BALTIJOJE GALIMA KONFLIKTO SU RUSIJA NUOJAUTA

Europos Sąjungos valdininkų koridoriuose pasigirdo svarstymų, kurie gali gerokai padidinti įtampą Baltijos jūroje.

Neveikiančios sankcijos

Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Europos Sąjunga priėmė keletą sankcijų paketų. Tarp jų buvo susijusių ir su transportu, taip pat ir jūros.

Tarp tokių minimas geležinkelio koridorius per Lietuvą iš pačios Rusijos per Baltarusiją į Kaliningrado sritį. Ši sankcija iš dalies neveikia, nes Rusija surado būdą, kaip ją apeiti. Buvo kelis kartus padidintas laivų skaičius. Jie iš Rusijos Leningrado srities uostų plaukioja į Rusijos Kaliningrado sritį.

Kita ryški ES sankcija, priimta kartu su JAV ir kitomis šalimis partnerėmis, – nustatytos rusiškos naftos pardavimo kainų lubos iki 60 JAV dolerių už barelį. Sankcija neveikia, nes ne taip paprasta sureguliuoti rinką administracinėmis priemonėmis.

Rusijos veiklos stipriau neapsunkino ir sankcija, kuri numatė, kad Rusijos naftą gabenantys tanklaiviai turi būti draudžiami Vakarų Europos laivų draudimo kompanijose. Iki šiol tokio draudimo pavykdavo išvengti, nes nafta iš Rusijos laivų neutraliuose vandenyse būdavo perpumpuojama į pigių šalių vėliavų laivus.

Niekina kitokį supratimą

Europos Sąjungos sankcijos ne tik kad nesustabdė Rusijos karo prieš Ukrainą, bet ir padarė ją dar įžūlesnę ir žiauresnę.

Karas Ukrainoje tarsi parodė, kad Vakarų pasauliui „kalbėtis“ su Rusija galima vienintele kalba – dar intensyvesniu ginklų ir paramos tiekimu Ukrainai, kad agresoriui būtų duotas atkirtis.

ES siūlymas dėl rusiškos naftos laivų stabdymo Danijos sąsiauriuose kol kas „žalias“, galbūt daugiau politinis, kad parodytų Rusijai, jog yra ir rimtesnių argumentų nei deklaratyvios sankcijos.

Iki šiol ES šalys nors ir teikė paramą Ukrainai, tačiau į Rusiją žvelgė tarsi su viltimi, kad atsiras žmonių ir aplinkybių, kurios sustabdys betikslį karą Ukrainoje.

Panašu, kad tai neįvyks, nes Rusiją valdo nenuspėjami asmenys, o ir pati visuomenė yra persmelkta dešimtmečius į galvą kaltos antivakarietiškos propagandos.

ES institucijose atsiranda vis daugiau žmonių, kurie suvokia, kad tos Rusijos, kuri buvo praėjusio amžiaus paskutinįjį dešimtmetį, su menkais demokratijos ženklais, jau nebėra. Rusiją užvaldė asmenys, kurie vertina stiprią jėgą, karą, iš mirusiųjų prikelia stalinizmą. Lyg ir smerkdama fašizmą, kokį matė Antrajame pasauliniame kare, pati Rusija virsta fašistine ir diktatoriška valstybe.

Joje susidorojama su žmonėmis, kurie turi kitokį supratimą, kurie atskleidžia, kad šalį užvaldė totalus melas.

Areštuotų laivus ir naftą?

Nebūtų priimtina, jei Baltijos jūra, panašiai kaip Juodoji jūra, būtų įsukta į konflikto su Rusija verpetą. Kol kas atrodo neįtikėtina, kad tai gali įvykti, bet pastarieji metai įrodė, kad kai šalia yra Rusija, kalbėti apie tai, kad kažkas neįtikėtina, neverta. Neįtikėtina atrodė ir Rusijos agresija, jos įsiveržimas į Ukrainą, tačiau tai įvyko.

Konflikto su Rusija nuojauta Baltijos jūros regione šiuo metu yra aukščiausio lygio, koks buvo gal tik šaltojo karo metais. Neseniai įtakingas leidinys „The Financial Times“ paskelbė, jog ES planuoja tartis su Danija, kad ši per Danijos sąsiaurius blokuotų jūrų kelią laivams, kurie iš Leningrado srities uostų gabena rusišką naftą, kai ši gabenama parduoti aukštesne nei 60 JAV dolerių už barelį kaina.

Neaišku, kaip įmanoma numatyti, kokia pardavimo kaina aukštesnė, kokia žemesnė. Tai reikštų, kad laivai su nafta Danijos sąsiauriuose turėtų būti stabdomi, tikrinami jų dokumentai. Jei kaina aukštesnė, laivai turėtų būti areštuojami? Laivai turėtų būti areštuojami ir tuo atveju, jei jie neapdrausti Vakarų Europos kompanijose, jei kaip nors kitaip pažeidžia jūrų teisę.

Kyla klausimų ir dėl to, kas būtų su pačiu naftos kroviniu. Ar jis taip pat būtų areštuojamas? Kaip ir kur jis būtų laikomas?

Pasiūlymas dėl rusiškos naftos laivų stabdymo Danijos sąsiauriuose kol kas „žalias“, galbūt jis daugiau politinis, kad parodytų Rusijai, jog Europa turi ir rimtesnių argumentų nei deklaratyvios sankcijos.

Galimi ir didesni mokesčiai

Jei Danija imtųsi kokių nors veiksmų prieš Rusijos naftos eksportą, jie Rusijai gali būti skaudūs. Per Baltijos jūrą Rusija eksportuoja apie 60 proc. visos naftos. Kita didelė naftos eksporto dalis gabenama per Novorosijsko uostą Juodojoje jūroje. Čia taip pat gali kilti pavojus Rusijos naftos eksportui, nes Ukrainos jūros dronai su sprogmenimis jau buvo pasirodę Novorosijsko uosto prieigose.

Kol kas kyla vienas klausimas, ar Danija imsis kokių nors veiksmų prieš Rusijos naftą savo sąsiauriuose. Tai reikštų vos ne tiesioginį Danijos įsiliejimą į karą prieš Rusiją.

Visuose karuose Danija laikydavosi neutralios pozicijos ir į konfliktus nesiveldavo. Dabar situacija, bent Baltijos jūroje, yra iš esmės pasikeitusi, nes ji beveik tapo NATO jūra. Danija galėtų imtis kokių nors veiksmų prieš Rusijos naftos eksportą, jei ją palaikytų NATO pajėgos.

Danija turėtų visą teisę Rusijos naftos tanklaiviams įvesti ir papildomus didesnius jos teritoriniuose vandenyse praplaukimo įkainius. Tai Rusijos naftą pasaulio rinkose darytų mažiau konkurencingą.