Liko be pinigų

S. Kozlov „Kauno dienai“ pasakojo, kad naudojasi „Swedbank“ banko paslaugomis, jame vyras atsidaręs sąskaitą. Tačiau mokykla, kurioje jis dirba, naudojasi SEB banko paslaugomis. Balandį SEB bankas sustabdė atlyginimo pervedimą, nes palaikė jį Rusijos oligarchu, kuriam taikomos europinės sankcijos.

SEB tiesiog sustabdė pervedimą ir keturias dienas kaunietį paliko be pinigų. Bankas kreipėsi į mokyklą, kad ši patikslintų piliečio duomenis, todėl mokykla informavo S. Kozlov apie kilusius nesklandumus.

„Mokykla bankui turėjo siųsti mano paso kopiją. Aiškinti, kad aš pas juos dirbu, kad esu lietuvis, o ne Rusijos pilietis. Leidau mokyklai siųsti mano paso duomenis, nors nesuprantu tokių procedūrų. Kodėl, būdamas Lietuvos piliečiu, turiu įrodinėti, kad nesu Rusijos pilietis ir sankcijos man pritaikytos neteisėtai? Juk bankai bendradarbiauja, turi mano duomenis. Turėtų komunikuoti tarpusavyje. Negi turiu į kiekvieną banką nešti pasą ir sakyti, kas aš toks“, – pasipiktinimo neslėpė mokytojas.

Kaunietį nustebino ir tai, kad net kai mokykla bankui nusiuntė jo asmens duomenis, SEB ne iš karto atblokavo pervedimą. Keturias dienas bankas tikrino, ar tikrai Kaune gyvenantis ir mokytoju dirbantis S. Kozlov nėra tas pat S. Kozlov, kuris gyvena Rusijoje ir jam taikomos ES sankcijos. Pasak vyro, tokie tikrinimai turėtų būti atliekami skubos tvarka.

„Ne dėl mano kaltės pervedimas buvo sustabdytas. Čia jų sistemos prastai veikia. Žmonės juk planuoja išlaidas, todėl keturias dienas tikrinti duomenis – absurdas“, – įsitikinęs S. Kozlov.

Problemų – daugiau

Kaunietis sakė, kad su „Luminor“ banku taip pat kyla problemų. Draugas pabandė iš savo „Luminor“ sąskaitos pervesti kelis eurus į S. Kozlov „Swedbank“ sąskaitą ir tas mokėjimas taip pat buvo sustabdytas.

„Su šiuo banku išvis nenoriu turėti jokių reikalų. Atrodo, ten niekas neveikia“, – tarstelėjo S. Kozlov.

Vyras tikino, kad, siunčiant prekes iš užsienio ir pasinaudojus siuntų pervežimo bendrovės DHL paslaugomis, taip pat teko papildomai siųsti asmens duomenis. „Siunta buvo pristabdyta, DHL kompanija paprašė mano paso, bet ten labai greitai viską sužiūrėjo, gal 15 minučių užtruko, ir viskas vėl buvo gerai. Kiti kurjeriai neprašė duomenų“, – pasakojo mokytojas.

Ne pirmas kartas

Įdomu tai, kad kaunietis S. Kozlov į sankcijų verpetą įsukamas ne pirmą kartą. Maždaug prieš pustrečių metų vyras taip pat bankams turėjo įrodinėti, kad jam neteisėtai pritaikytos sankcijos ir apribota galimybė naudotis interneto banko paslaugomis.

Tąkart vyras negalėjo atsiskaityti už kirpyklos paslaugas. Buvo stabdomi ir atlyginimo pervedimai iš mokyklų, ir paprasti kelių eurų pervedimai kolegoms. Bankai tuokart aiškino, kad S. Kozlov patenka į sankcionuojamų asmenų sąrašą, todėl pinigai esą negali būti pervesti nurodytam gavėjui.

„Informuojame, kad Sergej Kozlov atliekamas 12 eurų mokėjimo pervedimas gavėjui V. K. yra atmestas ir vykdomas nebus, kadangi nebuvo pateikti atsakymai į mūsų užduodamus klausimus. Bankas atmeta ir nevykdo mokėjimų, neteikia finansinių paslaugų ar kitų sandorių, jei kyla pagrįstų abejonių, kad bus pažeidžiami sankcijas taikančių organų režimai“, – tokią žinutę gavo tąkart kaunietis, kai jam buvo užkirstas kelias naudotis banko paslaugomis.

Negana to, prieš kelerius metus kauniečio kolegė taip pat buvo įsukta į bankų biurokratijos verpetą. Tuomet bankas buvo užblokavęs ir jos sąskaitą, neleido pervesti pinigų motyvuodamas, kad ji bendradarbiauja su sankcionuotais asmenimis.

„Norėdamas visapusiškai užtikrinti tarptautinių sankcijų įgyvendinimą ir nedalyvauti veiksmuose, kuriais siekiama tiesiogiai ar netiesiogiai išvengti tarptautinių sankcijų, bankas neteikia banko produktų ir paslaugų klientams, kurių partneriai yra sankcionuoti subjektai ir kuriems yra taikomas tikslinis turto įšaldymas“, – dėl ko blokuojama S. Kozlov kolegės banko sąskaita, tąkart komentavo bankas.

Tuomet S. Kozlov įvairiems bankams turėjo įrodyti, kad yra Lietuvos pilietis. Vieni bankai sistemas susitvarkė, kiti po kelių mėnesių vėl pritaikė sankcijas. Dabar pustrečių metų kaunietis gyveno ramiai, kol vėl dėl bendrapavardžio negavo atlyginimo. Vyras stebisi, negi vėl visiems iš naujo teks įrodinėti, kad ne jam turi būti taikomos ES sankcijos.

„Nesuprantu, veikia bankų sistema. Buvo ramu, dabar vėl pervedimai stabdomi. Negi nėra kokio bendro registro ar kokios sistemos, kur visos šalies finansinės įstaigos galėtų matyti, kas yra sankcionuojami, o kas tiesiog kito banko klientai. Kodėl vėl viskas turi kartotis?“ – bankų veiksmus absurdiškais laiko S. Kozlov.

Sankcijos: SEB kauniečiui įšaldė altlyginimo pavedimą, nes palaikė jį sankcionuotu Rusijos oligarchu. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Bankų pozicija

„Kauno diena“ SEB banko pasiteiravo, kodėl lietuviui vėl pritaikytos sankcijos, sustabdytas atlyginimo pervedimas, jei jau anksčiau teko įrodinėti, kad jis – ne Rusijos pilietis.

„Suprantame, kad susiklosčiusi situacija gali kelti asmeniui nepatogumų. Tačiau pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos teisės aktai, ES įgyvendinamos tarptautinės sankcijos ir kiti teisės aktai įpareigoja bankus vykdyti kliento pažinimo procedūras ir operacijų stebėseną. Atkreipiame dėmesį, kad sankcijų sąrašai nuolat atnaujinami, jie kinta, todėl pasitaiko situacijų, kai dar išvakarėse sklandžiai vykę mokėjimai kitą dieną jau gali sulaukti papildomų klausimų.

Atsižvelgdami į tai, klientams, kurių vardai ir pavardės sutampa su į sankcijų sąrašus įtrauktais asmenimis, visada rekomenduojame nurodyti kuo daugiau informacijos mokėjimo nurodyme, rekomenduojama teikti kuo išsamesnę informaciją, taip pat būti pasirengus atskiru finansų ir kredito įstaigos prašymu nurodyti papildomus duomenis“, – komentarą atsiuntė SEB Komunikacijos projektų vadovė Leontina Lesauskaitė.

Tačiau liko neatsakyti klausimai, ar patys bankai tarpusavyje nebendrauja ir negali išsiaiškinti, ar klientas – Lietuvos pilietis, o reikia tretiesiams asmenims, šiuo atveju mokyklai, siųsti asmens duomenis bankui. Taip pat liko neaišku, ką SEB ketina daryti, kad tokios situacijos ateityje nepasikartotų.

Lietuvos bankų asociacija taip pat antrino sakydama, kad patikima ir sklandžiai veikianti finansų sistema svarbi visiems, todėl esą vykdant mokėjimus reikia kuo išsamiau teikti informaciją, prireikus pateikti papildomų duomenų.

„Vykdyti kliento pažinimo procedūras ir operacijų stebėseną bankus įpareigoja pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos, kiti teisės aktai ir ES įgyvendinamos tarptautinės sankcijos. Kiekvienas bankas yra individualiai atsakingas už šiuos procesus, tad konkrečius stebėsenos kriterijus ir praktikas finansų ir kredito įstaigos nustato individualiai.

Vadovaujantis galiojančiais įstatymais, Lietuvos Respublikoje tarptautinių sankcijų privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Apgailestaujame dėl susiklosčiusios situacijos ir patiriamų nepatogumų, tačiau Lietuvos bankų asociacija nekomentuoja savo narių ir konkrečių jų klientų santykių“, – komentare dėstė Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė.

Kodėl, būdamas Lietuvos piliečiu, turiu įrodinėti, kad nesu Rusijos pilietis ir sankcijos man pritaikytos neteisėtai?

Turi rūpintis patys

Už sankcionuojamų asmenų sąrašą atsakinga Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Tiek šios institucijos, tiek ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Giedrimo Jeglinsko dienraštis paprašė pakomentuoti, kaip Lietuvos piliečius apsaugoti nuo neteisėtai taikomų sankcijų.

Abu pateikė beveik identiškus atsakymus, kurių esmė – žmogus pats turi kreiptis į finansų įstaigas ir spręsti asmeniškai, jei banko pervedimai buvo sustabdyti. Neatsižvelgiama, kad Lietuvoje veikia dešimtys finansinių įstaigų, tad negi visoms joms Lietuvos piliečiai, kurie prilyginti Rusijos teroristams, oligarchams ar kitiems sankcionuojamiems asmenims, turi pristatyti savo asmens duomenis?

„Pirmiausia būtina pažymėti, kad Lietuvos finansų įstaigos yra vienas iš sektorių, kuris ypač atsakingai įgyvendina sankcijas, tam skyręs resursų ir dėl didžiulio atliekamų operacijų skaičiaus yra įdiegęs atitinkamas informacines sistemas, kurios užtikrina kasdienį sankcijų įgyvendinimą. Tam tikros finansų įstaigos net tris kartus per parą atlieka sistemų atnaujinimą, siekdamos turėti aktualiausius sankcionuotų asmenų sąrašus“, – nurodė FNTT.

„Pati aprašyta situacija FNTT iš dalies žinoma. Iššūkis dažniausiai kyla tuomet, kai asmuo iš savo sąskaitos vienoje finansų įstaigoje atlieka mokėjimą į kito fizinio ar juridinio asmens sąskaitą kitoje finansų įstaigoje. Finansų įstaiga, atliekanti mokėjimų stebėseną, stabdo šias lėšas dėl duomenų sutapimo su sankcionuotu asmeniu. Šis iššūkis kyla dėl to, kad mokėjimų stebėseną vykdantis bankas automatiškai negauna išsamių duomenų apie lėšų siuntėją. Tokiu atveju bankas stabdo lėšas ir prašo papildomos informacijos, kad įsitikintų, jog nepažeidžiamos sankcijos“, – toliau dėstė FNTT specialistai.

FNTT ir G. Jeglinskas nurodė, kad, siekiant spręsti tokius atvejus, patariama asmenims kreiptis į konkrečią finansų įstaigą ir aptarti kylančius iššūkius, rasti sprendimą.

„Toks sprendimo būdas yra nurodytas ir ES Tarybos 2018 m. gegužės 4 d. dokumente „Geriausia ES patirtis dėl veiksmingo ribojamųjų priemonių įgyvendinimo“. Jame nurodoma, kad jei asmuo ar verslo subjektas, kurių lėšos arba ekonominiai ištekliai yra įšaldyti, pareiškia, kad nėra tas, kuriam ketinama taikyti ribojamąsias priemones, jis turėtų susisiekti su finansų įstaiga, kurioje buvo įšaldytos lėšos arba ekonominiai ištekliai“, – dėstoma komentare.

Kitaip tariant, paties asmens reikalas apie save pranešti finansų įstaigoms ir prašyti, kad jam būtų pervesti įšaldyti pinigai. Institucijos neketina keisti tvarkos, kita tvarka sudaryti sankcionuojamų asmenų sąrašus, kad kuo mažiau nukentėtų Lietuvos piliečiai. Kol kas nėra kitų būdų, kaip įrodyti, kad asmuo – ne tas, kuriam realiai turi būti pritaikytos sankcijos.

Lietuvos banko komentaras

Kodėl kaunietis vėl buvo įtrauktas į Jūsų minimą sąrašą, reikėtų teirautis konkrečių bankų.

Bendruoju atveju, jeigu kliento vardas ir pavardė sutampa su sankcionuoto asmens vardu ir pavarde, bankai privalo įsitikinti, kad jų klientui netaikomos sankcijos. Jie gali prašyti tapatybę patvirtinančių dokumentų, kitos informacijos, kuri patvirtintų, kad klientui netaikomos sankcijos. Jie tą turi daryti operatyviai, aiškiai įvardydami, ką reikia pateikti. Jeigu klientui banko prašymas yra neaiškus, jis gali kreiptis į bankus papildomo paaiškinimo.

Jeigu, kliento nuomone, pažeidžiamos jo teisės, jis gali kreiptis į Lietuvos banką su skundu ar ginču.