Taip jis kalbėjo trečiadienį Lenkijoje, dalyvaudamas Liublino trikampio susitikime kartu su kolegomis iš Varšuvos ir Kyjivo.
„Telkiame spaudimą Rusijai, matydami, kad tik spaudimo priemonės, tik kieta jėga gali sustabdyti (Vladimirą – BNS) Putiną, gali priversti jį pakeisti sprendimą ir nutraukti šią agresiją. Vakar, iš tiesų, tikėjomės, kad bus pasiektas susitarimas dėl 18-ojo sankcijų paketo ir tikimės, kad jis artimiausiu metu bus padarytas, nes matome, kad tai yra labai reikalinga priemonė“, – spaudos konferencijoje kalbėjo K. Budrys
„Ties tuo mes nesustosime, toliau koordinuosime su savo partneriais Jungtinėse Valstijose ir pradėsime patys dirbti ties kitu sankcijų paketu ir taip judėsime tolyn, kol arba pasprings, arba ta mašina užsidarys per negalėjimą paimti pajamas“, – sakė jis.
V. Putinas bijo sankcijų
Naujo sankcijų paketo Bendrijos užsienio reikalų ministrai nesugebėjo priimti per šią savaitę Briuselyje vykusią Užsienio reikalų tarybą.
Naujas sankcijų dėl karo Ukrainoje rinkinys jau kelias savaites stringa, nesutariant su Slovakija dėl atskirų planų laipsniškai nutraukti rusiškų dujų importą ir Maltos pasipriešinimo dėl kainų viršutinės ribos sumažinimo.
Naftos kainos viršutinė riba, kurią 2022 metais Didysis septynetas (G-7) nustatė ties 60 JAV dolerių riba, skirta apriboti kainą, už kurią Maskva gali parduoti naftą visame pasaulyje, uždraudžiant laivybos įmonėms ir draudimo bendrovėms, dirbančioms su Rusija, eksportuoti už didesnę kainą.
Pagal naująją ES schemą – kurią tikriausiai palaikytų ir G-7 sąjungininkės, tokios kaip Britanija ir Kanada – blokas nustatytų naują lanksčią normą, mažesnę už rinkos vertę.
Remiantis ES vidaus diskusijų rezultatais, su kuriais susipažino naujienų agentūra AFP, šiuo metu tai sudarytų 47,6 JAV dolerio.
„Jis (V. Putinas – BNS) tikrai bijo sankcijų, ypač koordinuotų sankcijų, ateinančių iš Jungtinių Valstijų ir Europos. Iš mūsų pusės, tai 18-asis paketas, iš JAV pusės – tai Lindsey Grahamo (Lindsio Grejemo) paketas, kuris vis dar yra Senate, ir tie signalai, kuriuos prezidentas (D. Trumpas – BNS) nusiuntė Putinui. (...) Tai yra kažkas, ko jis klauso, jis bando išvengti pasekmių. Mums tai yra pagrindinė priežastis judėti pirmyn ir daryti tai, ką turime daryti, toliau juos spausti, nes tai Putino reikalas sustabdyti šią agresiją, o mūsų reikalas – pastatyti jį į padėtį, kurioje jis priims šį sprendimą“, – kalbėjo K. Budrys.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį išreiškė griežtesnį požiūrį į Maskvą dėl jos karo Ukrainoje, pareikšdamas, kad Kremlius turi per 50 dienų išspręsti karą Ukrainoje arba sulauks naujų didelių ekonominių sankcijų.
D. Trumpas ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) taip pat pristatė susitarimą, pagal kurį NATO karinis aljansas iš Vašingtono pirks ginklų, įskaitant priešraketinių sistemų „Patriot“ baterijas, ir paskirstys juos Ukrainai, kad padėtų jai kovoti su Rusijos invazija.
Sekmadienį JAV senatoriai pateikė dvipartinį įstatymo projektą, kuris leistų D. Trumpui įvesti naujas sankcijas Maskvai.
Respublikonų senatorius L. Grahamas „CBS News“ sakė, kad šis sankcijų įstatymo projektas leis D. Trumpui imtis veiksmų prieš Rusijos ekonomiką ir kitas šalis, kurios remia V. Putino karo mašiną.
L. Grahamas pažymėjo, kad tai „suteiktų prezidentui D. Trumpui galimybę įvesti 500 proc. tarifus bet kuriai šaliai, kuri padeda Rusijai“, ir pridūrė, kad tokio dydžio tarifai gali grėsti ir Kinijai, Indijai ar Brazilijai.
Bendrame pareiškime – Rusijos agresijos pasmerkimas ir parama Ukrainai
Po Liublino trikampio susitikimo, mininčio penktąsias formato metines, K. Budrys kartu su Lenkijos ir Ukrainos ministrai – Radoslawu Sikorskiu (Radislavu Sikorskiu) ir Andrijumi Sybiha – paskelbė bendrą pareiškimą, smerkiantį Rusijos agresiją, išreiškiantį tvirtą paramą Ukrainai bei nubrėžiantį gaires tolesniam formato bendradarbiavimui.
Mums tai yra pagrindinė priežastis judėti pirmyn ir daryti tai, ką turime daryti, toliau juos spausti, nes tai Putino reikalas sustabdyti šią agresiją, o mūsų reikalas – pastatyti jį į padėtį, kurioje jis priims šį sprendimą.
Bendrame pareiškime ministrai pabrėžia, kad glaudus bendradarbiavimas Liublino trikampyje yra svarbus siekiant užtikrinti regiono saugumą bei akcentuoja svarbą tęsti trišalį bendradarbiavimą karinėje ir gynybos srityse.
Pareiškime patvirtinamas įsipareigojimas siekti atkurti teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje, įskaitant jos teritorinio vientisumo atkūrimą tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose. Ministrai akcentuoja poreikį stiprinti Ukrainos derybines pozicijas teikiant jai adekvačią karinę paramą bei siekiant jos saugumo garantijų.
Ministrai pareiškime patvirtino tolesnę paramą Ukrainai jos kelyje į NATO, narystė Aljanse įvardyta kaip būtina Europos saugumo architektūrai. Taip pat išreikštas tvirtas palaikymas Ukrainos integracijai į Europos Sąjungą.
„Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos diplomatijos vadovai dokumente vieningai pasmerkė daugiau kaip dešimtmetį Rusijos vykdomus karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir kitus tarptautinės humanitarinės teisės bei žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje. Agresorė raginama parodyti pasirengimą prasmingam taikos procesui ir pabrėžiamas poreikis sankcijomis stiprinti jai spaudimą“, – rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Liublino trikampio formatas įkurtas 2020 metų liepos 28 dieną Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrams Liubline, Lenkijoje, pasirašius Liublino trikampio deklaraciją.
Kitas Liublino trikampio užsienio reikalų ministrų susitikimas vyks Lietuvoje.
