Dabar Šventojoje prisiglaudė moterys su vaikais. Jauniausiam pabėgėliui – nepilni du mėnesiukai, vyriausioms – per 70 metų. Visų jų vyrai bei sūnūs liko ginti savo Tėvynės.

Mes visi skaitome ir matome televizorių ar kompiuterių ekranuose, kas vyksta karo siaubiamoje Ukrainoje. Bet viena yra matyti, o kita – išgirsti liudininkų pasakojimus apie savo išgyvenimus, išgirsti šių moterų virpančius balsus.

Nuo rankų savo kūdikio nepaleidžianti ukrainietė pasakojo, kad daugiau nei savaitę su vos gimusiu vaikeliu praleido tamsiame ir šaltame rūsyje. Ir vos tik atsirado nors ir labai menka galimybė, nusprendė bėgti, nes likti gyviems šansų buvo mažai. Bėgo į visišką nežinią ir visiškai atsitiktinai pateko į Lietuvą ir Šventąją.

Kitos karo pabėgėlės taip pat pasakojo savo istorijas ir savo asmeninius išgyvenimus. Skirtingi žmonės iš skirtingų Ukrainos vietovių, o visų likimas – lyg viena kruvina ranka surašytas: bombardavimai, namų griuvėsiai, žūtys, slėptuvės rūsiuose, ilga kelionė iš nežinios į nežinią. Anot visų Šventojoje apsigyvenusių moterų,  jos bėgo ne nuo karo pavojų, o tam, kad išvežtų savo vaikus, savo anūkus ir suteiktų jiems šansą likti gyvais, šansą gyventi. Šios moterys – tikros didvyrės!

„Mes norime tik vieno – kad kuo greičiau baigtųsi karas. Mes norime grįžti į savo Tėvynę. Keliais šliaušim, bet kokius darbus dirbsim, bet atstatysim savo šalį, pakelsim ją iš griuvėsių“, – kalbėjo į Palangą atvažiavusios moterys.

„Ačiū už Jūsų svetingumą, už Jūsų pagalbą mums ir mūsų šaliai. Matome Jūsų bendruomenės susitelkimą ir begalinį geranoriškumą priimant mus pas save. Bet aš nepasiliksiu... Aš negaliu pasilikti... Aš išvykstu... Aš esu medikė. Negaliu čia būti, nerandu sau vietos, kai mano gimtąjį miestą Charkivą bombarduoja. Paliksiu čia savo vaikus ir jau ateinančios savaitės pradžioje vyksiu į Lvivą, o iš ten  – į Charkivą. Aš medikė, aš ten tikrai reikalinga...“, – kalbėjo ukrainietė.

Graudūs pasakojimai, graudžios istorijos... Patikėkite, besiklausant jų ir man, vyrui, kaupėsi ašaros...

Ir jos, ir mes gyvename viena viltimi – kad šis beprotiškas siaubas, kad ši beprotybė kuo greičiau liautųsi. Mes visi norime taikos, deja, tos taikos kaina yra milžiniška ir kartais sunkiai suvokiama protu.

Ačiū Šventosios verslininkui Egidijui Budginui ir jo žmonai už didžiulę širdį ir tokią begalinę atjautą tiems, kuriems svarbiausia dabar – jų vaikų ir vaikaičių bei visos Tėvynės gerovė. Ir kurių mintyse, kur jos bebūtų, nerimas dėl kare likusių artimųjų.

Ačiū Palangos bendrovei „Vlasava“ –  Arūnui Čepkauskui prireikė vos keliolikos sekundžių pokalbio telefonu ir ten dirbantys vyrai viską suprato bei pasirūpino autobusu be ilgų išvedžiojimų.

Aš nuoširdžiai dėkoju visiems mūsų Palangos ir Šventosios žmonėms, kurie priima, padeda ir rūpinasi pas mus apsigyvenusiais karo pabėgėliais. Nuoširdžiai dėkoju tiems, kas suskumba padėti jiems  ir mūsų miesto gatvėse – parodyti, palydėti, paaiškinti. Ir išklausyti. Šiuo metu Palangoje ir Šventojoje apsigyvenusioms moterims to dabar ypač reikia – palaikymo ir žmoniškos šilumos.

Tokio bendruomenės susitelkimo ir noro padėti tiems, kuriems dabar labai to reikia, jau seniai nebuvau matęs. Nuoširdus ačiū visiems palangiškiams kurorto svečiams, įmonėms bei organizacijoms, labai aktyviai atsiliepusiems į Palangos miesto savivaldybės kvietimą padėti karo nusiaubtam miestui-partneriui Ukrainoje – Bučai.

Ačiū už jūsų aukas maisto produktais, higienos priemonėmis, kitais būtiniausiais daiktais, taip pat – už aktyviai aukojamas pinigines lėšas, pervedant jas į specialiai Bučai paremti atidarytą sąskaitą. Labai ačiū ir Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovui Vladislavui Kondratovičiui už pagalbą ieškant vilkikų, galinčių nuvežti paramą į Ukrainą. Dėkoju savanoriams, priėmusiems palangiškių ir kurorto svečių aukojamus daiktus, dėkoju ir visiems, kurie padėjo supakuoti, pakrauti paramą į vilkikus.

Dėkoju savanoriams, priėmusiems palangiškių ir kurorto svečių aukojamus daiktus, dėkoju ir visiems, kurie padėjo supakuoti, pakrauti paramą į vilkikus.

Kuo didžiausios sėkmės ir gero kelio linkiu palangiškių paramą į Ukrainą vešiantiems vilkikų vairuotojams – ukrainiečiams, į Europą darbo reikalais išvykusiems dar taikos metu, o dabar grįžtantiems į karo nuniokotą savo tėvynę. Jiems į kelionę įdėjome maisto. Gaila, kad šiuo metu niekuo daugiau negalime padėti nei jiems, nei slėptuvėse dienas leidžiantiems jų šeimos nariams. 

Palangos miesto savivaldybei pakvietus paremti karo siaubiamos Bučos gyventojus, vos per tris paramos maistu ir būtiniausiais daiktais rinkimo dienas mūsų miesto-partnerio gyventojams palangiškiai ir kurorto svečiai paaukojo 30 palečių negendančių maisto produktų bei higienos priemonių ir kitų būtiniausių daiktų. Šia parama, kaip ir savivaldybės už suaukotas lėšas nupirktais konservais, įmonių paaukotais šildytuvais ir kitais būtiniausiais daiktais, bendradarbiaujant su NVO organizacijomis gautomis tvarsliavomis, kitomis reikalingomis priemonėmis, maistu, užpildyti su vilkikai.

Š. Vaitkaus feisbuko nuotr.

Iš specialiai Bučai paremti paaukotų piniginių lėšų (kurių visų jūsų dėka suaukota jau per 41 tūkst. eurų), Palangos miesto savivaldybė nupirko 14 400 dėžučių konservų. Likusios lėšos (per 26 tūkst. eurų) vis dar yra sąskaitoje, už jas Palangos miesto savivaldybė, atsižvelgdama į konkrečius Bučos poreikius, pirks maisto produktų, medikamentų, medicininių ar kitų nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams būtinų priemonių.

Pirmieji vilkikai jau pakraunami ir šiandien išvyks į Ukrainą, Bučos miestą, esantį vos 30 kilometrų iki Kijevo. Dar vienas vilkikas su humanitarine parama bus išsiųstas kitą savaitę. Per Bučą link Ukrainos sostinės eina automagistralė, tad šiame mieste vyko labai įnirtingos kovos, Miestas paverstas griuvėsiais, jo gyventojai šiuo metu neturi elektros bei šildymo, negali išeiti į lauką, todėl jiems ima stigti maisto.

Palangos miesto gyventojai bei svečiai ir toliau kviečiami aukoti Bučos miesto gyventojams – parama ilgai negendančiais maisto produktais nuo trečiadienio iki sekmadienio imtinai 15-19 val. renkama Palangos sporto centre (Sporto g. 3), prie pagalbos Bučos gyventojams taip pat galima prisidėti aukomis, pervedant jas į BĮ „Palangos socialinių paslaugų centras“ sąskaitą Nr. LT64 7180 6000 0313 0554, mokėjimo nurodymo paskirtyje įrašydami „Parama Bučos miestui“.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės politinės valios traukinys neįveikė palangiškių užkardos. 40 dienų – tiek prireikė vidaus reikalų ministrei suprasti, kad jos deklaruota politinė valia negali būti viršesnė nei susitelkusios visos Palangos bendruomenės, miesto tarybos ir juos palaikančių Lietuvos žmonių nuomonė ir kad toji politinė valia nėra ekspreso traukinys, galintis be sustojimų riedėti tik tokiu maršrutu, kokį sugalvojo ministerijos vadovė – iš taško A (Vidaus reikalų ministerija) tiesiai į tašką B (Turto bankas).

Gruodžio 1 d. paskelbusi, kad Palangos poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“, kaip ir Druskininkų „Dainava“, yra likviduojamas ir visas šių įstaigų turtas perduodamas Turto bankui privatizuoti, šįvakar visai neseniai ministrė pranešė itin džiugią ir labai lauktą žinią – reabilitacijos įstaigų „Pušynas“ ir „Dainava“ savininko atstovo teisės bus perduotos Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). Valio!

Esu itin dėkingas ir Palangos bendruomenei, kuri susitelkė bei palaikė mano bei miesto tarybos poziciją ir dalyvaudama palaikymo akcijoje, ir aktyviai diskutuojant socialiniuose tinkluose, ir renkant parašus.

„Džiaugiuosi, kad kartu su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu radome geriausią sprendimą“, – šįvakar pažymėjo A. Bilotaitė.

Neabejotinai, aš taip pat džiaugiuosi, kad ministrė džiaugiasi, nes pagaliau priimtas būtent toks sprendimas, kokio siekiau aš, kaip miesto vadovas, kurio tikėjosi kaip mūro siena stojusi visa miesto taryba, kreipusis į šalies vadovus su kategorišku prieštaravimu dėl „Pušyno“ likvidavimo ir skaičiais bei analize paremtais argumentais prašiusi elgtis valstybiškai, nenaikinti sanatorinio gydymo Palangoje, atsižvelgti į visos Lietuvos žmonių sveikatinimo poreikius bei inicijuoti „Pušyno“ perdavimą SAM žinion.

Esu itin dėkingas ir Palangos bendruomenei, kuri susitelkė bei palaikė mano bei miesto tarybos poziciją ir dalyvaudama palaikymo akcijoje, ir aktyviai diskutuojant socialiniuose tinkluose, ir renkant parašus. O jų, pasisakant už „Pušyno“ išsaugojimą, jau surinkta daugiau kaip 4,5 tūkstančio. Man šis bendruomenės palaikymas sprendžiant be galo sudėtingą „Pušyno“ išsaugojimo klausimą buvo itin svarbus ir įkvėpė jokiais būdais nenuleisti rankų. Ačiū jums.

Šarūno Vaitkaus feisbuko nuotr.

Norėčiau padėkoti ir SAM bei ministrui A. Dulkiui, kad sutiko su mūsų pasiūlymu perimti įstaigą ir toliau teikti sanatorinį gydymą visos Lietuvos žmonėms.

Ačiū mūsų pusėn stojusiems Seimo nariams, dėkoju ir žiniasklaidai, kuri mus labai palaikė.

„Pušyno“ perdavimas SAM – tai visų mūsų pergalė išsaugant viešą interesą, išsaugant Palangai svarbią sanatorinio gydymo įstaigą bei 100 darbo vietų, nes dabar 100 šeimų nereikės pergyventi dėl savo ateities.

40 dienų – tiek vyko mūšis, kurio, be jokių abejonių, nesitikėjo ministrė A. Bilotaitė. Tačiau šįvakar vis dėlto norėčiau padėkoti ir ministrei, supratusiai, kad politinė valia negali nugalėti sveiko proto.