„Aš sakyčiau, kad pamažu svorio centrai keičiasi, ir aš manau, kad neseni įvykiai su Lietuva daro tam tikrą įtaką bendrai ES pozicijai, kadangi matoma iš Kinijos pusės daugiau agresyvumo, daugiau noro diktuoti savo sąlygas ir, žinoma, vaidinti didesnį vaidmenį pasaulyje“, – po neformalaus EVT susitikimo trečiadienį Slovėnijoje sakė prezidentas.

G. Nausėdos teigimu, šiuo metu Europos Sąjungos požiūris į Kiniją paremtas keliais esminiais aspektais.

„ES laikosi trijų dimensijų požiūrio į Kiniją. Traktuoja ją kaip, viena vertus, partnerę. Kita vertus, kaip ekonominę konkurentę ir – trečioji dimensija – kaip geopolitinę varžovę“, – teigė G. Nausėda.

Jis pažymėjo, kad įvertinus vis labiau agresyvėjančią Pekino politiką, ES laikysena turi tapti ryžtingesnė. Kartu, pažymėjo jis, svarbu mažinti ir esamą priklausomybę nuo nedemokratinės Kinijos, nes Pekinas, akcentavo prezidentas, ateityje tai gali išnaudoti geopolitinėje konkurencijoje.

„Šiame kontekste ES turi veikti greitai, ryžtingai ir svarbiausia turi mažinti savo priklausomybę nuo Kinijos įvairiais aspektais. Žinoma, pandemija atskleidė, kad mes esame priklausomi gamybos grandinių požiūriu ir, be jokios abejonės, esant tam tikroms aplinkybėms, Kinija tokiu koziriu tikrai pasinaudotų. Taigi žvelgiant į ateitį mes turime daugiau sutelkti gamybos grandinių savo šalyje savo kontinente arba bendraudami su kitomis, savo mąstymu panašesnėmis valstybėmis“, – sakė G. Nausėda.

G. Nausėda spalio 5–6 d. dalyvauja neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Slovėnijoje. Pirmosios dienos sesija buvo skirta ES vaidmeniui pasaulyje, ypač santykių su Kinija ir JAV aptarimui.

Kinija ėmė spausti Lietuvą dėl politikos Taivano atžvilgiu

Lietuvai ėmus megzti glaudesnius ryšius su Taivanu, ėmė blogėti santykiai su Kinija. Kinija šią vasarą konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių Vilniuje ir paragino atšaukti Lietuvos ambasadorių Pekine. Lietuvos ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijų grįžo rugsėjį. Kinijos užsienio reikalų ministerija tokį sprendimą argumentavo Vilniaus ketinimais Lietuvoje atidaryti Taivano prekybos atstovybę. Kinijos atstovų teigimu, toks Lietuvos ketinimas „įžūliai pažeidžia Lietuvos ir Kinijos komunikatą dėl diplomatinių santykių užmezgimo“. Pekinas Taivaną laiko dar viena savo provincija, todėl bet kokius kitų valstybių santykius su Taivanu vertina kaip prieštaraujančius pačios propaguojamam „vienos Kinijos principui“.

Todėl Pekinas stengiasi, kad Taivanas būtų izoliuotas pasaulio arenoje, ir trukdo bet kokiam oficialiam žodžio „Taivanas“ vartojimui, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio teisėtumo jausmo.

Reikšdama savo nepasitenkinimą dėl sprendimo Vilniuje steigiamai atstovybei suteikti „Taivano“, o ne „Taipėjaus“ pavadinimą, Kinija Lietuvos atžvilgiu ėmėsi ir ekonominio spaudimo priemonių. Pekinas sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, taip pat sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus bei pakėlė kainas.

Santykius su Kinija aptemdė Vilniaus sprendimas trauktis iš 17+1 formato

Lietuva taip pat yra pasitraukusi iš Kinijos bendradarbiavimo su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis forumo „17+1“. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo Gabrieliaus Landsbergio, šis dalies ES narių bendradarbiavimo formatas su Pekinu „skaldo“ ES. Jo teigimu, santykių su Kinija formate Lietuva galėtų dalyvauti, jei į jį būtų įtrauktos visos Europos Sąjungos šalys.