KULTŪROS MISIJA – EURAI

Kol kultūros ministras zyliojo tarp Vilniaus ir Klaipėdos, paaiškėjo, kad tėviškėje egzistuoja tūkstančiai kultūrinių organizacijų. Vien sostinėje jų – 4 tūkst. vnt. Tai kiek yra menininkų „ant visos Lietuvos“? Turėtų būti dešimtys tūkstančių.

Iš ko jie gyvena? Sprendžiant iš kilusio erzelio – iš biudžeto asignavimų, projektų, fondų ir kitų paternalistinių versmių.

Nenugeibusioje realybėje kultūra, menas tikrai yra gėris. Ir grožis. Jei, žinoma, tai autentiškasis gėris ir grožis, kuriantis prasmę. Tačiau skaičiuojant tuos tūkstančius kūrėjų, ima rangytis klausimas, o ką tie asmenys sutvėrė tokio, kad jų kūrinių pakerėtas pasaulis aiktelėtų? Kur tie šedevrai, galintys lygiuotis į R. M. Rilkę, P. Brooką, I. Duncaną, G. Donizetti beigi J. Boschą?

Na, veikiausiai išgirsime kontrargumentą: kam tos senienos arba, kaip sako M. Mikutavičius, „oldskūl“? Juk dabar menas yra labai modernus, reikalaujantis įgūdžių jį suvokti, taip sakant, ne kiekvienam asilui skirtas.

Vadinamųjų lietuviško meno kūrėjų vegetatyviniai periodai tapo panašūs į namudinį kočėlų drožimą, o kultūriniai susivienijimai – į kooperatyvinį verslą.

Gerai. Tai kuris mūsų tėviškės modernistų prilygsta É. Manet arba Ch. Baudelaire’ui, o popkultūroje – A. Warholui ar Y. Ono? Na, bent jau S. Germanotta’i arba E. Van Halenui?

Kad ir ką mūsiškiai bekurtų, iš radijo taško vis tiek skardena E. Kuodis ir J. Girijotas.

Tiesa, to printerinio dadaizmo, pamaiviškos grafomanijos ir apskritai pseudokūrinijos tikrai pas mus yra gastronomiškai sočiai. Mažai tik itin ryškios autentikos, nudriekiančios takelį į transcendenciją ir tikrąją pojūčių ar jausenų metafiziką.

Vadinamųjų lietuviško meno kūrėjų vegetatyviniai periodai tapo panašūs į namudinį kočėlų drožimą, o kultūriniai susivienijimai – į kooperatyvinį verslą, kurio pagiriotas kredo vis rėkauja: „Duokite pinigų!“, nors kaip menas mums peršama dainelė, knyga arba pateršta drobė iš tiesų tėra tik chroniškas negalavimas.

P. S. Paprasti žmonės šneka, kad apie kultūros lygį mieste sprendžia ne iš performansų, o iš viešųjų tualetų skaičiaus. Na, logika, tiksliai atitinkanti A. Maslow piramidės struktūrą.