Didžiojoje Britanijoje nedarbo lygis pasiekė 45 metų žemumas – nuo 1974-ųjų, nurodoma antradienį paskelbtoje statistikoje, o ekonomikai gresia „Brexito“ sukeltas nuosmukis.

Didžiojoje Britanijoje nedarbo lygis liepą siekė 3,8 proc., tuo metu birželį buvo 3,9 proc. Metiniai atlyginimai paaugo iki 4 proc., aukščiausio lygio nuo 2008-ųjų, tačiau šį skaičių iškreipė papildomos priemokos. Šie duomenys gali atrodyti gana pozityviai, tačiau žemas nedarbo lygis šalyje neskatina produktyvumo. Daug darbuotojų dirba ne visą darbo dieną ar dirba su nefiksuoto darbo laiko sutartimis.

„Užimtumas pastebimai kyla, tačiau bendras augimas yra vangus – tai reiškia, kad valandinis našumas krito, – naujienų agentūrai AFP sakė vyriausiasis ekonomikos prognozuotojų patarėjas „EY ITEM Club“ ekonominių prognozių įmonėje Howardas Archeris. – Bendrovės samdo darbuotojus kylant nerimui, kad ateityje po „Brexito“ darbo rinkoje bus sunku rasti reikalingų darbuotojų.“

H. Archeris pridūrė, kad, „kol pastaraisiais metais pelnas augo, yra pigiau ir mažiau rizikinga priimti naujų darbuotojų, nei investuoti.“ „Taip pat, jei situacija pablogėja, daug lengviau atleisti darbuotojus, nei atsitraukti iš investicijų projekto“, – sakė jis.

Didžiosios Britanijos ekonomikos būklės analizė gali greitai pasikeisti. Praėjusią savaitę ekspertai teigė, kad šįmet šalies ekonomika patirs nuosmukį dar prieš „Brexitą“. Tačiau ši prognozė pasikeitė, kai pirmadienį gauti duomenys atskleidė, kad Didžiosios Britanijos ekonomika liepą paaugo 0,3 proc. Rinkos ekspertai vis dar tikisi didelio nuosmukio, jei šalis iš ES išstotų chaotiškai.

„Didžiosios Britanijos ekonomika išlieka stiprioje pozicijoje ir kol kas nuosmukio nepatirs“, – sakė vyriausiasis rinkos analitikas įmonėje IG Chrisas Beauchampas po to, kai buvo gauti nauji BVP ir darbo duomenys.

Duomenys apie šalies valiutos svyravimus gali būti laikomi geriausiu rodikliu šalies ekonomikos būklei apibūdinti – svaras šiuo metu patiria nepastovumą dėl „Brexito“. Svaro kursas praėjusią savaitę pirmą kartą per trejus metus krito žemiau nei 1,20 dolerio atžvilgiu ir pasiekė žemiausią lygį nuo 1985-ųjų.

Vienas didžiausių svaro kritimo padarinių – pakilusios importo išlaidos, kurios prisidėjo prie padidėjusios infliacijos. Tačiau, kol Anglijos bankas infliacijos atveju paprastai pakeltų palūkanų normas, dėl „Brexito“ neaiškumo situacija lieka nepakitusi.

Tuo metu prekybos centrai vartotojams nekelia kainų dėl didelės konkurencijos. Mažiems verslams apsiginti sunkiau, o keliaujantys britai susiduria su daugiau kainuojančiomis atostogomis.

Didžioji Britanija galimai išvengs nuosmukio, jei išstojimas iš ES įvyks su susitarimu, tačiau ekspertai prognozuoja dramatišką ekonomikos sulėtėjimą, jei išstojimas įvyktų be susitarimo.

Anglijos banko pastarajame įvertinime sakoma, kad po „Brexito“ be susitarimo BVP kristų 5,5 procento. Nedarbo lygis pakiltų iki 7 procentų, o metinės infliacijos norma pašoktų iki 5,25 proc. nuo dabartinių 2,1 proc.