Pietinės miesto dalies gyventojai iki šiol skundžiasi akis ir gerklę graužiančia smarve. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje sudaryta darbo grupė aiškinosi, ko laukti šiltuoju metų laiku, kai kvapai dar suintensyvėja ir tampa sunkiai pakeliami.

Darbo grupė, sudaryta iš savivaldybės ir kontroliuojančių institucijų atstovų domėjosi, kokias kvapų mažinimo priemones šiemet taikys Dumpių kaime veikiančios bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ir „Branda LT“.

„Klaipėdos vandens“ Pardavimų departamento direktorė Eglė Alonderienė patikino, kad pavasarį įmonė ketina užbaigti pernai pradėtus darbus – iki kovo 18-osios bus uždengti gravitaciniai tankintuvai, o, atšilus orams, nuo gegužės pradžios iki spalio pabaigos, žadama sumažinti kvapus nuotekose.

Tuo metu priemonės, kurias atsakingų institucijų atstovams pristatė bendrovė „Branda LT“ direktorius Evaldas Stakė, darbo grupės nariams sukėlė daugiau klausimų.

Nepaisant to, kad šios įmonės kvapų tarša viršijo maksimalius kvapų taršos vienetus, ji nepateikė jokios priemonės, kaip šiemet kovos su tarša kvapais.

Pasak savivaldybės atstovų, kvapų mažinimo priemonių plano pasigedo ir pasitarime dalyvavę Visuomenės sveikatos centro specialistai, kurie, be kita ko, iki posėdžio negavo atsakymų į savo paklausimus.

Esą bendrovė „Branda LT“ yra numačiusi atlikti poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūras, tačiau kada realiai tai bus daroma – neaišku. „Brandos LT“ atstovas užsiminė apie įmonės ketinimus vykdyti šalutinių gyvūninių produktų ir kitų bioskaidžių atliekų, turinčių specifinį kvapą, priėmimą ir rūšiavimą (šiuo metu ši veikla yra uždrausta), todėl susirinkusiesiems kilo rimtų abejonių, ar kvapų taršos mažinimui nekils papildomų grėsmių.

Išvadas dėl bendrovės „Branda LT“ indėlio į kvapų mažinimą ketinama daryti tada, kai bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Pareikalauta, kad įmonė pakartotinai per mėnesį pateiktų pagrįstą kvapų taršos mažinimo priemonių planą.

„Galima tikėtis, kad šylant orui nemalonių kvapų mieste bus mažiau – patys taršiausi bendrovės „Klaipėdos vanduo“ įrenginiai bus uždengti“, – apibendrino Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Triumfavo knyga vaikams

Antradienio vakarą I.Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje apdovanotos daugiausia skaitytojų ir komisijos simpatijų sulaukusios knygos.

Tai, kuris rinkimams pateiktų leidinių taps populiariausias, lėmė skaitytojų balsai, o gražiausią Klaipėdoje pernai išleistą knygą išrinko specialiai suburta ekspertų komisija. Šiemet jai vadovavo dizaineris Darius Kisielius.

Populiariausios knygos kategorijoje pirmą kartą šio konkurso istorijoje nugalėjo vaikams skirta knyga „Luizianos paslaptis. Kaip išgelbėti užburtąjį orkestrą?!“, išleista Sauliaus Jokužio leidykloje-spaustuvėje.

Gausiai ir išradingai iliustruotas leidinys, kurio sumanytoja – vokalo pedagogė Livija Trakumienė, kviečia išlaisvinti muziką savyje, džiaugtis, improvizuoti ir muzikuoti.

Prie „užburtojo orkestro“ gelbėjimo operacijos taip pat prisidėjo Andra Lukošienė, Aušra Smičiūtė-Butkevičienė, Audronis Trakumas bei knygos iliustratorė Monika Šlančauskaitė.

Atsiimti pelnyto apdovanojimo atskubėjo visa kūrybinė komanda.

Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė pasidžiaugė, kad požiūris keičiasi. Anot jos, ankstesniais metais dėmesio nesusilaukdavusios vaikiškos knygos pagaliau tampa rimtomis konkurentėmis kitoms.

D.Ruškienės sėkmė

Gražiausia 2019-ųjų knyga paskelbtas leidyklos-spaustuvės „Druka“ išleistas klaipėdiečio fotomenininko Aleksandro Dapkevičiaus (1929–2007) fotoalbumas ir apdovanota jo sudarytoja menotyrininkė Danguolė Ruškienė.

A.Dapkevičiaus kūrybinis palikimas – gausus ir įvairialypis. Menotyrininkė D.Ruškienė, dvejus metus tyrinėjusi A.Dapkevičiaus fotografijų archyvą, iš didelės autoriaus negatyvų kolekcijos atrinko vertingiausius kadrus, kurie publikuojami pirmą kartą.

Tai ir pirmoji D.Ruškienės knyga, ji iškart sulaukė nemenko pasisekimo.

Iškilmingos ceremonijos metu konkurso „Klaipėdos knyga 2019“ nugalėtojai apdovanoti menininko Sauliaus Bertulio sukurtais meno kūriniais ir diplomais, specialiais diplomais pagerbti ir knygų leidėjai, autoriai, maketuotojai, dizaineriai – visi, prisidėję prie knygų gimimo.

Prizininkus sveikino Klaipėdos savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė bei ilgametis šių rinkimų mecenatas, bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas.

Knyga, kurios nepakartosi

Apdovanojimų metu ypatingas dėmesys skirtas Juliaus Kanarsko ir Kęstučio Demerecko parengtam, leidyklos „Libra Memelensis“ išleistam nuotraukų albumui „Kretingos krašto praeities vaizdai“. Jame sudėti Kretingos krašto fotovaizdai nuo XIX a. vidurio iki XX a. vidurio.

Pasak B.Skaisgirienės, tai – veikiausiai viso gyvenimo knyga, kuri nebegali pasikartoti.

Mat kretingiškiai ir aplinkinių rajonų gyventojai autoriams sunešė savo asmenines nuotraukas, negatyvus, panaudoti buvo dar niekada nespausdinti Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus negatyvai.

Visa ši vizualinė medžiaga sugulė į didelės apimties, nepaprastai storą albumą, kuriame – apie pusantro tūkstančio nuotraukų. Turinio prasme tai pati vertingiausia knyga iš visų šiemet pateiktų. Už tai leidėjui ir dizainerei Jolantai Mažeikaitei įteiktas specialus prizas.

Už neįprastą kunigo Algirdo Toliato knygos „Dievo vaikų planeta“ apipavidalinimą ir originalų dizainą, komisijos sprendimu, įteiktas diplomas leidyklai „Verslas ar menas“, leidžiančiai knygeles vaikams, turintiems regos negalią.

Įvertintas ir Lietuvos jūrų muziejus, Klaipėdos metų knygos rinkimuose dalyvavęs su dviem Romaldo ir Romualdo Adomavičių knygomis: „Prezidentas Smetona“: apie Lietuvos karo laivą ir jo įgulą“ ir „Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai“. Už tvarkingiausią, profesionaliausią maketą apdovanotas leidinys apie laivybos istoriją „Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai“.

„Iš tiesų visas knygas norėjosi apdovanoti ir nominuoti. Deja, pritrūko prizų“, – sakė B.Skaisgirienė.

Šįsyk, renkant populiariausią knygą, savo nuomonę pareiškė net keturi tūkstančiai skaitytojų. Tai, anot organizatorių, buvo pats aktyviausias balsavimas.

Iš viso konkurse dalyvavo penkios Klaipėdos leidyklos, keturi uostamiesčio leidėjai ir aštuoni autoriai klaipėdiečiai, knygas išleidę kitose Lietuvos leidyklose. Per mėnesį, iš 25 pateiktų leidinių, biblioteka pristatė net 20.

Buvęs bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovas padėjo merui formuojant politiką, susijusią su Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategija ir jos veiksmų plano įgyvendinimu.

Trečiadienį L. Makūnas patvirtino, kad vasario 28-oji – paskutinė jo darbo diena Tarybos ir mero sekretoriate.

„Pavargau. Daugiau komentarų nebus“, – tarstelėjo pašnekovas.

67-erių L. Makūnas sakė kol kas dirbti nebeplanuojantis.

„Ilsėsiuosi. Jau pakankamai dirbu“, – nedaugžodžiavo L. Makūnas.

Šią žinią patvirtino ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Esą toks sprendimas priimtas bendru sutarimu.

„Žinau tuos motyvus ir juos tikrai žmogiškai suprantu. Kita vertus, iki šiol jis atliko svarbią misiją. Be abejonės, apsukos čia yra didelės, atsakomybė – milžiniška, dėmesio iš išorės irgi niekada nėra per mažai. Prie tų dalykų reikia tam tikro laiko priprasti. Manau, viskas labai gerai telpa į tą išsakytą žodį – „pavargau“, – kalbėjo meras.

Iki šiol laisva ir dar vieno mero patarėjo kėdė. Netrukus teks ieškoti net dviejų žmonių šioms pareigoms užimti. Veikiausiai tai bus padaryta balandį, sulaukus Klaipėdos savivaldybės administracijos struktūros reformos, kai pasimatys realus tam tikrų sričių specialistų poreikis.

Įdomus sutapimas, kad panašiu metu darbą palieka vienas pagrindinių vadinamosios mėlynojo proveržio strategijos kūrėjų, viešosios įstaigos „Klaipėda ID“ direktorius Simas Simanauskas bei Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių ir ekonominės plėtros skyriaus vedėja Reda Švelniūtė.

S. Simanauskas įsitikinęs, kad visi iškelti tikslai, susiję su mėlynojo proveržio strategija, bus toliau įgyvendinami suformuotos komandos.

„Tai – įrodymas, kad tokie specialistai darbo rinkoje yra tikrai vertinami ir jų ieškoma. Natūralu, kad viešajam sektoriui labai sudėtinga konkuruoti su privačiuoju sektoriumi“, – komentavo V. Grubliauskas.

Vis dėlto meras neabejojo, kad Klaipėdoje pavyks surasti jaunų, energingų ir gabių kandidatų

Klaipėdiečių teigimu, Mažojo Kaimelio ir Miško rajono gyventojams ties Vasaros estrada tenka kirsti itin judrią keturių eismo juostų gatvę.

Esą automobilių vairuotojai vangiai reaguoja į pėsčiuosius ir jų nepraleidžia, o statūs šaligatvio borteliai tampa didele problema moterims su vežimėliais.

Žmonės jaustųsi kur kas saugiau, jei Liepojos gatvėje atsirastų šviesoforais reguliuojama perėja.

Vis dėlto gyventojų siūlymas artimiausiu metu vargiai bus įgyvendintas.

Tai patvirtino Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Paukštė.

Jo žodžiais, pėsčiųjų perėja ties Vasaros estrada atitinka pėsčiųjų perėjoms keliamus reikalavimus: ji padalyta į dvi dalis po dvi eismo juostas.

"Mieste yra kur kas pavojingesnių pėsčiųjų perėjų ir, žinoma, pirmiausia bus tvarkomos jos. Artimiausius porą metų šios perėjos neplanuojama rekonstruoti", – teigė V.Paukštė.

Štai perėją ties Klaipėdos teniso arena (Šilutės pl. 48) gyventojai jau seniai įvardija kaip keliančią grėsmę. Todėl valdininkų reikalauja skubių pokyčių.

Pagal reikalavimus, negali likti pėsčiųjų perėjų, kai pėsčiajam reikia pereiti daugiau nei dvi eismo juostas. Būtent tokia yra minėta perėja.

Pasak Klaipėdos savivaldybės atstovų, lėšos šviesoforams įrengti Šilutės plente numatytos šiais metais, belieka parengti ir įgyvendinti projektą.

Iškeitė į energetikos sritį

Viešosios įstaigos "Klaipėda ID" (buvusi KEPA), kurios steigėja ir savininkė Klaipėdos savivaldybė, vadovu S.Simanauskas, nugalėjęs per 30 kandidatų, tapo 2017-ųjų rugpjūtį.

Išrinkus naują direktorių garsiai prabilta ir apie Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategiją iki 2030-ųjų.

Ambicingi užmojai, pavadinti mėlynuoju proveržiu, per dešimtmetį turėtų kardinaliai pakeisti miesto veidą – juos įgyvendinus Klaipėda esą taps geriausia vieta gyventi ir investuoti ne tik šalyje, bet visame Baltijos regione, o gyventojų skaičius padidės 40 tūkst.

Pasak S.Simanausko, jam pasitraukus iš pareigų visi iškelti tikslai bus toliau įgyvendinami suformuotos komandos.

"Mano didžiausia misija – kad ši organizacija būtų išvystyta, sėkmingai gyvuotų. Šiuo metu dirbame visu pajėgumu ir toliau ieškome žmonių, plečiamės ir turime ambicingų tikslų, kuriuos reikia įgyvendinti pagal numatytą strategiją. Manau, duotas geras startas, o dabar tiesiog reikia naujo vadovo, naujos energijos. Džiaugiuosi komanda ir tuo, ką nuveikėme", – kalbėjo pašnekovas.

Jo žodžiais, priimti tokį sprendimą po pustrečių metų veiklos "Klaipėda ID" paskatino naujos karjeros galimybės.

"Dirbsiu energetikos sektoriuje, kur seniai ir norėjau", – akcentavo S.Simanauskas.

Nutolti nuo Klaipėdos vyras neplanuoja – dirbs privačioje kompanijoje, kuri vystys saulės energijos parkus visoje Lietuvoje.

Gavo solidų atlygį

Prašymą išeiti iš darbo vadovas pateikė nuo kovo 2-osios.

Pasirašyti dokumentą dar turi duoti Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Veikiausiai jau greitai bus skelbiamas konkursas "Klaipėda ID" vadovo pareigoms užimti.

S.Simanauskas sakė neabejojantis, kad pavyks atrinkti tinkamą kandidatą.

Juolab kad siūlomas atlygis – išties patrauklus.

Praėjusių metų ketvirto ketvirčio duomenimis, direktoriaus vidutinis mėnesio atlyginimas su priedais ir priemokomis, neatskaičius mokesčių, siekė 3 287 eurus.

Taigi, darbo užmokestis "į rankas" yra apie 2 tūkst. eurų.

Viešosios įstaigos įstatuose teigiama, kad pagrindinis agentūros tikslas – "darnaus Klaipėdos miesto verslumo ir konkurencingumo, investicijų ir investicinio patrauklumo bei teritorijų urbanistinio vystymo skatinimas ir plėtra, viešųjų paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui teikimas".

Skelbiama, kad 2018-aisiais "Klaipėda ID" vykdomos veiklos pajamas sudarė 421,9 tūkst. eurų, o pernai, pagal rugsėjo 30 d. ataskaitos duomenis – apie 320,7 tūkst. eurų.

Pokyčiai – ir savivaldybėje

Tam tikri pasikeitimai ekonominės plėtros srityje netrukus įvyks ir Klaipėdos savivaldybėje.

Tarptautinių ryšių ir ekonominės plėtros skyriaus vedėjos postą palieka Reda Švelniūtė.

Tarnautoja Personalo skyriui yra pateikusi prašymą atleisti iš užimamų pareigų nuo vasario 28-osios. Tai patvirtino Klaipėdos savivaldybės atstovė Aušra Lukauskienė.

Kol kas nėra žinoma, kas paskatino vedėją priimti tokį sprendimą.

Pagal nuo balandžio įsigaliosiančią naują savivaldybės administracijos struktūrą minėto skyriaus nebeliks, jį pakeis Ekonominės plėtros grupė, o tarptautiniais ryšiais rūpinsis mero sekretoriate suformuota komanda.

Klaipėdiečiai turėtų išlikti budrūs, saugoti save ir artimuosius – mieste užfiksuoti 39 gripo atvejai (Klaipėdos apskrityje – 141).

Dėl gripo sunkios ligos eigos į Klaipėdos apskrities ligonines buvo paguldyta net dešimt žmonių.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento specialistų, praėjusią savaitę (vasario 10–16 d.) Klaipėdos apskrityje sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis padidėjo nuo 66,6 iki 68,1 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų.

Vaikai sudarė didžiąją dalį (61,7 proc.) visų susirgusiųjų.

Prasčiausia situacija – Klaipėdoje. Čia nustatyti net 1 268 gripo ir peršalimo atvejai (tarp jų – 765 vaikams). Klaipėdos apskrityje buvo 2 171 ligonis (tarp jų – 1 339 vaikai).

Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai gripo ir peršalimo ligų rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų, tenkančių 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų atvejų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Elvina Juknienė atkreipė dėmesį, kad pagrindinė gripo profilaktikos priemonė yra skiepai.

Skiepytis rekomenduojama kasmet prieš prasidedant gripo epidemijai.

Rizikos grupėms priklauso pensininkai, nėščiosios, socialinės globos ir slaugos įstaigose gyvenantys asmenys, sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, piktybiniais navikais.

Šie asmenys gali pasiskiepyti nemokamai.

Norintieji tai padaryti turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Siekiant išvengti gripo ir peršalimo ligų, sveikatos specialistai patarė reguliariai plauti rankas, neplautomis rankomis stengtis neliesti burnos, nosies ir akių, pasitraukti nuo kosinčių ar čiaudinčių asmenų.

Kosint ir čiaudint reikėtų užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine arba rankove (geriausiai – alkūnės linkyje).

Taip pat svarbu dažnai vėdinti ir plauti patalpas, pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius, avalynę.

Susirgus gripu ar persišaldžius, patariama kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl gydymo paskyrimo, nevykti į darbą, mokyklą.

Apie pinigus nekalba

Senamiestyje esančio pastato fasadą daugybę metų puošusiam miesto simboliui prireikė kapitalinio remonto.

Artimiausiu metu jį nuims ir į savo dirbtuves išsiveš bendrovės "Pamario restauratorius" darbuotojai.

Pirmuoju numeriu pažymėtas gyvenamasis namas patenka į kultūros vertybių sąrašą, nepaisant to, su pastato remontu susijusios išlaidos krenta ant patalpų savininkų pečių.

Žmonės nesutinka mokėti už herbo restauravimo darbus ir klausia, ar tai neturėtų būti visų klaipėdiečių, galiausiai – miesto valdžios reikalas?

Delsė: išsaugoti kultūros vertybe laikomą Klaipėdos herbą susizgribta tik tada, kai jo būklė tapo kritinė. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Pasak Tiltų g. 1 pastatą administruojančios bendrovės "Paslaugos būstui" direktorės Rasos Rimaitės, situacija tapo įtempta, kai Klaipėdos savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas įpareigojo nedelsiant imtis veiksmų.

Baimintasi, kad sutrūnijęs herbas gali neatlaikyti žiemos ir kelia grėsmę aplinkiniams. Tačiau jam atkurti nė viena institucijų nenumatė finansavimo šaltinių.

Visa našta tenka Tiltų g. 1 patalpų savininkams, kurie – nei dideli verslininkai, nei labai turtingi žmonės.

"Apsaugai uždėjome tinklelį, kad Jūros šventės metu byrančios detalės nenukristų ant žmonių, nepasimestų. Jau pasirašėme sutartį dėl herbo  restauravimo jį atkuriant, tai yra išliejant naują lipdinį. Gavome įpareigojimą jį sutvarkyti, o apie realią pagalbą kažkodėl niekas nekalba. Visa našta tenka Tiltų g. 1 patalpų savininkams, kurie – nei dideli verslininkai, nei labai turtingi žmonės", – atkreipė dėmesį R.Rimaitė.

Prašo nelikti abejingais

Gyventojams atstovaujanti R.Rimaitė vylėsi, kad prie saugomo objekto atnaujinimo prisidės visi suinteresuotieji – miesto žmonės, vietos valdžios atstovai.

Rasa Rimaitė / Redakcijos archyvo nuotr.

Juolab kad be prievolės sutvarkyti Klaipėdos herbą, patalpų savininkų laukia kur kas didesnės išlaidos – ypač brangi renovacija, kuriai senamiestyje keliami patys aukščiausi reikalavimai.

Tiltų g. 1 pastatas, kaip ir kiti šalia esantieji, jau seniai kenčia nuo padidėjusios vibracijos. Tačiau vien tik renovacijos, apšiltinant avarinės būklės požymių turinčio namo sienas ir pakeičiant stogą, nepakanka.

Akivaizdu, kad pažeistos ir pastato konstrukcijos, pamatai, kuriuos būtina tvirtinti. Tai didina darbų kainą.

Miesto įvaizdį formuojantis herbas į senąją vietą bus sugrąžintas tik po pastato renovacijos.

R.Rimaitės teigimu, jau parengtas didelis projektas, kuriam įgyvendinti pusę sumos tikimasi gauti iš Klaipėdos savivaldybės skiriamos paramos saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybai.

"Tai yra labai brangu, todėl miestas galėtų atsižvelgti į tokią nedėkingą situaciją. Kreipiamės į visus klaipėdiečius – verslininkus, pasiturinčius žmones, kuriems ne vis vien Klaipėdos senamiestis ir galinčius finansiškai prisidėti prie herbo išsaugojimo", – akcentavo direktorė.

Kai vieta su miesto simboliu liks tuščia, pastato administratorius ketina pažymėti ją uždengdamas plakatu ar nuotraukomis, bylojančiomis apie vykdomą restauraciją.

Preliminariais skaičiavimais, Klaipėdos herbo atnaujinimas gali kainuoti apie 6 tūkst. eurų.

Siūlo dalyvauti programoje

Ši situacija gerai žinoma Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjui Vitalijui Juškai.

Pašnekovas tvirtino, kad atskiro finansavimo herbui restauruoti miestas nėra numatęs.

Todėl vienintelis būdas gyventojams dar šiemet pasinaudoti tiksline savivaldybės parama – dalyvauti saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimo programoje.

Savivaldybės skiriamų lėšų dalis projektui arba atskiram etapui įgyvendinti sudaro iki 50 proc. jo sąmatinės vertės, tačiau ne daugiau kaip 70 tūkst. eurų.

V.Juškos teigimu, šiuo atveju miestas galėtų prisidėti, jei tik gyventojai per namą administruojančią bendrovę dalyvautų minėtoje programoje.

Darbai: netrukus senamiesčio nepuošianti konstrukcija atsidurs restauratorių rankose. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Dabar restauratoriai parengs herbo liejinius, o tvarkant pastatą tas sprendinys, kaip fasado puošybos dalis, bus integruotas į bendrą projektą. Jeigu gyventojai kreipsis, ir fasado, ir herbo sutvarkymas bus finansuojami", – tikino V.Juška.

Vedėjas pripažino, kad senamiestyje Tiltų g. pirmuoju numeriu pažymėtas namas traukia praeivių akis ir yra svarbus Klaipėdai architektūrine prasme.

"Jis yra pačioje matomiausioje miesto vietoje. Turistų srautai tiesiog atsitrenkia į šį pastatą, kuris, neabejoju, yra atsidūręs kiekvienoje svečio nuotraukoje. Todėl jį reikia skubiai tvarkyti, o čia dar ir herbas – tam tikras miesto prestižas", – kalbėjo V.Juška.

Būtinybe atnaujinti miesto herbą neabejoja ir Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis. Tačiau, jo žodžiais, gyventojai patys turi rodyti iniciatyvą ir pasinaudoti miesto teikiama parama kultūros paveldo objektų tvarkybos darbams.

"Būtų nesąžininga"

Pasak R.Rimaitės, Tiltų g. 1-asis pastatas dalyvauja minėtoje programoje, paraiška parengta ir pateikta vertinti, tačiau atsiskaityti su rangovais reikia jau nedelsiant.

Be to, 70 tūkst. eurų, palyginti su visa šio paveldosauginio namo renovacijos kaina, tėra lašas jūroje.

Klaipėdos miesto tarybos narys, Klaipėdos senamiesčio gyventojų bendruomenės pirmininkas Andrius Petraitis sutiko, kad privačia nuosavybe privalu rūpintis patiems savininkams, tačiau Klaipėdos herbas – jau viso miesto reikalas.

"Manau, miesto herbo, kaip miesto simbolio, restauravimo darbus galėtų finansuoti Klaipėdos savivaldybė. Būtų nesąžininga, jei patys gyventojai mokėtų už miesto puošybos akcentus", – įsitikinęs politikas.

Klaipėdos miesto tarybos nario, Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko Kazio Bagdono žodžiais, reprezentacinėse miesto vietose esančius pastatus būtina saugoti ir puoselėti, tačiau vis dar pasigendama didesnės gyventojų iniciatyvos.

"Jeigu jau žmonės pasirinko gyventi tokiame pastate, turi suvokti, kokia atsakomybė krenta ant jų pečių ir kad svarbu išsaugoti nekilnojamojo turto vertę. Šuo atveju reikia tiek gyventojų sutarimo, tiek Klaipėdos savivaldybės supratingumo siekiant bendro tikslo – kad miestas gražėtų", – apibendrino K.Bagdonas.

Vis dėlto klaipėdiečiai stebisi, kodėl valdininkai šykšti 6 tūkst. eurų miesto herbui, kai lengva ranka pusę milijono eurų atiduoda transporto studijai. Vien tam, kad išsiaiškintų daugeliui akivaizdų dalyką – tramvajus Klaipėdai netinkamas ir per brangus.

Esą už tokius pinigus būtų galima restauruoti ne tik herbą, bet ir visą pastato fasadą.

Maždaug 25-erių vaikinas Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnams pranešė, kad apie 2 val., vartojant stipriuosius gėrimus su dviem nepažįstamais asmenimis, vienas jų į akis papurškė aerozolio.

Dėl to pareiškėjas trumpam buvo praradęs sąmonę. Atsitokėjęs pastebėjo, kad iš striukės kišenės dingo raktų ryšulys ir mobilusis telefonas, iš namų pavogtas nešiojamas kompiuteris „Asus“. Žala – 495 eurai.

Pradėtas plėšimo tyrimas.

Iš viso Klaipėdos apskrityje pradėta 13 ikiteisminių tyrimų, penki jų – Klaipėdoje.

Šeštadienį į Klaipėdos miesto policijos komisariatą kreipėsi 29-erių moteris, nukentėjusi nuo tokio sukčiaus.

Diena anksčiau nepažįstamas asmuo atsiuntė suklastotą banko išrašą, esą į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai už parduodamą mobilųjį telefoną.

Telefoną pareiškėja atidavė jo pasiimti atvažiavusiam tariamam pirkėjui, tačiau pinigų iki šiol negavo.

Žala siekia 600 eurų. Pradėtas vagystės tyrimas.