Kur kreiptis?

Pacientai, pajutę klausos sutrikimo požymių ar norintys pasitikrinti klausą, pirmiausia turi apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Įvertinęs sveikatos būklę, jis išduos siuntimą pacientui konsultuotis pas gydytoją specialistą– otorinolaringologą. Šis gydytojas nustatys žmogaus neprigirdėjimo laipsnį, nurodys, kokio tipo klausos aparato reikia ir pateiks medicinos dokumento išrašą.

Gavusiam išrašą gyventojui per 180 kalendorinių dienų reikės kreiptis į pasirinktą įmonę, kuri yra sudariusi sutartį su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) dėl pacientų aprūpinimo kompensuojamaisiais klausos aparatais. Šių įmonių sąrašas skelbiamas ligonių kasų interneto svetainėje.

Klausos sutrikimų turintiems vaikams ir suaugusiems, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, klausos aparatai Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis yra kompensuojami 100 procentų.

„Klausos sutrikimų turintiems vaikams ir suaugusiems, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, klausos aparatai Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis yra kompensuojami 100 procentų. Vaikams gali būti pritaikomi 4 tipų, o suaugusiesiems – 5 tipų klausos aparatai“, – sakė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Sonata Leščinskienė.

VLK duomenimis, ligonių kasos vidutiniškai per metus vaikams kompensuoja apie 270 vienetų, o suaugusiesiems – 1,8 tūkst. klausos aparatų.

Kiek klausos aparatų kompensuojama?

Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems Lietuvos gyventojams yra suteikta galimybė gauti PSDF lėšomis kompensuojamus klausos aparatus abiem ausims. Suaugusiajam ir vaikui nuo 7 metų gali būti išduodami du kompensuojamieji klausos aparatai abiem ausims vieną kartą per 5 metus.

„Tačiau svarbu prisiminti, kad suaugusiesiems klausos aparatas antrai ausiai gali būti išduodamas pasibaigus numatytam paskutinio išduoto klausos aparato naudojimo terminui, o vaikams iki 7 metų gali būti išduodami du kompensuojamieji klausos aparatai abiem ausims vieną kartą per trejus metus“, – atkreipė dėmesį S. Leščinskienė.

Prireikus individualaus ausies įdėklo vaikui iki 7 metų, jis gali būti skiriamas vieną kartą per metus, o vaikams nuo 7 metų ir suaugusiesiems skiriama vieną kartą per 5 metus. 

VLK ikonografika.

Ar gali tekti primokėti?

PSDF lėšomis kompensuojamų klausos aparatų bazinė kaina priklauso nuo jų tipo. Šiuo metu vaikams ir studentams kompensuojamų klausos aparatų bazinė kaina svyruoja nuo 540 eurų iki 583 eurų, suaugusiesiems – nuo 190 eurų iki 378 eurų.

Gydytojas specialistas pacientui turi pateikti kompensuojamaisiais klausos aparatais prekiaujančių įmonių sąrašą. O įmonės privalo užtikrinti PSD apdraustų gyventojų aprūpinimą šiais aparatais visiškai netaikydamos priemokų.

Mokėti papildomai gali tekti tik tais atvejais, jei pacientas savo noru pasirenka brangesnį klausos aparatą, nei ligonių kasų kompensuojamas. Tokiu atveju žmogus turi įstaigos kasoje sumokėti ne visą jo kainą, o tik kainos skirtumą tarp pasirinkto ir PSDF lėšomis apmokamo klausos aparato.

Šiemet klausos aparatams ir jų pritaikymo išlaidoms kompensuoti skirta daugiau nei 7,7 mln. eurų iš PSDF.

Jei klausos aparatas nepadeda

Kai paciento klausos pažeidimas yra labai sunkus, o įprastos klausos gerinimo priemonės, tokios kaip klausos aparatai, yra neveiksmingos, gali būti taikomas kitas klausos reabilitacijos būdas, suteikiantis galimybę girdėti – kochlearinė implantacija.

Kompensuojamieji kochleariniai implantai skiriami vaikams ir abiem ausimis klausos netekusiems suaugusiesiems gydytojų konsiliumo sprendimu. Siuntimą konsultuotis dėl implantacijos pas šiuos gydytojus specialistus pacientui išduoda jo šeimos gydytojas arba gydytojas otorinolaringologas. Tuomet gydytojų konsiliumas įvertina paciento klausos būklę bei implantavimo operacijos būtinumą, o nusprendus, kad paciento sveikatos būklė atitinka nustatytus kriterijus, dėl klausos implanto įsigijimo išlaidų kompensavimo į VLK kreipiasi pati gydymo įstaiga.

PSDF lėšomis kompensuojami 3 tipų klausos implantai: kochleariniai implantai, BAHA įsriegiamieji kauliniai implantai, vidurinės ausies klausos sistemos ir atsarginiai šių medicinos pagalbos priemonių procesoriai. Visų šių rūšių klausos implantų bazinės kainos iš PSDF pacientui kompensuojamos 100 proc. kiekvienai ausiai tik vieną kartą, o atsarginio procesoriaus įsigijimo išlaidos kompensuojamos ne dažniau kaip kas 5 metus.

Pacientams dėl medicininių priežasčių pašalinus klausos implantą, gali būti kompensuojamas kitai ausiai skirtas klausos implantas. Iš viso žmogui gali būti skiriami ne daugiau kaip du klausos implantai.

VLK duomenimis, per praeitus metus ligonių kasos 141 pacientui kompensavo 36 klausos implantus ir 127 jų atsarginius procesorius. Tam prireikė beveik 1,8 mln. eurų PSDF lėšų.

VLK ikonografika.