kuriam laikui palikti automobilyje, būtinai atidarykite langus ir orlaides taip, kad keturkojai gautų gaivaus oro, tačiau negalėtų pabėgti.

Jei yra galimybė, palikite augintinius jų vežiojimui skirtuose narvuose ir plačiai atidarykite langus. Įpilkite vandens, patikrinkite automobilį kas 10 min. Visada išlieka tikimybė, kad augintinis automobilyje gali perkaisti, jei jis neramus, nepaklūsta komandoms, jo oda šilta ir sausa, jis karščiuoja, o širdies dažnis – spartus, tuomet jo kūno temperatūrą turėtumėte mažinti ant jo pildami ar purkšdami vandenį.

Linksmieji tirščiai

Kai vyras grįžta anksti namo, jis mąsto: "Ką čia paskaičius?", o kai vėlai, suka galvą: "Ką čia sukūrus?"