ATOKVĖPIS DARBO RINKOJE: BEDARBIŲ SKAIČIUS MAŽĖJA

Vasarą dažnas iš mūsų atostogaujame. Ne išimtis ir darbdaviai, ieškantys darbuotojų, dėl to vasarą neretai sumažėja darbo pasiūlymų ir pastebimas atokvėpis darbo rinkoje. Apžvelkime naujausias tendencijas, vyraujančias darbo rinkoje, pagal Užimtumo tarnybos (UŽT) pateikiamą statistinę informaciją.

Bedarbių skaičius mažėja

UŽT bedarbių skaičius šių metų liepos 1 d. sumažėjo 4,9 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai rodo santykinai gerėjančią situaciją darbo rinkoje bedarbių, kurie registruoti UŽT, kontekste. Liepos 1 d. moterys dažniau buvo bedarbės (51,5 proc.) nei vyrai (48,5 proc.), o santykinai didžiausią bedarbių dalį sudarė 30–49 metų asmenys (41,3 proc.).

Dr. Viktorija Tauraitė. Asmeninio albumo nuotr.

Nors ukrainiečiai stengiasi integruotis į Lietuvos darbo rinką, tačiau liepos pradžioje UŽT buvo registruota 5,3 tūkst. ukrainiečių, iš jų 2,9 tūkst. bedarbio statusu. Dažniausiai bedarbės yra moterys (84,5 proc.), 30–49 metų asmenys (59,7 proc.). Per visą karo Ukrainoje laikotarpį į mūsų šalį atvyko beveik 79 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Didžioji jų dalis (beveik 49 tūkst.) yra darbingo amžiaus asmenys (18–64 metų). Džiugu, kad ukrainiečiai įsilieja į mūsų darbo rinką ir neretai užpildo trūkstamų profesijų laisvas darbo vietas.

24,6 tūkst. – tiek laisvų darbo vietų birželį buvo Lietuvoje.

 

Regionų skirtumai

UŽT birželį registruotas nedarbas, palyginti su geguže, labiausiai sumažėjo Palangos, Neringos miestų ir Pakruojo rajono savivaldybėse, o labiausiai didėjo – Kazlų Rūdos, Šilalės rajono ir Širvintų rajono savivaldybėse.

Išsiskiria Neringos savivaldybė, kurioje liepos 1 d. buvo registruotas mažiausias moterų, vyrų, jaunimo (iki 29 metų) ir vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų nedarbo lygis. Viena iš numanomų priežasčių, lemiančių tokią situaciją, galėtų būti sezoniniai svyravimai: vasarą padidėjęs turistų skaičius ir atitinkamai išaugęs sezoninių darbų krūvis.

Juntamas pasyvumas

Birželį Lietuvoje buvo siūloma 24,6 tūkst. laisvų darbo vietų. Visgi UŽT tai buvo mažiausias per mėnesį įregistruotų laisvų darbo vietų skaičius nuo šių metų vasario. Tokio pobūdžio situacija yra įprasta vasarą, kai naujų darbuotojų paieškos procesai sulėtėja dėl vyraujančio atostogų laikotarpio.

Birželį UŽT daugiausia laisvų darbo vietų buvo užfiksuota Vilniuje (3,9 tūkst.), Kaune (2,8 tūkst.) ir Klaipėdoje (1,4 tūkst.), o mažiausiai – Rietave (19), Neringoje (21) ir Kalvarijoje (24). Akivaizdu, kad didmiesčiuose yra aktyviau ieškoma darbuotojų net ir vasaros metu.

Žvelgiant pagal įmonės pagrindinės veiklos rūšį, matoma, kad birželį UŽT daugiausia laisvų darbo vietų buvo registruota administracinės ir aptarnavimo veiklos (14,9 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (14,5 proc.) ir apdirbamosios gamybos (12,3 proc.) sektoriuose. Struktūriškai dažniausiai laisvos darbo vietos buvo skirtos kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams (33,9 proc.), nekvalifikuotiems darbininkams (28,9 proc.).

Pastaruoju metu girdime, kad ekonomika yra recesijoje, tačiau bendrąja prasme nacionaliniu mastu situacija darbo rinkoje yra santykinai palanki darbuotojams.

 

Pozityvus žvilgsnis

Pastaruoju metu girdime, kad ekonomika yra recesijoje, tačiau bendrąja prasme nacionaliniu mastu situacija darbo rinkoje yra santykinai palanki darbuotojams. Keblesnė situacija pastebima apžvelgiant darbo rinką tarptautiniu mastu. Remiantis Eurostato duomenimis, šių metų pirmo ketvirčio nedarbo lygis Lietuvoje buvo 7,7 proc., o visoje ES jis vidutiniškai buvo lygus 6 proc. Lietuvoje užfiksuotas nedarbo lygis buvo didžiausias tarp Baltijos šalių (Estija – 5,2 proc., Latvija – 6,3 proc.).

Tikimasi, kad Lietuvos darbo rinkos situacija turėtų išlikti panaši ir kitais metais. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet nedarbo lygis turėtų būti lygus 7,8 proc. (Europos Komisija (EK): 6,6 proc.), o 2024 m. – 7,5 proc. (EK: 6,5 proc.). Optimistiškesnės pozicijos laikosi Finansų ministerija, kuri prognozuoja, kad šiais metais nedarbo lygis bus 7,3 proc., o 2024 m. – 6,9 proc. Visgi EK yra gana pozityviai nusiteikusi visos ES kontekste ir prognozuoja, kad šiais metais nedarbo lygis ES turėtų būti lygus 6,2 proc., o 2024 m. – 6,1 proc.

Darbo užmokesčio augimo kontekste Lietuvos bankas laikosi optimistiškesnės pozicijos, prognozuojant, kad šiais metais darbo užmokestis vidutiniškai turėtų didėti 11,1 proc. (Finansų ministerija: 10,4 proc.), o 2024 m. darbo užmokesčio augimas turėtų būti kiek mažesnis, bet vis tiek turėtų siekti 9,3 proc. (6,3 proc.).