„Sunku šnekėti apie laimę, kai mūsų artimi bičiuliai išgyvena tamsiausias šalies istorijos akimirkas. Visa širdimi esame su Ukraina ir norime ne tik mintimis, tačiau ir darbais prisidėti prie paramos jai“, – teigė iniciatyvos „Laimės diena“ organizatorė Irutė Tumaitė.

„Atšaukdami Laimės dienos renginius, visas jėgas skiriame kitoms iniciatyvoms, kurios telkia pagalbą ir paramą nukentėjusiesiems nuo karo“, – teigė ji.

Pasak organizatorės, planuotos „Laimės dienos“ idėja – laimė būti kartu.

„Tad tiesdami ranką mūsų broliams ir sesėms Ukrainoje, norime parodyti – esame kartu su jumis“, – sakė I.Tumaitė.

Sunku šnekėti apie laimę, kai mūsų artimi bičiuliai išgyvena tamsiausias šalies istorijos akimirkas.

„Kaunas 2022“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas Mindaugas Reinikis teigia, kad kovo 17 d. „Kaunas 2022“ prisijungs prie Ukrainai skirtos tarptautinio masto paramos akcijos.

„Šiuo metu dėliojami pagrindiniai organizaciniai aspektai, tad kol kas visiškai tikslios informacijos pateikti negalime, tačiau galiu atskleisti, kad ši paramos iniciatyva bus plataus masto ir sieks sujungti partnerius ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje Europoje“, – teigė M.Reinikis.

Pasak pranešimo, prieš kurį laiką visuomenei vėl atvėrus Kauno centrinio pašto patalpas, čia bus kviečiami kurti Ukrainos kultūros sektoriaus atstovai, menininkai ir piliečiai, kurie karo metu savo laikinais namais pasirinks Kauną.

„Kol kas tiksliai nežinoma, kiek menininkų ir kūrėjų galime tikėtis sulaukti Kaune, tačiau visiems jiems norime sukurti maksimaliai patogias sąlygas kūrybai, o jų darbams, veikloms ir išreikštoms mintimis – Europinį matomumą. Jau dabar rūpinamės patalpų pritaikymui kūrybinėms dirbtuvėms“, – sakė M.Reinikis.

Ukrainos kūrėjai į kultūrinio matomumo platformą Kaune bus kviečiami per Kauno kultūros organizacijas, kurios palaiko ryšius ir turi partnerysčių su Ukrainos menininkais. Žiniai paskleisti, „Kaunas 2022“ vadovės Virginijos Vitkienės iniciatyva, bus organizuojama diskusija.

„Kaunas 2022“ kviečia jungtis ir į kitas partnerių organizuojamas iniciatyvas, kurios prisideda prie paramos Ukrainai.

Rusija, sutelkusi šimtatūkstantinę kariuomenę, praėjusią savaitę pradėjo karą Ukrainoje, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.

Kremliaus sausumos pajėgos veržiasi į Ukrainą iš šiaurės – per Baltarusiją, taip pat iš rytų ir pietų, bet sulaukia įnirtingo ukrainiečių pajėgų pasipriešinimo.

Tarnybos buvo gavusios pranešimą apie sprogmenį prekybos centre, iš jo prieš kelias valandas buvo evakuoti maždaug 3 tūkst. žmonių.

Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė teigė, kad visi parduotuvių lankytojai, darbuotojai bei centro administracijos darbuotojai iš pastato buvo evakuoti per 10 minučių.

Pranešimas apie sprogmenį „Akropolyje“ buvo gautas šiek tiek po 14 val., prekybos centro darbas atnaujintas po 17 valandos.

Reaguojant į pranešimą buvo įvestas planas „Skydas“. Į prekybos centrą buvo atvykę Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai, jie apžiūrėjo prekybos pastatą. Policijos pareigūnai užtikrino perimetro apsaugą.

Greta „Akropolio“ buvęs portalo skaitytojas Romas žurnalistams pasakojo, kad akį patraukė prie prekybos centro besibūriuojantis didelis kiekis žmonių. „Mačiau labai daug lankytojų ir darbuotojų. Atvažiavusios kelios gaisrinės ir keli policijos ekipažai“, – situaciją komentavo kaunietis Romas.

Netikėtas atvirumas

Tvyrant nerimui, kad nepasikartotų pražūtingas praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio badmetis, pareikalavęs šimtų tūkstančių gyvybių, valstybinė žiniasklaida pasidalijo Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno nuogąstavimu, jog apsirūpinimo maistu padėtis šalyje yra įtempta.

Valstybinės naujienų agentūros KCNA teigimu, trečiadienį vykusiame valdančiosios Darbininkų partijos įtakingo Centro komiteto plenariniame susitikime Kim Jong Unas sakė, kad šįmet ekonomikos padėtis pagerėjo.

Jis nurodė, kad pramonės gamybos apimtys, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 25 proc. Tačiau būta virtinės nukrypimų nuo kurso dėl įvairių iššūkių. "Padėtis dėl maisto darosi įtempta, nes žemės ūkio sektorius neįgyvendino grūdų gamybos plano dėl pernai taifūno padarytos žalos", – sakė Kim Jong Unas.

Įsisenėjusios problemos

Šiaurės Korėja seniai kenčia chronišką maisto stygių. Šalies ekonomiką sugniuždė dešimtmečius trunkantis blogas valdymas ir tarptautinės sankcijos, paskelbtos dėl draudžiamų ginkluotės programų. Užuot ekonomiškai atsivėrusi kaip kaimyninė Kinija, nuo 1948-ųjų Kimų dinastijos valdoma šalis gyvena pagal pasenusias stalinizmo ir maoizmo tradicijas.

Pastaraisiais metais ir taip suprastėjusią ekonominę padėtį dar pablogino koronaviruso pandemija ir stichinės nelaimės, dėl kurių šalis pernai prarado nemažą dalį derliaus. Praėjusią vasarą virtinė taifūnų šalyje sukėlė potvynių, sunaikinusių tūkstančius namų ir užtvindžiusių didžiulius dirbamos žemės plotus.

Dabar Kim Jong Unas paragino imtis žingsnių tokių stichinių nelaimių poveikiui sumažinti, pabrėžęs, kad užtikrinti gerą derlių yra svarbiausias prioritetas.

Vakarų žiniasklaida remiasi neįvardijamais stebėtojais, kurie sako nematą bado ar didžiulio nestabilumo požymių Šiaurės Korėjoje, tačiau aplinkybės gali virsti "tobula audra", kuri gali pabloginti situaciją ir sukelti žmonių paniką. Juolab kad, pvz., Korėjos plėtros instituto skaičiavimais, kaimyninei šaliai šiais metais gali trūkti maždaug milijono tonų maisto.

Nežinia dėl pandemijos

Darbo partijos vadovybės susitikime taip pat buvo aptarta užsitęsusi koronaviruso pandemija. Šiaurės Korėjos medicinos infrastruktūra labai silpna, šalis nuolat susiduria su vaistų stygiumi. Analitikai sako, kad COVID-19 protrūkis sukeltų pragaištingų padarinių šioje izoliuotoje valstybėje.

Šiaurės Korėja šiuo metu yra izoliuota labiau nei kada nors anksčiau: nuo praeitų metų sausio, mėgindama apsisaugoti nuo koronaviruso pandemijos, prasidėjusios kaimyninėje Kinijoje, šalis uždarė savo sienas. Išvykti buvo priversti net Rusijos diplomatai. Paskutinio iš Šiaurės Korėjos išvykusio Rusijos ambasados darbuotojo, trečiojo sekretoriaus Vladislavo Sorokino ir jo šeimos kelionė sulaukė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Šiaurės Korėjai nutraukus bet kokį susisiekimą su užsienio valstybėmis, Sorokinų šeima iki sienos su Rusija važiavo 34 valandas autobusu, o  pasienio punktą pasiekė keliaudama geležinkelio drezina.

Kim Jong Unas ne kartą tvirtino, kad jo šalyje jokių koronaviruso infekcijos atvejų nebuvo, nors ekspertai šiais pareiškimais abejoja. Kita vertus, manoma, kad pandemija Pchenjanui tapo pretekstu atsikratyti užsienio diplomatais. Panašiai būta ir 2015 m., kai esą dėl ebolos grėsmės Pchenjanas išprašė užsienio ambasadų darbuotojus, nors šalyse, iš kurių įvažiuojama į Šiaurės Korėją, Rusijoje ir Kinijoje, jokios epidemijos nebuvo.

Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) atstovų manymu, pandemijos poveikis, tikėtina, dar labiau pablogino humanitarinę padėtį Šiaurės Korėjoje, kur pagalbos reikia maždaug 10,6 mln. žmonių.

Vietoj reformų – ideologija

Dėl valdančiosios dinastijos ambicijų šalis moka didžiulę ekonominę kainą už blokadą. Iki tol tik optimistine gaida apie Šiaurės Korėjos dabartį ir ateitį kalbėdavęs Kim Jong Unas pastaraisiais mėnesiais savo oficialiose politinėse kalbose neįprastai atvirai prabilo apie šalies ekonomikos problemas.

Balandį per didžiulę politinę konferenciją Pchenjane kreipdamasis į tūkstančius eilinių valdančiosios partijos narių jis pripažino, kad dėl pandemijos, sankcijų ir pernai vasarą šalį siaubusių potvynių, sunaikinusių nemažą dalį derliaus, Šiaurės Korėja yra atsidūrusi blogiausioje per istoriją padėtyje.

Jis paragino žmones leistis į naują "didelių pastangų reikalaujantį žygį" ekonominiams sunkumams įveikti, pirmą kartą palygindamas juos su praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio badmečiu, užklupusiu šalį, kai, subyrėjus Sovietų Sąjungai, ji liko be savo pagrindinės rėmėjos pagalbos.

Pekino duomenys rodo, kad Šiaurės Korėjos prekybos su Kinija, pagrindine jos prekybos partnere ir pagalbos teikėja, apimtys pernai susitraukė maždaug 80 proc. Tarptautinės humanitarinės pagalbos teikimą stabdo griežti suvaržymai.

Pastatyti, o ne paguldyti

Pavėžėjimo ir dalijimosi paslaugas teikiančios įmonės "Bolt" kampanija "Menas parkuoti atsakingai" akcentuoja: renkantis tvarią transporto priemonę kiekvienas gali prisidėti ne vien prie švaresnio oro – tinkamai pastatyti elektriniai paspirtukai prisideda prie tvarkos mieste.

"Norime mėgautis miestų teikiamais malonumais, o tam svarbus ir kiekvieno gyventojo indėlis. Tinkamai pastatyti elektriniai paspirtukai yra tikra modernaus ir tvaraus miesto puošmena. O reikia visai nedaug: žinoti vos kelias paspirtukų parkavimo taisykles", – sakė "Bolt" elektrinių paspirtukų plėtros vadovas Baltijos šalyse Eimantas Balta.

Įmonės atstovas pabrėžė, kad, pasinaudojus elektriniu paspirtuku, jį būtina palikti pastatytą, o ne paguldytą, ir taip, kad šis neblokuotų tako, gatvės ar avarinių išėjimų ir kitaip netrukdytų eismo dalyviams.

Gatvės menu elektrinis paspirtukas tampa, kai pastatomas paspirtukų palikimo zonose išilgai šaligatvio ar sienos, taip pat – įvarytas į dviračiams skirtą stovą.

Ne mažiau svarbu pasirūpinti, kad atraminė paspirtuko kojelė būtų iki galo atlenkta ir transporto priemonė stovėtų stabiliai, neparvirstų. Tai leis išvengti atvejų, kai paspirtukas užkerta taką ir gali tapti netikėta kliūtimi judantiems vežimėlyje ar regos negalią turintiems pėstiesiems. Būtent dėl neįgaliųjų saugumo, gavus prašymą iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, Kaune įmonė panaikino paspirtukų statymo zonas ten, kur dažnai lankosi ir gyvena daug neregių bei silpnaregių žmonių.

Paaiškėjus, kad klientas paspirtuku naudojosi neblaivus ar kitaip kėlė grėsmę sau ir kitiems, informuojame atitinkamas institucijas.

Gyventojai raginami būti neabejingi, jei mato netinkamai paliktą dviratę transporto priemonę.

"Reaguojame į visus pranešimus apie netinkamai naudojamus ir statomus paspirtukus. Esame dėkingi visiems, apie tai pranešantiems "Bolt" programėlėje ar užpildantiems tam skirtą formą mūsų tinklalapyje", – teigė E.Balta.

Greitis ar saugumas

Elektriniai "Bolt" paspirtukai nuomojami jau devyniuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Mažeikiuose, Marijampolėje, Trakuose.

Paslaugai populiarėjant, apie saugų riedėjimą primena ir policijos pareigūnai. Akcentuojama, kad elektrinių paspirtukų vairuotojams galioja tos pačios Kelių eismo taisyklės (KET), kaip ir dviratininkams.

Pamoka: šaunus, bet neatsargus pasivažinėjimas gali baigtis labai nemaloniai. "Shutterstock" nuotr.

"Pirma taisyklė – važiuojant elgtis protingai. Antra – gerbti kitus eismo dalyvius. Trečia – išmanyti saugaus elgesio kelyje taisykles. Dviračių taku ar dviračių juosta privaloma važiuoti kuo arčiau dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje dviračio simboliu yra paženklinta dviračių eismui skirta šaligatvio dalis, elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto", – dėstė Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.

Elektriniu paspirtuku griežtai draudžiama vežti keleivį, kirsti važiuojamąją kelio dalį per pėsčiųjų perėją, riedėti vairo nelaikant bent viena ranka ar įsikibus į kitas transporto priemones.

Keičiant važiavimo kryptį, prieš lenkimą ar po jo, apvažiuojant kliūtį, apsisukant, išvažiuojant ar įvažiuojant į šalutinį kelią, privaloma ranka parodyti įspėjamąjį signalą kitiems eismo dalyviams, o važiuojant važiuojamąja kelio dalimi – dėvėti ryškiaspalvę, šviesą atspindinčią liemenę.

Policijos duomenimis, dažniausiai nelaimingi įvykiai kelyje įvyksta elektriniu paspirtuku važiuojant per greitai, prasilenkiant su pėsčiuoju, nesilaikant saugaus atstumo, dideliu greičiu manevruojant per arti pėsčiųjų, susidūrus su kita transporto priemone, važiuojant per pėsčiųjų perėją.

Pažeidimų netoleruoja

"Paspirtukai – ne vien pramoga, todėl kelyje svarbu visapusiškai saugoti save ir kitus. Apie tai primena ir "Bolt" paspirtukuose įdiegta garsinė sistema. Paaiškėjus, kad klientas, pavyzdžiui, paslauga naudojosi neblaivus ar kitaip kėlė grėsmę sau ir kitiems, jo paskyrą blokuojame ir informuojame atitinkamas institucijas", – konstatavo "Bolt" įmonės atstovas.

Elektrinį "Bolt" paspirtuką išsinuomoti gali tik pilnamečiai asmenys – jaunesniems nei aštuoniolikos metų užsiregistruoti platformoje neleidžiama.

Be to, policija primena, kad pagal KET elektriniu paspirtuku riedėti važiuojamąja kelio dalimi leidžiama nuo keturiolikos metų amžiaus. Elektrinio paspirtuko vairuotojas iki 18 metų, važiuodamas keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs saugos šalmą.

Pasak Vilniaus apskrities pareigūnų, pranešimas apie nelaimę buvo gautas kovo 12 d. 14.56 val. 

Pranešta, kad Alytaus mieste, Naujoje gatvėje, lengvasis automobilis partrenkė 12 metų mergaitę.

Informacija apie įvykį buvo perduota Kauno greitosios medicinos pagalbos stočiai (GMPS) bei Alytaus apskrities pareigūnams.

Kauno GMPS atstovė Irena Dabulskienė BNS sakė, kad nukentėjusioji nuvežta į Alytaus ligoninę.

Pirminiais duomenimis, mergaitė rimtų sužalojimų nepatyrė.

Pasak Alytaus apskrities policijos atstovės Eglės Kačinskienės, manoma, jog ji buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje.