Atsparūs aplinkos poveikiui, ilgaamžiai ir saugūs

Daugiabučio modernizavimas šiandien grindžiamas visapusišku požiūriu: atnaujinti vien išorę nebepakanka – būtina nustatyti ir bendrą namo būklę bei potencialą. Anot Kauno technologijos universiteto mokslininkės Jurgitos Černeckienės, jei pastato dydis ir planiniai sprendimai atitinka gyventojų poreikius, namas buvo prižiūrimas, laikančios konstrukcijos yra tvirtos – jį renovuoti verta.

„Sudėtinga pasakyti, ką turi naujos statybos gyvenamieji namai, ko negalima būtų pasiekti atliekant senų daugiabučių renovaciją“, – tvirtino J. Černeckienė. Pasak jos, atnaujinti pastatai išlieka ilgaamžiai, saugūs ir patvarūs. Nors senų butų išplanavimas dažnai nebūna toks patogus kaip naujos statybos būstų, gyvenimo kokybę galima pagerinti perplanuojant erdves. Pasak pašnekovės, svarbiausia išsiaiškinti, kurias pertvaras galima keisti, kurių ne, o kai kuriuos perplanavimo darbus galima net įtraukti į patį renovacijos procesą.

Efektyviai sprendžia miesto gyvenimo iššūkius

Kaip pažymi Lietuvos statybų inžinierių sąjungos narys inžinierius Mantas Šakočius, norint atlikti kokybišką modernizaciją pastatą reikia vertinti kaip vientisą sistemą ir numatyti kompleksines renovacijos priemones. Tai yra, suplanuoti kokybišką šiltinimą, modernias šildymo ir vėdinimo sistemas, šilumos tiltelių pašalinimą, ypatingą dėmesį skirti sandarumui, naudoti ilgaamžes, Lietuvos klimatui tinkančias, šilumą izoliuojančias statybines medžiagas.

„Naujos valstybės finansuojamos priemonės leidžia ne tik pagerinti daugiabučių energinį efektyvumą, bet ir gyvenimo kokybę. Pastatai tampa vizualiai patrauklesni, pakyla juose esančių būstų vertė“, – sakė

M. Šakočius. Anot jo, balkonų plėtra, dviračių saugyklos, elektromobilių įkrovimo stotelės, priedangų įrengimas padeda spręsti miesto patogumo, ekologijos ir saugumo iššūkius.

Įmanoma transformuoti pagal šiandienos standartus

Pasak Malmėje gyvenančio architekto Džiugo Lukoševičiaus, sovietmečio daugiabučiai yra tam tikros epochos ženklas. Išsaugoti tokios statybos pėdsaką miesto struktūroje reiškia išlaikyti istorijos tęstinumą bei urbanistinį įvairialypiškumą, kuris turi savo vertę ir rolę. Tokie daugiabučiai nėra Lietuvos unikumas – šią problemą turi daugelis Europos šalių, tokios kaip Vokietija, Nyderlandai, Švedija.

„Iki šiol išlikusios struktūros gali būti transformuotos taip, kad atitiktų šiandienos miestų kokybės standartus. Tačiau ruošiantis renovacijai reikėtų nepamiršti kitų miesto funkcijų: kultūrinės, viešosios paskirties, komercinės. Malmėje gausu projektų, kuriuose negriaunant nė vieno seno daugiabučio rajono struktūra pertvarkoma taip, kad atitiktų šiandienos poreikius, atspindėtų tvaraus, patrauklaus miesto įsivaizdavimą“, – teigė architektas.  Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 dienos. Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje www.apva.lrv.lt.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.