TV3, V. Mikaičio asmeninio archyvo nuotr.

V. MIKAITIS: TAPĘS „GALVOK“ KAPITONU ĮGIJAU DAUGIAU DISCIPLINOS

2024-02-12 23:22
Rasa Rožinskienė

Turbūt nėra nė vieno televizijos žiūrovo, kuris nežinotų smagaus šeštadienio žaidimo „galvOK“, rodomo per TV3. Šį sezoną jis startavo su nauju kapitonu – keliautoju ir renginių vedėju Vytautu Mikaičiu, daug kam pažįstamu iš vasaros realybės šou „(ne)VISKAS ĮSKAIČIUOTA“.

Kelionėse mėgsta pamiegoti

Prieš keletą dienų V. Mikaitis grįžo iš kelionės po Nigeriją, Beniną ir Togą, kur nuotykių ieškojo drauge su mama. Anot televizijos žaidimo vedėjo, su šeima – tėčiu, broliu ir Amerikoje gyvenančia mama – jis keliauja gana dažnai. Labiausiai dėl to, kad visų šeimos narių poreikiai panašūs. Visi, išskyrus tėtį, rytais mėgsta ilgiau pamiegoti, nestresuoja, kad kažko nespės patirti ar kažkur nuvažiuoti. „Mums patinka ilgiau pasivartyti lovose, tik tėtis turi žinoti tiksliai, kelintą valandą ir kur judėsime. Aišku, niekada taip nebūna. Tada sutartą valandą, kol mes dar kuičiamės, tėtis eina pasivaikščioti vienas“, – dalijasi šeimos įpročiais V. Mikaitis.

Tikrovėje neegzistuojančios kelionių agentūros „PravalTuras“ vadovas teigia, kad niekaip negalėtų organizuoti išvykų kitiems, nes jis planuoja per daug chaosiškai. „Net tokio žodžio „planavimas“ mano žodyne nėra… Galbūt tik tapęs TV3 žaidimo „galvOK“ kapitonu tapau labiau disciplinuotas“, – prisipažįsta jis.

TV3, V. Mikaičio asmeninio archyvo nuotr.

Ten, kur visi prašo pinigų

Kokie įspūdžiai grįžus iš Vakarų Afrikos į civilizuotą Europą? Vytautas juokiasi, kad didžiausias skirtumas – čia niekas tavęs neprašo pinigų. Ten atsidėkoti turi už viską. „Laimei, atradome pavėžėjimo paslaugą, tai su vairuotoju tardavomės iš anksto ir dėl kitų išvykų. Keliauti su „Bolt“ programėle čia labai pigu: už septyniolika kelionių sumokėjome tik apie 70 eurų! Atstumai Nigerijoje tikrai nemaži…“ – dalijasi įspūdžiais pašnekovas.

Prieš vykdamas į Nigeriją, keliautojas apie ją prisiskaitė visko. „Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijos nieko gero nežadėjo, tačiau išties jų puslapyje prie beveik visų pasaulio šalių daug perspėjimų apie blogiausius dalykus…“ – ironizuoja jis ir priduria, kad naktimis jie su mama niekur neidavo, o dienomis samdydavo vietinį „apsauginį“, kuris už kelis eurus užtikrindavo jiems, kad bus saugūs tarp vietinių.

Labiausiai lietuviams įstrigo lūšnynų kvartalas, kur maždaug 100 000 žmonių gyvena ant vandens. „Tai tarsi labai skurdi nigerietiška Venecija, kur vaikai spardo kamuolį iš valties į valtį. Vos ten nuvykome, iškart prie mūsų priplaukė žmogus, kuriam turėjome susimokėti už mūsų apsaugą…“ – šypsosi keliautojas.

Labiausiai Nigerijoje jį stebino žmonių įprotis daiktus neštis užsidėjus ant galvos: „Vienas, žiū, tempia dešimt kilimų ant galvos, kitas – vaisius ar padangas. Taip ir norėjosi sustojus paklausti, kodėl jie nieko neneša rankose?“

TV3, V. Mikaičio asmeninio archyvo nuotr.

Filmavimai išmokė disciplinos

Ilgametį „galvOK“ kapitoną Marijų Mikutavičių žaidime pakeitęs V. Mikaitis atviras: laida įnešė daugiau drausmės į jo chaotišką gyvenimą. „Dabar man pasako apie filmavimus pusmečiui į priekį, o pagal juos aš dėliojuosi savo keliones. Tarkim, šiąnakt grįžau iš Nigerijos, rytoj prasideda filmavimai, per dvi dienas nufilmuosime keturias laidas, o paskui ir vėl išlėksiu“, – dalijasi savo planais.

Tai, kad pateko į žaidimą „galvOK“, Vytautas prilygina jausmui, lyg iš vietinės balos būtų įmestas į Baltijos jūrą.

Paklaustas, ar kada gyvenime yra skendęs, keliautojas purto galvą, bet labai rimtai svarsto, kaip galėtų atrodyti jo skendimas laidoje. „Asmeninis skendimas turbūt būtų, jei niekada nelaimėčiau. Arba tapčiau visiškai neįdomus TV žiūrovams. O gal… jei dėl mano kaltės labai kristų šios laidos reitingai?“ – spėlioja pašnekovas.

Žaidimo pradžioje kelią į filmavimo studiją, sako, turbūt bus perbėgusi juoda katė, nes pirmi aštuoni kartai jam nebuvo sėkmingi. „Tuomet ir žmonėms buvo gaila manęs, ir man – savęs. Toks jausmas, lyg labai ilgai žaistum kompiuterinį žaidimą ir vis pralaimėtum, o kartu norėtum žaisti dar ir dar iki pat pergalės. Ne kartą pasibaigus laidai esu sušukęs: filmuokim dar vieną! Taip norėdavosi laimėti!“ – prisipažįsta Vytautas, pirmą sykį laimėjęs žaisdamas duetu su Merūnu. Operos solistas tarsi pramušė jo nesėkmių lentelėje skylę. „Nuo to karto pavykdavo laimėti ne tik Mantui Katleriui“, – džiaugiasi V. Mikaitis, pergalių santykį su kolega vertinantis maždaug 40 ir 60 proc. savo nenaudai.

TV3, V. Mikaičio asmeninio archyvo nuotr.

Be reikalo nerizikuoja

Žaisdamas Vytautas laikosi saugios taktikos, be reikalo nerizikuoja, todėl retai džiugina savo komandą didesniais piniginiais laimėjimais. „Kadangi dideli laimėjimai – didelis smūgis prodiuseriams (juk laimėtas pinigų sumas jie turi išmokėti), tai aš esu jų numylėtinis. Kapitonas, dirbantis televizijos naudai“, – šmaikštauja.

Azartišku lošėju Vytautas savęs nevadina. Lietuvoje, sako, niekada nelošia, nebent nuvažiavęs į Ameriką, bet ir tai žino, kad sėkmė ne jo pusėje. „Apima toks jausmas, kad tas stalas, prie kurio sėduosi, ar tos kortos, ar žaidimų automatas – visi jie žino, kad lošti atėjau aš. Na, tas, iš kurio galima atimti…“ – kvatojasi keliautojas, Las Vegaso lošimus vertinantis kaip eilinę ekskursiją ar koncertą, už kuriuos reikia susimokėti tam tikrą pinigų sumą.

Paklaustas, kaip su M. Katleriu pasidalija žaidimo svečiais, atvirauja, kad dažniausiai žvaigždės pačios nusprendžia, kurio kapitono komandą pasirinkti. „Ne visi mane dar žino, o štai aš juos visus gerai pažįstu…“ – pokštauja renginių vedėjas.

Kai kurie svečiai, atėję į laidą, vis dar ieško M. Mikutavičiaus. Tuomet žodžio kišenėje neieškantis Vytautas pataria jiems persikrauti.

TV3, V. Mikaičio asmeninio archyvo nuotr.

Gailisi, kad išdavė taktiką

Apie pirmuosius filmavimus naujasis žaidimo kapitonas kalba, kad jautėsi kiek nejaukiai: „Tarsi būčiau atėjęs į naują mokyklą, kur visi pažįstami, o pats tiksliai nežinau, su kuo draugauti, ką kalbėti ir kaip elgtis.“ Todėl pirmose laidose vyras nusprendė būti šiek tiek santūresnis, kad žmonės galėtų po truputį jį pažinti. „Buvo dvi galimybės prisistatyti: spirti kojomis duris ir sušukti: „Štai čia aš!“, arba gražiai pasibelsti ir paklausti, ar galima užeiti. Pasirinkau antrą variantą.“

Šiuo metu V. Mikaitis žaidime jaučiasi kaip žuvis vadenyje, tik gailisi, kad vieno pokalbio su M. Katleriu metu buvo pernelyg atviras ir priešininkų kapitonui išdavė savo žaidimo taktiką. „Mantas greitai mane perkando, todėl dabar tuo naudojasi. Jis kaip koks Voldemortas (knygų apie Harį Poterį antagonistinis veikėjas, didžiausias Hario Poterio priešas, – aut. past.) įsiskverbia į mano mintis ir neleidžia jų nuslėpti“, – sako pašnekovas.

Pinigai, kuriuos galima laimėti žaidžiant šį žaidimą, Vytautui nesvarbu. Svarbiausia – pats žaidimo žanras ir jo, kaip vedėjo, vaidmuo – žaismingai atsakyti ir kurti studijoje linksmą atmosferą. „Pergalė, aišku, svarbu, bet ne pinigine prasme: juk dažnai išeini vos su keliais eurais kišenėje“, – pasakojo Vytautas, vienoje iš pastarųjų laidų žaidęs su atlikėja GJan ir galiausiai likęs su 10 eurų, kuriais turėjo pasidalyti dar su 20 savo komandos žmonių.

Vos apsiavęs „galvOK“ kapitono batus V. Mikaitis drąsiai pareiškė: „Nors telike nedirbęs, bet žinau ko reikia telikui.“ Įdomu, ko? Vyras juokauja ir mini kabliukus, kurių turėtų būti laidų anonsuose, kad pritrauktų žiūrovų dėmesį. „Kadangi esu dirbęs krepšinio portale, kur rengdavau visokius reportažus, žinau, kaip tie įdomūs dalykai daromi. Kad gautum gerus atsakymus – turi teisingai paklausti. Žodžiu, televizijoje niekas nevyksta natūraliai: turi žinoti daug montažo triukų, kad žiūrovui būtų įdomu“, – dalijasi jis.

TV3, V. Mikaičio asmeninio archyvo nuotr.

Dainininkas arba krepšininkas

Sunku patikėti, kad mokykloje Vytautas nebuvo toks velnių privalgęs, koks yra dabar. „Kas galėjo pagalvoti, kad pilietis iš Kėdainių, Respublikos g. 46-ojo namo, staiga pakeis tautos dainių M. Mikutavičių?“– savo feisbuko paskyroje retoriškai svarsto jis. Paprašytas papasakoti apie savo vaikystę Kėdainiuose, mini miegamąjį rajoną, kuriame gyveno ir lankė mokyklą. Į pamokas visada vėluodavo, bet iš esmės buvo geras vaikas, tėvams problemų nekeldavo. Paauglystėje į muštynes nesiveldavo, už kampo nerūkydavo, kaimynų soduose obuolių nevogdavo. „Mėgau dalyvauti mokyklos renginiuose, – sako jis, apie televiziją tais laikais dar nesvajojęs. – Dvyliktoje klasėje auklėtoja išdalijo tokius lapukus, kuriuose mes, penktokai, rašėme, kuo norime būti užaugę. Maniškiame buvo parašyta – dainininkas arba krepšininkas.“

Kodėl dainininkas? Nes lankė muzikos mokyklą, grojo akordeonu, bet per muzikos pamokas mokytoja liepdavo berniukui patylėti, kol kiti dainuoja. „Dabar juokinga, bet tada buvo skaudu“, – prisimena jis.

Akordeonu kartais ir dabar pagroja. „Kai laukiu svečių, išeinu į laiptinę ir pasitinku juos grodamas kaip koks vestuvių muzikantas. Ką groju? Kažką iš pirmos klasės pirmo pusmečio repertuaro“, – nuoširdžiai kvatojasi ir pasakoja dar vieną istoriją apie savo, kaip krepšinininko, karjeros baigtį. „Mokykloje truputį sportavau, kol vieną sykį girtas dėdė rėžė man teisybę į akis. Sakė: jei net savo klasėje nesi pats geriausias, tai gal, Vytuk, tu geriau nevark… Tai ir nevargau“, – ironizuoja V. Mikaitis ir vadina save tryliktuoju komandos žaidėju, kuriam nelikdavo vietos net ant atsarginių suolelio, – tekdavo tupėti.

Šiandien, nors nemažai metų atidavęs darbui krepšinio portale, Vytautas šį sportą juokais vadina apgavysčių žaidimu. „Bėgdamas su kamuoliu turi apgaudinėti priešininkus – į kurią pusę bėgsi, kam perduosi ir pan. Aš buvau labai sąžiningas vaikas, nemokėjau meluoti…“ – teisinasi jis ir gailisi, kad toks pats nuspėjamas yra ir žaidime „GalvOK“.

TV3, V. Mikaičio asmeninio archyvo nuotr.

Televizija suteikė žinomumo

Į save žiūrėti per televizorių Vytautas nelabai mėgsta. Savikritiškos mintys jį užpuola ne šeštadieniais žiūrint laidos įrašą, bet labiau paties filmavimo metu. „Nes tada atrodo, lyg viskas apie tave sukasi, o matydamas jau sumontuotą laidą, supranti, kad tavo veidas užima gal tik kokį trečdalį eterio… Tai, kas tada atrodė svarbu, taip nebeatrodo“, – prisipažįsta kapitonas.

V. Mikaitis džiaugiasi, kad, pradėjęs vesti laidas televizijoje, sulaukia vis įdomesnių renginių vedimo pasiūlymų. Vienas jų – neseniai Kaune vykęs Europos dailiojo čiuožimo čempionatas, kur su kolega linksmino žiūrovus ledo valymo pertraukėlių metu.

Pats Vytautas nemėgsta jokių žiemos sporto šakų, nes jos jam asocijuojasi su už kampo tykančiomis traumomis. Dar prisimena paauglystės laikų nutikimą, kai nesėkmingai nusileido Vilniuje nuo Tauro kalno rogutėmis. Nugarą toje vietoje skauda iki šiol.

TV3, V. Mikaičio asmeninio archyvo nuotr.

Norai jau pildosi

Šiandien pagal Rytų kalendorių prasideda Naujieji metai – Drakono valdžios laikas. Ko ta proga Vytautas sau palinkėtų? Vyras džiaugiasi, kad net du jo norai jau išsipildė praeitais metais. Vasarą V. Mikaitis tapo televizijos realybės šou „(ne)VISKAS ĮSKAIČIUOTA“ vedėju, o nuo praėjusio rudens jis – ir „galvOK“ kapitonas.

„Trūksta tik laidos apie keliones. Dar norėčiau pamėginti vaidinti filme!“ – atvirauja jis. Kokiam vaidmeniui ryžtųsi? Tokiam, kur galėtų būti pats savimi. Labiausiai nenorėtų vaidinti romantiškoje dramoje. „Jei dar reikėtų kokią paną pakabinti… Šakės! Esu absoliučiai neromantiškas. Jei iš blogiukių – galėčiau vadinti kokį šlykštuką, kuris kažko kažkam prišneka, privelia, pridaro bėdų visiems ir paskui tyliai išsinešdina. Komedijoje bet kokie vaidmenys man tiktų“, – įsitikinęs V. Mikaitis.

Paprašytas pareklamuoti įsivaizduojamą savo kelionių laidą Vytautas juokiasi, kad ji būtų lengvo turinio ir su daug veiksmo, nes kelionių dienoraščių su skaičiais ir datomis tiek televizijoje, tiek internete yra į valias. „Man būtų įdomu nuskridus kur nors į Afriką įsilieti į kokios nors genties gyvenimą ir daryti iš to šou“, – garsiai įsisvajoja keliautojas. Šiais laikais, sako, kurti kelionių laidas – tikrai ne problema. Socialiniuose tinkluose nemažai sekėjų turintis „PravalTuro“ direktorius drąsiai galėtų būti pats sau televizija, jei tik rastų laiko tuo užsiimti.

TV3, V. Mikaičio asmeninio archyvo nuotr.

Namuose neeksperimentuoja

Kalbai vėl pasisukus apie žaidimą „galvOK“, kuriame dažnai vyksta įvairūs chemijos eksperimentai, Vytautas tvirtina, kad nebando jų pakartoti namuose.

„Gal ir bandyčiau, bet bijau: žinau, kad būtinai kažką ne taip padarysiu, kažką supainiosiu. Saugesni laidoje duodami praktiniai patarimai – tarkim, kuo valyti nuo baldų dulkes, kad jos ilgiau nesikauptų, ir pan. Deja… Kol grįžtu namo, viską užmirštu“, – juokiasi pašnekovas.

„Norite sužinoti, ką kvailiausio esu padaręs namuose? Ogi paleidau paskraidyti droną, šis atsitrenkė į televizorių ir nudaužė jo kampą. Kai bandžiau jį gaudyti ranka – gavau didžiulę mėlynę, – iš savo kvailumo juokiasi vyras ir sako, kad ne be reikalo yra įkūręs „PravalTuro“ ir „PravalFesto“ agentūras, o save paskyręs jų direktoriumi. – Dažnai mano genialios idėjos atsisuka prieš mane patį.“