Stojo prieš propagandą
Klaipėdietis Simonas pasakojo, kad jau ilgą laiką stebi socialinius tinklus dėl platinamos prokremliškos dezinformacijos.
„Tai yra prieš mėnesį sukurta paskyra. Ji neturi daug sekėjų. Tačiau vos tik pasidalijau informacija apie šios paskyros skleidžiamus naratyvus, sulaukiau „botų“ atakų. Komentatorių paskyros daugeliu atvejų sukuriamos prieš dieną. Labai lengva pastebėti, kad komentuoja visiškai „nulinės“ paskyros, prieš tai visiškai niekur kitur nesireiškusios“, – pastebėjo klaipėdietis.
Vaikinas tikino, kad prorusiškos nuotaikos nuolat sklando socialiniuose tinkluose, tačiau šį kartą platinama atvirai antivalstybinė Klaipėdos liaudies respublikos idėja.
Laimei, dauguma komentatorių žodžiais spardė prorusiškos paskyros autorių ir siūlė susipažinti su tikrąja Klaipėdos istorija.
Paskyros „Klaipėdos liaudies respublika“ administratorius tik formaliai vienu kitu žodžiu dar mėgino atsakyti į lietuvių reiškiamą nuomonę, o vėliau visai pritilo.
„Tu, bote, Klaipėdoje bent buvęs?“ – rėžtelėjo vienas klaipėdietis.
„Lauk, suski, į savo „chuilostaną“, – kryptį nurodė kitas miestietis.
„Tie patys „ruzzkiai“, kurie nesugeba laimėti prieš skurdžiausią Europos valstybę“, – taip prokremlišką propagandą įvertino kitas stebėtojas.
Jaučiama koordinacija
Prieš mėnesį Estijoje fiksuoti analogiški įrašai, taip pat platinti socialiniais tinklais.
Prorusiškuose įrašuose buvo raginama kurti separatistinį darinį – vadinamąją Narvos liaudies respubliką Rytų Estijoje.
Estijoje „Narvos liaudies respublikos“ paskyra buvo sukurta „Telegramkanale“ šių metų kovą.
Lietuvoje platinama „Klaipėdos liaudies respublikos“ naratyvus platinanti paskyra sukurta kovo 26 d.
Todėl peršasi mintis, kad visa tai yra koordinuota ataka prieš Baltijos šalis.
Tiek Lietuvoje, tiek Estijoje veikiančios paskyros yra anoniminės.
Estijoje buvo sukurta Narvos liaudies respublikos vėliava, himnas ir herbas.
Tą patį galima stebėti ir klaipėdiečiams skirtoje paskyroje – joje apstu trispalvių vėliavų, tačiau apverstų aukštyn.
Aiškinama, kad toks spalvų išdėstymas reiškia nepasitenkinimą valdžia ar valstybės vykdoma politika.
Sukurtas ir herbas, susidedantis iš Klaipėdos herbo su trimis auksiniais bokštais ir dvigalvio Rusijos herbe naudojamo erelio.
Paskyroje platinami ir vaizdo įrašai, kuriuose dirbtinio intelekto pagalba sugeneruoti vaizdeliai su piliečių eisena, neaišku, kokio miesto gatvėmis, bet tikrai ne Klaipėdos.
Muzikėlė, kurias parinko paskyros autorius savo generuotiems vaizdeliams, – ne itin aukšto meninio lygio, daugiausiai tai primityvus popsas.
Klaipėdos liaudies respublikos himno sukūrimui veikiausiai autoriui neužteko laiko.
Internetas – be kontrolės
Estijoje veikianti paskyra taip pat buvo prisidengusi estiška žalios, juodos ir baltos spalvų vėliava.
Paskyroje skelbiami politinės deklaracijos, antiestiškos retorikos ir memų mišiniai, kurių tikslas – pasiekti Estijos rusakalbių auditoriją.
Patys estai tada siūlė nedelsiant pranešti apie tai teisėsaugai.
„Spėju, kad didžiausia nauda yra tada, kai kuo skubiau apie tokius platinamus naratyvus praneši teisėsaugai. Aš ir mano bendraminčių komanda šia klaipėdiečiams skirta paskyra užsiėmėme nedelsdami. Pranešimus siuntėme policijai. Mėginau pranešti ir Valstybės saugumo departamentui, tačiau, baigiant užpildyti pranešimą, atsirado žinutė, kad yra techninė klaida. Nežinau, kodėl nesuveikė sistema. O ji turėtų operatyviai veikti“, – stebėjosi klaipėdietis.
Simonas išsakė nuomonę, kad jokie socialiniai tinklai patys nekontroliuoja politinių deklaracijų platintojų.
„Pats žmogus gali įvertinti, kelia tokia informacija grėsmę, ar ne. Todėl visi privalome būti budrūs ir pilietiški. Aš manau, kad paskyra, kuri pavadinta „Klaipėda – tai Rusija“ išviso negali egzistuoti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose. O čia daugiau nei mėnesį keliami pranešimai, kad čia yra Rusija ir Rusija netrukus ateis čia“, – šiurpo vaikinas.
Iš dalies klaipėdietis pripažino, kad kova socialiniuose tinkluose yra it kova su vėjo malūnais.
„Šiuo atveju, manau, bandoma supriešinti visuomenę. Dalis Klaipėdos gyventojų iki šiol nesimoko lietuvių kalbos ir, tikėtina, laukia, kada ateis Rusija. Nieko naujo. Bet yra dalis gerųjų rusų, kurie puikiai suvokia, ką Lietuva jiems davė, o Rusija nieko panašaus nepasiūlys. Bet dalis vis tiek laukia išvaduotojų“, – kalbėjo vyras.
Tarp prokremliškų naratyvų mėgėjų galima aptikti ir lietuvių, save vadinančių patriotais, bet platinančių Rusiją šlovinančias žinutes.
Sunku suvokti, kodėl savo šalimi ir tauta besididžiuojantys asmenys gali būti linkę palaikyti Rusiją.
„Nesuvokiama. Aš net neįsivaizduoju, kaip veikia tokių žmonių mąstymas. Jei tu myli savo kraštą, tu kovoji už savo valstybę, kaip gali palaikyti vadinamuosius išvaduotojus, kurie naikino tavo kraštą ir žmones? Gal žmonės yra bemoksliai? Gal tokius ir lengviausia patraukti su savimi?“ – stebėjosi Simonas.
Sureagavo VSD
Lietuvos saugumo departamentas, atsakydamas į dienraščio „Klaipėda“ užklausą, akcentavo, kad separatizmo kurstymas yra vienas Rusijos režimo aktyviai taikomų metodų, kuriuo siekiama destabilizuoti situaciją kitose valstybėse ir stiprinti jose Rusijos įtaką.
„Informacinės atakos, per kurias sukuriamos tariamų separatistinių judėjimų grupės socialiniuose tinkluose, yra viena šio metodo išraiškų. Šias atakas organizuoja Rusijos žvalgybos tarnybos ir kiti režimo agresyvią užsienio politiką įgyvendinantys jos subjektai. Šiemet kovą buvo sukurtos separatizmą Estijai priklausančiame Narvos regione kurstančios grupės socialiniuose tinkluose „Telegram“, „TikTok“ ir „VK“, – rašoma departamento komentare.
2015 m. pradžioje socialiniame tinkle „Facebook“ buvo sukurta paskyra „Vilniaus liaudies respublika“, kuria buvo bandoma imituoti separatistinio judėjimo veiklą Pietryčių Lietuvoje.
Jau matytas scenarijus?
Prieš kelerius metus vienas Kaliningrado žurnalistas ėmėsi teigti, esą posovietinėje erdvėje yra teritorijų, kurios istoriškai, socialiniu bei politiniu požiūriu yra panašios į Krymą.
„Nedaugelis žino, kad panaši situacija, kaip Kryme, egzistuoja ir pasienyje su Kaliningrado sritimi. Tai liečia Klaipėdą. Klaipėda į Krymą panaši dviem aspektais. Pirma, tai rusų miestas. Iki septintojo dešimtmečio vidurio rusai sudarė daugiau nei 50 proc. gyventojų. Tai buvo praktiškai Rusijos miestas, kaip ir Kaliningradas. Šiandien tie, kurie oficialiai mąsto rusiškai, sudaro trečdalį gyventojų. Antra, Klaipėdos politinis statusas, kaip ir Krymo atveju, nėra toks sklandus“, – aiškino propagandistas.
Pasak VSD, Rusija nuosekliai, ypač nuo 2022 metų, platina kaltinimus, kad Baltijos valstybės sistemiškai klastoja Antrojo pasaulinio karo istoriją, garbina su nacistiniu režimu bendradarbiavusius asmenis, etniniu ir politiniu pagrindu persekioja rusakalbius ir naikina rusišką kultūrą.
„Šiuos ir kitus ilgalaikius Lietuvą diskredituojančius Rusijos propagandos naratyvus formuoja Rusijos prezidento administracija. Tai svarbiausia Kremliaus režimo institucija, užimanti kertinę vietą Rusijos propagandos hierarchijoje“, – akcentuoja VSD.
Tai – rimtas signalas
Buvęs VSD Klaipėdos padalinio vadovas Algirdas Grublys teigė matęs neabejotinai prorusiškų jėgų sukurptą įrašą apie vadinamąją Narvos liaudies respubliką.
Šios idėjos pasklido Estijoje „TikTok“ ir „Telegram“ platformomis.
Išgirdęs apie analogišką atvejį, susijusį su Klaipėda, A. Grublys neabejoja, – tai koordinuota Rusijos specialiųjų tarnybų ataka.
Tai yra smūginė Rusijos provokacinė propagandos akcija.
„Tai – rimtas signalas. Tai yra smūginė Rusijos provokacinė propagandos akcija, kuria siekiama žmones išmušti iš pusiausvyros. Sakyčiau, tai isteriškas puolimas prieš mūsų valstybę, bet mes neturėtume viso to plačiai tiražuoti, nes jie to tik ir siekia. Tai būtų jų pergalė. Vis dėlto ignoruoti to irgi negalima. Tuo turėtų užsiimti specialiosios tarnybos. Turėtų būti paskelbtas oficialus pranešimas visuomenei valstybiniu lygiu“, – įsitikinęs A. Grublys.
Buvęs VSD pareigūnas mano, kad laikas tokiai propagandai pasirinktas neatsitiktinai.
Prieš savaitę ukrainiečiai inirtingai bombordavo Baltijos jūros Rusijos uostus – Primorską ir Ust Lugą, o Rusijos atstovai viešai grasino Baltijos šalims, esą jos Ukrainai leidžia toms atakoms naudoti savo oro erdvę.
„Todėl tokiais progandiniais vaizdo įrašais apie Rusijai priklausančią Klaipėdą siekiama suerzinti visuomenę, galbūt ruošiamasi kokiai nors provokacijai, ypač tose vietose, kur rusakalbių gyventojų yra daugiau. Be kita ko, buvo informacijos, kad Kaliningrado srityje sudegė didelis prekybos centras, bijau, kad to nepanaudotų savo tikslams, nepradėtų kaltinti, kad tai mūsų darbas. Galiu tik pakartoti, kad mes esame informacinio karo fronte“, – teigė A. Grublys.
Būta bandymo „prisijungti“
Prieš 36 metus Klaipėda tik per laimingą atsitiktinumą netapo bandomuoju dabartinio Donecko analogu.
Praėjus vos keliems mėnesiams po Nepriklausomybės paskelbimo 1990-aisiais, Maskvoje susizgribta, kad Klaipėdą reikėtų prijungti prie Kaliningrado srities.
Buvo netgi suformuota speciali komanda, kuri ir turėjo atlikti šią „misiją“. Tačiau užgrobimo planus sužlugdė pilietiški klaipėdiečiai.
Apie tai dienraštis „Klaipėda“ rašė 2018 m. kovo 24 d. („Žlugęs Klaipėdos užgrobimas“).
Tuo metu po Klaipėdos apylinkes ėmė važinėti sovietų šarvuočiai, kuriuose buvo kariškiai, anksčiau nematytomis juodomis uniformomis.
1990-ųjų rudenį jaunos, tik besikuriančios Lietuvos saugumo pajėgos kone kasdien sulaukdavo pranešimų iš apylinkių gyventojų, kad tai prie Šernų gyvenvietės, tai kitur važinėja šarvuočiai, kuriuose sėdintys kariškiai klausinėja žmonių, kurioje vietoje buvo Lietuvos ir Vokietijos siena.
Pasipylė skambučiai ir iš Šilutės, ir iš Tauragės, kad kariškiai kažką matuoja, fotografuoja, klausinėja žmonių, kur buvo įkasti senieji vokiški riboženkliai, kur tiksliai buvo Vokietijos ir Lietuvos siena.
Neabejojama, jog taip buvo vykdomas politinis užsakymas.
Sovietų kariškiai įsakymą gavo per savo politinius vadovus ir išsiuntinėjo šarvuočius kartu su kartografais į Klaipėdos apylinkes.
Kai po kurio laiko į Lietuvos saugumo pareigūnų rankas pateko rusų planai, galutinai pasitvirtino įtarimai, kad Klaipėdos prijungimo prie Kaliningrado ketinimai buvo rimti.
Tačiau, kai Maskvoje pasikeitė politinė situacija, prezidento Boriso Jelcino laikysena jau neleido to įgyvendinti.
Siekė atskirti Žemaitiją
Dar vienas nerimą keliantis separatistinis mėginimas išaiškėjo 2021-ųjų vasarą, kai iki Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą buvo likę labai nedaug laiko.
Tuo metu „YouTube“ kanale prieš riaušėmis virtusį mitingą Vilniuje buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame demonstruojama vadinamojo Lietuvos piliečių pasipriešinimo okupacijai centro Žemaičių būrio vėliava.
Apie tai dienraštis „Klaipėda“ rašė 2021 m. rugsėjo 8 d („Ką žada mitingas aikštėje?“). Tiesa, tada buvo kalbama ne apie Klaipėdos atskyrimą nuo Lietuvos, bet Žemaitijos regiono pasitraukimą iš valstybės sudėties.
Liepos 18 d. internete radosi vaizdo įrašas, kuriame paskelbta apie Lietuvos piliečių pasipriešinimo okupacijai centro atsiradimą.
Tačiau naujasis darinys buvo labai trumpalaikis ir po kelių mėnesių jo organizatoriai patys tikino, kad jis jau nebeegzistuoja.
Tame pačiame naujos organizacijos, kuri taip netikėtai greitai baigė savo gyvavimą, pristatymo vaizdo įraše buvo išskleista vėliava, su kuria Lietuvos piliečių pasipriešinimo okupacijai centro atskirasis Žemaičių būrys turėjo eiti į tariamą mūšį.
Vėliava savo stilistika ir simboliais kone identiška tai, kurią naudoja Rytų Ukrainos separatistai.
Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą
Įvertinus viešojoje erdvėje fiksuojamus įrašus, kuriuose skelbiama dezinformacija apie vadinamąją „Klaipėdos liaudies respubliką“ ir tariamą Klaipėdos bei jūrų uosto priklausymą Rusijai, Klaipėdos apygardos prokuratūra šiandien pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 straipsnio „Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką“ 1dalį. Vertinama, kad minėtais įrašais galimai siekiama padėti kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią.
Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, tyrimą atlieka Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.
(be temos)
(be temos)
(be temos)