Švedų ir danų kraštutinių dešiniųjų politikas Rasmusas Paludanas šeštadienį prie Turkijos ambasados Stokholme padegė musulmonų šventosios knygos kopiją.

Nuo to laiko kai kuriose musulmoniškose šalyse vyko protestai, o antradienį minios afganistaniečių su Pakistanu besiribojančiame Chosto mieste pasmerkė šį incidentą.

„Mirtis Švedijos vyriausybei, mirtis tokiems politikams“, – skandavo protestuotojai pagrindinėje miesto aikštėje, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose matyti aikštėje stovintys protestuotojai, kai kurie jų laikė Talibano vėliavas, o netoliese budėjo apsaugos darbuotojai.

„Chosto gyventojai pasmerkė Korano sudeginimą Švedijoje ir paragino musulmoniškas šalis pasisakyti prieš šį piktą ir nešvarų politiką“, – AFP sakė protestuotojas ir vienas iš mitingo organizatorių Qadeeras Lakanwalas (Kadiras Lakanvalas).

Kitas organizatorius Ibrahimas Sayaras (Ibrahimas Sajaras) sakė, kad tokie veiksmai „neturėtų būti kartojami, kad nesukeltų musulmonų širdyse neapykantos kitoms religijoms“.

Afganistano užsienio reikalų ministerija anksčiau pasmerkė Korano sudeginimą.

Pareiškime, išplatintame sekmadienį, ministerija paragino Švedijos vyriausybę „nubausti kaltininką“ ir nutraukti „tokius bjaurius ir provokuojančius, antiislamiškus ir antimusulmoniškus veiksmus“.

Demonstracijos prieš R. Paludano įvykdytą Korano sudeginimą taip pat kilo Irake ir Pakistane, o Indonezija dėl šio incidento antradienį iškvietė Švedijos pasiuntinę.

Nuo tada, kai 2021 metų rugpjūtį valdžią perėmė Talibanas, jis uždraudė protestus, kuriems nepritaria režimas, ypač tuos, kuriuose reikalaujama moterų teisių į mokslą ir darbą.

2020 metais kai kuriuose Afganistano miestuose buvo surengti nedideli prieš Prancūziją nukreipti protestai po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) apgynė satyrinio žurnalo teisę skelbti pranašo Mohammedo (Mohamedo) karikatūras.

Pakistaniečiai protestavo prieš Korano sudeginimą Švedijoje

Šimtai žmonių antradienį musulmoniškame Pakistane surengė protestą, kad išreikštų pasipiktinimą dėl savaitgalį Švedijoje sudeginto Korano.

Švedų ir danų politikas Rasmusas Paludanas šeštadienį prie Turkijos ambasados Švedijos sostinėje padegė islamo šventosios knygos egzempliorių, taip sukeldamas Ankaros, kuri pareiškė, kad nepalaikys Skandinavijos šalies siekio tapti NATO nare, pyktį.

Protestuotojai, atsiliepę į vietos partijų raginimą, per mitingą didmiestyje Lahore skandavo „Gėda Švedijai“.

Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas (Šehbazas Šarifas) sekmadienį tviteryje parašė: „Žodžio laisve negalima prisidengti siekiant įžeisti 1,5 mlrd. musulmonų visame pasaulyje religinius jausmus. Tai nepriimtina.“

Supykusi, kad policija leido R. Paludanui surengti protestą, Ankara atšaukė Švedijos gynybos ministro vizitą ir iškvietė Stokholmo ambasadorių.

Incidentą pasmerkė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas), kuris tviteryje parašė: „Saviraiškos laisvė yra esminė demokratijos dalis. Tačiau tai, kas teisėta, nebūtinai yra tinkama. Daugeliui šventų knygų deginimas yra labai nepagarbus veiksmas.“

„Noriu pareikšti užuojautą visiems musulmonams, kuriuos įžeidė tai, kas šiandien įvyko Stokholme“, – pridūrė jis.

Šventvagystė ir islamo įžeidinėjimas yra svarbūs klausimai Pakistane, kuris tarptautinėje arenoje nuolat reiškia susirūpinimą dėl didėjančios islamofobijos visame pasaulyje.

Irake pirmadienį vyko demonstracijos prieš R. Paludano Korano sudeginimą, o antradienį Indonezija dėl šio incidento iškvietė Švedijos pasiuntinę.

Kai pernai Klaipėdos savivaldybė dairėsi, kaip "įdarbinti" likusius senojo kariliono varpus, Skuodo rajone, Aleksandrijoje, esančio Žemdirbio muziejaus įkūrėjas ir Afganistano karo veteranas Virginijus Mitkus pasiūlė vieną tų varpų leisti panaudoti žuvusių lietuvių "afganistaniečių" memoriale.

Vis dėlto Klaipėdos savivaldybė nusprendė varpų nebedalyti, tačiau Afganistano karo veteranai savo idėjos dėl varpo neatsisakė.

Šiame muziejuje yra didelis akmuo, skirtas sovietmečiu Afganistane žuvusiems lietuviams.

Šalia yra obeliskas su iškaltomis ten žuvusių Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – jaunuolių pavardėmis.

Aplink obeliską pasodinta juodųjų tulpių, tai irgi svarbus simbolis, nes "Juodąja tulpe" buvo vadinamas lėktuvas, kuriuo iš Afganistano namo cinkuotuose karstuose buvo grąžinami žuvusiųjų kūnai.

Ant to obelisko "afganistaniečiai" norėjo pakabinti varpą. Pradžioje kalbėta, kad tiktų ir suskaldytas ar net sušaudytas, nes jis reikalingas tik kaip simbolis, tačiau varpo Klaipėdoje ar aplinkiniuose rajonuose rasti nepavyko.

Tuomet "afganistaniečiai" nusprendė rinkti metalo laužą – bronzos atliekas, surinko per 200 kilogramų, iškeitė į lydinį ir sutarė išlieti varpą Rygoje.

"Iki vėlyvo rudens latviai pažadėjo pagaminti. Varpo apačios skersmuo turėtų būti iki 60 cm, svers apie šimtą kilogramų, nors surinkti reikėjo dukart tiek, bet metalo likutį žadėjo mums grąžinti. Tie mūsų vyrai juk ne savo noru buvo išvežti į Afganistaną, ten neteko gyvybių. 200 žuvusiųjų Baltijos šalims juk kažką turėtų reikšti", – kalbėjo V.Mitkus.

Jis teigė, kas varpo gamyba kainuos apie 2 tūkst. eurų.

"Ateityje, jei viskas pasiseks, norėtume išlieti du varpus – latviams ir estams, lietuvių šiame kare žuvo daugiausia – 96, klaipėdiečių – devyni", – teigė V.Mitkus.

Dar vienas lietuvis – Arvydas Žutautas šiame kare dingo be žinios, apie jo likimą lig šiol nieko nežinoma.

Iš Lietuvos SSR Afganistane tarnavo apie 4 760 šauktinių, apie pusė tūkstančio jų – klaipėdiečiai.

„Į Lietuvą perkelta 20 afganistaniečių: NATO bendradarbių ir jų šeimų narių. Džiaugiamės galėdami padėti žmonėms, kuriems grėsė pavojus. Linkime sėkmės kuriant naują gyvenimą Lietuvoje! Mes padarysime viską, kad integruotume juos į mūsų tolerantišką visuomenę“, – tviteryje rašė diplomatas.

Afganistane valdžią pernai rugpjūtį perėmus Talibanui, Vakarų šalių kariams talkinusių afganistaniečių gyvybėms ėmė grėsti pavojus.

Lietuva per per dešimties dienų trukmės misiją iš šios šalies atsigabeno per 170 afganistaniečių vertėjų su šeimos nariais.

Pernai rugsėjį afganistaniečiams suteiktas politinis prieglobstis Lietuvoje.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) teigimu, lengvąjį automobilį lenkiškais numeriais pasienio ruože, prie pat sienos su Baltarusija, sustabdė pasieniečiai kartu su kariais savanoriais.

Automobilį vairavo tvarkingus dokumentus turėjęs Lenkijos pilietis.

Jis vežė du vyrus, pirminiais duomenimis, neteisėtai į Lietuvą patekusius Afganistano piliečius.

Visi trys užsieniečiai sulaikyti.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną. Už tai gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

„Praeitą savaitę mes turėjome susitikimą su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, buvo kalba apie 350 tūkst. eurų Raseinių miesto tam tikroms infrastruktūrinėms dalims“, – pripažino Raseinių meras Andrius Bautronis.

Jis pripažino, kad tokia suma jam – netikėta.

„Nieko nebuvo žadėta, tik buvo kalba, jei gerai prisimenu, transliavo visos ministerijos, kad visos savivaldybės, kurios vienaip ar kitaip prisidės prie pabėgėlių ar migrantų pagalbos, gaus tam tikrus bonusus finansine išraiška, bet tai buvo tiesiog kalbos, pažadai, mes nesigilinome, ar jie bus įgyvendinti, ar ne. Mūsų uždavinys buvo padėti afganistaniečiams, neskaičiuojant ir negalvojant, ar gausime, ar negausime. O dabar pasiekė tokia džiugi žinia visiems Raseinių gyventojams, o ypač tiems, kurie gyvena Muziejaus gatvės kvartale, kur bus planuojama tvarkyti. Kaip tik mes turėjome susitikimą su Raseinių miesto seniūnaičiais ir bendruomenės atstovais. Buvo priimtas sprendimas tvarkyti tą kvartalą, jei tikrai gausime lėšų dalį. Manau, logiška, kadangi tame kvartale buvo apgyvendinti afganistaniečiai – kaip padėkos ženklas tiems kvartalo žmonėms už toleranciją, pagalbą, nuoširdumą ir dėmesį“, – sakė A. Bautronis.

Mūsų uždavinys buvo padėti afganistaniečiams, neskaičiuojant ir negalvojant, ar gausime, ar negausime.

Kaip jis teigė, su gyventojais, prieš priimant afganistaniečius, tariamasi nebuvo.

„Priimant afganistaniečius mes nesitarėme su miesto gyventojais, kadangi tai buvo valstybinis reikalas, buvo iš pradžių prašoma neviešinti, kur gyvens. Mes tą kiek įmanoma išlaikėme paslaptyje, kol nepradėjo transliuoti pati Krašto apsaugos ministerija“, – pripažino A. Bautronis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

A. Bautronis paaiškino, kodėl pinigus investuos būtent į infrastruktūrą, o ne į, pavyzdžiui, švietimo įstaigas.

Mes labai norėjome, kad jie liktų Raseinių mieste, bet jie pasirinko Vilnių, Kauną, kitus didžiuosius miestus. Bet mes jų laukiame sugrįžtant.

„Kai afganistaniečiai mokėsi Viktoro Petkaus pagrindinėje mokykloje, tai ugdymo įstaiga lėšas gavo per krepšelį“, – sakė meras.

Esą 350 tūkst. eurų – daugiau, negu kainavo afganistaniečių išlaikymas.

„Visą afganistaniečių išlaikymą, kas liečia maitinimo, apgyvendinimo išlaidas, kompensavo Krašto apsaugos ministerija, vėliau tą perėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Savivaldybei kainavo tie žmogiškieji ištekliai, pagalba, organizavimas ir pan. Mes negalime pasverti pinigine prasme, savivaldybė tiesioginių finansinių išlaidų afganistaniečių apgyvendinimui nebuvo patyrusi. Mes prisidėjome savo žmogiškaisiais ištekliais, kurie iš neišmatuojami, nepasveriami. Raseinių rajono, Raseinių miesto žmonių tolerancija, manau, taip pat nepasveriama pinigais“, – teigė A. Bautronis.

Vis dėlto meras pripažino – priimti afganistaniečius buvo nemenkas iššūkis.

„Iššūkis buvo tikrai didelis ir tam tikra prasme lemtingas, kaip sureaguos miestas, miesto gyventojai, kaip jausis patys afganistaniečiai čia, Raseinių mieste. Bet matome, kad viskas pavyko puikiai ir tuo labai džiaugiamės. Mes labai norėjome, kad jie liktų Raseinių mieste, bet jie pasirinko Vilnių, Kauną, kitus didžiuosius miestus. Bet mes jų laukiame sugrįžtant“, – šnekėjo jis.

Praėjusių metų rugpjūtį su nerimu stebėjome, kaip Lietuvos karių ir diplomatų komandai sekėsi evakuoti mums padėjusių afganistaniečių vertėjų šeimas iš Afganistano sostinės Kabulo. Tai buvo ypatingo pasirengimo ir kruopštaus komandinio darbo pareikalavusi užduotis, kurios sėkminga baigtimi didžiavomės visi. Kabulo vienuoliktuko komandą per LRT Metų apdovanojimus žmonės išrinko Metų asmenybe.

Tačiau šventės praėjo, o iš Afganistano atvykę beveik 200 žmonių pradeda naują gyvenimą Lietuvoje ir kasdien susiduria su iššūkiais, tiesiog prireikus susirasti kelią iki gydytojo kabineto ar artimiausios parduotuvės. Lietuvos kariuomenė nepalieka pagelbėjusiųjų jiems ir Lietuvoje – padeda afganistaniečių šeimoms nuomojantis butus, ieškant darbo ar aiškinantis kitas valstybinėse institucijose iškylančias problemas.

Valdovų rūmų nuotr.

Bendradarbiaudamas su Maltos ordino pagalbos tarnyba, Valdovų rūmų muziejus pasiūlė programą, galinčią padėti šeimoms įveikti kultūrinius skirtumus, pažinti Lietuvą, jos istoriją. Didžioji dalis afganistaniečių šeimų įsikūrė Vilniuje ir Kaune. Netekę Afganistane įprasto bendravimo su giminėmis, kaimynais, šie žmonės kol kas bando įveikti kasdienius iššūkius, mokosi, kaip naudotis išmaniuoju telefonu, važiuoti miesto autobusu, mokėti mokesčius ir daugelio kitų dalykų. Susitikę su Maltos ordino pagalbos tarnybos atstovais, muziejaus darbuotojai rengia specialią programą, kuri padėtų įveikti baimes ir padrąsintų šeimas išeiti į miestą, lankytis muziejuose, bendrauti su žmonėmis.

„Tie 180 žmonių šiandien – visaverčiai Lietuvos gyventojai, kiekvieną mėnesį gaunantys vis mažėjančią valstybės paramą, nes turi išmokti gyventi taip, kaip mes visi – dirbti, mokėti mokesčius. Muziejuje diskutavome, kad vis dėlto tarp afganistaniečių ir mūsų – didžiulė praraja. Ypač didelę atskirtį patiria moterys, kurios dėl kultūrinių skirtumų kol kas rūpinasi tik namais ir buitimi. Šioms moterims pasaulis už lango – nepažįstamas, svetimas. Daugelis jų jau lanko pirmąsias lietuvių kalbos pamokas, bet nekalba nei anglų, nei rusų kalbomis. Ir čia jau turbūt mūsų – Valdovų rūmų muziejaus, kaip nacionalinės kultūros įstaigos, pareiga padėti tokiems žmonėms integruotis į mūsų visuomenę“, – teigė Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Valdovų rūmų nuotr.

„Tarptautinė patirtis rodo, kad pavojaus akivaizdoje iš savo šalies turėjusiems bėgti žmonėms, integruotis naujoje aplinkoje yra nelengva. Afganistaniečiams ir jų šeimų nariams teikiama visa reikalinga pagalba, kad jų integracija mūsų šalyje būtų kuo sklandesnė. Pasitelkiamos ne tik nevyriausybinės organizacijos ir jų talkininkų pagalba. Ypač vertingos iniciatyvos, suteikiančios Lietuvoje esančioms afganistaniečių šeimoms pažinti mūsų tradicijas, istoriją ir kultūrą. Kviesčiau ir kitas šalies institucijas prisidėti prie gražios Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų iniciatyvos“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Valdovų rūmų muziejus yra vienas iš nedaugelio Lietuvos muziejų, visiškai pritaikytas judėjimo negalią turintiems lankytojams, čia nuolat rengiamos specialios ekskursijos regėjimo negalią turintiems žmonėms, o daugiavaikės šeimos, turinčios Šeimos kortelę, muziejuje gali lankytis nemokamai.

Valdovų rūmų muziejaus Edukacijos skyriaus vedėja Lirija Steponavičienė teigia, kad „nors kiekvienas užsiėmimas, į kurį kviesime afganistaniečių šeimas, bus nemokamas, tačiau susitikimams rengsimės kruopščiai apgalvodami, kaip papasakoti apie Lietuvos papročius ir istoriją, kad dalyviai susietų mūsų valstybės bei savo gimtosios šalies istorijos paraleles ir suprastų skirtumus“.

Valdovų rūmų nuotr.

Į muziejų atvykusiems afganistaniečiams padės Maltos ordino globojama Seema. Ji laisvai kalba anglų ir Afganistano puštūnų bei farsi (persų) kalbomis. Pasak moters, ji drąsina kartu atvykusias šeimas ir džiaugiasi galimybe mažais žingsneliais pradėti savo pačios kelią – ateityje ji norėtų susirasti darbą, intensyviai mokosi lietuvių kalbos. Maltos ordino pagalbos tarnyba į pirmuosius susitikimus savo, Raudonojo Kryžiaus ir „Carito“ globojamas šeimas atveš autobusiuku, maltiečiai viliasi, kad ir kitos moterys vėliau taps drąsesnės.

Pirmas užsiėmimas – Užgavėnių kaukių gamyba – vyks jau vasario mėnesį, į jį užsiregistravo šešios afganistaniečių šeimos. Per keturis mėnesius Valdovų rūmų muziejus tikisi suteikti galimybę į užsiėmimus, ekskursijas atvykti visoms šeimoms. Nes būtent čia, muziejaus ekspozicijose, geriausia saugiai pradėti pažintį su Lietuvos istorija, suprasti ir prisijaukinti Vakarų Europos kultūrą.

Valdovų rūmų muziejus siūlo šioms šeimoms susitikimų vietą – tokios erdvės šiandien jiems labai trūksta. Taip pat bus skatinama atskleisti kultūrinį afganistaniečių bendruomenės identitetą; tikimasi, kad vėliau, jau pažinę muziejų ir jo darbuotojus, Lietuvoje besikuriantys afganistaniečiai surengs kultūros vakarą, kuriame pristatys savo papročius, šalies istoriją.

Nacionalinio transliuotojo teigimu, penktadienis buvo paskutinė diena, kai galiojo bendrabučio, kuriame afganistaniečiai gyveno, nuomos sutartis.

Lietuvos kariams padėję vertėjai, jų šeimos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje ieško darbo, planuoja studijuoti.

Nespėję rasti nuomojamo būsto bus apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre Vilniuje. Tokių buvo dvi šeimos.

Afganistaniečiai į Lietuvą atgabenti pernai rugpjūtį, po to, kai Afganistano kontrolę išvykstant paskutiniams JAV kariams perėmė Talibanas, užėmęs sostinę Kabulą.

Iš viso per dešimties dienų trukmės misiją iš Lietuvos karių ir diplomatų sudarytas vadinamasis Kabulo vienuoliktukas padėjo pargabenti per 170 Lietuvai talkinusių afganistaniečių vertėjų su šeimos nariais.

Pernai rugsėjį afganistaniečiams suteiktas politinis prieglobstis Lietuvoje.

Didžioji jų dalis iš Raseinių, kur buvo laikinai apgyvendinti, persikėlė į didžiuosius miestus, du pirmieji jau susirado darbą, kiti aktyviai jo ieško, mokosi lietuvių kalbos, susipažįsta su mūsų šalies istorija ir kultūra. Afganistaniečių vaikai pradeda lankyti darželius ir mokyklas.

„Tarptautinė patirtis rodo, kad pavojaus akivaizdoje iš savo šalies turėjusiems bėgti žmonėms integruotis naujoje aplinkoje yra nelengva. Lietuvos kariams talkinusiems afganistaniečiams ir jų šeimų nariams teikiama visa reikalinga pagalba, kad jų integracija mūsų šalyje būtų kuo sklandesnė. Pasitelkiami Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ir Maltos ordino specialistai“, – sako socialinės ir apsaugos darbo viceministrė Justina Jakštienė.

Iš Afganistano evakuoti Lietuvoje integruojami 179 asmenys, iš jų 51 vyras, 43 moterys, 85 vaikai, primenama Socialinės ir apsaugos darbo ministerijos (SADM) pranešime. Iš visų vaikų yra mokyklinio amžiaus (nuo 6 iki 16 metų) – 38.

Lietuvos kariams talkinusiems afganistaniečiams ir jų šeimų nariams teikiama visa reikalinga pagalba, kad jų integracija mūsų šalyje būtų kuo sklandesnė.

56 integruojami afganistaniečiai kol kas liko gyventi Raseiniuose, dėl nuolatinės gyvenamosios vietos jie dar nėra apsisprendę. Kiti 123 išsikėlė į didžiuosius Lietuvos miestus. Vilniuje, SADM duomenimis, apsigyveno 69, Kaune – 46, Klaipėdoje – 8.

Gruodžio mėnesį pirmieji afganistaniečiai Vilniuje įsidarbino bendrovėje „Vilniaus duona“ ir „Rimi Lietuva“ parduotuvėje, kiti intensyviai ieško darbo, dalyvauja darbo pokalbiuose. Ieškoti darbo jiems intensyviai padeda Užimtumo tarnyba, siūlo ir verslininkai. Tarp integruojamų afganistaniečių yra IT, kalbų, administravimo ir kitų sričių specialistų.

Iš Lietuvoje integruojamų afganistaniečių yra 94 darbingo amžiaus asmenys, iš jų 13 moterų šiuo metu dirbti negali, nes laukiasi arba augina kūdikius, pažymima SADM pranešime.

Į didžiuosius Lietuvos miestus persikėlusių afganistaniečių vaikai jau pradėjo ar netrukus pradės lankyti darželius bei mokyklas. Ugdymo įstaigose jie integruojami į veikiančias klases ir grupes, mokomi lietuvių kalbos ir kitų bendrojo ugdymo dalykų. Darželius jau lanko ar netrukus pradės lankyti 8 afganistaniečių vaikai, mokyklas – 37 afganistaniečių vaikai.

Lietuva misiją Afganistane vykdė beveik 20 metų – 2002–2021 metais, mūsų kariams talkino vietiniai afganistaniečiai vertėjai. Su Lietuvos kariuomene Afganistane darbo sutartis iš viso turėjo 115 vertėjų, dalis jų apdovanoti Lietuvos valstybiniais apdovanojimais.

Rugpjūčio viduryje Afganistano kontrolę perėmus Talibanui, vertėjams ir jų šeimų nariams savo šalyje tapo nesaugu. Lietuva surengė jų evakuacijos operaciją. Į Lietuvą per penkias operacijos vykdymo dienas atskraidinta 34 afganistaniečių šeimos, iš viso – 179 asmenys.

Jos duomenimis, iš 87 atvykėlių, vasarą registruotų Raseiniuose, savivaldybės Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje, čia dar liko 45. Septynios moterys atsisakė darbo rinkos paslaugų, nes neplanuoja dirbti dėl nėštumo arba mažamečių vaikų priežiūros.

Vilniuje darbo ieško septyniolika pabėgėlio statusą turinčių asmenų, Kaune – penkiolika, Klaipėdoje  –  du. Dauguma iš jų ketina dirbti, dvi merginos norėtų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Anot pranešimo, vienas farmacijos ir anglų filologijos išsilavinimą turintis afganistanietis įsidarbino „Rimi Lietuva“ parduotuvėje pakuotoju, kitas – bistro „Yala Yala“ („Saulėtekis“) kebabų pardavėju, tris afganistaniečius ketinama įdarbinti įmonėje „Švaros broliai“ automobilių plovėjais.

Sostinėje įsikūrusi įmonė „Paliūtis“ afganistaniečiams siūlo dirbti presuotojais, fasuotojais, „Ekonovus ir „Protingi baldai“ – pagalbiniais darbininkais, „Kulverstukai“ –  virėjais. Mūrininkų darbui afganistaniečius priimtų „Via Stella”, įvairių statybos darbininkų ieško „Naresta“, įdarbintų ir „Vilniaus duona“. Bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ sutiktų įdarbinti autobusų ir troleibusų vairuotojais, teigiama pranešime.

Vilniuje darbuotojų poreikis yra didelis, todėl daug darbdavių iš karto susidomėjo ir kviečia afganistaniečius susipažinti su darbo aplinka bei specifika įmonėse.

„Vilniuje darbuotojų poreikis yra didelis, todėl daug darbdavių iš karto susidomėjo ir kviečia afganistaniečius susipažinti su darbo aplinka bei specifika įmonėse. Dauguma vyrų moka anglų kalbą. Savo šalyje baigę vadybos, ekonomikos, farmacijos, akušerijos mokslus, kaip rodo diplomų kopijos, tačiau nemaža dalis yra ir be profesinės kvalifikacijos, bet turinčių anglų kalbos pradmenis arba kalbantys farsi, persų, dari, puštūnų bei urdų kalbomis“, – sakė Vilniaus jaunimo užimtumo skyriaus vedėja Jolanta Skirmantienė.

Kaune pabėgėlio statusą turinčius asmenis į savo komandą kviečia prekybos tinklas, „Kauno autobusai“, logistikos ir statybų bendrovės.

„Užimtumo tarnybos specialistai šiuo metu aktyviai dirba su pabėgėlio statusą turinčiais afganistaniečiais – atsižvelgiama į jų individualius ir šeimos poreikius, kvalifikaciją bei darbo patirtį. Jie supažindinami su situacija darbo rinkoje, kalbama apie jų lūkesčius ir savęs pozicionavimą ieškant darbo su didesniu nei vidutiniu darbo užmokesčiu. Pastebima, kad atvykusių į mūsų šalį žmonių lūkesčiai ne visada atitinka Lietuvos darbo rinkos realijas“, – teigiama Užimtumo tarnybos pranešime.

Rugpjūtį dėl pavojaus gyvybei iš Afganistano į Lietuvą evakuotos 34 Lietuvos kariams talkinusių afganistaniečių vertėjų šeimos, iš viso 176 asmenys. Jose – 82 vaikai.

Visi afganistaniečiai laikinai buvo apgyvendinti Raseiniuose.

„Per 4 savaites Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje apgyvendinti 88 asmenys, būstų nuomos sutartys pasirašytos metams“, – Eltai teigė G. Kazakevičienė.

G. Kazakevičienės teigimu, kadangi gaunami tik nekvalifikuotų darbų pasiūlymai, kol kas nėra įdarbintų asmenų.

„Daugiausia siūloma nekvalifikuotų darbų, nes afganistaniečiai nekalba lietuviškai, neturi kvalifikaciją ar išsilavinimą įrodančių dokumentų. Visgi Užimtumo tarnyba turi daugiau kaip 500 pasiūlymų užsieniečiams”, – teigė Raudonojo kryžiaus atstovė.

Per 4 savaites Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje apgyvendinti 88 asmenys, būstų nuomos sutartys pasirašytos metams.

Pasak G. Kazakevičienės, vyksta ir vaikų integracija, ieškoma vietų mokyklose ir darželiuose.

„Vaikai registruojami į mokyklas įprasta tvarka, visi yra priimami, nes pagal įstatymą yra numatyta, kad visi 6-16 m. amžiaus vaikai mokyklą lankyti privalo. Taip pat vaikai registruojami laukti darželio eilėse”, – sakė G. Kazakevičienė.

ELTA primena, kad Talibanas užėmė Afganistano sostinę, kai subyrėjo 300 tūkst. karių turėjusios šalies ginkluotosios pajėgos. Reaguodama į situaciją Afganistane, Vyriausybė į Lietuvą perkėlė kiek daugiau nei 170 jai talkinusių afganistaniečių ir jų šeimų narių.

Atvykusių afganistaniečių aprūpinimui numatyta skirti 600 tūkst. eurų. Didžioji dalis atvykusių afganistaniečių įkurdinti Raseiniuose, kol bus pasirūpinta jų apgyvendinimu ir bus suteikta pagalba įsilieti į darbo rinką.

Migracijos departamentas suteikė prieglobstį visiems iš Afganistano evakuotiems asmenims – su Lietuvos kariais dirbusiems vertėjams, kariškiams, ES ir JT personalui bei jų šeimų nariams.