Tačiau noriu pastebėti, kad dėl tokių veiksmų K. Donelaičio skvero medžiai netampa nei jaunesni, nei saugesni, nei gražesni. Aš ir toliau laikausi savo nuomonės, kad tuos gumbuotus augalus šioje aikštėje reikia išpjauti visus. Kol neįvyko nelaimė. Ir jokie fanatikai ar šiaip psichiškai nelabai adekvatūs gamtos „mylėtojai“, rašinėdami anoniminius laiškus, neįbaugins.

Dar kartą kartoju: K. Donelaičio skvero medžius reikia išpjauti, nes jie yra nesveiki, susisukę, neestetiški ir pavojingi žmonėms. Todėl sprendimas turi vienąkart būti priimtas adekvatus.

O ir kavinės šioje vietoje, nors tam prieštarauja meras, tikrai reikėtų. Tai suteiktų aikštei solidumo, o gyventojams būtų tikra rekreacijos vieta.

Galima tik pagirti Klaipėdos valdžią, kuri nepabijojo visokių veikėjų, viršininkais vaikščiojančių tarp puvėkų ir aiškinančių, kad čia nieko negalima liesti, nieko negalima kirsti ir pjauti, nes taip jie nori, taip jiems asmeniškai liepia Dievulio balsas iš kaimo koplytėlės.

Šitiems turbūt jau senokai vieta būtų kur nors tarp medikų ir slaugytojų. Tad jų žodis neturėtų eiti į dangų, o keliauti ten, kur kai kam duodamas kelias.

Gaila tik vieno, kad puiki aikštė vis tiek liks nesutvarkyta iki galo. Liko nenupjauti kiti medžiai, kurie jau virtę net ne medžiais, o kažkokiais peraugusiais gumbuotais stagarais. Juk galima buvo šiuos neestetiškus augalus pašalinti ir pasodinti naujus, jaunus medelius. Dabar aikštė vis tiek atrodo kaip sena boba, kuriai nesudėjo dantų, bet padarė pusmetinę šukuoseną. Pjaukite lauk tuos medžius, nebijokite, pakaks baimintis asocialių, nieko doro miestui nedarančių, bet kiekviena proga rėkiančių ir kitus vis pamokančių asmenų.

Vis dėlto reikia pripažinti ir įvertinti, kad nors tiek padaryta. Padaryta tai, ko bijojo daryti ankstesnės miesto valdžios. Ir tai jau progreso požymis.