Realybė diktuoja poreikius

Projekto iniciatorė VšĮ „Trečiasis amžius“ vadovė Birutė Petraitienė šio sumanymo ėmėsi dėl iššūkiu valstybei tampančios statistikos.

Per 24 metus Lietuva neteko 817 tūkst. gyventojų. Maža to, daugėja vyresnio amžiaus asmenų. Pastaruoju metu jie sudaro daugiau nei dešimtadalį šalies gyventojų.

„Vien Klaipėdoje 2016-aisiais gyveno 19 tūkst. žmonių, kurių amžius siekė nuo 55 iki 63 metų, jie sudarė daugiau nei 12 proc. visų nuolatinių gyventojų. Tokio amžiaus žmonėms išlikti darbo rinkoje yra gana sudėtinga dėl darbiniam laikmečiui reikalingų įgūdžių stokos. Todėl ir prasideda įvairios problemos – blogėja jų psichoemocinė būsena, mažėja užimtumas, prastėja sveikata. O juk jie – darbingi žmonės. Todėl ir ėmėmės sumanymo „Per savanorystę į geresnį gyvenimą“, kuris skirtas būtent šiems žmonėms“, – kalbėjo B. Petraitienė.

Mokymai suteiks galimybių

Projekto rengėjai kviečia šiuos asmenis prisijungti prie mokymų, kurie jiems suteiks galimybę ne tik užsiimti savanoryste, bet ir įsidarbinti socialinėje sferoje.

„Mes turėjome panašius mokymus vyresnio amžiaus moterims. Ir paskui savivaldybė įsteigė etatus ir tos moterys pas mus pradėjo dirbti socialinio darbuotojo padėjėjomis, kai kurios ir dabar pas mus dirba, teikia socialines paslaugas – pagalbą į namus mūsų senjorams ar neįgaliems žmonėms“, – pasakojo Klaipėdos socialinės paramos centro vadovė Diana Stankaitienė.

Prie projekto „Per savanorystę į geresnį gyvenimą“ prisidėti kviečiami ir dirbantys vyresnio amžiaus žmonės, ir ne tik moterys, bet ir vyrai, kurie ateityje norėtų įsijungti į socialines veiklas.

Per savanorystę, tikimės, kad vyresnio amžiaus žmonės bus įdarbinti.

„Jiems bus suteikta daug bendravimo žinių, susipažinsime ar pagerinsime jų informacinių technologijų žinias. Jiems tai nieko nekainuos, mokymo metu jie gaus maitinimą, savanoriaujantieji bus socialiai apdrausti, jiems apmokamos transporto ir ryšio išlaidos. Perspektyvoje per savanorystę, tikimės, kad šie žmonės bus įdarbinti, nes socialiniam darbui mes vis sunkiau randame darbuotojų ir jų amžius čia nesvarbu“, – dėstė D. Stankaitienė.

Apmokys pusantro šimto asmenų

Projektas startavo gegužės pradžioje. Jau vyko apskritojo stalo diskusija, kurioje aptarti projekto tikslai, uždaviniai, veiklos ir rezultatai.

Diskusijoje projekto vykdytoja B. Petraitienė pateikė įžvalgas, kaip kartu su savanoriškos veiklos organizatoriais: Klaipėdos miesto socialinės paramos centru, Klaipėdos miesto globos namais, Kretingos socialinių paslaugų centru, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Gargždų viltis“ ir Palangos socialinių paslaugų centru profesionaliau organizuoti savanorių pritraukimą, jų mokymą, ugdant bendruosius ir specialiuosius mokymus, savanorių motyvavimą ir palaikymą per individualias ir grupines psichologines konsultacijas, kaip suformuoti komandą, kuri koordinuos savanorystės veiklą socialinių paslaugų įstaigose.

Pagrindinis projekto tikslas: per 36 mėnesius (tokia projekto trukmė) apmokyti 152 vyresnio amžiaus asmenis ir padėti jiems prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių bei realizuoti save savanoriškose veiklose.

Organizatorių nuotr.

Projekto vertė – 99 tūkst. eurų.

Daugiau informacijos telefonu 8 686 29 495.

Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. 08.3.2-ESFA-K-415 „54 +“.

"Atėjau, pamačiau, laimėjau", – ši didžio karvedžio perfrazuota citata geriausiai atspindi dienraščio "Klaipėda" ir kompanijos "DFDS Seaways" paskelbto konkurso laimėtojo būseną. Nes jo prizas ypatingas – nemokama kelionė keltu dviem į Vokietiją ar Švediją.

Per šią Jūros šventę dienraštis "Klaipėda" pakvietė keliauti ir visiems pasigaminti savo svajonių vairo karpinį, kuris kai kuriems tapo troškimų įgyvendinimo bilietu.

Turgaus gatvėje pagrindinę šventės dieną, šeštadienį, veikė dienraščio "Klaipėda" stendas, kurio populiarumas buvo stulbinamas – daugiau nei 600 klaipėdiečių ir miesto svečių siekė savo svajonės išsipildymo – simboliniame laivo vaire įrašę savo vardus ir kelionės kryptį.

Vairo simbolis pasirinktas neatsitiktinai. Būtent vairas šioje atrakcijoje ir nukreipė simbolinę laivo įgulą svajonių tikslo link.

Žmonės, vairo viduje įrašę vieną trokštamų aplankyti DFDS keltais iš Klaipėdos pasiekiamų šalių (Vokietija ar Švedija) ir atnešę jį prie dienraščio "Klaipėda" stendo Turgaus gatvėje ar užpildę anketą vietoje, dalyvavo loterijoje.

"Esu klaipėdietė. Kaip galiu nepasinaudoti tokia puikia galimybe? Juolab ir taip ketinome keliauti keltu. Žinoma, užpildžiau anketą, norėčiau nuvykti į Vokietiją pas savo artimuosius. Ir esu tikra, kad laimėsiu šią kelionę, pamatysite", – šventinės nuotaikos neslėpė Diana.

Tad, jei burtai ir jūriniai vėjai bus palankūs, kai kas taps tuo laiminguoju, kuriam kompanija "DFDS Seaways" padovanos šią kelionę.

"Jau pirmadienį burtai ir lems, kas taps laimėtojas, kuriam atiteks nemokama kelionė keltu į Vokietiją arba Švediją dviem asmenims su savo automobiliu į abi puses. Laimingasis bus paskelbtas viešai. Laimėjimas galios iki 2016 m. gegužės pabaigos. Tad iki svajonės išsipildymo kartais būna tik vienas žingsnis", – džiaugėsi bendrovės "DFDS Seaways" atstovė Irina Matulienė.

Nekilnojamojo turto agentūra "Gijoneda" iki 2015-ųjų kovo ketina baigti penkių butų kotedžą Panevėžio gatvėje.

Agentūros vadovas Edmundas Jankus teigia, jog nekilnojamojo turto rinkoje jaučiamas naujas pakilimas, klientus ypač domina būstai kotedžuose. Tad kompanija neabejoja šio projekto sėkme.

– Kuo ypatinga vieta, kurioje bus pastatytas naujasis kotedžas?

– Manyčiau, kad geresnės vietos Klaipėdoje tokiai statybai turbūt nelabai ir rastume, kaip Panevėžio gatvėje. Visų pirma, kotedžas bus statomas netoli Danės upės vingio, netoliese yra miškas, parkas, vasaros estrada. Ten – puikus susisiekimas, yra visa reikalinga infrastruktūra, komunikacijos ir svarbiausia, kad kotedžas bus atokiau nuo miesto šurmulio, gamtos apsuptyje. Tačiau ir miesto centras – labai netoli. Tai – ypatinga vieta, vos už kelių šimtų metrų sutvarkyti upės paplūdimiai, dviračių takai, greta daugybė prekybos centrų. Aplinkui yra keli vaikų darželiai, netoliese – prestižinė mokykla-licėjus, galiausiai čia pat – bažnyčia. Strategiškai vieta yra ideali visais atžvilgiais – žmonėms, pavargusiems nuo miesto šurmulio, yra galimybė puikiai laiką leisti gamtoje, kur iš namų kiemo atsivers kerintis vaizdas į Danės slėnį.

– Koks bus tas kotedžas?

– Tai penkių butų kotedžas. Butų plotas sieks nuo 108 iki 136 kv. m. Butas apims du aukštus. Ten bus viskas, ko reikia patogiam gyvenimui – trys miegamieji, garažas, kiekvienam savininkui priklausys ir kiemo dalis. Gera žinia – autonominė šildymo sistema, kiekviename bute bus įrengtas dujų katilas. Dabar šildytis dujomis yra nebrangu, nes naujos statybos pastatai yra kokybiški ir šilti. Šių butų išlaikymas bus tikrai nebrangus. Raktus naujakuriams planuojame įteikti kitų metų kovo mėnesį.

– Kokias garantijas jūsų kompanija suteikia klientams?

– Viena iš garantijų – mūsų patirtis. Agentūra atlaikė ekonominę krizę ir klesti. Be to, mes kotedžą statome už savo bendrovės, o ne už skolintus pinigus. Nemanau, kad gali kilti kokios nors problemos, nes nesame priklausomi nuo bankų. Tai yra mūsų pranašumas, tad tikrai niekas negresia.

– Ar jaučiate pakilimą nekilnojamojo turto rinkoje?

– Taip, liepos mėnesį jaučiamas sujudimas. Pastebime, kad šiais metais suaktyvėjo kotedžų statyba. Jie statomi Tauralaukyje, Melnragėje. Mūsų žiniomis, Tauralaukyje naujai statomi kotedžai netgi jau yra išpirkti. Beje, metų pradžioje jautėme, kad žmonės aktyviai domėjosi būsto pirkimais, tai veikiausiai susiję su artėjančiu euro įvedimu. Dabar nekilnojamojo būsto rinkoje – vėl naujas pakilimas. Pastebime, kad žmonės perka iš savų lėšų, santaupas investuoja į nekilnojamąjį turtą. Nemažai gyventojų perka antrą būstą. Perka ir už banko kreditus. Šiuo metu tai yra geriausias būdas investuoti.

DANGĖS KOTEDŽAI

Parduodami nauji kotedžai Plytinėsg. 1/ Panevėžio g. 26

Tel. 8 600 19 139
www.gijoneda.lt

Po dvejų metų statybų, investavusi daugiau nei 70 mln. litų, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) atidarė naują trąšų sandėlį. Dabar vienu metu skirtingos trąšos galės būti kraunamos į du "Post Panamax" laivus prie 5 ir 6 krantinių, kurių gylis siekia 14,5 m.

Užtikrins krovos kokybę

Poreikį statyti antrą birių trąšų sandėlį padiktavo klientų ketinimai plėsti rinkai tiekiamos produkcijos įvairovę. Bendradarbiaujant su nuolatine partnere "Achema" ir Baltarusijos kalio bei azoto trąšų eksportuotojais, buvo parinkti tinkamiausi laivams krantinių parametrai, sudarytos trąšų kokybės išsaugojimo sąlygos.

"Paties terminalo atsiradimas – labai teigiamas dalykas. Šiais metais trąšų krova uoste išaugo trečdaliu. Todėl tikimės, kad naujojo terminalo atsiradimas krovą dar labiau padidins. Labai gaila, nespėjome pabaigti  7, 8, 9 krantinių, bet tikimės, kad šį mėnesį mes dar tai padarysime", – vylėsi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Pasak jo, vienas svarbiausių direkcijos uždavinių buvo geležinkelio mazgo sutvarkymas, nes tai leistų priimti krovinius į papildomą iškrovos mazgą.

Teigiama, kad KLASCO investicija ne tik užtikrins krovos kokybę, bet ir sutrumpins laivų prastovų laiką bei padidins įmonės konkurencingumą rinkoje.

"Lietuvos makroekonominiame gyvenime šį objektą vertinu labai teigiamai. Kiek žinau, šios didžiulės investicijos turėtų atsipirkti per penkerius metus. Geopolitinė padėtis vis sunkėja, tad šios investicijos mūsų šaliai yra labai svarbios", – teigė Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Dėkojo už darbą

Naujojo trąšų sandėlio atidarymo iškilmėse apsilankė pagrindinė koncerno "Achemos grupė" akcininkė Lyda Lubienė, kuri sveikinimo kalboje už darbą nuoširdžiai dėkojo visam KLASCO kolektyvui.

"Šiandien apėmė labai geras jausmas. Džiaugiuosi, kad, nepaisant sunkumų, mes einame į priekį. Tie, kas dirba, visada susiduria su sunkumais, o kas guli lovoje, tas jų ir neturi", – įsitikinusi L.Lubienė.

KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža pabrėžė, kad terminalo statybos baigtos tiksliai pagal grafiką.

"Birių trąšų sandėlio projektas įgyvendintas be vėlavimų, todėl galime džiaugtis, kad tesėjome partneriams duotą žodį. Įtemptos konkurencijos sąlygomis atsakomybė ir pasitikėjimas tebėra verslo sėkmės garantas. Todėl trąšų eksportas per naują sandėlį įgyja pagreitį ir visa transporto grandinė iš to turės didelės naudos", – sakė A. Pauža.

Milijoninės investicijos

KLASCO vadovas tikino, kad jei iki šiol kompanija kraudavo apie 4 mln. tonų trąšų per metus, tai dabar atsiras galimybė krauti 6 mln. tonų.

Šiuo metu vagonų iškrovos mazgas gali priimti 4 geležinkelio vagonus. Visas krovos procesas yra automatizuotas, laivų krovos našumas siekia 1 600 tonų per valandą.

Pastaruosius dvejus metus plėtotas birių trąšų kompleksas papildytas 100 tūkst. tonų talpos sandėliu, transporteriais, elevatoriais ir nauju laivo krautuvu, 980 metrų ilgio geležinkelio keliais. Šiaurinėje KLASCO teritorijos dalyje veikia skystų ir birių trąšų, grūdų bei generalinių krovinių krovos terminalai, pietinėje – ro-ro terminalas.

Po įmonės privatizavimo 1999 m. koncernas "Achemos grupė" į KLASCO veiklos modernizavimą ir tobulinimą investavo daugiau kaip 350 mln. litų. Tęsiant plėtros programą artimiausiais metais numatoma statyti sandėlius Vitės kvartale ir veiklą plėtoti Smeltės pusiasalyje šalia Jūrų perkėlos terminalo. Didžiausios uosto krovos kompanijos KLASCO apyvarta pernai sudarė 12,4 mln. tonų.

Klaipėdoje jau pradėta prekiauti suskystintomis automobilinėmis dujomis su priedu PRO 2000E.

Bendrovės "Valstina" vadovas Robertas Gutauskas pabrėžė, kad šios dujos su priedu tinka visiems dujomis varomiems automobiliams.

– Kuo ypatingos dujos su priedu PR0 2000E?

– Suskystintų automobilinių dujų priedas PRO 2000E – žinomo pasaulyje JAV degalų priedų gamintojo produktas. Mūsų bendrovė šį produktą importuoja į Lietuvą. Vilniuje dujomis su priedu prekiaujame jau beveik 10 metų, dabar jų jau yra ir Klaipėdoje. PRO 2000E – tai cheminių junginių ir polimerų mišinys, kuris užtikrina papildomą variklio tepimą. PRO 2000E sudėtyje nėra sunkiųjų metalų, bet yra emulgatorių, poliarinių skiediklių ir junginių, gerinančių kuro degimą. Priedas PRO 2000E pagerina dujų savybes. Tai yra šalina vandenį iš kuro sistemos, sutepa cilindrų žiedus, vožtuvus ir jų lizdus, valo reduktorius ir dujų purkštukus, iki 5 procentų mažina dujų sunaudojimą, didina variklio galingumą. Efektas pajaučiamas įsipylus 3–4 bakus.

– Ar visiems automobiliams, kurie yra pildomi dujomis, tinka šios suskystintos naftos dujos su priedu PRO 2000E?

– Dujos su priedu tinka visiems dujomis varomiems automobiliams, ypač rekomenduotume automobiliams, kuriuose yra įmontuota ketvirtos ar penktos kartos dujų įranga, turinti vožtuvų tepimo funkciją. Dujos su priedu PRO 2000E kaip tik ir turi tą savybę. Tai – pagrindinis jų pranašumas, kuris pailgina variklių ir dujų įrangos eksploataciją.

– Ar suskystintos naftos dujos su priedu PRO 2000E yra brangesnės nei be šio priedo?

– Vienas litras dujų su priedu PRO 2000E yra 6 ct brangesnis nei dujų be priedo. Tačiau yra grupė vartotojų, kurie pilasi tik šias dujas, ir jei pasitaiko, kad jų tuo metu degalinėje nėra, klientai kitų dujų neperka. Didelė dalis vairuotojų renkasi dujas su priedu PRO 2000E, todėl galime drąsiai teigti, kad daugeliui vartotojų kaina nėra vienintelis veiksnys, lemiantis pasirinkimą.
 

Klaipėdoje jau pradėta prekiauti suskystintomis automobilinėmis dujomis su priedu PRO 2000E.

Bendrovės "Valstina" vadovas Robertas Gutauskas pabrėžė, kad šios dujos su priedu tinka visiems dujomis varomiems automobiliams.

– Kuo ypatingos dujos su priedu PR0 2000E?

– Suskystintų automobilinių dujų priedas PRO 2000E – žinomo pasaulyje JAV degalų priedų gamintojo produktas. Mūsų bendrovė šį produktą importuoja į Lietuvą. Vilniuje dujomis su priedu prekiaujame jau beveik 10 metų, dabar jų jau yra ir Klaipėdoje. PRO 2000E – tai cheminių junginių ir polimerų mišinys, kuris užtikrina papildomą variklio tepimą. PRO 2000E sudėtyje nėra sunkiųjų metalų, bet yra emulgatorių, poliarinių skiediklių ir junginių, gerinančių kuro degimą. Priedas PRO 2000E pagerina dujų savybes. Tai yra šalina vandenį iš kuro sistemos, sutepa cilindrų žiedus, vožtuvus ir jų lizdus, valo reduktorius ir dujų purkštukus, iki 5 procentų mažina dujų sunaudojimą, didina variklio galingumą. Efektas pajaučiamas įsipylus 3–4 bakus.

– Ar visiems automobiliams, kurie yra pildomi dujomis, tinka šios suskystintos naftos dujos su priedu PRO 2000E?

– Dujos su priedu tinka visiems dujomis varomiems automobiliams, ypač rekomenduotume automobiliams, kuriuose yra įmontuota ketvirtos ar penktos kartos dujų įranga, turinti vožtuvų tepimo funkciją. Dujos su priedu PRO 2000E kaip tik ir turi tą savybę. Tai – pagrindinis jų pranašumas, kuris pailgina variklių ir dujų įrangos eksploataciją.

– Ar suskystintos naftos dujos su priedu PRO 2000E yra brangesnės nei be šio priedo?

– Vienas litras dujų su priedu PRO 2000E yra 6 ct brangesnis nei dujų be priedo. Tačiau yra grupė vartotojų, kurie pilasi tik šias dujas, ir jei pasitaiko, kad jų tuo metu degalinėje nėra, klientai kitų dujų neperka. Didelė dalis vairuotojų renkasi dujas su priedu PRO 2000E, todėl galime drąsiai teigti, kad daugeliui vartotojų kaina nėra vienintelis veiksnys, lemiantis pasirinkimą.
 

„Friedricho bare“ Herkaus Manto g.5 klaipėdiečiai turėjo unikalią progą dalyvauti vynų degustacijoje, kur ragavo ne tik sausuosius portugališkus vynus ir šios šalies virtuvės šedevrus, bet ir bendravo su vyndariu iš Portugalijos.

Portugalijos dvelksmas

„Friedricho bare“ surengtas vakarėlis, skirtas labiausiai į Vakarus nutolusiai Europos žemyno šaliai – Portugalijai. Skambant portugališkoms melodijoms, vakaro svečiai ragavo išskirtinius portugališkus vynus ir baro virtuvės šefo Simo Kažiniausko specialiai prie jų priderintus patiekalus.

„Kiekvieną kartą pabandome maistą derinti su vynu ar su muzika. Šį sykį pas mus – svečias iš Portugalijos vyndarys Samas Davisas, kuris ir pristatys jo ūkyje gaminamus vynus. Jo ūkis yra nedidelis, jie pagamina sąlygiškai nedaug vyno, tačiau jis yra išskirtinis“, – pasakojo „Friedricho baro“ rinkodaros vadovė Giedrė Maželytė.

Kovo mėnesį „Friedricho bare“ startavęs naujo formato renginys „Welcome to...“, atskleidęs Amerikos kultūrinеs, muzikines ir gastronomines tradicijas, sulaukė geriausių lankytojų atsiliepimų. Balandį bare surengtas antrasis tokio pobūdžio renginys, kviečiantis pajusti saulėtos Portugalijos dvasią.

Beje, kiekvieną ketvirtadienį „Friedricho bare“ svečiai turi galimybę skanauti skirtingų pasaulio virtuvių patiekalus.

Vyno ir maisto dermė

Populiariausias portugališkos virtuvės patiekalas – sardinės. Skaniausia Atlanto vandenyno žuvis, patiekiama Portugalijoje – tai „robalo“ (vilkešeriai).

Mėsos patiekalų kategorijoje pirmuoju smuiku „groja“ iš jautienos ir kiaulienos gaminami kotletai ir šniceliai, kepti viščiukai ir paršiukai. Prie mėsos patiekalų įprasta patiekti virtas daržoves: morkas, žiedinius kopūstus ir šparagines pupeles.

Į portugališką vakarėlį „Friedricho baro“ kvietimu atvyko ir vyndarys Samas Davesas, atstovausiantis „Herdade dos Grouse“ vynų ūkį. Degustacijos metu pristatyti net penki, 2008-2013 metų derliaus vynai. Vakaro svečiai patyrė netikėtus atradimus ir puokštę malonių akimirkų.

Portugalija turtinga vynais – čia gaminami ne tik baltieji, raudonieji ir rožiniai, bet ir žalieji vynai. Visi jie, išskyrus maderą ir portveiną, yra sausieji, itin minkšto skonio.

Mėgėjams ir gurmanams

Po degustacijos portugališkas dainas dainavo atlikėja Simona, kuri suteikė šiam vakarėliui muzikinės autentikos.

„Pastebėjome, kad klaipėdiečiai domisi tokiais degustacijų vakarais. Jau antrus metus turime šį projektą, svarbu tai, kad nereikia vykti į vieną ar kitą šalį. Tos šalies vynai ir patiekalai patys atkeliauja į Klaipėdą. Pas mus dirbantis virtuvės šefas apkeliavęs daug pasaulio šalių, daugelyje virtuvių dirbęs ir puikiai išmano tautinių patiekalų specifiką“, – pabrėžė G.Maželytė.

Į renginius ateina ir šiaip smalsaujantys klientai, ir gurmanai. Neretai po vakarėlio baro darbuotojų klausiama, kokios šalies virtuvės ir vynų pristatymas bus rengiamas artimiausiu metu.

Na o tie, kurie nenori pražiopsoti, į kokią šalį „Friedricho baras“ pakvies kitą mėnesį, turėtų sekti „Friedricho pasažo“ naujienas www.pasazas.lt.

Į Lietuvos Respublikos prezidento postą kandidatuojantis Artūras Zuokas, susitikęs su jūrų uosto krovos kompanijų vadovais, išdėstė savo požiūrį į užsienio politiką, kuri esą privalėtų nemaišyti verslui ir turėtų labai aiškią ekonominę naudą.

Pagrindinė misija

Vakar Klaipėdoje viešėjęs A.Zuokas susitiko su didžiausių uosto kompanijų atstovais. Kandidatas į prezidentus pabrėžė, jog daug keliauja, susitinka su žmonėmis ir jo pozicija skiriasi nuo tos, kurią šiuo metu vykdo šalies valdžia.

"Priešų ieškoma ne tik viduje, bet ir susikuriama už jos sienų. Mums nereikėtų versti rusų priešais. Jeigu politinės valdžios nesutaria, taip dažnai pasitaiko, tai reikia siekti, kad tai neliestų ekonominių santykių, turizmo ir žmonių tarpusavio santykių", – pabrėžė A.Zuokas.

Esą šiandien Rusijoje skleidžiama propaganda, kad Lietuva jai priešiška šalis, tai veikia paprastus žmones. Pasak A.Zuoko, pagrindinis būsimo šalies prezidento uždavinys – sureguliuoti tuos santykius.

Palaiko dirbančius žmones

Telkianti lyderystė, sujungiant geriausius protus – verslą, politikus, kultūros žmones, būtų pagrindinė prezidento misija, mano A.Zuokas.

"Jeigu nenori, kad būtų karas, turi palaikyti taiką. Aš atstovauju taiką. Esame nedidelė šalis, su atvira ekonomika. Ir supriešinti užsienio politiką su verslu kainuoja labai daug. Šiuo atveju užsienio santykiai neturi maišyti verslui. Manau, kad prezidentas turi daryti viską, kad didėtų gyventojų pajamos", – pabrėžė A.Zuokas.

Anot A.Zuoko, lietuviškas verslas dirba, stato, kuria darbo vietas, gerai jas apmoka ir esą susitikimuose su rinkėjais jis girdi tik vieną prašymą, kad šalies valdžia nemenkintų savų dirbančių žmonių bei kuriančių Lietuvos ateitį, ir kad politika netrukdytų dirbti. Kandidatas į prezidentus tvirtina palaikantis šitą šalies dirbančiųjų prašymą.

Vertina uosto indėlį

Susitikime su A.Zuoku Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika atkreipė dėmesį, jog uostas labai svarbus Lietuvos ekonomikai.

"Tai – didžiausias ir svarbiausias ūkinis šalies mazgas. Labai džiaugiamės, kad jis – vienas iš lyderių rytinėje Baltijos pakrantėje. Į valstybės biudžetą kasmet uosto kompanijos sumoka apie 200 mln. litų mokesčių", – priminė V.Šileika.

Klaipėdos uoste 60 proc. sudaro vietiniai kroviniai, 40 proc. – tranzitiniai. Ir jie esą labai svarbūs, nes uosto pajėgumų augimas siejamas su tranzitiniais kroviniais.

Kandidatą į prezidentus A.Zuoką maloniai nustebino, kad vidutinė uosto darbuotojo alga yra 4 tūkst. litų, ir tai, kad didžioji dalis uosto kompanijų yra lietuviško kapitalo įmonės, kai Ventspilyje ar Rygoje dominuoja rusiško kapitalo bendrovės.

"Naujam šalies prezidentui dėl nacionalinio saugumo interesų, pagal dabartinį mąstymą, veikiausiai, reikėtų uždrausti jums parduoti įmonių akcijas kitų šalių verslininkams", – pajuokavo A.Zuokas

Politinė reklama bus apmokėta iš Artūro Zuoko politinės kampanijos sąskaitos. Užs. Nr. 1237366

Klaipėdoje jau mėnuo veikia trys stambių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kuriose atliekos iš miestiečių yra priimamos nemokamai. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovai tikisi, kad gyventojai jomis noriai naudosis ir mažiau terš aplinką prie savo namų.

Aikštelės išdėstytos geografiniu principu: į Šiaurės pr. 30 atliekas gali vežti šiaurinės miesto dalies gyventojai, centrinėje miesto dalyje aikštelė įrengta Tilžės g. 66A, o pietinėje Klaipėdos dalyje – Plieno g. 13.

Per pirmąjį mėnesį daugiausia atliekų atvežta į Plieno gatvės aikštelę. Pasak KRATC darbuotojų, populiariausių atliekų trejetukas – statybinės ir remonto atliekos, baldai ir padangos.

Tačiau aikštelėse galima atsikratyti praktiškai visų buityje susidarančių atliekų.

"Žmonėms tai dar neįprasta. Atvažiuoja, apsižiūri, pasiteirauja, ar gali atvežti turimas atliekas, ar tikrai jų priėmimas nekainuoja, ir tik tada atgabena", – sakė KRATC Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė Ramunė Šličienė.

Šitos aikštelės įrengtos tam, kad žmonės neterštų savo gyvenamosios aplinkos, kad jie bet kuriuo metu galėtų patogiai atsikratyti nereikalingų daiktų, kurių negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius.

"Atliekas atvežusio asmens duomenis užregistruojame, atliekas pasveriame. Tai daroma tam, kad jų vienas žmogus neatvežtų per daug. Vienas asmuo į šią aikštelę per metus gali atvežti iki 250 kg statybinių ar kitų atliekų ir ne daugiau nei 5 senas lengvųjų automobilių padangas. Kitų atliekų kiekiai neribojami", – pabrėžė R.Šličienė.

Čia priimamos ir pavojingos buities atliekos – dienos šviesos lempos, dažų likučiai, tepalai ir t.t., kurios sandėliuojamos sandariose talpose. Galima atvežti ir atgyvenusią buitinę techniką.
Vakarų šalių patirtis parodė, kad atvežti didelių gabaritų atliekas į tokias aikšteles yra pats populiariausias atliekų tvarkymo būdas. Tikimasi, jog ši nemokama paslauga pakeis ir klaipėdiečių įpročius.