PO KRITIKOS – VIZITAI Į POLICIJĄ

Buvusi Klaipėdos tarybos narė Ligita Girskienė, kitus tarybos narius apkaltinusi patyčiomis ir tėškusi mandatą ant stalo, pati bendraudama su paprastais klaipėdiečiais imasi nuostabą keliančių veiksmų. Po kritikos žodžių tuometei politikei gyventojai sulaukė kvietimų į policiją, o per akistatą su šia žinoma moterimi pensininkei pagrasinta net teismais.

Dėl apklausų – nerimo naktys

Po "Klaipėdos" publikacijos "Politikės tikslas – pinigai?" (2017 02 13), kuriame dienraštis į viešumą iškėlė tuometės tarybos narės L.Girskienės verslo planus, Vaidaugų gatvės daugiabučio namo gyventojai, rėžę kritikos politikei, sulaukė kvietimų į policijos apklausas.

"Aš pasakiau viešai, kad netikiu šia ponia. Mano teisė tikėti ar netikėti vienais ar kitais politikais. Tačiau L.Girskienė panoro iškelti man baudžiamąją bylą. Esą ją apšmeižiau. Mano galva, tai yra baisu, tai persekiojimas už kritiką ir nuomonę", – dienraščiui liudijo Svetlana Šamrej.

Sveikatos problemų ir taip turinčią pensininkę tiek įskaudino tampymas po teisėsaugos institucijas, kad moteriai sutriko širdies ritmas.

"O kam tai būtų malonu? Pensininką po policiją tąsyti..." – apie savijautą kalbėjo moteris.

S.Šamrej prisiminė, kad pastarojo susirinkimo metu pati išgirdo L.Girskienės pagrasinimą teismu.

"Tai girdėjo ir kiti žmonės. Šis susirinkimas buvo negausus, atėjo tik keli žmonės. Kol laukėme pradžios, L.Girskienė pasakė, kad man teks susitikti su jos advokatais. Nustebau, sakau, ką padarysi, reikės, tai susitiksime. Bet kodėl va taip prieš gyventojų susirinkimą iškart reikia grasinti teismais? Juk aš stovėjau ir tylėjau. Gal norima, kad iš viso užsičiauptumėme? Kad žodžio prieš nepasakytumėme?" – svarstė S.Šamrej.

Pas tyrėją iškvietė sūnų

Paaiškėjo, kad kvietimus į policiją gavo ir tie, kurių nuomonės net nebuvo cituotos dienraštyje.

"Gal čia tiesiog visus, kurie yra prieš šios buvusios politikės siūlomas paslaugas, dabar tampys į policiją?" – sunerimusios kalbėjo Vaidaugų daugiabučio moterys.

Šio namo gyventoja Irina pasakojo, kaip jai taip pat skambino Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnas, gavęs L.Girskienės skundą.

"Buvo tikinama, kad esą mes ją persekiojame. Netiesa. Jei mūsų name šaukiamas vienas susirinkimas po kito, tai ji persekioja savo komerciniais siūlymais, ne mes ją. Mes jos nenorime. Ir viskas. O ką mes tokio padarėme, jei jos paslaugų nenorime? Kas ją kur puola?" – stebėjosi moteris.

Dar viena šio namo gyventoja Nadežda teigė, kad pas pareigūnus teko žingsniuoti jos sūnui.

"Šaukimo į policiją nenorėtų nė vienas. Kaip vertinti tokį dalyką? Gal spaudimas, kad pakeisčiau nuomonę? Aš nežinau. Juk nieko blogo jai niekas nėra pasakęs. Ji tik to nesupranta. Mano sūnui teko vykti į apklausą. Tačiau aš viliuosi, kad pareigūnai suprato viską. Po straipsnio dar vienas susirinkimas vyko. Jau aiškiai buvo parodyta, kad žmonės nenori šios įmonės paslaugų. Bet, matyt, jiems labai norisi?" – svarstė pensininkė.

Dalijo vizitines korteles

Dienraštis paklausė L.Girskienės, ar ji nemato reikalo atsiprašyti gyventojų, paaiškėjus, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ją pripažino pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

Politikė laiku nedeklaravo privačių interesų.

Taip pat konstatuota, kad L.Girskienė pažeidė ir kitas šio įstatymo nuostatas.

Nustatytos aplinkybės komisijai leido spręsti, kad, dalyvaudama gyventojų susirinkime, kurį aprašė dienraštis "Klaipėda" (2017 02 13), L.Girskienė turėjo privatų interesą.

Ji yra įsteigusi bendrovę, kuri teikia namo administravimo paslaugas, yra jos bendrasavininkė bei direktorė, pati pripažino esanti suinteresuota plėtoti bendrovės veiklą, jos veiksmai rodo suinteresuotumą pritraukti galimus klientus.

Taip pat L.Girskienė yra ir DNSB "Bandužiai" pirmininkė.

"L.Girskienė minėjo esanti savivaldybės tarybos narė, Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto narė, dalijo savo, kaip savivaldybės tarybos narės, vizitines korteles. Tai galėjo paveikti gyventojų nuomonę, nes tarybos nariai turi didesnius įgaliojimus nei eiliniai piliečiai; paskatinti jų apsisprendimą jungtis prie L.Girskienės vadovaujamos DNSB "Bandužiai" arba pasinaudoti bendrovės, kurios bendrasavininkė ir direktorė ji yra, teikiamomis namo administravimo paslaugomis. Tokie L.Girskienės veiksmai prieštarauja įstatymo nuostatoms", – rašoma sprendime.

Klaipėdos savivaldybės tarybos Etikos komisija taip pat pripažino L.Girskienę pažeidus Valstybės politikų elgesio kodeksą.

Kalti – vien tik kiti

Tačiau, net ir paaiškėjus, kad L.Girskienės elgesys prieštaravo įstatymui, pati buvusi politikė savo kaltės neįžvelgia.

Moteris pripažįsta tik tai, kad užmiršo laiku pateikti deklaraciją, tačiau bendravimo su kitaminčiais tono ji nežada keisti.

"Į policijos apklausas vaikščiojo tik tie gyventojai, kurie viešai mane apšmeižė. Ir į teismą vaikščios, jei reikės. Jie mane viešai šmeižia. Jūsų supratimu, turiu sėdėti ir tylėti?" – raštu dienraščiui aiškino L.Girskienė.

Moteris pripažino, kad pareiškimą policijai rašė ir dėl įmonės "Laukininkų valdos" darbuotojos.

"Susirinkimo metu, girdint gyventojams, man grasino, todėl kreipiausi į policiją. O turėjau nesikreipti? Tiesiog laukti, kol įvykdys savo grasinimą?" – retoriškai klausė L.Girskienė.

Dienraščiui atsiųstame atsakyme į klausimus moteris iš esmės nepasinaudojo proga išdėstyti savo argumentus.

Papamokslavusi už tai, kad vėl sulaukė žurnalistų dėmesio, L.Girskienė nuo savo personos nukreipė dėmesį į kitų politikų pavardes.

Paminėjusi Seimo narį Simoną Gentvilą, buvusią tarybos sekretorę Vaidą Žvikienę, L.Girskienė pliekė Artūrą Šulcą ir Leoną Makūną, kliuvo ir Klaipėdos mero žmonai Ingai Grubliauskienei.

"Pasidomėkite, gal tada pasidarys aiškiau, kas "doroja" mane. Paklauskite daugiabučių namų administratorių apie jų kasmet išsimokamus dividendus. Kas paneigs, kad kai kurie savivaldybės aukščiausi politikai ir vadovai negauna savo dalies iš daugiabučių administratorių? Vieni finansine parama rinkimų kampanijai, kiti parama renginiams, akcijoms ir pan. (…) Susisėda savivaldybės administracija su daugiabučių namų administratoriais prie stalo ir tiesiog pasidalina gyvenamųjų rajonų daugiabučius", – miesto valdžią susitarimais kaltino L.Girskienė.

Klerkams – užklausų lavina

O štai nauji faktai, liudijantys, kad L.Girskienė, būdama Klaipėdos tarybos nare, galėjo naudotis tarnybine padėtimi, jos supratimu, nieko ypatingo nereiškia.

Kaip paaiškėjo, L.Girskienė nuo kadencijos pradžios Klaipėdos savivaldybės darbuotojams daugiau nei 20 kartų siuntė užklausas dėl įvairiausių su daugiabučių namų administravimu, renovacija ir net bendrijų registracija susijusių klausimų, reikalavo įstatymų išaiškinimų.

Kalbinti savivaldybės darbuotojai tikino, kad buvusi politikė užklausas ne tik siuntinėdavo ant oficialaus tarybos narės blanko, bet ir žodžiu reikalaudavo ją konsultuoti.

Pavyzdžiui, L.Girskienė savivaldybės administracijos reikalavo pateikti visų mieste įsikūrusių daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkų kontaktinius duomenis.

Politikė rašte aiškino, kad tai reikalinga susirinkimui dėl asociacijos steigimo rengti.

Kitu raštu savivaldybės administracijos direktoriui L.Girskienė reikalavo paaiškinti teisinį pagrindą, ar gyventojų susirinkimuose privalo dalyvauti namą administruojančios įmonės darbuotojai, kai susirinkime sprendžiamas bendrijos steigimo klausimas.

Tuometė politikė, pati būdama bendrijos pirmininke, savivaldybės darbuotojų prašė paaiškinti, kokiais būdais galima būtų neįleisti administratorių atstovų į susirinkimą.

Butų reikalams – etatas?

L.Girskienė net buvo parengusi tarybos sprendimą, kuriuo savivaldybės Miesto ūkio departamento Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus Butų ir energetikos poskyrio vyriausioji specialistė būtų įpareigota dvejus metus vaikščioti į susirinkimus daugiabučių namų, kuriuose yra savivaldybės nuosavybės teise valdomų butų.

Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas tarybos narei raštu atsakė, kad atstovo delegavimo klausimas yra administracijos direktoriaus kompetencija ir tai tikrai nėra L.Girskienės reikalas.

"Aš nežinau, kam jai to reikėjo, bet atsakymus ruošė visi čia. Šokdino ne vieną skyrių. Juk susirinkimai vyksta įvairiais klausimais. Jei tai renovacijos aptarimas, eina viena specialistė, jei tai socialinio būsto klausimas, juo rūpinasi kitas skyrius. Tvarka visada buvo, nežinau, kodėl kažkam atrodo kitaip", – prisiminė savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja Violeta Gembutienė.

Būdama tarybos narė, tiesa, dar prieš įkuriant privačią įmonę, kuri teikia viešąsias paslaugas, L.Girskienė taip pat liepė pasiaiškinti savivaldybei, kodėl nėra vykdoma bendrijų rėmimo programa iš savivaldybės biudžeto.

Nors pati L.Girskienė rašte teigė, kad šie pinigai būtų naudojami bendrijų steigimo procedūrų finansavimui, dabar gi buvusi politikė raštu dienraščiui tvirtino, jog šių lėšų reikėtų namų renovacijai.

Tačiau lieka neaišku, kodėl iš biudžeto, tai reiškia – visų mokesčių mokėtojų pinigais, turėtų būti finansuojamos konkrečios besisteigiančios namų bendrijos ir kam tai būtų naudinga.

Pavogė tapatybę?

Pati L.Girskienė nemano, kad šokdino savivaldybės darbuotojus dėl jai naudingos informacijos.

"Ar jūs matote, kaip merdėja daugiabučių renovacija? Šios programos atnaujinimas paskatintų gyventojus atnaujinti savo namus. Ar manote, kad, jei Vyriausybė atnaujintų tokią programą, aš, būdama DNSB "Bandužiai" pirmininkė, negalėčiau teikti prašymo kompensuoti gyventojams patirtas išlaidas? Kam man tada gyventojai mokėtų atlyginimą, jei aš neatstovaučiau jų interesams?" – teigė L.Girskienė.

Buvusi politikė dienraščiui akcentavo, kad tai prieš ją yra vykdoma šmeižto kampanija, ir net užsimenama apie jos tapatybės vagystę.

"Pasidomėkite, jei jums nėra žinoma, kas sprendžia ginčus dėl šmeižto, garbės ir orumo žeminimo, tapatybės vagystės ir pan. Aš tik priminiau, kad už viešai pasakytus, tikrovės neatitinkančius teiginius gresia atsakomybė. Ar manote, kad turėčiau leisti save šmeižti?" – emocijas liejo moteris.

Dvelkia agresyvia rinkodara

Žinomas uostamiesčio advokatas Osvaldas Martinkus, peržvelgęs L.Girskienės įmonės Daugiabučių administravimo centro teikiamus komercinius pasiūlymus, susipažinęs su VTEK sprendimu ir surinktais buvusios politikės kurtais dokumentais, pateikė savo įvertinimą.

"Akivaizdu, kad griebtasi agresyvios rinkodaros politikos. Kuo pasireiškia agresyvumas? Imtasi labai aktyvių veiksmų. Šaukiami penki gyventojų susirinkimai tame pačiame name. Penki. Ar tai ne aktyvūs veiksmai? Tačiau agresyvumas pasireiškia kitu aspektu. Norėdamas konkuruoti, nesvarbu, ar tai politikas, ar verslininkas, žmogus bet kokiu atveju siekia pateikti savo privalumus. Tačiau kokiu būdu ir keliu? Jei griebiamasi kitų menkinimo, konkurento žeminimo, tai jau yra agresyvus kelias", – aiškino teisininkas.

Vartant L.Girskienės gyvenamųjų namų bendruomenėms teikiamus pasiūlymus, iš tiesų galima aptikti vieną vis besikartojantį momentą. Buvusi politikė, reikšdama mintis apie konkurentus, žodžių į vatą nevynioja.

Vaidaugų 7-ojo namo gyventojams teiktame komerciniame pasiūlyme L.Girskienė grifu "Svarbu" pažymėjo sakinį: "Tikėkite pranešimais, kurie yra su mūsų įmonės antspaudu ir parašu. UAB "Laukininkų valda", siekdama bet kokiais būdais neprarasti klientų, mūsų žiniomis, platina šmeižikišką ir klaidinančią informaciją apie mus" (kalba netaisyta – A.A.).

Daugiabučių administravimo centras, kuriam vadovauja L.Girskienė, gyventojams į pašto dėžutes yra išplatinęs dar vieną pranešimą, kuriame pažymėta: "Dabar pats laikas atsisakyti netinkamai dirbančio, nesąžiningo namo administratoriaus paslaugų arba kurti savo bendriją."

Dar viename pranešime gyventojams L.Girskienė net apkaltino konkrečias namų valdas jos asmens tapatybės vagyste.

"Galimai UAB "Laukininkų valda" kerštaudama ir pavogusi mano tapatybę išmėtė į jūsų pašto dėžutes klaidinančius pranešimus apie mane ir apie vyksiantį susirinkimą" (kalba netaisyta – A.A.).

Etikos kodeksas negalioja

Advokatas O.Martinkus pastebėjo, kad visus šiuos teiginius vieną dieną gali tekti įrodinėti teisme.

"Aš, kaip teisininkas, galiu pasakyti, kas yra "šmeižikiška". Tai yra nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 154 str., ir tai yra nusikaltimas. Ji kaltina konkurentą nusikaltimu. Tačiau iš tiesų tai yra tikrovės neatitinkančios informacijos platinimas ir konkurentų dalykinės reputacijos menkinimas. Jei jau kalbėti iš esmės, tai bet kokia konkurencinė kova turi būti grindžiama faktais, pranašesnių pasiūlymų teikimu, o ne konkurentų žeminimu. Antras momentas – mėginimai kelti gyventojams bylas neva dėl šmeižto yra ne kas kita, o psichologinis spaudimas, besiribojantis su psichologiniu smurtu. Ką konkrečiai šmeižikiško pasakė žmonės? Netiki ja? Noriu tikiu, noriu netikiu", – komentavo O.Martinkus.

Ar etiška namų administravimo paslaugas teikiančios įmonės steigėjai ir bendrasavininkei, kuri yra buvusi politikė, grasinti gyventojams teismais?

Tai galėtų įvertinti Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai, kurie yra patvirtinę rūmų narių etikos kodeksą.

Jame pažymėta, kad administratoriai visais būdais turi vengti teismo ginčų su vartotojais, o namus administruojančių įmonių atstovai turi būti paslaugūs, korektiški ir mandagūs.

Pati L.Girskienė pareiškė, kad jos įmonė nėra šių rūmų narė, tad Etikos kodeksas jai negalioja.

Išeitų, kad buvusios politikės atžvilgiu kritiką ar net menkiausią abejonę jos veikla išreiškęs žmogus gali sulaukti ieškinių, kvietimų į policiją ir bus verčiamas aiškintis teisėsaugininkams tarsi nusikaltėlis?

"Bendravimo su gyventojais formos yra dvi: verbalinė ir raštu. Aš pasirinkau bendravimą žodžiu, nes nebijau pažiūrėti gyventojams į akis, nebijau jų klausimų, nebijau sulaukti kritikos ir pan. Bendravimo formos keisti neketinu", – savo atsakymuose į dienraščio klausimus reziume pateikė L.Girskienė.

Moka 65 eurus algos

Tačiau ar iš tiesų bendraudama su gyventojais L.Girskienė atskleidžia visą tiesą apie savo įmonės teikiamas paslaugas?

Tinklalapio "rekvizitai.lt" duomenimis, buvusios politikės įmonė Daugiabučių administravimo centras, kuris teikia viešąsias paslaugas, nėra PVM mokėtojas. Tačiau ateityje niekas netrukdys šiai įmonei tokia tapti.

Įmonės teikiamuose pasiūlymuose paslaugų tarifai nurodomi be pridėtinės vertės mokesčio.

"Išeitų, jog sulyginus namų valdų ir privačios įmonės teikiamas administravimo paslaugas gali būti, kad ateityje gyventojai mokės daugiau, nei moka dabar. O pasirinkimas, kas administruos namą, daromas dabar", – analizuodamas namų valdų ir L.Girskienės įmonės tarifus aiškino O.Martinkus.

To paties tinklalapio duomenys skelbia, kokias sumas "Sodrai" ši įmonė yra sumokėjusi.

Paaiškėjo, kad kovotoja už gyventojų teises save vadinanti L.Girskienė darbuotojams, kurių įmonėje yra keturi, vidutiniškai temoka 65 eurų atlyginimą per mėnesį, kai šalyje nustatyta minimali alga – 380 eurų.

Pati L.Girskienė rodė nepasitenkinimą dėl to, kad dienraštis domisi jos įkurta ir viešąsias paslaugas teikiančia įmone, kurios pajamas sudaro gyventojų sumokami pinigai.

"Įmonės veikla yra drausta civilinės atsakomybės draudimu. Mūsų įmonė dar nėra PVM mokėtoja, tačiau, pradėjus mokėti PVM, daugiabučių namų gyventojams mūsų pasiūlyti tarifai nesikeis", – pažadėjo L.Girskienė.

Buvusi politikė pasiguodė, kad verslo pradžia sunki, todėl ir mokami simboliniai atlyginimai.

Pasirinkimas – konkurencijos būdu

Atsakydama į dienraščio klausimus, L.Girskienė minėjo ir vieną gyventojams iš tiesų itin svarbų momentą.

Šiemet nustos galioti penkeriems metams sudarytos Klaipėdos savivaldybės ir daugiabučius namus administruojančių įmonių sutartys.

Sprendimą, kas toliau administruos jų namą, turi priimti patys gyventojai.

Dažnu atveju šios sutartys pratęsiamos, tačiau, jei yra nusiskundimų arba jei surenkamas vienas penktadalis namo gyventojų parašų, inicijuojamas administratoriaus pakeitimas.

Civiliniame kodekse išaiškinta, kad tokią teisę gyventojai turi ir nesuėjus penkerių metų terminui, viskas priklauso nuo jų pačių valios.

"Surinkę parašus gyventojai turi kreiptis arba į administratorių, arba savivaldybę, kad būtų šaukiamas gyventojų susirinkimas administratoriui parinkti. Iš tiesų tai turėtų vykti apklausa arba viešas konkursas. Tai reiškia, kad visos administruojančios įmonės turėtų konkuruoti tarpusavyje, o žmonės turėtų pasirinkti geriausią variantą, o ne tą, kuris graudžiausiai verkia ar gražiausiai kalba", – akcentavo Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja V.Gembutienė.

Vaidaugų gatvės daugiabučio namo gyventojų ir L.Girskienės konflikto dalyvis, Klaipėdos teritorinės darbo biržos tarnautojas P.Martinkėnas VTEK pripažintas nusižengęs įstatymui.

"Nemanau, kad esu moraliai nusižengęs"

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, jog Klaipėdos teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėjas Paulius Martinkėnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus bei draudimą atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesus valstybės ar savivaldybių institucijose (6 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 12 straipsnio 2 dalis).

Tyrimo metu nustatyta, kad P.Martinkėnas faktą, jog vadovauja Daugiabučių namų savininkų teisių gynimo asociacijai (DNSTGA) tinkamai nurodė tik VTEK pradėjus tyrimą dėl jo elgesio – šių metų kovą. VTEK daro išvadą, kad iki tol jo privačių interesų deklaracijoje buvo nurodyti realios situacijos neatitinkantys duomenys – faktiškai egzistuojantis ryšis su asociacija nebuvo deklaruotas.

Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad P.Martinkėnas teikė prašymus VTEK bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai įvertinti vienos Klaipėdos politikės elgesį. Tai jis atliko kaip DNSTGA pirmininkas, atsižvelgdamas į šiai asociacijai pateiktą gyventojų kreipimąsi. Po to jis dalyvavo savivaldybės tarybos Etikos komisijos posėdyje, kai buvo nagrinėjamas jo paties pateiktas prašymas. Šie veiksmai rodo, jog P.Martinkėnas veikė kaip DNSTGA ir gyventojų atstovas valstybės ir savivaldybės institucijose.

Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, pripažinti pažeidę Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas.

„Pilietiškai nusiteikę valstybės tarnautojai Lietuvoje yra ne skatinami, o deja – baudžiami. Nemanau, kad esu moraliai nusižengęs Konstitucijos nuostatai, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, nes būtent žmonių, o ne savo interesus bandžiau apginti“, – VTEK sprendimą komentavo P.Martinkėnas.