KONSTITUCIJA, KURIA LIETUVIAMS VERTA DIDŽIUOTIS: KUO JI MUMS TOKIA REIKŠMINGA?

Šiandien pirmai Europoje ir antrai pasaulyje rašytinei Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Konstitucijai sukanka 230 metų. Kuo ir po šimtmečių mums reikšminga 1791-ųjų Gegužės 3-iosios Konstitucija ir kodėl Lenkijoje tai nacionalinė šventė, o Lietuvoje – ne?

Lietuvoje ir Lenkijoje vyksta iškilmingi renginiai, rengiamos parodos, nukaldinta šiai sukakčiai skirta moneta, netrukus bus išleistas šios Konstitucijos naujas lietuviškasis leidimas. Vis dėlto kodėl, užuot didžiavęsi tokia ir lietuviams tekusia garbe, kai kas šį išskirtinį įvykį vadina Lietuvos valstybės kapituliacija, aiškinamės su Lietuvos istorijos instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju, Vytauto Didžiojo universiteto docentu Robertu Jurgaičiu.

Europa gyrė už taikius pokyčius

– Kaip sugebėjome būti pirmais Europoje, antrais pasaulyje?

– Išties Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje rašytinė konstitucija, įtvirtinusi esminę valstybės valdymo reformą ir paklojusi pamatus naujai pilietinei visuomenei formuotis. Tiksliau, ją galima būtų pavadinti pirmąja modernia Konstitucija Europoje.

Tuo metu kur kas spartesni procesai vyko revoliucijos apimtoje Prancūzijoje, tačiau palankiai susiklosčius geopolitinėms aplinkybėms ir pasiekus svarbų kompromisą tarp valdovo ir bajorijos ATR pavyko Konstituciją priimti trimis mėnesiais anksčiau nei Prancūzijoje.

Nereikėtų pamiršti, kad Gegužės 3-iosios Konstitucijos priėmimas sukėlė platų atgarsį tuometėje Europoje. Užsienio spauda deramai įvertino ne tik naujos santvarkos pranašumus, bet taip pat ir taikų jos įvedimo būdą. Buvo pastebėta, kad įvykiai ATR buvo pozityvus pokyčių pavyzdys Prancūzijos revoliucijos ir jakobinų teroro fone.

Suprantama, visiškai kitaip revoliuciją Respublikoje vertino agresyvių kaimyninių valstybių valdovai, kurių nedžiugino Lenkijos ir Lietuvos valstybės stiprėjimo perspektyvos.

Lietuvos bankas išleido 20 eurų sidabro monetą, skirtą Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230 metų sukakčiai. Averse – Abiejų Tautų Respublikos herbas, reverse – fragmentas iš Konstitucijos preambulės ir stilizuotas motyvas iš Jano Mateikos paveikslo „Konstitucijos priėmimas“. Monetos autorius Giedrius Paulauskis.

– Koks buvo Konstitucijos turinys? Ką nauja ji įteisino ar pakeitė visuomenės vystymesi?

– Gegužės 3-iosios Konstitucija, arba Valdymo įstatymas struktūrine prasme buvo sudaryta iš įvadinės dalies ir 11 straipsnių, tačiau Konstitucijos sudėtinėmis dalimis galėtume laikyti ir kitus Ketverių metų (1788–1792) seimo priimtus įstatymus. Pačioje Konstitucijoje buvo deklaruojama, kad sudėtine jos dalimi tampa dar 1791 m. balandžio 18-ąją priimtas įstatymas „Mūsų karališkieji laisvieji miestai Respublikos valstybėse“, sudėtine Konstitucijos dalimi turėtume laikyti ir gegužės 5-osios Susirinkusiųjų luomų deklaraciją, galiausiai Lenkijos ir Lietuvos valstybinių institucijų dualizmą įtvirtinusį 1791 m. spalio 20-ąją priimtą Abiejų Tautų tarpusavio įžadą.

Trumpai apibūdinant, Konstitucija pakeitė ATR santvarką: įvedė paveldimą sostą, sustiprino centrinį valdžios aparatą, vadovaujantis Charles Montesquieu valdžių atskyrimo principu, atskyrė įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teismo valdžias, skelbė tautos valią valdžios šaltiniu.

Socialine prasme Konstitucija atspindėjo ATR visuomenėje įvykusią bajorijos ir miestiečių sampratos kaitą. Patvirtinusi visas prerogatyvas bajorams žemvaldžiams, Konstitucija keitė archajišką bajorijos modelį, pagal kurį bajoro gyvenimo sfera galėjo būti tik valstybės valdymas ir gynyba, – leido jiems verstis prekyba, taip pat atvėrė kelią nobilitacijos būdu į bajorų luomą įsijungti pasižymėjusiems nekilmingiems asmenims. Ypač svarbus akcentas – miestiečiams sudarytos sąlygos įsijungti į politinės tautos sudėtį ir dalyvauti valstybės įstatymų kūrimo procese. Ypatingai svarbus akcentas – miestiečiams sudarytos sąlygos įsijungti į politinės tautos sudėtį ir užimti įvairias pareigas savivaldos institucijose. Galiausiai Konstitucija, nors baudžiavos nepanaikino, vis dėlto užtikrino valstybės globą valstiečiams. Tai buvo iš tiesų labai reikšmingi pokyčiai.

– Šiandienis Lietuvos Konstitucinis Teismas kartais mini Konstitucijos dvasią, ne tik raidę. Ar tikrai šis terminas buvo paminėtas dar 1791 m. Konstitucijoje?

– Konstitucijos teoriniu pagrindu tapo Ch.Montesquieu valdžių atskyrimo ar padalijimo principas, kuris iki šiol yra įtvirtintas konstitucinėje praktikoje ir įstatymuose. Jo veikalas „Apie įstatymų dvasią“ buvo išverstas į lenkų kalbą ir pasirodė 1777-aisiais, tad šios idėjos buvo gerai žinomos reformų šalininkams. Apie Konstitucijos dvasią išties užsimenama VI straipsnyje „Seimas, arba įstatymų leidžiamoji valdžia“, kuriame, siekiant pabrėžti liberum veto teisės ir konfederacijų žalą ir jų panaikinimo būtinybę, užsimenama ir apie Konstitucijos dvasią.

Gegužės 3-iosios Konstitucijos priėmimas visuomenėje XVIII a. pabaigoje buvo suvokiamas kaip laiminga revoliucija, lemsianti sėkmingą tėvynės ateitį.

– Kas buvo pagrindiniai Konstitucijos teksto autoriai?

– Rengiant Konstitucijos projektą kartu su Lenkijos pakancleriu Hugo Kołłątajumi, Seimo Lenkijos konfederacijos maršalu Stanisławu Małachowskiu, Livonijos pasiuntiniu, poetu ir publicistu Julianu Ursynu Niemcewicziumi dirbo ir LDK ministrai, Lietuvos rūmų maršalas Ignotas Potockis, Lietuvos pakancleris Joachimas Chreptavičius, Seimo LDK konfederacijos maršalas Kazimieras Nestoras Sapiega ir kiti.

Galiojo vos 14 mėnesių

– Ko baiminosi kai kurie to meto veikėjai, priešinęsi Konstitucijos priėmimui net grasindami nužudyti savo vaikus?

– Visos reformos, ypač greitos ir radikalios, apimančios visą valstybę, kelia prieštaravimų, taip pat ir šiomis dienomis. XVIII a. kai kurie aukšti pareigūnai turėjo tiesioginių sąsajų su Rusija, agresyvi kaimynė palaikė priešiškumą reformoms net finansiniais svertais. Tačiau Gegužės 3-iosios Konstitucija priimta ištaikius momentą, kai po šv.Velykų dar buvo mažiau susirinkusių jos priešininkų.

– Kodėl Konstitucija buvo tokia trumpaamžė? Ar per 14 mėnesių ji spėjo įtvirtinti pažangius pokyčius ilgam?

– Ši Konstitucija egzistavo tik 14 mėnesių, nes kaimyninėms imperijoms nebuvo paranki atsinaujinusi ir stiprėjanti ATR, todėl Rusijos inicijuota Targovicos konfederacija pakurstė Konstitucijos priešininkų aistras ir paskutiniajame 1793 m. Gardino seime praktiškai buvo panaikintos visos Ketverių metų seimo reformos.

Tačiau, kalbant apie pažangius pokyčius, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į teigiamą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) visuomenės požiūrį. Konstitucija Lietuvoje buvo sutikta netgi palankiau nei Lenkijoje. Jai pritarė visi 1792 m. vasarį susirinkę LDK seimeliai (iš 33-ų 27 prisiekė ištikimybę, vienas pasižadėjo remti, penki padėkojo), o Žemaitijos seimelyje Mauricijus Pranciškus Karpis, išrėždamas kalbą, ją apibūdino kaip „vienybės, laimės, galios ir Tėvynės tikros laisvės aušrą“.

Galiausiai stebina ir greitas naujovių priėmimas bei įstatymų įgyvendinimo tempai: iki 1792 m. kovo Lietuvoje buvo sėkmingai sukurtos ir veikė visos naujos valstybės administracijos institucijos, teismai, seimeliai savo veiklą grindė naujai priimtais įstatymais. Lietuvos bajorija, turėdama tiesioginę sieną su Rusija ir stipriau jausdama iš jos kylantį pavojų, aiškiau nei Lenkijos bajorai suvokė valstybės stiprinimo būtinybę.

Ar paminėta Lietuva?

– Konstitucijos teksto originalas – lenkų kalba, bet greitai buvo išverstas ir į lietuvių. Ar galima jį vadinti pirmu politiniu ir teisiniu dokumentu lietuvių kalba?

– Netrukus po Gegužės 3-iosios Konstitucijos paskelbimo, galbūt dar Ketverių metų seimo veiklos laikotarpiu ar net tais pačiais 1791 m. šis dokumentas buvo išverstas į lietuvių kalbą. Tai pirmas tokio lygio politinis tekstas lietuvių kalba, išlikęs iki mūsų

dienų kaip lietuvių kalbos paminklas. Šis Konstitucijos rankraštinis tekstas lietuvių kalba saugomas Lenkijos mokslų akademijos bibliotekos Krokuvoje fonduose.

Tačiau vis dar nežinoma, kieno iniciatyva buvo atliktas šis vertimas, bet tai liudija XVIII a. paskutiniajame dešimtmetyje išaugusį politinės raštijos lietuvių kalba poreikį ar lietuvių kalbos įpilietinimą. Gerai žinome, kad ir 1794 m. sukilimo kai kurie atsišaukimai buvo skelbiami lietuvių kalba.

– Konstitucija priimta Varšuvoje, karališkojoje pilyje, originalas – lenkų kalba. Ar tikrai Konstitucijoje Lietuvos vardas net nepaminėtas?

– Nors istoriografijoje pasitaiko tokių teiginių, tačiau tai nėra visiška tiesa. Net keletą kartų LDK minima valdovo titulatūroje, nurodant parlamentarų pareigybes ir pan.

Tiesa, pačiame Valdymo įstatyme daugiau siekiama įtvirtinti unitarinį valstybės modelį kaip valstybės centralizavimo ir stiprinimo garantą. Tad teigiant, kad Konstitucijoje nepaminėtas Lietuvos vardas, matyt, labiau norima pasakyti, jog joje per mažai vietos ir per mažai dėmesio skirta LDK, palyginti su Lenkija. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad LDK atstovų siekiai užkirsti kelią valstybės unitarizavimui buvo įgyvendinti 1791 m. spalio 20-ąją Seimui priėmus Abiejų Tautų tarpusavio įžado įstatymą. Šis dokumentas, kaip jame pažymėta „bendrai sutikus abiem – Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – tautoms“, įteisino modifikuotą dvinarę Lenkijos karalystės ir LDK Respubliką, kurioje bendrose valstybinėse institucijose Lietuvai buvo atstovaujama nebe santykiu 1:2, kaip iki tol, bet santykiu 1:1. Įsigaliojus Abiejų Tautų tarpusavio įžadui, atsivėrė nauja Lietuvos ir Lenkijos valstybių istorinė perspektyva: Lenkijos karalystė ir LDK pradėtos traktuoti kaip dvi lygiavertės politinės partnerės.

Pasak istoriko R.Jurgaičio, Gegužės 3-iosios Konstitucija yra vienas reikšmingiausių XVIII a. įvykių, padariusių didelę įtaką to meto geopolitiniams procesams. (Roberto Jurgaičio asmeninio archyvo nuotr.)

Ir šiandien gali įkvėpti

– Vis dėlto, kodėl Lenkijoje šios Konstitucijos priėmimo diena – nacionalinė šventė, o Lietuvoje – ne? Kodėl kartais minima, kad tai Lietuvos valstybės pabaiga, kapituliacija?

– Manau, kad Gegužės 3-iosios Konstitucija yra vienas reikšmingiausių XVIII a. įvykių, padariusių didelę įtaką to meto geopolitiniams procesams ir neabejotinai šiuo dokumentu galime didžiuotis. 2007 m. Gegužės 3-ioji įtraukta į Atmintinų dienų sąrašą, tad pirmas žingsnis įtvirtinant šį svarbų įvykį lietuvių istorinėje atmintyje jau žengtas.

Konstitucijos priėmimas visuomenėje XVIII a. pabaigoje buvo suvokiamas kaip laiminga revoliucija, lemsianti sėkmingą tėvynės ateitį, ir sutikta šventėmis. 1791 m. gegužės 8-ąją Konstitucijos pagerbimo renginiai susipynė su tradicine valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio vardinių – Šv.Stanislovo dienos šventimu.

Pirmųjų metinių proga Respublikoje surengta didžiulė valstybinė šventė, kuriai valdovas paskyrė 40 tūkst. raudonųjų auksinų, šventėje dalyvavo apie 38 tūkst. žmonių. LDK sostinėje Vilniuje iškilmės prasidėjo iššaunant 100 pabūklų šūvių, municipaliteto eitynėse į Šv.Jonų bažnyčią buvo iškilmingai nešama Konstitucija, ji padėta ant altoriaus prieš valdovo portretą, vyko iškilmingos pamaldos. Paskui Vilniaus universitete vyko posėdis su kviestiniais svečiais, vakare magistratas surengė priėmimą su pokyliu.

– Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-osios metinės šiemet irgi minimos kaip reta iškilmingai ir drauge su Lenkija. Vis dėlto, ar tas dokumentas lietuvius ir lenkus suartino, ar atvirkščiai? Žodžiu, ar turime ką drauge švęsti?

– Istoriškai žvelgiant, valstybės modernizavimo programa ir Ketverių metų seimo reformos bei pats Gegužės 3-iosios Konstitucijos priėmimas XVIII a. pabaigoje lenkus ir lietuvius suartino. Tačiau anuomet tautybės samprata buvo kiek kita tampriau susijusi su pilietine tapatybe. Vėlesni XX a. geopolitiniai konfliktai ir kovos dėl Vilniaus neabejotinai supriešino, tai turėjo įtakos ir istorinei atminčiai. Manyčiau, šiandien vertėtų grįžti prie Gegužės 3-iosios Konstitucijos kaip pirminės vienijančios idėjos.

– Tai kuo ir po 230 metų mums labiausiai reikšminga Gegužės 3-iosios Konstitucija?

1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos priėmimas. (Dail. Kazimieras Vojniakovskis, 1806 m./Varšuvos nacionalinis muziejus).

– Kalbant apie šios Konstitucijos išskirtinumą ir reikšmingumą, pirmiausia norisi prisiminti Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus prasmingus žodžius, pasakytus Varšuvoje 2001 m. rugsėjo 5-ąją Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo dešimtmečio proga: „Ne kartą teko girdėti, kad Lietuvai ir Lenkijai nulemtas ypatingas „geopolitinis kodas“. Ir patys ne kartą įsitikinome, kad abiejų tautų laimėjimai kyla iš tarpusavio paramos, pasitikėjimo ir geranoriškumo, o nuosmukiai – iš tarpusavio nesutarimų. Todėl ir šviesiausios mūsų praeities akimirkos – tai bendros veiklos istorija: Žalgiris, bendra valstybė, Gegužės 3-iosios Konstitucija.“ Tuo daug kas pasakyta.

Žvelgiant iš šiandienės perspektyvos, Gegužės 3-iosios Konstitucija aktuali ne tik Lietuvos ir Lenkijos santykių stiprinimo ir geros kaimynystės kontekste, bet ir kaip bendro ATR valstybinio paveldo dalis. Jos aktualumą matyčiau ir šiandienės sudėtingos geopolitinės situacijos kontekste, ypač žvelgiant į Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos erdvę, tai gražus pavyzdys vieningai veikti, siekti kompromisų.

– Tik kiek anksčiau, 1787 m., priimta seniausia pasaulyje JAV Konstitucija su nedideliais pakeitimais galioja lig šiol. Ar tiktų kas šiandienai iš Gegužės 3-iosios Konstitucijos?

– Tai skirtingos epochos, bet ir šiandienai galbūt aktualiausios išlieka Konstitucijoje įtvirtintos vertybinės nuostatos. Kaip gerai pastebėjo britų istorikas Richardas Butterwickas, „Konstitucija vis dar gali įkvėpti tuos, kurie myli laisvę“. Laisvės siekio imperatyvas yra amžina vertybė.