Neseniai sužinojome, kad emocijų nemoka valdyti net ir teismo pirmininkas. Nieko čia pribloškiamo, bet gluminančių momentų galima pastebėti. Ir nusistebėti.

Pavyzdžiui, tyrimas atskleidė, kad Kauno apylinkės teismo pirmininkas (dabar – jau buvęs), kalbėdamas apie savo kolegę, vartojo pasakymą „dal***bė“.

Dar vienas teismo pirmininko pasakymas – „stoties lygis“. Pats dažnai būnu stotyje. Rafinuotų manierų, blizgesio, gerų kvapų ir puikių drabužių čia ne per dažniausiai pasitaiko, bet žodžio „dal***bė“ dar neteko girdėti, tad, regis, teismo pirmininkas pats demonstravo „stoties lygį“.

Nežinia, kodėl apie vieną iš kolegių jis pasakė – „pažiūrėk, kaip atrodo pati teisėja“, „žemiau plintuso“.

Smalsu, kaip teismo pirmininko kolegė atrodė. Gal į teismo posėdį atėjo apsiavusi sportbačiais, gal įsivėrusį nosį auskarą?

Yra tekę girdėti, kaip teisėjai teismo posėdyje nevengia ironijos ir net sarkazmo. Turbūt reikia susitaikyti su tuo, kad ne visi sugeba būti nepriklausomi nuo savo emocijų. Ar teisėjo emocinė būklė gali daryti reikšmingą įtaką bylos nagrinėjimui?

Nelygu kokios nuotaikos teisėjus rasi atvykęs į posėdį. Gal posėdžio metu kosmose siautės magnetinės audros ir teisingumo vykdytojas bus jų paveiktas. Todėl prieš posėdį vertėtų pasidomėti tuo metu esančiu geomagnetiniu aktyvumu, ir jei posėdis numatomas geomagnetinės audros laikotarpiu, geriau ieškoti būdų išsisukti nuo posėdžio. Tokią dieną patariama vengti didelių psichologinių krūvių. Tačiau kaip išvengti, jei būtent tą dieną numatytas posėdis? Tad žmogus teisme patenka į keblią situaciją – nėra garantijų, kad prastos emocinės būklės įstatymo vykdytojas nepavadins jo stoties lygio dal***bu žemiau plintuso.