Be to, prezidentas taip pat pasirašė Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis skatinamos modernios investicijos.

G. Nausėda pakartojo, kad priimdama 2024 metų biudžetą valdančioji dauguma neišnaudojo visų galimybių geriau atliepti valstybės ir gyventojų poreikius, nors pripažino, kad dalį kritikos Vyriausybė išgirdo ir biudžetą patobulino.

Pasak jo, 2024-ųjų biudžete pritrūko įvykdyto įsipareigojimo kelti mokytojų algas ir politinių partijų susitarimo dėl švietimo politikos, Vyriausybės programos laikymosi.

„Palankiai vertinu, kad biudžete numatyta galimybė kitais metais atsiradus sąlygoms padidinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms. Taip pat, nors ir vienkartiniu sprendiniu, biudžeto proceso finiše Vyriausybė padidino finansavimą šalies keliams. Labai nedaug buvo padidintas ir vaikų neformaliojo ugdymo finansavimas. Tačiau apskritai dėmesys vaikus auginančioms šeimoms liko per mažas“, – pranešime sakė prezidentas.

Šalies vadovas teigiamai vertina ir tai, kad planuojant išlaidas laikytasi fiskalinės drausmės ir biudžeto deficitas neviršija 3 proc. BVP Mastrichto kriterijaus, o valdžios sektoriaus skola – 39,9 proc.

„Tačiau pajamų srityje (...) biudžetas, deja, neatliepia sukeltų lūkesčių, kad bus sugeneruotos reikšmingos ir tvarios naujos biudžeto pajamos ateičiai“, – teigia G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, nors keliams numatytas didesnis finansavimas, kuris sieks apie 873 mln. eurų, tačiau kelių atnaujinimo ir priežiūros problema iš esmės liko neišspręsta. Prezidentas žada inicijuoti naujus pasiūlymus situacijai pakeisti.

Krašto apsaugai kitais metais numačius daugiau nei 2 mlrd. eurų, arba 2,75 proc. BVP, G. Nausėda pažymi, kad visi gynybai numatyti finansiniai instrumentai turi būti maksimaliai panaudoti – jei bus viršplaninių lėšų, tam galėtų būti išleista bent 3 proc. BVP.

Komentuodamas mokytojų algų didinimo problemą prezidentas teigia, kad 2024 metais seks šalies ekonomines prognozes ir primins  Vyriausybei mokytojams duotus pažadus.

„Jau po pirmojo kitų metų ketvirčio kviesime perskaičiuoti mokytojams pažadėtą 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio rodiklį ir reikalausime atsakingai įvertinus situaciją įsipareigojimus įvykdyti“, – teigė G. Nausėda.

Be kita ko, jis pabrėžė, kad numatytas minimalios algos didinimas 10 proc. (nuo 840 iki 924 eurų) bei 20 proc. neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimas (nuo 625 iki 747 eurų) mažiausias pajamas gaunantiems reikš papildomą 75 eurų pajamų augimą.

Be to, kitais metais augs pensijos ir priartėjame prie tikslo – 50 proc. vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykio.

Senatvės pensijos nuo sausio didės daugiau nei 12 proc. – vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus, o turintiems būtinąjį stažą – 70 eurų iki 644 eurų. Vienišo asmens išmoka didės apie tris eurus – iki 38,23 euro.

Ano jo, rengiant kitų metų biudžetą nebuvo tinkamai išspręsti mokytojų atlyginimų ir kelių finansavimo klausimai.

„Biudžetas šįkart tikrai nėra tobulas, nes (...) tiek kelių finansavimo klausimai buvo sprendžiami, tiek mokytojų algų klausimai buvo sprendžiami ne taip, kaip turėtų būti“, – trečiadienį radijui „M-1 Plius“ sakė V. Augustinavičius.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas trečiadienį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydamas vetuoti biudžetą, Seimui neatsižvelgus į prašymus kelti mokytojų atlyginimus daugiau, nei numatė Vyriausybė.

„Akivaizdu – pasirinktas kelias nepakankamas, kad padėtis gerėtų. Vienas iš atraminių valstybės garantų – švietimas – šiuo metu išgyvena didžiulę krizę“, – rašoma kreipimesi, kurį trečiadienį paskelbė profesinė sąjunga.

Biudžetas yra labai išsamus ir reikšmingas šaliai įstatymas, kuris pasako, kaip gyvensime kitais metais dėl to prezidentas žiūrės labai įdėmiai ir tik tuomet priims galutinį sprendimą (..)

 

LŠDPS biudžete prašė numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir nuo rugsėjo.

Vyriausybė numatė kitąmet mokytojų darbo užmokestį didinti šiais dviem etapais, bet po 10 procentų. Toks siūlymas ir buvo patvirtintas, priėmus valstybės biudžetą.

Valdantieji sako šiuo sprendimu įgyvendinsiantys pažadą, kad mokytojų algos kitąmet pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), o jeigu VDU augs sparčiau nei dabar prognozuojama, atlyginimams bus numatyta papildomų lėšų jau metų eigoje.

Šis rodiklis įvardijamas pagrindiniu Vyriausybės bei politinių partijų ilgalaikiu įsipareigojimu mokytojams.

V. Augustinavičius sako, kad Vyriausybė jau dabar supranta, jog kitų metų eigoje reikės ieškoti lėšų mokytojų algoms.

(...) Vyriausybė nutarė šiek tiek pažaisti su mokytojų jausmais ir lūkesčiais.

 

„Visi, kurie gaudosi skaičiuose ir mato ekonomikos prognozes tai jau dabar turbūt puikiai supranta, kad spartesnis algų kėlimas mokytojams nuo kito rugsėjo bus tiesiog neišvengiamas, tai Vyriausybė nutarė šiek tiek pažaisti su mokytojų jausmais ir lūkesčiais“, – teigė prezidento patarėjas.

Pasak jo, prezidentas dėl to, ar pasirašyti kitų metų valstybės biudžeto įstatymą, spręs labai įdėmiai įvertinęs priimtą projektą.

„Biudžetas yra labai išsamus ir reikšmingas šaliai įstatymas, kuris pasako, kaip gyvensime kitais metais dėl to prezidentas žiūrės labai įdėmiai ir tik tuomet priims galutinį sprendimą (...) Prezidentas pasvers visus už ir prieš ir tars savo žodį per Konstitucijos numatytą terminą (10 dienų – BNS)“, – sakė V. Augustinavičius.

872 mln. eurų siekiantis kelių finansavimas, Prezidentūros vertinimu, biudžete yra geresnis nei pirmame jo variante, tačiau pasigendama Vyriausybės siūlymo dėl 2025 metų lėšų keliams. 

„Žvelgiant į priekį jau dabar Vyriausybė turi galvoti ir apie 2025 metus, nes aiškaus finansavimo modelio taip pat nepasiūlė Vyriausybė kol kas ir dėl to dabar jau reikia spręsti 2025 metų problemą, nes keliams reikia skirti lėšų vis daugiau kasmet, o ne laukti, kol problemų prisikaups tiek, kad tai jau taps nacionaline problema“, – sakė V. Augustinavičius.

Jo teigimu, teigiamai vertinami sprendimai didinti socialines išmokas, neapmokestinamąsias pajamas ir išlaidas gynybai.

Per priėmimo procedūrą daugumos parlamentarų pritarimo sulaukė tik du valdančiųjų pasiūlymai, kuriems prieš tai pritarė Vyriausybė, visi opozicijos atstovų siūlymai atmesti.

Naujienų agentūra BNS pateikia įsimintiniausias citatas svarstant parlamentarų siūlymus biudžeto projektui.

Konservatorius Vilius Semeška apie 10 mln. eurų skyrimą Druskininkų kultūros centro statybai: „Kolegos, įsiklausykite į skaičius: 44 mln. eurų objektas Druskininkuose! Na, jau (Olegas) Gazmanovas galbūt neatvažiuos į Druskininkus koncertuoti. Buvo statomos tokios salės, kur dydis na tiesiog nesuvokiamai didelis ir gigantomanija Druskininkuose jau gerai žinoma su mero (Ričardo) Malinausko idėjomis.“

Mišrios Seimo narių grupės narys Remigijus Žemaitaitis apie siūlymą skirti 400 tūkst. eurų užbaigti Lietuvos partizanams skirtam memorialui Kryžkalnyje, Raseinių rajone: „Gerbiami konservatoriai, net Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija prie jų visų padorumo nesugalvotų taip tyčiotis, kaip jūs tyčiojatės iš savo rinkėjų ir savo grupės žmonių. Jūs visą gyvenimą politiniais tremtiniais naudojotės kaip įrankiu pasiekti savo politinių tikslų (...) Nuo šito jūsų balsavimo priklausys, koks yra jūsų tikrasis veidas. Jeigu pamatysiu, kad gerbiamas (Paulius) Saudargas, (Laurynas) Kasčiūnas ir visi krikščionys demokratai, esantys konservatorių frakcijoje, balsuos prieš arba nebalsuos, pasižadu, kad per visus tremtinius nupirksiu laikraščius, užsakysiu straipsnius, persiųsiu jūsų tuos balsavimus, taip parodydamas, kokie jūs esate cinikai ir kaip tyčiojatės iš politinių kalinių ir tremtinių.“

„Valstiečių“ frakcijos narys Stasys Tumėnas apie socialdemokrato Eugenijaus Sabučio siūlymą 35 mln. eurų skirti Jonavos pietrytiniam aplinkkeliui: „Siūlyčiau nors vienam (opozicijos siūlymui – BNS) pritarti, kad nebūtumėt apkaltinti, gerbiama pozicija, prekyba poveikiu, nes visi, kuriems ministrė ir ministerija, ir Vyriausybė pritars, tai yra pozicijos siūlymai.“

Cirkas visiškas. Viską atmetė, o dabar tokiems nereikšmingiems yra skiriamas finansavimas... Gėda.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Andrius Mazuronis apie siūlymą skirti 82 mln. eurų pedagogų algoms didinti: „Mes esame frakcijoje pasitarę, partijoje esame priėmę sprendimą, kad jeigu nebus pritarta šitam pasiūlymui, mes nebematysime prasmės toliau likti nacionaliniame susitarime dėl švietimo dėl labai paprastos priežasties – kad susitarimai, kuriuose įtvirtintų nuostatų politinės partijos nesilaiko, yra negyvybingi, deklaratyvūs, politikuojantys ir nenešantys jokios pridėtinės vertės, todėl dalyvauti juose, kaip dokumentuose, kurių nesilaikoma, mes nebematome prasmės.“

Demokratų frakcijos narė Laima Nagienė apie finansų ministrės repliką, kad lėšų pedagogų algoms negalima duoti iš ministerijų miestelio statybos, nes tai atsiperkantis projektas: „Kas šiandien yra svarbiau, ar grąža, kaip jūs sakote, iš investicijų, kurias investuosime į Vyriausybės pastatus, ar šiandien mums svarbiau pedagogas, kuris šiandien augina ir ugdo mūsų jaunąją kartą?“

Socialdemokratas Tomas Bičiūnas kreipėsi į Seimo posėdį stebėjusius pedagogų profsąjungos atstovus: „Sveiki atvykę į cirką!“

„Valstietis“ Robertas Šarknickas apie pritarimą Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo siūlymui skirti 120 tūkst. eurų Ryšių reguliavimo tarnybai ir 30 tūkst. eurų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai: „Cirkas visiškas. Viską atmetė, o dabar tokiems nereikšmingiems yra skiriamas finansavimas... Gėda.“

„Valstietis“ Giedrius Surplys apie pritarimą „laisvietės“ Morganos Danielės pasiūlymui skirti 45 tūkst. eurų Migracijos departamentui: „Migracijos departamentas jau kelerius metus yra nedafinansuojamas žiūrint į tai, kiek turime migrantų srautų. Dabar už 40 tūkst. eurų jūs tobulinate „Migris“ sistemą. Atleiskite, šita koalicija yra žiauriai pigi, jeigu ją už 160 tūkst. pardavinėjate.“

Premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė: „Visada biudžeto diskusijos atrodo labai panašiai, čia, matyt, retorika skiriasi nuo to, kurioje salės pusės sėdi, bet ne visada. Yra labai nuoseklių žmonių, labai įdėmiai klausiau, ką kalbėjo gerbiamas Algirdas Butkevičius, ir dar kartą įsitikinau, kad buvusių finansų ministrų turbūt nebūna. Bet paradoksaliau yra tai, kad kai buvo teikiami siūlymai dar labiau didinti deficitą, dar labiau didinti skolą, dar labiau didinti skolos aptarnavimo išlaidas 2025 metais, priėmus šiuos sprendimus, vis dėlto už tuos visus pasiūlymus kažkaip net ir su tokia griežta nuomone tinkamai atrodo balsuoti.“

– Tai iš pirmo žvilgsnio, kaip su tokiu biudžeto projektu reiktų gyventi kitais metais?

– Prisiminkime diskusijas prieš mėnesį, prie biudžeto išties nebuvo daug erdvės kabinėtis, nes visos kryptys, kuriomis buvo priimti sprendimai lyg ir tenkino plačiausią spektrą politinių interesų. Atitinkamai, ir socialiai orientuotas, ir investicinė kolona pakankamai stipri ir orientuota į žaliąją transformaciją. Ir yra daugybė sprendimų, susijusių su kontracikliniais veiksniais, nes nepaisant to, kad kitais metais Lietuvos ekonomika atsities į augimo trajektoriją ir stebėsime, įvairių institucijų prognozėmis, teigiamą bendro vidaus produkto rodiklį, vis dėlto augimas nesieks potencialaus Lietuvai augimo ir tai reikš, kad mūsų ekonomika vis dar vystysis vangiau nei galėtų. Tad tas toks fiskalinis atsakas, fiskalinis palaikymas yra visai taiklus ir atitinkantis bendrą ekonominę logiką. Tad labai keista matyti tokį politinį šurmulį, kuris turbūt yra labiau įtakotas ateinančių metų rinkimų ir noro išsikovoti tam tikrą poziciją politinėje arenoje, o ne tam tikrų konkrečių racionalių argumentų rezultatas.

– Na, mūšis dėl kitų metų biudžeto projekto priėmimo vis dar vyksta Seime. Bet žvelgiant giliau į patį biudžetą, jūsų nuomone, kam labiausiai pasisekė ir kas gavo daugiau?

– Šiaip turbūt reiktų akcentuoti tai, kad socialiniai rodikliai, tie atraminiai taškai, į kuriuos remiasi kitų metų darbo užmokesčio tendencijos t. y tiek minimalus darbo užmokestis bus didinamas dešimtadaliu, tiek neapmokestinamas pajamų dydis keliamas labai reikšmingai. Pensijų dydžiai bus keliami netgi 12 proc. ir tai yra kone dvigubai sparčiau negu prognozuoja finansų ministerija. Viešojo sektoriaus atlyginimai bus taip pat keliami. Ir ar visa tai bus, ar nebus priklauso nuo to, ar šiandien bus patvirtintas biudžetas. Ir iš tikrųjų norisi, kad politikavimas būtų atidėtas į šoną, nes gyventi pagal šių metų biudžeto 1/12 nebūtų pats geriausias ir sveikiausias scenarijus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Politikavimo tikrai visada yra daug priimant kitų metų biudžetą. Kaip jūs vertinat faktą, kad realiai mokesčių reforma su šiuo biudžetu taip ir nebus įgyvendinta ir viskas yra nustumta į kitus metus, o gal net kitoms vyriausybėms? Ar tai nėra kažkokia savotiška ekonominė kapituliacija?

– Kad mokesčių reforma nebus įgyvendinta, jau sakiau metų pradžioje, nes išties momentas nebuvo tinkamas nei ekonominio ciklo prasme, nei politinio ciklo prasme. Nes matome, kad politinio triukšmo labai daug ir prieš rinkimus paprastai tokios rimtos reformos, kurios liečia plačius visuomenės sluoksnius, retai kada pasiseka.

– Kam tada reikėjo kalbėti apie tai – sudrumsti vandenį?

– Klausimas tikrai rimtas. Iš tikrųjų, mokesčių reforma būtų tikrai konstruktyviau gvildenama, jeigu ji būtų daroma kadencijos pradžioje. Tai yra tokia nerašyta taisyklė, kurios derėtų laikytis visoms politinėms jėgoms valdžioje. O kad mokesčių reforma bus atidėta, tai, matyt, kyla keletas klausimų. Iš vienos pusės, matyt, stebėsime jau kitos politinės kadencijos meniu, kuriame galbūt ta mokesčių reforma bus formuojama visiškai kitokiais principais.

Politinio triukšmo labai daug ir prieš rinkimus paprastai tokios rimtos reformos, kurios liečia plačius visuomenės sluoksnius, retai kada pasiseka.

– O kaip jums atrodo pedagogų situacija? Ar dar buvo galimybių kažkur ieškoti jiems daugiau pinigų?

– Turbūt nelabai buvo, nes šitas klausimas jau buvo opus ir aktualus. Ir kiek galėjo padengti tvariais šaltiniais, tiek ir padengė šitame biudžeto projekte. Ir dabar tiesiog įsipareigoti, į skolą didinti pedagogų atlyginimus būtų netvaru.

– Na, pasikeitusi geopolitinė situacija turbūt net dešimtmečiams į priekį vis labiau spaus Lietuvą investuoti į gynybą. Jau dabar mes turime banko solidarumo mokestį, tiesa, laikinai, keletui metų. Bet kur reikės ieškoti lėšų, kai nebeliks to solidarumo mokesčio?

– Tai čia irgi yra klausimas tai mokesčių reformai, apie kurią mes vis nenorime kalbėti. Nes išties tvarių šaltinių, kurie padėtų padengti vis didėjančius viešųjų finansų įsipareigojimus, trūksta ir tas klausimas keliasi kitai kadencijai. Nes šiuo metu matome, kad gynybai reikės vis daugiau lėšų ir finansuoti to vienkartiniais skolos padidinimais ar kažkokiais kitais vienkartiniais sprendimais nepakaks.

– Pasiekėme 3 proc. Mastrichto kriterijaus. Jūsų nuomone, ar tai yra gerai ar ne, kai vyriausybė nebepasilieka erdvės jokiam manevrui?

– Tai nėra gerai. Norėtųsi, kad tos erdvės būtų daugiau, nes šie ir praeiti metai buvo dėkingi viešųjų pajamų surinkimo prasme, kadangi Lietuvos ekonomika ir kitų šalių ekonomikos skriejo ant infliacijos bangos keteros ir atitinkamai tai padėjo padidinti tiek pridėtinės vertės, tiek gyventojų pajamų mokesčio pajamas. Kitąmet to gali nebebūti.

„Mes matome besitęsiantį mokytojų streiką, netenkina, kaip vykdomas susitarimas švietimo srityje. Mes matome apgailėtiną kultūros sektoriaus finansavimą. Taip, ta programa yra patvirtinta prieš keletą metų, bet tas didėjimas, kuris buvo kažkada numatytas, šiandien visiškai neatitinka jokių realijų“, – žurnalistams Seime antradienį sakė S. Skvernelis.

Jo teigimu, pensijų didinimas įvertinus kainų indeksą bei infliaciją taip pat „neatliepia lūkesčių“.

„Matome apverktiną, apgailėtiną mūsų infrastruktūros būklę – ar tai būtų tie patys keliai, ar elektros perdavimo linijos ir kita susijusi infrastruktūra, tai čia irgi yra iš esmės neatliepta“, – kalbėjo S. Skvernelis.

(...) Panašu, kad tiesiog jis (biudžetas – BNS) gali būti net neįgyvendintas.

 

„Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius anksčiau antradienį teigė, kad biudžeto projekto frakcija nepalaikys.

Anot S. Skvernelio, biudžeto projekte taip pat nėra tvaraus pajamų surinkimo modelio.

„Nepadaryta mokestinė reforma, kuri neleidžia tikėtis, kad net ir tos biudžeto pajamos, kurios yra suplanuotos, yra labiau optimistinės ir panašu, kad tiesiog jis (biudžetas – BNS) gali būti net neįgyvendintas“, – teigė S. Skvernelis.

2024 metų valstybės biudžeto žada nepalaikyti ir opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos, tuo metu valdančioji Laisvės partijos bei Liberalų sąjūdžio frakcijos jį palaikys.

„Skola keliasi toliau, skolos aptarnavimo mokesčiai ir taip toliau. Skambiai žadėta mokesčių reforma taip ir nebuvo įgyvendinta ir kitų šaltinių neatsirado, išlaidos tik didėja“, – žurnalistams Seime antradienį sakė „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

„Aptarnavimo skola kitais ir dar kitais metais tik didės, o fiskalinė drausmė tik griežtės, todėl (biudžeto projektui – BNS) negalime pritarti“, – pridūrė ji.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį sakė tikinti, kad biudžetas bus priimtas – anot jos, valdančioji koalicija turėtų vieningai jį palaikyti.

„Laisvės frakcija palaikys biudžeto projektą, jį palaikys vieningai“, – antradienį Seime žurnalistams sakė A. Armonaitė.

„Ne dėl to, kad kažkas prašo ar verčia ir taip toliau, pirmiausiai dėl to, kad prisidėjome prie sprendimų, kurie yra šito biudžeto viduje ir, pavyzdžiui, žmonės, kurie uždirba mažiausiai, (...) jų apmokestinimas reikšmingai mažėja“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Anot jos, biudžeto projektas bus palaikytas ir dėl to, kad jį rengiant atsižvelgta į frakcijos siūlymus didinti finansavimą neformaliam vaikų ugdymui ir keliams. 

„Kad vaikų būreliams ir užimtumui Laisvės frakcijos siūlymu skiriama daugiau finansų ir dėmesio,  vis dar nepakankamai, bet vis tiek daugiau nei buvo, tai yra geras sprendimas. Kad yra daugiau finansuojami 40 milijonų eurų keliai Laisvės frakcijos siūlymu – geras sprendimas“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Ne dėl to, kad kažkas prašo ar verčia ir taip toliau, pirmiausiai dėl to, kad prisidėjome prie sprendimų, kurie yra šito biudžeto viduje (...)

 

Geru sprendimu ji vadina ir numatomą atlyginimų didinimą mokytojams: „Tie atlyginimai turi kilti, jie yra užfiksuoti šiame biudžete – geras sprendimas“.

Po koalicijos tarybos susitikimo pirmadienį ji sakė, kad galutinį sprendimą, ar palaikys biudžetą, frakcija priims antradienį ryte. Anot jos, nepavykus užtikrinti papildomų balsų Civilinės sąjungos įstatymo palaikymui Seime, partija vertins ir savo įsipareigojimus valdantiesiems.

Antradienį A. Armonaitė sakė, kad šis klausimas dar bus keliamas: „Kai ateis diena, kažkoks klausimas, mes atskirai spręsime, koks yra Laisvės partijos palaikymas ar prieštaravimas“.

„Dėl tam tikrų dalykų, konkrečių, kurie yra įsipareigojimai vykdomi toliau, mes nenorime susieti biudžeto su šituo sprendimu, nes tiesiog už šitų biudžeto eilučių slepiasi konkretūs žmonės ir konkretūs sprendimai, kuriems tai yra aktualu“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Frakcijos seniūnas Seime Vytautas Mitalas pirmadienį teigė, kad frakcija teigiamai vertina naujausius Vyriausybės sprendimus skirti papildomą finansavimą – jais atsižvelgta į „laisviečių“ siūlymus.

Lapkritį Vyriausybė pritarė, kad Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukcijai papildomai būtų skirta 40 mln. eurų – tiek lėšų tikimasi gauti iš padidintos sunkiasvorių priemonių kelių rinkliavos, vadinamųjų vinječių. Dar 117 mln. eurų papildomai siūloma skirti Europos Sąjungos paramos, paimant lėšų iš vėlesnių metų šioje ES finansinėje perspektyvoje.

Iš viso keliams 2024 metais numatoma skirti 872 mln. eurų.

Švietimui papildomai skirta 3,5 mln. eurų, iš jų didžioji dalis – 3 mln. eurų – teks neformaliam vaikų švietimui, 0,5 mln. eurų – Pietryčių Lietuvos švietimo įstaigų infrastruktūrai modernizuoti.

Už balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 24, o 35 susilaikė.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas įsitikinęs, kad „progresas didinant PSFD biudžetą yra didžiulis“.

„(Biudžeto – BNS) augimas sudarys galimybę ženkliai pagerinti situaciją sveikatos sektoriuje“, – Seimo posėdyje teigė jis. 

Jis pripažino, kad planuojamas PSDF rezervas yra per didelis.

„Yra problemų dėl rezervų formavimo, bet (...) yra labai geras pavyzdys, kada tokioje įtemptoje geopolitinėje situacijoje, kai įveikėme pandemiją, Vyriausybė nesiūlo švaistyti rezervo, nežiūrint į galimą valdžių pasikeitimą“, – teigė jis.

Kalba tiek pacientų organizacijos, tiek vaistų gamintojai apie tai, kad vaistams yra nepakankamai skiriama pinigų.

 

Konservatorius Linas Slušnys pastebėjo, kad PSDF biudžete yra daug prevencinių programų, bet ne visos lėšos yra panaudojamos.

„Praeitoje kadencijoje turėjote visas galimybes atskirti visą prevenciją nuo Ligonių kasų, bet per ketverius metus nepadaryta nė vieno žingsnio link to atskyrimo“, –  sakė jis.

Tuo metu „valstietis“ Aurelijus Veryga kalbėjo, kad neatsižvelgia į poreikius dėl grėsmių.

„Šitas biudžetas niekaip neatsižvelgia į naujas grėsmes, kurios iškyla. Įvairios geopolitinės grėsmės, tai yra poreikiai pasirengti tam tikroms grėsmėms. Šitame biudžete apie tai nieko nėra numatyta“, – sakė jis.

A. Veryga įsitikinęs, kad PSDF biudžete vaistams nepakankamai skiriama lėšų: „Kalba tiek pacientų organizacijos, tiek vaistų gamintojai apie tai, kad vaistams yra nepakankamai skiriama pinigų“.

PSDF įplaukos ir išlaidos turėtų siekti po 3,461 mlrd. eurų, arba 13,5 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Planuojamas PSDF rezervas 2024 metų pradžioje – 637,4 mln. eurų, tiek pat jis turėtų siekti ir metų pabaigoje.

Per projekto svarstymus Seimo komitetuose parlamentarai labiausiai ginčijosi dėl rezervo dydžio.

Audito komitetas siūlė projektą patobulinti didesnį dėmesį skiriant rezervui ir jo paskirstymui. Tuo metu Sveikatos reikalų komitetas projektui pritarė ir Vyriausybei bei Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlė įvertinti galimybę nustatyti maksimalų PSDF biudžeto rezervo dydį ir pateikti pasiūlymus dėl lubų įteisinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad kai kurioms opiausioms sveikatos priežiūros sritims skiriamo finansavimo nepakanka, komitetas taip pat pasiūlė sudaryti galimybes dalį PSDF biudžeto rezervo lėšų panaudoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimui, asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimui, sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio didinimui ar kitoms svarbiausioms problemoms spręsti. 

Patvirtino ir 2024 metų „Sodros“ biudžetą

Už balsavo 72 , prieš buvo septyni, o susilaikė 52 Seimo nariai.  

Pensijos augs, planuojama, keturis kartus labiau, negu planuojama infliacija.

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad pensijos kitais metais augs keturis kartus sparčiau nei infliacija. 

„Pensijos augs, planuojama, keturis kartus labiau, negu planuojama infliacija“, – Seimo posėdyje antradienį sakė ministrė.

Prognozuojama, kad kitais metais vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį darbo stažą bus 644 eurų, arba apie 70 eurų daugiau nei šiemet.

M. Navickienės teigimu, apie 70 eurų augimas tiems pensininkams, kurie turi sukaupę būtinąjį stažą, yra signalas, kad nuosekliai didėja pensininkų pajamos.

Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė piktinosi, kad „Sodros“ rezervas kitų metų pabaigoje bus didelis ir viršys 3 mlrd. eurų, o individualioji pensijų dalis nedidinama.

„Bent kiek nors dar padidinti individualiąją dalį, kad pensininkai ženkliai galėtų pajausti, kad tai yra padidėjimas. Įvertinus visą infliaciją, mes žinome, kad tai yra mažiausias padidinimas per praėjusį laikotarpį“, – prieš balsavimą sakė ji. 

„Sodros“ rezervas šių metų pabaigoje sieks 2,536 mlrd. eurų, o 2024 metų pabaigoje – apie 3,076 mlrd. eurų. 

Parlamentarams antradienį pateiktos komitetų ir komisijų išvados dėl biudžeto, savo pozicijas išsakė Seimo nariai. Dabar dokumentas atiduotas Vyriausybei koreguoti. Antras svarstymas numatytas ketvirtadienį, o priėmimas – gruodžio 5-ąją.

„Projektas parengtas atsakingai, siekiant užtikrinti žmonių pajamų augimą, šalies saugumo stiprinimą bei investicijas ateičiai. Suplanuoti finansiniai rodikliai darys teigiamą įtaką  gyventojų finansiniam atsparumui“, – teigė Biudžeto ir finansų komiteto vadovas konservatorius Mindaugas Lingė.

Tuo metu opozicija biudžetą kritikavo: „darbietis“ Vytautas Gapšys dokumentą vadino „paklodės tampymo“ biudžetu, Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis – Frankenšteino, o Demokratų frakcijos narys Algirdas Butkevičius – rinkiminiu.

„2025–2026 metai turėsime labai blogą situaciją, nes mokesčių reforma neįgvendinta, o visi socialiniai įsipareigojimai auga. Todėl turėsime ir daugiau skolintis tęstinių įsipareigojimų įgyvendinimui, ir didinti fiskalinį deficitą“, – įspėjo A. Butkevičius. 

2025–2026 metai turėsime labai blogą situaciją, nes mokesčių reforma neįgvendinta, o visi socialiniai įsipareigojimai auga.

 

V. Gapšys tvirtino, kad Vyriausybė nepasinaudojo paskutine savo kadencijos proga ir neparengė ypatingesnio biudžeto.

„Kai turi paskutinį biudžetą, turi lūkestį, kad tai bus geriausias, brandžiausias projektas, kuriuo galėsi visuomenei pasakyti, ką tu nori pakeisti ir kaip tas pokytis įvyks. Deja, lūkestis ir lieka lūkesčiu, nes biudžetas tapo paklodės tampymu ir lėkščių daužymu“, – teigė V. Gapšys.    

Valdantiesiems priklausantis „laisvietis“ Vytautas Mitalas mano, kad kitų metų biudžetas yra „gana gausus“. 

„2 mlrd. eurų papildomų pajamų papildo biudžetą, natūralu, kad ir išlaidos gana ženkliai didėja tiek švietimui, tiek kitoms reikmėms. Socialinei apsaugai. Atrodo, kad didėja tiek (daug – BNS), kad kai kurie ministrai asmeniškai pradeda prisiimti nuopelnus sau“, – teigė V. Mitalas, pabrėždamas, kad su biudžeto išlaidomis tvarkytis reikėtų efektyviau. 

Tuo metu M. Lingė, pabrėždamas, kad kitų metų biudžetas yra sąžiningas, tvirtino, kad 10 proc. didinama minimali mėnesio alga (MMA) bei 20 proc. – neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) reiškia papildomą 75 eurų pajamų augimą žmonėms, uždirbantiems minimalias pajamas.

„Kitais metais pajamos augs kultūros ir meno darbuotojams, statutiniams pareigūnams, socialiniams darbuotojams, mokytojams, gydytojams, slaugytojams rezidentams, kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, tam skiriant 288 mln. eurų“, – kalbėjo M. Lingė.

Jis pabrėžė, kad valstybės biudžeto projekte socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyta 211 mln. eurų, papildomai prie šių lėšų numatyta 55 mln. eurų socialinėms paslaugoms. Senatvės pensijoms didinti numatyta daugiau nei 12 proc., tam skiriant 519 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš pensijos didėjimą 70 eurų kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems pensininkams. 

Deja, lūkestis ir lieka lūkesčiu, nes biudžetas tapo paklodės tampymu ir lėkščių daužymu.

 

Komiteto pirmininko teigimu, įgyvendinant parlamentinių partijų susitarimą ir Lietuvos įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO, toliau užtikrinamas ženklus krašto apsaugos finansavimas, kitais metais viršysiantis 2 mlrd. eurų.

2024 metais Lietuva planuoja investuoti 3,2 mlrd. eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – daugiau nei 1 mlrd. eurų – bus skirta žaliajai transformacijai.

Pasak M. Lingės, augant skolai ir kylant palūkanų normoms, kitąmet mažės viešojo sektoriaus finansavimo galimybės.

„Valstybės kontrolės vertinimu, valdžios sektoriaus skolos aptarnavimo išlaidos per ateinančius trejus metus ir toliau didės, todėl papildomos valstybės biudžeto išlaidos, nepadengtos tvariais pajamų šaltiniais, turi būti atidžiai įvertintos. Fiskalinė disciplina yra itin aktuali artėjančių rinkimų kontekste, kai paskatos biudžeto išlaidų didinimui instinktyviai didėja“, –  kalbėjo M. Lingė.

Biudžete suplanuota daugiau kaip 387 mln. eurų švietimo susitarimui įgyvendinti, o iš viso šios srities finansavimas, palyginti su 2023 metais, didinamas 16 procentų.

Pirmadienį Seime po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad patikslinus kitų metų biudžeto projektą ir papildomai numačius išlaidų keliams ir kitoms reikmėms, biudžeto deficitas padidės nuo planuotų 2,9 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Prieš tai vykusiame neformaliame Vyriausybės pasitarime preliminariai sutarta kitąmet keliams skirti papildomai 157 mln. eurų.

Premjerė anksčiau sakė, kad kitų metų biudžeto projekto svarstymas parodys, ar dabartinė Vyriausybė turi daugumos Seime palaikymą.

Spalio 10-ąją Seimui pristatytą projektą premjerė yra pavadinusi saiko biudžetu dėl kitais metais įsigaliosiančių europinių finansinės drausmės taisyklių, leidžiančių ne didesnį nei 3 proc. BVP viešųjų finansų deficitą.

Daugiausiai papildomų išlaidų biudžeto projekte numatyta pensijoms, socialinėms išmokoms, mokytojų algoms didinti ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.  

„Visas laikas yra mūsų laikas. Dabar tikrai svarbiausia yra priimti ateinančių metų biudžetą ir tikrai yra ką veikti. Yra darbo. Bus laiko ir kitoms diskusijoms“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė, paklausta, koks likimas laukia naujojo NT mokesčio. 

Vyriausybės Seimui pateiktos Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisos kelia daug ginčų tiek tarp politikų, tiek visuomenėje. Jo pateikimas Seimui yra viena sąlygų Lietuvai gauti „įšaldytus“ 26 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) fondo. 

Jei Europos Komisija teigiamai įvertins spalio pabaigoje jai pateiktą dokumentą dėl šio įstatymo, sulaikytą sumą Vyriausybė gautų kitų metų pradžioje.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė anksčiau yra sakęs, kad nauji NT mokesčio tarifai šiemet gali būti ir nenustatyti. Valdančiosios koalicijos partnerė Laisvės partija pasisako prieš šį mokestį.  

Finansų ministrė Gintarė Skaistė bei M. Lingė siūlo pagrindiniam būstui taikyti 0,05–0,5 proc. mokesčio tarifą, o aukštesnį – 0,5–4 proc. – intervalą siūloma taikyti apleistiems ir neprižiūrimiems NT objektams. Komerciniam turtui savivaldybės galėtų nustatyti 0,5–3 proc. tarifą. Opozicija tokį variantą kritikuoja.

Nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais.

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.

Vis dėlto tarnybų vadovai sako biudžete norintys daugiau pinigų, tačiau kol vyksta derybos konkrečių, sumų neįvardija.

2024 metų biudžeto projekte Policijos departamentui numatyta daugiausia lėšų – 332,8 mln. eurų. Šiais metais policininkams skirta 313,8 mln. eurų.

„Matant kitų metų biudžeto skaičius, manome, kad gali kilti tam tikrų problemų, susijusių su darbo užmokesčiu ir socialinio draudimo įmokomis, mokant butpinigius, tarnybinio transporto išlaikymui, komunalinėms ir kitoms paslaugoms, tokioms kaip pašto siuntimas, areštinėse laikomų asmenų maitinimas, daiktinių įrodymų transportavimas, saugojimas ir naikinimas“, – BNS nurodė generalinis komisaras Renatas Požėla.

„Tikiuosi, kad derybose su politikais dar pavyks pakeisti šiuos skaičius ir įtikinti, kad mūsų pateiktas poreikis yra būtinas norint tinkamai užtikrinti žmonių saugumą“, – pridūrė jis.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) numatyta 187,2 mln. eurų, šiemet įstaigos biudžetas siekė 174,2 mln. eurų.

„Tikimės, kad 2024 metų biudžete bus numatyta tiek lėšų, kiek jų reikia, kad galėtume vykdyti mums pavestas funkcijas ir užtikrinti gyventojų saugumą. Labai svarbu, kad jos didėtų ir darbo užmokesčiui, kuris turėtų augti ne mažiau nei kitų Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų pareigūnams ir atliepti teisėtus ugniagesių gelbėtojų lūkesčius“, – BNS sakė PAGD direktorius Saulius Greičius.

„Esame pateikę lėšų poreikį. Šiuo metu kol kas turime tik preliminarų biudžetą. Tikiuosi, kad jis bus tikslinamas, ir bus atsižvelgta į spręstinus klausimus“, – kalbėjo ugniagesių vadas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) planuojama skirti 135,3 mln. eurų. Šiais metais ji gyvena su 108,8 mln. eurų biudžetu. Palyginti su kitomis vidaus reikalų sistemos įstaigomis, VSAT papildomai skirta daugiausia pinigų. Dalis jų bus panaudota 244 naujiems pasieniečių etatams įsteigti.

„Mes per ateinančius metus, jei biudžetas bus patvirtintas, tikrai galėsime stiprinti sienos apsaugą“, – BNS teigė pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.

Viešojo saugumo tarnybai (VST) ketinama skirti 35 mln. eurų (2023 metais – 31,5 mln. eurų). Kaip BNS sakė laikinasis VST vadas Arūnas Paulauskas, biudžetas „yra toks, koks yra“.

„Aišku, visada norėtųsi daugiau“, – pridūrė jis.

VST laikinasis vadovas taip pat teigė, kad jei tarnyba galiausiai bus prijungta prie Policijos departamento, ji minėtą finansavimą vis tiek išlaikys.

„Jei VST būtų integruota į policijos sistemą, ji būtų integruota kaip atskiras juridinis asmuo, tai reiškia, kad VST išlaikytų darbdavio statusą, vykdytų viešuosius pirkimus, turėtų savo biudžetą“, – aiškino A. Paulauskas.

„Turbūt reikia būti sąžiningam, atsiradus pavaldumui, reikėtų tą biudžetą pasiderinti su generaliniu komisaru“, – pridūrė jis.

Mažiausiai – 16 mln. eurų (šiemet – 15,5 mln. eurų) lėšų, kaip ir kasmet, planuojama skirti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). Šios įstaigos vadas Rolandas Kiškis BNS teigė, kad „Seimui pateiktas valstybės biudžeto projektas dar nepatvirtintas, todėl jį vertinti šioje stadijoje būtų nekorektiška“.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad nusikaltimams sudėtingėjant tarnyba mato didesnio finansavimo poreikį „pareigūnų ir darbuotojų kompetencijoms kelti, aukščiausio lygio mokymams, stiprinti bendradarbiavimą su užsienio partneriais kvalifikacijos kėlimo klausimais, taip pat atnaujinti patalpas Vilniuje ir Šiauliuose“.

Dėl geresnių darbo sąlygų šią savaitę protestavo dalis pareigūnų.

Lapkričio 14-ąją Seime numatytas pirmasis biudžeto projekto svarstymas, lapkričio 23-iąją – antrasis, o jį priimti numatoma gruodžio 5-ąją.