Speciali komisija iš 21 kandidato atrinko tris nugalėtojus – tai Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės štabo viršininkas majoras Skomantas Povilionis, Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ žvalgybos kuopos kuopininkas viršila Algirdas Kuckailis ir Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono 2-osios inžinerijos kuopos kuopininkas viršila Vitalijus Panovas.

Dėl pasiektų aukštų rezultatų jiems įteiktos stilizuotos Sausumos pajėgų vėliavos su atkurtais XV amžiaus ieties antgaliais.

Rikiuotėje susirinkę kariai simbolizavo skirtingus sausumos pajėgų istorijos etapus, pradedant XIV amžiumi ir baigiant šių dienų ekipuote.

„Tikriausiai mūsų genuose yra užkoduotas kovingumas, pareiga ginti savo tėvynę. Matėme ir okupacijos laikotarpiu, kada partizanai ryžtingai gynė Lietuvą. Didžiuojuosi mūsų kariais, kurie puikiai apibūdinami tarnaudami tarptautinėse misijose, pratybose“, – per renginį kalbėjo krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas.

„Kai mes švenčiame pergalės dienas, man atrodo, yra didelė prasmė jas švęsti, jog prisimintumėme tuos dalykus, kurie atvedė prie pergalių, kad užprogramuotumėme save ir ateities pergalėms, jei reikėtų – ar kovos lauke, ar kasdieniame gyvenime“, – teigė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu apdovanotas karo istorikas Valdas Rakutis pabrėžė, kad Žalgirio mūšyje įvyko esminis persilaužimas pustrečio šimto metų trukusiame kare.

Pasak karo istoriko, iš visų baltų tautų, kurios gyveno šioje vietoje, vieninteliai lietuviai sugebėjo atsilaikyti ir sukurti visavertę savo valstybę, o sėlių, žiemgalių, kuršių, prūsų, jotvingių neliko.

„Nereikia galvoti, kad kariuomenė geriausiai vystosi taikos metais, priešingai, kariuomenė geriausiai vystosi tada, kai jai gresia nuolatinis pavojus, kada visa tauta skyrė pastangas savo gynybiniams pajėgumams vystyti, kada karta iš kartos kariai įgauna tam tikrus gebėjimus ir sugeba juos perduoti sekančiai kartai, tada atsiranda gebėjimas priimti inovacijas, priešų taktiką. Kada sugebame ne tik gintis, bet ir pulti (...) štai tada ir susikuria Lietuvos kariuomenės legenda“, – sakė V. Rakutis.

Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Raimundas Vaikšnoras atkreipė dėmesį, kad Lietuvos saugumui labai svarbi ir NATO sąjungininkų parama.

„Mes sukūrėme vieningą mechanizmą, kuris visuomet pasiruošęs ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Be abejo, vieniems tai padaryti būtų nemažas iššūkis, todėl sąjungininkų, Vokietijos vadovavimas priešakinių pajėgų grupės buvimas čia, JAV karių buvimas čia, kitų šalių karių buvimas Lietuvoje užtikrina saugumą ir potencialaus agresoriaus atgrasymą“, – sakė generolas.

Anot vertinimo komisijos nario sausumos pajėgų vyriausiojo puskarininkio seržanto majoro Dariaus Masiulio, renkant geriausius karius atsižvelgta į jų fizinį pasirengimą, rezultatus kovinio šaudymo pratybose, aktyvumą, iniciatyvumą ir ištikimybę savo šaliai, kariuomenei bei bendražygiams.

Nominuotieji kariai tarnauja daugiau kaip 20 metų Lietuvos kariuomenėje. Ypatingas dėmesys skirtas jų motyvacijai tarnauti, veikloms ne tarnybos metu, o pandemijos iššūkiai lėmė ir skirtingą lyderystės kartelę.

„Šiuo metu ypač reikėjo greitų sprendimų, gebėjimo veikti kartu su civilinėmis institucijomis, nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, oro uostais, kur mūsų karių buvo paprašyta suteikti pagalbą, reguliuoti srautus, informuoti grįžtančius Lietuvos Respublikos piliečius“, - BNS sakė D. Masiulis.

„Stiprus lyderis ne tik nurodo, bet ir sugeba paaiškinti, pateikti informaciją, kodėl to reikia“, – sakė jis.

XV amžiaus metraščiai žymi, kad į Žalgirio mūšį Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas atvedė 40 pulkų, naudojusių raudonas vėliavas. Ant 30 iš jų buvo išsiuvinėtas šarvuotas raitelis su iškeltu kalaviju, 10 vėliavų turėjo išsiuvinėtus ženklus, dabar žinomus kaip Gediminaičių stulpus.

Pirmą kartą oficialiai per Sausumos pajėgų dieną 2005 metais Katedros aikštėje iškelta vėliava su Gediminaičių stulpais yra oficiali šio karinio vieneto vėliava.

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ 35 parkų lankytojų centruose įrengė specialias dėžutes su maišeliais, skirtais surinkti pakeliui aptinkamas šiukšles. Lankytojams šie maišeliai siūlomi nemokamai.

Priklausomai nuo saugomos teritorijos dydžio lankytojų centruose padėta nuo 500 iki 800 maišelių. Jiems pasibaigus atsargas ketinama papildyti.

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, daugiausia maišelių paimama priemiestiniuose parkuose, kur ir šiukšlinama gausiausiai. Tai Kauno marių regioninis parkas, Neries regioninis parkas, esantis tarp Vilniaus ir Kernavės.

Po karantino šalies miškuose, parkuose padaugėjo numestų apsauginių kaukių, prie ežerų – paliktų maisto pakuočių.

Kita vertus, Neries regioninio parko lankytojų centre dirbantis gidas Saulius Pupininkas BNS sakė didelio susidomėjimo šia akcija kol kas nepastebėjęs.

„Per porą savaičių esame atidavę keliolika maišelių“, – sakė jis.

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos  viešųjų ryšių atstovė Diana Rakauskaitė teigė, kad po karantino šalies miškuose, parkuose padaugėjo numestų apsauginių kaukių, prie ežerų – paliktų maisto pakuočių.

„Plastikinių butelių mažiau, tačiau susibūrimo vietose, poilsiavietėse tų šiukšlių žmonės palieka daugiausiai. Nepaisant to, kad Europoje yra ta nuostata „Ką atsivežei, tą išsivežk“, pas mus dažnai galioja kita – „Ką atsivežu, tą ir palieku“, – sakė D. Rakauskaitė.

„Žaliojo taško“ maišelius paėmusiems ir šiukšles surinkusiems lankytojams patariama jų nepalikti parkų šiukšliadėžėse, o vežti namo ir ten išmesti.

„Matome kitą problemą parkuose, kur įrengtos specialios šiukšliadėžės – žmonės teisingai jas (šiukšles – BNS) išmeta ten, tačiau laukiniai žvėrys ir vėjas jas išnešioja“, – pasakojo „Žaliojo taško“ viešųjų ryšių atstovė Asta Burbaitė.

Aptikus didelius užterštus plotus, siūloma juos žymėti organizacijos „Darom“ tvarkymosi žemėlapyje arba pranešti apie juos seniūnijai, savivaldybei, vietos atliekų tvarkytojui.

Savanorė vilnietė Natalia Paskevičiūtė teigė, kad dalyvauti šioje aplinkos švarinimo akcijoje nusprendė neapsikentusi nuolat gamtoje randamų šiukšlių, jų rinkimas tapo geruoju įpročiu.

„Remiantis tyrimais vietos, kur jau yra šiukšlių, dar labiau šiukšlinamos, todėl vis pastebėdavau, kaip didėja jų kiekis ir vieną dieną tiesiog nusprendžiau viską sutvarkyti“, – BNS pasakojo savanorė.

Daugiausia šalia Naujosios Vilnios esančiuose miškuose besilankanti savanorė pasakojo, kad asmeninis rekordas yra 30 surinktų maišų šiukšlių vienoje vietoje.

„Ten, kur pati neturėjau galimybių sutvarkyti, rašiau į savivaldybę. Labai greitai reaguoja ir pagal galimybes sutvarko”, – sakė ji.

Akcijos rengėjai teigė, kad šiam tikslui ieškojo patvaresnių maišelių, kad būtų galimybė juos perdirbti antrą kartą.

„Supratome, kad geriausia būtų paprastas maišelis iš HDPE plastiko be jokių priedų, jis gali būti lengvai perdirbamas. Bijojome nuo UV spindulių suyrančių maišelių, kurie jei atsirastų gamtoje, subyrėtų į mažas dalelytes ir jį būtų dar sunkiau sutvarkyti“, – BNS sakė A. Burbaitė.

Iš pradžių tik regioninius ir nacionalinius parkus jungusi akcija per tris savaites prasiplėtė.

„Dabar mūsų maišelių, dėžučių ir plakatų prašo turizmo centrai, vaikų stovyklos“, – pasakojo „Žaliojo taško“ atstovė.

Akcija „Misija: Švari vasara“ vyksta nuo birželio 17-osios ir truks iki vasaros pabaigos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informuoja, jog šiemet skirstant finansavimą vaikų vasaros užimtumo veikloms, prioritetas teikiamas vaikams su negalia ir šias veiklas rengiančioms nevyriausybinėms organizacijoms.

„Kadangi skiriami papildomi pinigai, neįvykus Moksleivių dainų šventei, 2,5 mln. eurų, tikimės, kad stovyklauti galimybę turės daugiau vaikų. Pernai stovyklavo apie 50 tūkst. vaikų, šiemet jis turėtų kiek didėti.“

Šią vasarą turėjusi vykti Moksleivių dainų šventė, kaip ir daugelis kitų renginių, atšaukta dėl koronaviruso pandemijos.

Ministerija praneša, jog minėtoji 2,5 mln eurų suma bus skirstoma pagal savivaldybėse esančių vaikų skaičių.

„Stovyklos, kurias finansuos savivaldybės, bus gerokai pigesnės, tikėtina, daug jų bus ir visai nemokamos“ , – BNS sakė ŠMSM atstovai.

Papildomai Švietimo mainų paramos fondo lėšomis bus organizuojama ir 18 stacionarių stovyklų Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Alytaus ir kitose apskrityse. Šių vasaros stovyklų programa turės būti nukreipta į vaikų socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą.

Populiarėja gamtos ir dieninės stovyklos

Anot vasaros stovyklų agentūros „Visos stovyklos“ vadovės Jevgenijos Nikalojenko, keičiasi populiariausių stovyklų sąrašai, šią vasarą daugiau jų keliasi į gamtą.

„Jei anksčiau buvo kalbų, sporto stovyklos, dabar išgyvenimo, etnografinės stovyklos. Daugiau susidomėjimo ten, kur vaikai gyvens palapinėse, lankysis regioniniuose parkuose ir skatins sveiką gyvenseną“, – sakė ji.

Daugiau susidomėjimo ten, kur vaikai gyvens palapinėse, lankysis regioniniuose parkuose ir skatins sveiką gyvenseną.

„Tėvai labai susidomėję dienos stovyklomis, nes jos yra ir pigesnės. Apie 100 eurų už 5 dienų stovyklą, kur savaitės stovyklos su nakvyne prasideda nuo 200 iki 450 eurų“, – teigė J. Nikalojenko.

Dieninių stovyklų augimą pastebi ir Kristina Abrutienė, tarpininkaujanti tarp tėvų ir stovyklų rengėjų agentūroje „Stovyklų mugės“.

„Didžiausias pokytis, kurio ėmėsi šių metų stovyklų organizatoriai, kad dalis jų persiorientavo iš tradicinių stovyklų su nakvyne, į dienines stovyklas vaikams. Visai neliko stovyklų organizuojamų užsienio šalyse, kai pernai jų buvo net keletas“, – BNS sakė K. Abrutienė.

Jos teigimu, dėl sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų keičiasi ir įprastas vaikų skaičius pamainose. Jei būdavo iki 30 ar net 40, šiuo metu vaikų skaičius vidutiniškai siekia 15-20 vienoje pamainoje.

Prie naujų reikalavimų prisitaiko

Stovyklose nuo birželio 1 dienos nebeliko reikalavimo laikytis 1 metro atstumo tarp žmonių, vienoje grupėje gali dalyvauti ir daugiau nei 15 vaikų. Ir toliau rekomenduojama laikytis grupių izoliacijos principo – vengti skirtingų grupių kontakto tiek patalpose, tiek lauke.

Mėnesio pradžioje atnaujintas vaikų poilsio stovyklų ir edukacinių programų rekomendacijas organizatoriai vertina kaip galimybę sustiprinti higienos kokybę ir paruošti daugiau savanorių.

„Programos kokybė nenukentėjo, galėčiau sakyti, jog kokybė bendraja prasme yra didesnė, nes dar labiau žiūrėsime higienos reikalavimus, rengsime daugiau tekančio vandens vietų“, – sakė stovyklų gamtoje „Skautai neskautams“ organizatorė Dovilė Pilkauskienė.

Kitos vaikų ir jaunimo stovyklos „Lietuvos atgaja“ vadovė Ieva Stogevičiūtė teigė, jog vienas didesnių iššūkių buvo vadovų parengimą, seminarus perkelti į virtualią erdvę.

„Bet patirtį vertiname teigiamai, karantino pamokas pritaikysime ateityje vadovų, gyvenančių ne Lietuvoje, nuotoliniam rengimui“, – BNS sakė kūrybinės vaikų ir jaunimo stovyklos „Lietuvos atgaja“ vadovė Ieva Stogevičiūtė.

Vilniaus kino biuras pranešė, kad pirmieji filmavimo darbai sostinėje vyksta jau šį savaitgalį, pirmiausia filmuojami trumpametražiai filmai.

Daugelis BNS kalbintų prodiuserių tikisi į filmavimo aikšteles grįžti vasaros viduryje, karantino metu daugiausia dėmesio skiriama scenarijų kūrimui.

Jų teigimu, po filmavimų montažas pareikalaus dar daugiau darbo, kad žiūrovams nesimatytų dėl koronaviruso taikomų papildomų apsaugos priemonių.

„Darbus mes planuojame atnaujinti kito mėnesio antroje pusėje. Kaukės, pirštinės, dezinfekcija prieš ir po, filmavimas per tam tikrą nuotolį. Daugiau darbo montažui tik po tokių filmavimų, kad padaryt, jog viso to nesimatytų“, – BNS sakė televizijos laidų ir lietuviško serialo „Rimti reikalai“ prodiuseris Andrius Urbanavičius.

Vasaros antroje pusėje į Lietuvą gali grįžti ir tarptautiniai kino projektai.

„Dabar konkrečiai mūsų darbai yra scenarijų kūrimo fazėje. Privalome turėti kuo didesnį medžiagos kiekį, kad vasaros viduryje pradėtume filmavimo darbus, o jau rudenį pasiūlytume šį turinį žiūrovams“, – BNS teigė televizijos serialų ir kino filmų scenarijų autorius Erikas Kundreckas.

Vasaros antroje pusėje į Lietuvą gali grįžti ir tarptautiniai kino projektai.

Prodiuserinės įmonės „Ahil“ atstovė Monika Dapkutė, dirbusi su JAV interneto televizija „Netflix“ kuriant serialą „Jaunasis Volanderis“, tikisi filmavimus atnaujinti rugpjūčio mėnesį.

„Priklausomai nuo situacijos, planuojame filmavimo darbus Lietuvoje atnaujinti rugpjūčio mėnesį. Tuo metu į Lietuvą sugrįžti ir filmavimo darbus Lietuvoje atnaujinti tikisi bent trys užsienio kino projektai“, – BNS teigė M. Dapkutė.

Anot prodiuserės Linetos Mišeikytės, su „Baltijos kino paslaugos“ kūrusios HBO televizijos serialus „Černobylis“, jų komandai pasisekė – prieš karantiną dar spėtas nufilmuoti „Netflix“ serialas „Stranger things“. Vėliau organizuoti kūrėjų komandą iš užsienio nebūtų pavykę.

„Mūsų įmonė bendrauja su prancūzais, kurie nori pradėti filmavimą rugsėjo, spalio mėnesį, jeigu nebus antros bangos, jeigu galės atskristi“, – BNS sakė L. Mišeikytė.

Jos teigimu, vasaros ir rudens sandūroje kino kūrėjams gali pritrūkto specialistų, nes jų poreikis rinkoje bus labai didelis.

„Aš matau kitą didelį iššūkį, visi prodiuseriai ir kino kūrėjai planuoja filmuoti vasaros gale ir rudens pradžioje. Bus perkrova rinkoje. Jei ir galėsime filmuoti, bus per daug norinčių kurti filmus“, – teigė ji.

Sveikatos apsaugos ministerija šį mėnesį pateikė rekomendacijas veiklai filmavimo aikštelėse. Dalyvauti filmavimuose gali tik sveiki žmonės, siūloma kuo labiau riboti fizinį kontaktą, palaikyti atstumus ir naudoti asmens apsaugos priemones.

Filmavime grimuojant ar tvarkant šukuosenas, specialistai turi dėvėti vienkartinę medicininę kaukę, o jei grimuojamas žmogus negali dengtis veido – grimeriams siūloma dar užsidėti apsauginį veido skydelį arba respiratorių FFP2 ir apsauginius akinius.

„Mūsų darbo specifika neleidžia dirbti be fizinio kontakto ir dažniausiai vieno asmens grimavimas užtrunka apie valandą.Todėl visa saugumo atsakomybė priklauso nuo grimuotojo“, – BNS sakė grimerė ir plaukų stilistė Vilma Garliauskienė.

Keturiolika Stiklo kvartale išsibarsčiusių restoranų ir kavinių duris atvėrė 19 dizainerių darbams.

„Svečiai ateina ne tik dėl gero maisto ir aptarnavimo, bet ir dėl bendravimo ir linksmybių“, – žurnalistams sakė „Cozy“ restorano savininkas Bernie Ter Braakas (Bernis Ter Brakas).

„Pagalvojau, kaip mes galime užpildyti tuos tuščius staliukus? Pradžioje galvojau apie lėles arba meškiukus, po to kilo mintis apie manekenes“, – pridūrė jis.

Dizaineriai tikisi, kad ši dviejų savaičių akcija padės jiems susirasti daugiau klientų.

„Vakar nuo 19 iki 21 vakaro atėjau aprengti modelių ir jau sėdėjo žmonės, užkandžiavo. Kol aš čia buvau, tai jau spėjau susipažinti su kažkokiais žmonėmis, kurių iki šiol nepažinojau ir jie buvo labai susidomėję – tai buvo jau potencialūs klientai“, – BNS sakė projekto dalyvė dizainerė Rimantė Rimgailaitė.

Svečiai ateina ne tik dėl gero maisto ir aptarnavimo, bet ir dėl bendravimo ir linksmybių.

Projekto bendraautorė dizainerė Julija Janus šią akciją pavadino „mini mados savaite“.

„Turime nuostabią ekspoziciją, kuri išdėliota restoranuose, ją galima apeiti, galime prisėsti kavos šalia, galima nusifotografuoti patikusio drabužio kontaktus, kurie padėti ant stalo. Tai yra mini mados savaitė, kai mes negalime susirinkti ir žiūrėti podiumų, tai mes galime ateiti į restoraną ir kultūringoje aplinkoje, per saugų atstumą pasižiūrėti į darbus žmonių“, – kalbėjo ji.

Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje šių metų balandį buvo sutuoktos 99 poros, o gegužę planuojama sutuokti 122. Pernai  balandį buvo sutuoktos 167, gegužę – 247 poros.

„50 proc. pateiktų prašymų buvo perkelta vėlesniam laikui – vasaros viduriui, rudens pradžiai“, – BNS sakė Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jolanta Kuzmienė.

Kaune šiemet balandį užregistruoti 37 santuokos įrašai, o gegužę planuojama sutuokti 69 poras. Pernai metų balandį žiedus sumainė 86, o gegužę – 157 kauniečių poros.

„Žiūrim labai lanksčiai  – su žmonėmis kalbamės ir jeigu jie pageidauja, be jokių rūpesčių perkeliam į tada, kada jiems patogu”, – BNS sakė Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Agnė Augonė.

„Žmonės linkę santuoką registruoti Kauno rotušėje, tik keliasi į vasaros pabaigą, rudens pradžią ar visai kitus metus“, – pridūrė ji.

Švenčių organizatoriai sako, kad vestuves, krikštynas ar jubiliejus kai kurie žmonės jau nukėlė į kitus metus, bet kiti dar ieško galimybių šventę su apribojimais surengti šiemet.

„Bendraujame su klientais tik nuotoliniu būdu. Klientai yra išsiilgę gyvo bendravimo, nori švęsti, tad perkėlimas didžiųjų švenčių į 2021-uosius yra geriausias sprendimas šiai dienai“, – BNS sakė „Ashkela events“ švenčių organizatorius Vykintas Slapikas.

Žmonės linkę santuoką registruoti Kauno rotušėje, tik keliasi į vasaros pabaigą, rudens pradžią ar visai kitus metus.

„Kai kurias šventes perkėlinėjome net po du kartus, nes vis tikėjomės optimistinio scenarijaus. Dabar labai džiaugiamės, kad galime grįžti prie darbų. Nors ir yra tam tikri apribojimai, bet jau nebėra kategoriško draudimo, taigi galima ieškoti variantų ir sprendimų”, – BNS sakė „Artišokas“ švenčių rengėja Elena Survilienė.

Siekiant užkirsti kelią koronaviruso infekcijos COVID-19 plitimui, Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja, esant galimybei, visas asmenines šventes – tokias kaip krikštynos, vestuvės, jubiliejai – nukelti vėlesniam laiku.

Jei nėra galimybės, šventės organizatoriai raginami užtikrinti, jog šventėje būtų ribojamas dalyvių skaičius – dalyvautų tik artimiausi svečiai.

Anot ministerijos, šventėje negali dalyvauti žmonės, kuriems privaloma izoliacija, nerekomenduojama dalyvauti ir svečiams, kurie priklauso rizikos grupėms – yra vyresni nei 60 metų amžiaus arba serga lėtinėmis ligomis.

Lietuvoje kovo 16 dieną dėl koronaviruso plitimo įvedus karantiną, buvo sustabdytos visos viešos pamaldos. Nuo balandžio 27 dienos mišios su tikinčiaisiais buvo atnaujintos šiokiadieniais.

Bažnyčios atstovai sako, kad tikinčiųjų srautas bus ribojamas, jie privalo dėvėti kaukes, prie įėjimo į bažnyčias bus dezinfekcinės priemonės.

„Tikintieji įleidžiami į bažnyčią su veidą dengiančiomis kaukėmis, išlaikant saugų atstumą tarp pamaldų dalyvių, 10 kvadratinių metrų  vienam žmogui”, – BNS sakė Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovė spaudai Ieva Urbonaitė.

Jei susirinkę pamaldų dalyviai netilps bažnyčioje, tikintieji bus pakviesti klausyti mišių lauke, išlaikant dviejų metrų atstumą tarp žmonių. Komunija dalijama į rankas.

Tikintieji, priklausantys rizikos grupei ar turintys ligos simptomų, raginami nesilankyti bažnyčiose, o klausytis pamaldų nuotoliniu būdu.

Koronavirusas ypač pavojingas vyresniems nei 60 metų žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

Vyskupai teigia, kad rimtas pavojus savo ar kitų sveikatai pagal Bažnyčios mokymą yra pakankama priežastis, atleidžianti nuo dalyvavimo šv. Mišiose sekmadieniais ir įsakytų švenčių dienomis.