V. MATIJOŠAITIS: 2024-IEJI KAUNUI BUS ĮSIMINTINI (INTERVIU)

Kauno metų pabaigos apžvalga: planai, kurių nepavyko įgyvendinti, ir nauji užmojai versti kalnus, netikėti ekspromtai ir priminimas apie žmogiškumą. „Kauno diena“ pakalbino įvairių sričių atstovus. 

Kaunas pirmąkart tapo Eurolygos finalo ketverto miestu. Dariaus ir Girėno stadioną aplankė FIFA legendos, surengta didelių koncertų. Kauno modernizmo architektūra įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Tarpukario architektūra tapo penktąja mūsų šalies vertybe, pelniusia prestižinį statusą.

„Čia kaip auksas olimpinėse žaidynėse. Tai aukščiausias pripažinimas kultūros paveldo srityje, didelis prestižas miestui ir visai Lietuvai“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Politinės batalijos

– Ši kadencija pirmoji, kai meras – ne tarybos narys ir, pagal pakeistą reglamentą, turi kiek kitas funkcijas nei ankstesnėmis kadencijomis. Kokių iššūkių kilo? Ar dar liko neaiškumų, kuriuos Seimas turėtų keisti? – paklausėme Kauno mero V. Matijošaičio.

– Kai nori dirbti, visada rasi, kaip tą daryti, nepriklausomai nuo įvestų tvarkų. Nežinia, ar Seimas suvokia, kokį nesusipratimą padarė. Ir kol kas net negalvoja tos klaidos ištaisyt.

Ne tik aš, bet ir nemažai kitų savivaldybių merų nesupranta, kodėl žmonių išrinktas meras negali būti tarybos nariu. Posėdžiuose dalyvauja – jiems vadovauja, o balsuoti neleidžiama. Tas pats ir su vicemerais.

Miesto taryboje dirbu jau keturias kadencijas. Pirmiausia buvau tik tarybos nariu, vėliau dvi kadencijas dirbau meru ir kartu buvau tarybos nariu, o dabar – trečia iš eilės kadencija esant meru, bet jau nebe tarybos nariu.

Žmonės suteikia pasitikėjimo, atiduoda daugiausia balsų, o seimūnai atima balsavimo teisę ir merą palieka kone tarybos sekretoriumi. Čia panašu į absurdą. Dabar tik parašų už administracijos vadovus reikia dėlioti begalę.

Nežiūrint šių peripetijų, veiksmo Kaune netrūksta. Ką žadėjome, suplanavome, prie to ir dirbame. Taip, kaip esame įpratę. Idėjų ir ambicijos tikrai nepritrūksime.

– Šioje kadencijoje rinkėjai nusprendė į tarybą deleguoti daugiau politinių jėgų. Kaip pavyksta rasti bendrą sutarimą?

– „Vieningas Kaunas“ visada turėjo gerų idėjų ir logiškų, miestui reikalingų sprendimų. Yra, kas tą supranta ir savo palaikymu prisideda prie tolesnės Kauno pažangos, bet visada būna ir mažuma, kuri iš principo prieštarauja, bet nieko protingo negali pasiūlyti. Žmonės mato, supranta, todėl ta mažuma tokia pati iš esmės ir pasiliko tarybos sudėtyje.

Tačiau kauniečiai gali būti tikri, kad pokyčiai mieste nesustoja ir viskas eina pirmyn.

Svarbus pripažinimas

– Kaunui suteiktas UNESCO kultūros paveldo statusas. Ką jums tai reiškia?

– Čia kaip auksas Olimpinėse žaidynėse. Tai aukščiausias pripažinimas kultūros paveldo srityje, didelis prestižas miestui ir visai Lietuvai. Šitas titulas leidžia būti dėmesio centre ir dalytis savo unikalumu su visu pasauliu.

Savivaldybės komanda ir drauge dirbę ekspertai nuveikė labai didelį darbą. Kažkada tai buvo nedrąsi svajonė, kuri pagaliau tapo realybe. Tokio pasiekimo nebūtų be miesto investicijų į paveldą ir gyventojų noro tvarkytis, gražinti savo turtą.

Ir dar – nepamirškite svajoti! Aš irgi gyvenu su svajone, tai – šliuzas ties hidroelektrine. Kaunas yra miestas prie Nemuno. Didžiausia Lietuvos upė negali būti atskirta.

Kiekvienas kaunietis turėtų didžiuotis miesto sėkme ir šį istorinį faktą nešiotis galvoje, širdyje, lūpose. Šiandieniame Kaune dauguma pastatų jau visai kitokie, nei buvo prieš dešimt metų – dabar tikrai yra kuo pasigrožėti. Reikia tik neužmigti ant laurų ir toliau jais rūpintis.

Tikiu, kad buvimas UNESCO Pasaulio paveldo sąraše bus vis stipresnis mūsų miesto išskirtinumas. Čia ne vien džiaugsmas, bet ir didelis įpareigojimas. Turime tas vertybes puoselėti, saugoti su didesniais resursais, kad galėtume šį Kauno unikalumą ir patrauklumą rodyti tarptautiniu mastu.

Stipri įžanga

– Nors Dariaus ir Girėno stadionas po rekonstrukcijos atidarytas pernai, šiemet čia vyko didieji renginiai, koncertai, futbolo fiesta. Džiaugiatės, kad šioje vietoje pilna gyvybės?

– Dariaus ir Girėno stadionas yra vienas iš pavyzdžių, kad miesto ambicijos ir investicijos duoda grąžą. Šie metai buvo gana stipri įžanga, bet ateityje veiksmo čia bus dar daugiau. Jau kitais metais stadiono ir Sporto halės valdymą perims koncesininkas. Kaip tik dabar vyksta atrankos procedūros, miestas paruošė rimtų įpareigojimų organizuoti dar daugiau renginių, tarptautinio masto sporto varžybų ir kitokių veiklų.

Neabejoju, kad „Kauno Žalgirio“ futbolo klubas ir salės futbolo komanda toliau stiprės ir su kiekviena pergale į stadioną ir halę pritrauks vis daugiau žiūrovų. Norisi, kad 15 tūkst. vietų tribūnos būtų vis pilnesnės, kaip jau kurį laiką matome „Žalgirio“ arenoje. Aikštę išbandžiusios pasaulio futbolo legendos patvirtino, kad pagaliau Lietuva turi aukščiausio lygio stadioną.

Šalia baigiame statyti naują Lengvosios atletikos maniežą, kuris suteiks dar daugiau gyvybės, papildydamas šį Žaliakalnio sporto ir laisvalaikio kompleksą.

– Kokius išskirtumėte šių metų darbus Kaune? Kaip jie pakeitė miesto veidą?

– Šie metai buvo rezultatyvūs – nuo įvairaus masto renginių mieste iki infrastruktūros projektų.

Kaunas pirmąkart tapo Eurolygos finalo ketverto miestu. Dariaus ir Girėno stadioną aplankė FIFA legendos, surengta didelių koncertų. Pelnytas UNESCO pasaulio paveldo titulas.

Baigtas beveik dešimtmetį neliesto Trijų mergelių tilto remontas, Tunelio gatvėje iš pagrindų atnaujintas pėsčiųjų viadukas, Vilijampolėje atidarėme „Pelėdžiuko“ darželį, Laisvės alėją puošia atnaujinta Įgulos bažnyčia, vadinamasis soboras, iki šalčių baigti ir rotušės fasado tvarkymo darbai, K. Donelaičio gatvėje jau veikia daugiaaukštė automobilių saugykla.

Pokyčiai ir ties pietrytiniu miesto aplinkkeliu – Petrašiūnų gyventojus greitai išvaduosime nuo tranzitinio eismo keliamo triukšmo ir taršos.

Dar keletas sporto aikštynų prie mokyklų sulaukė savo eilės, taip pat tvarkomos ir švietimo įstaigos, kad vaikams ir mokytojams būtų geresnės sąlygos dirbti. Tačiau tai jau nebėra didelės naujienos Kaune – veikiau įprasta šiuolaikiško miesto higiena.

Kaunas ir toliau gražėja, teikia daugiau pasigėrėjimo žmonėms. Tokį įsivaizduoju šių dienų miestą – jaukų, patrauklų, kuriame gera būti ir gyventi. Todėl ir toliau darbus kreipsime į viešąsias erdves, parkus ir kitus žaliuosius plotus. Visa tai turi suteikti kokybišką laisvalaikį žmonėms ir būti kuo arčiau namų.

Planų nestinga

– Kokie kitų metų planai, didieji darbai?

– 2024-ieji Kaunui taip pat bus įsimintini – laukia visa eilė naujovių. Baigiama Dainų slėnio rekonstrukcija, artėja Dainų šventės šimtmečio koncertas.

Jau sutvarkytas Rotušės fasadas, finišo link artėja ir vidaus patalpų remontas. Modernios erdvės miesto širdyje pasitarnaus ne tik santuokų ceremonijoms, bet ir šiuolaikiškai Kauno muziejaus ekspozicijai, kitoms veikloms.

Rugsėjį planuojamas „Mokslo salos“ muziejaus atidarymas. Kaunas turės ypatingą traukos objektą, pirmą ir kol kas vienintelę Lietuvoje tokią erdvę, kur jaunoji karta galės iš arti pažinti, pačiupinėti mokslą ir inovacijas.

Lampėdžiuose liko paskutiniai potėpiai įrengiant tarptautinių standartų irklavimo trasą – liepą jau vyks ir Lietuvos čempionatas. Kauno marių krante kyla buriavimo mokykla.

Aleksoto inovacijų parke į atstatytą angarą vietoje buvusių sraigtasparnių dirbtuvių turėtų įsikelti pirmieji naujakuriai – aukštųjų technologijų įmonės su gerai apmokamomis darbo vietomis.

Kiekvienas projektas prisideda prie pokyčių mieste – Kaunas tampa įdomesnis, patrauklesnis ne tik patiems kauniečiams, bet ir miesto svečiams, turistams.

Į Kauno savivaldybę vis dažniau užsuka įvairių sporto federacijų vadovai su pasiūlymais rengti įvairaus rango pirmenybes mūsų mieste. Tai įrodymas, kad mūsų sporto bazės gerokai patobulėjome. Kaunas išlaiko ir stiprina sporto sostinės vardą.

Nuo pat pradžių, kai pradėjau dirbti miestui, su komanda darbus planavome taip, kad tarp jų nebūtų pauzių. Vieni baigiasi – pradedame kitus.

Kitiems metams suplanavome nemažai veiksmo – jungsime upių krantus. Pradedame vadinamojo Kėdainių tilto per Nemuną statybas iš Vilijampolės į Marvelę – tarp Brastos ir Užnemunės gatvių. Turi startuoti ir pėsčiųjų tilto statybos iš Nemuno salos į Žemąją Fredą. Tikimės turėti ir techninį projektą pėsčiųjų tiltui per Nerį, kuris sujungs Senamiestį su Brastos gatve. Planuose artėja ir ties Ašigalio gatve iškilsiantis viadukas virš magistralės A1, kreipiantis transporto srautus Klaipėdos pusėn.

Šilainiuose jau įsibėgėjo senojo baseino pastato griovimas, o vietoje jo iškils naujas. Dar vieną baseiną kitąmet planuojama pradėti statyti Panemunėje. Aleksote iškils nauja arena futbolui ir regbiui.

– Ko palinkėtumėte kauniečiams 2024 Drakono metams?

– Prieš šventes manęs kasmet klausia, kurio miesto eglutė gražiausia. O aš vis kartoju, kad Kaunas nesivaržo dėl gražuolės titulo. Kaip meras džiaugiuosi menininkės kūryba Rotušės aikštėje, bet kaip tėvui ar seneliui pati mieliausia bus ta, prie kurios per Kalėdas namuose susirinko visa šeima. Tokio nusiteikimo noriu palinkėti ir visiems kauniečiams.

Tegul namuose būna gera ne vien švenčių laikotarpiu, bet ištisus metus. Tada bus gera ir visame mieste, nes Kaunas – tai kiekvieno iš mūsų namai. Juos kuriame, puoselėjame ir dailiname tik visi drauge.

Ir dar – nepamirškite svajoti! Aš irgi gyvenu su svajone, tai – šliuzas ties hidroelektrine. Kaunas yra miestas prie Nemuno. Didžiausia Lietuvos upė negali būti atskirta. Turime puikių vandens kelių, Kauno mariose vis daugėja laivų, tad reikia sudaryti galimybes jiems nekliudomai plaukti.