"EUROVIZIJA", AGRONOMIJA IR BRIEDŽIAI

Etnografinių bambukų organizuota vermišelių kabinimo šventė "Neparduok užsieniečiui žemelės gimtosios" pasiekė savo tikslą – dirvonų kaina sminga į dugną.

Pagaliau paaiškėjo ir tai, kad niekas iš plačiosios ES tų mūsų lysvių net nesirengė pirkti, o žemės Lietuvoje teturi tik keturi užsieniečiai ir tie patys santuokos grandinėmis surakinti su lietuvybe.

Kam reikėjo tos šliaužiančios dirvožemių revoliucijos, po kurios atsiradęs laikinasis užsieniečių ir pačių tautiečių teises žalojantis įstatymas paralyžiavo rinką ir nugrūdo šalį dar giliau į Europos paslėpsnius?

Galbūt tam, kad kremlinų inicijuotame įtakos tinkle savąjį ego galėtų skleisti nacionalistinių veikalų prisiskaitę pusgalviai, laisvalaikiu tebekuriantys antivalstybinius postulatus ir tai traktuojantys kaip šių laikų nacionalinio išsivadavimo mintį.

Tie save veisliniais lietuviais laikantys agronomijos komunarai gal ir patys nesuprato, ką daro, kol apsidairę pamatė, kad juos vėl apmulkino GRU.

Bet juodas darbas jau padarytas – gimtieji pūdymai taip ir liko be jokios perspektyvos pagaliau sulaukti ne purvinais "triusikais" apsitempusio šeimininko, nuolat nežinia ko lakstančio "pas karvių", o civilizuoto investitoriaus, kurio giminaičiai jau prieš šimtmečius mokėjo praustis muilu.

Taigi nusikalstamai pražiopsotas dar vienas šansas pradėti kaimą tempti iš pašalpų lindynės, iš tvartinio alkoholizmo, iš apsileidimo ir bukumo duobės. Lietuviškas kaimas, padedant ES, galbūt jau artėjantį dešimtmetį būtų nustojęs smirdėti.

Tačiau dabar, turint žemės pardavimo užkardus, vertus ordino už "patriotinę" silpnaprotystę, tokia galimybė prarasta.

Situacija seniai pažįstama. Kaip sakoma, vis svajojame laimėti "Euroviziją", o bliauname, kaip briedžiai, – kalti visi, bet tik ne mes patys.