„Tikslai yra dar daugiau ambicingi, tai yra apie tūkstantį renovuotų namų kasmet, bet tas tikslas nėra pasiekiamas, yra dar papildomi iššūkiai, tai dėl to ir buvo priimtas sprendimas, kad visos tos paraiškos, kurios buvo pateiktos kokybiškai, kurioms buvo galima skirti finansavimą, surasti lėšų ir tenkinti šitą poreikį“, – LRT radijui pirmadienį teigė G. Dargužas.

Anot jo, pagrindinės problemos, dėl kurių neįgyvendinamas tikslas kasmet renovuoti tūkstantį namų – lėšų trūkumas ir gyventojų apsisprendimas.

„Tinkamas lėšų suradimas yra opus klausimas ir jeigu žiūrėti istoriškai, tai turbūt visi vieni ar kiti finansavimo šaltiniai jau buvo pritraukti arba pasižiūrėti, (...) kita vertus, gyventojų apsisprendimas dalyvauti renovacijoje vėlgi banguoja, jeigu žiūrime kokie yra pokyčiai ir kaip keičiasi reikalavimai ir lūkesčiai, reikia pripažinti, kad vėlgi, jie auga, renovacija buvo prasidėjusi nuo C energinės klasės, o dabar renovacijai mes jau nebekeliame tokio tikslo, mažiausia yra nuo B energinio efektyvumo klasės“, – sakė G. Dargužas.

„Kompleksiškai vertinant, programa juda, rezultatai nėra blogi, o šiai dienai mes turime apie keturis tūkstančius daugiabučių, kurie yra renovuoti, šiuo metu yra įgyvendinami 700 daugiabučių modernizavimo projektų, kuriuose vyksta rangos darbai, bet žiūrint ir daugiabučių kiekį, ambicijas, tai yra dar kur judėti į priekį“, –  teigė jis.

Iš daugiabučių atnaujinimo projektų beveik trečdalį planuojama įgyvendinti trijuose didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje (60), Kaune (46) bei Klaipėdoje (26). Taip pat aktyvumu išsiskyrė Marijampolės (28) ir Tauragės rajono (21) savivaldybės.

Visų projektų vertė 445 mln. eurų.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius savo pranešime pažymėjo, kad vėjo ir saulės elektrinių savikaina tampa vis mažesnė, o tam įtaką daro keli veiksniai. Tarpusavyje konkuruojančios įmonės, gaminančios atsinaujinančios energijos technologijas, yra vienas iš jų.

„Įmonės samdo labai daug inžinierių, kūrybingų žmonių, kurių dėka stengiasi savo įrangą padaryti pigesnę ir tokią pačią efektyvią. Pavyzdžiui, jėgainės darosi aukštesnės, nei buvo prieš penkerius metus. Anksčiau ant vieno jėgainės bokšto būdavo 2–3 MW elektros generatorius, o dabar ant vieno tokio bokšto atsiranda 6–7“, – pasakojo pranešėjas.

Įmonės samdo labai daug inžinierių, kūrybingų žmonių, kurių dėka stengiasi savo įrangą padaryti pigesnę ir tokią pačią efektyvią.

Saulės ir vėjo elektrinių parkų savikainos sumažėjimą iki mažesnės nei rinkos kainos lėmė šie tobulėjimai. Elektrą gaminti saulės, vėjo elektrinėse tapo pigiau nei konvencinėse elektrinėse, naudojančiose anglį ar dujas.

Atsinaujinančios energijos vystymo planas ambicingas

M. Nagevičius taip pat aptarė ir atsinaujinančios energijos vystymo aspektą. Anot jo, mūsų elektros energijos po-reikis sparčiai auga, o per metus suvartojame apie 12 TWh. Visgi didžiąją dalį šios energijos importuojame iš už-sienio, Lietuvoje pagaminama žalioji energija sudaro tik 2,5 TWh, t. y. 21 proc., nuo bendro suvartojimo. Tačiau galime pasidžiaugti, kad situacija pradeda gerėti.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas sakė, kad vyriausybės planas ateity-je vystyti atsinaujinančią energiją yra itin ambicingas. Jei šį planą pavyks sėkmingai įvykdyti, Lietuvoje turėtų būti gaminama apie 24 TWh elektros energijos. 2030 m. mūsų elektros vartojimas gali būti padidėjęs iki 18 TWh, tad maždaug nuo 2028 m. Lietuvos metinė elektros energijos gamyba galimai viršys metinį suvartojimą.

Sąlygos šildymo sistemų atnaujinimui

Atsinaujinančios energijos gamybos plėtrą Lietuvoje padėtų užtikrinti privačių gyventojų elektrinių naudojimo skatinimas. Vitas Mačiulis, Lietuvos saulės energetikos asociacijos patarėjas, konferencijos metu pabrėžė, kad bent jau pradiniame etape reikėtų sudaryti tinkamas sąlygas privatiems gyventojams atlikti šildymo sistemų atnaujinimą.

„Lietuvoje jau veikia gaminančių vartotojų sistema – tai galimybė gaminti elektrą dieną, o ją panaudoti vakare, arba gaminti vasarą, o panaudoti žiemą. Europos mastu Lietuvoje yra dar ir kitos unikalios galimybės – įsigyti dalį kitoje vietoje stovinčios elektrinės ir jos energiją naudoti savo reikmėms. Taip pat verta paminėti, kad Lietuvoje, skirtingai nei kitose valstybėse, galima turėti kiek nori galios, o tai – nemaža parama gyventojams“, – pasakojo V. Mačiulis.

Saulės energijos panaudojimas ne tik elektrai

Savo pranešime V. Mačiulis teigė, kad saulės energiją galima būtų panaudoti ne tik elektros, bet ir šilumos ga-mybai. Pavykus įgyvendinti gaminančių vartotojų sistemą, kilo mintis, kad tokią sistemą galima būtų puikiai panaudoti ir šilumos gamybai, kadangi atsiranda vis modernesni šilumos siurbliai.

Tokia sistema buvo įdiegta Varniuose, S. Daukanto g. 19C, modernizuotame daugiabutyje. Šio namo projektas buvo vystomas pagal 2020 m. klimato kaitos priemonę. Įrengus saulės energijos technologijas, šilumos siurblius ir saugyklas, buvo maksimaliai sumažintos sąskaitos už šildymą ir elektrą, o pastatas tapo pavyzdžiu kitiems ateities projektams.

Renginio metu apžvelgiant atsinaujinančiosios energijos klausimą, buvo teigiama, kad saulės ir vėjo elektrinių savikaina tampa vis mažesnė. Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos konfederacijos prezidentas sakė, tam įtakos turi keli veiksniai – vienas jų yra tarpusavyje konkuruojančios įmonės, gaminančios atsinaujinančiosios energijos technologijas.

„Įmonės samdo labai daug inžinierių, kūrybingų žmonių, kurių dėka stengiasi savo įrangą padaryti pigesnę ir tokią pačią efektyvią. Pavyzdžiui, elektrinės dabar aukštesnės, nei buvo prieš penkerius metus. Anksčiau ant vieno elektrinės bokšto būdavo 2–3 MW elektros generatorius, o dabar ant vieno tokio bokšto atsiranda 6–7“, – pasakojo pranešėjas.

Dėl šių tobulėjimų, jau prieš kelerius metus sumažėjo saulės ir vėjo elektrinių parkų savikaina iki mažesnės nei rinkos kainos. Tai nulėmė, kad elektrą gaminti vėjo ar saulės elektrinėse tapo pigiau nei konvencinėse elektrinėse, naudojančiose anglis ar dujas.

Didžiąją dalį elektros energijos importuojame iš užsienio

Konferencijos metu aptartas ir dar vienas svarbus aspektas – atsinaujinančiosios energijos vystymas Lietuvoje. M. Nagevičius pasakoja, kad elektros energijos poreikis šalyje sparčiai auga. Dabar energijos, kurią išnaudojame, kiekis siekia 12 TWh per metus. Verta atkreipti dėmesį, kad didžiąją dalį šios energijos importuojame iš užsienio, o pagaminama žalioji energija sudaro tik 2,5 TWh, t. y. 21 proc. bendro suvartojimo. Tačiau gera žinia, kad situacija po truputį pradeda keistis.

Pranešėjo teigimu, Vyriausybės planas ateityje vystyti atsinaujinančiąją energiją – itin ambicingas. Pavykus jį realizuoti, Lietuvoje turėtų būti gaminama apie 24 TWh elektros energijos, o turint omenyje tai, kad 2030 m. mūsų elektros vartojimas galimai bus padidėjęs iki 18 TWh, maždaug nuo 2028 m. Lietuvos metinė elektros energijos gamyba turėtų viršyti metinį suvartojimą.

Europos mastu Lietuvoje yra unikalių galimybių

Atsinaujinančiosios energijos gamybos Lietuvoje plėtra taip pat buvo viena iš konferencijos aktualijų. Siekiant užtikrinti plėtrą, svarbu skatinti ir privačių gyventojų elektrinių naudojimą, taigi bent jau pradiniame etape reikėtų sudaryti tinkamas sąlygas atnaujinti šildymo sistemas.

„Lietuvoje jau veikia gaminančiųjų vartotojų sistema – tai galimybė gaminti elektrą dieną, o ją panaudoti vakare, arba gaminti vasarą, o panaudoti žiemą. Europos mastu Lietuvoje yra dar ir kitų unikalių galimybių – įsigyti dalį kitoje vietoje stovinčios elektrinės ir jos energiją naudoti savo reikmėms. Taip pat verta paminėti, kad Lietuvoje, skirtingai nei kitose valstybėse, galima turėti, kiek nori galios, o tai  nemaža parama gyventojams“, – konferencijos metu sakė Lietuvos saulės energetikos asociacijos patarėjas Vitas Mačiulis.

Varnių daugiabutis tapo pavyzdžiu kitiems

V. Mačiulis pažymi, kad saulės energiją būtų vertinga panaudoti ne tik elektrai gaminti, bet ir šilumai. Pavykus įgyvendinti gaminančių vartotojų sistemą, iškart kilo mintis, kad ją panaudoti reikėtų ir šilumai gaminti, juo labiau kad atsiranda vis modernesnių šilumos siurblių.

Varniuose, S. Daukanto g. 19C, renovuotame daugiabutyje, buvo panaudota būtent tokia sistema. Šio daugiabučio projektas buvo vystomas pagal 2020 m. klimato kaitos priemonę. Name įrengus saulės energijos technologijas, šilumos siurblius ir saugyklas buvo maksimaliai sumažintos sąskaitos už šildymą ir elektrą ir pastatas tapo pavyzdžiu ateities projektams.

Anot Ramūno Gataučio, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės atstovo, energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaro, Lietuvoje dauguma resursų iki šiol buvo išnaudojami ne visiškai efektyviai – pavieniams daugiabučiams ir viešiesiems pastatams atnaujinti. Toks kelias neišsprendžia esminių miesto problemų, todėl valstybinės institucijos dabar siekia resursus panaudoti kryptingai ir telkti daugiau išteklių į kvartalinę renovaciją.

„Miestas yra vientisas mechanizmas. Namas be inžinerinių tinklų funkcionuoti negali. Jei akivaizdžiai matome, kad mūsų pastatai apšepę, apgriuvę, nudėvėti ir jiems būtinas kapitalinis remontas (renovacija), tai ir inžinieriniai tinklai, aptarnaujantys šį namą, taip pat jau yra susidėvėję, juos irgi būtinai reikia atnaujinti. Pastatas ir miesto inžineriniai tinklai turi atitikti vienas kitą kaip du dviračio ratai, nes jei dviračio vieną ratą atnaujinsime, sumontuosime naują padangą, sutepsime guolius, o kitas ratas liks su kiaura padanga ir išlupinėtais stipinais, tokiu dviračiu toli nenuvažiuosime“, – sako ekspertas.

Sistemiškumas padės pasiekti geresnių rezultatų

Sistemiškas kvartalinės renovacijos vykdymas padėtų pasiekti geresnių rezultatų. Pirmas žingsnis, nuo kurio reikėtų pradėti kvartalinę renovaciją – pastatų atnaujinimas. Toliau – kvartalo požeminių inžinerinių tinklų modernizavimas ir, tik atnaujinus juos, galima būtų imtis kvartalo aplinkos – apšvietimo, automobilio stovėjimo vietų, takų, želdinių ir suolelių, vaikų žaidimo aikštelių.

„Geriausias pavyzdys – centralizuotas pastatų aprūpinimas šiluma. Ne paslaptis, kad seni, sovietų okupacijos metais statyti pastatai, yra energiškai neefektyvūs. Tvarkingai atnaujinus ir apšiltinus daugiabutį, jo šilumos suvartojimas sumažėja maždaug perpus. Štai todėl būtina keisti namo šildymo sistemą nauja, kuri atitiktų naują pastato šildymo poreikį“, – pasakoja R. Gatautis.

Svarbu įvertinti inžinerines galimybes

Kvartalinę renovaciją atlikti kokybiškai ir tvariai galima tik įvertinus kiekvieno kvartalo inžinerines ir ekonomines galimybes. Visų inžinerinių tinklų modernizavimas ir plėtros planų ir techninių sprendimų suderinimas – nemenkas iššūkis, tačiau vienintelis kelias, norint pasiekti energijos vartojimo efektyvumą, yra taupyti gyventojų ir valstybės biudžeto lėšas ir tausoti gamtą.

Kaip teigia R. Gatautis, norint pasiekti geriausią rezultatą, reikėtų sutvarkyti ir miesto vandens tiekimo, buitinių ir lietaus nuotekų sistemas ir elektros tiekimo sistemas, kurios yra susidėvėjusios. Vertinant situaciją, galima pastebėti tendenciją, kad, skirtingai nuo šilumos tiekimo ir vartojimo, elektros energijos poreikis pastatuose tik auga.

Pasiruošti turi tiek gyventojai, tiek savivaldybė

Statybos ir būsto politikos grupės atstovas pastebi, kad atnaujinti visas miesto sistemas remiantis kvartalinės renovacijos principais yra techniškai ir ekonomiškai racionaliausias sprendimas. Vis dėlto kvartalinė renovacija reikalauja tinkamo pasiruošimo iš gyventojų ir savivaldybės.

„Miestų atnaujinimas kvartalais – didžiulis iššūkis savivaldai. Tai pareikalaus daug laiko, lėšų, organizacinių pastangų, daugelio institucijų specialistų atsidavimo, gyventojų kantrybės ir geranoriškumo. Siekiant išmokti ir sumažinti klaidų skaičių, daromi bandomieji projektai. Kai kurie Lietuvos miestai jau turi atnaujinimo kvartalais patirties. Iš jų ateityje visi galėsime pasimokyti“, – pasakoja ekspertas.

Bendra gautų projektų investicijų suma, pirminiais skaičiavimais, siektų apie 440 mln. eurų ir žymiai viršytų kvietimui numatytą 100 mln. eurų sumą. Dėl šios priežasties kandidatams bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas.

„Projektai bus atrenkami prioriteto tvarka pagal vertinimo kriterijus, o likę pateks į rezervinį sąrašą. Vėliau, gavus papildomą finansavimą, galbūt pavyks finansuoti ir likusius projektus“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) pastatų energinio taupumo departamento direktorius Vytautas Vrubliauskas.

Pastebimas didesnių miestų įsitraukimas

Apie 30 proc. visų kvietimo paraiškų gauta iš trijų didžiųjų šalies miestų – Vilniaus (61), Kauno (50) bei Klaipėdos (29). Taip pat aktyviai dalyvavo Marijampolės (26), Tauragės rajono (23), Panevėžio (17), Mažeikių rajono (17), Alytaus (17), Palangos (16), Anykščių rajono (15) savivaldybės. Tauragės miestas padvigubino, o Alytaus miestas netgi patrigubino pateiktų paraiškų skaičių, palyginti su praėjusiu kvietimu.

Pasak V. Vrubliausko, renovacija būna suinteresuoti tie gyventojai, kurie domisi atnaujinimo naudomis ir suvokia, kad būstas – tai jų turtas, kuriuo reikia rūpintis.

„Pasižiūrėję į pateiktų paraiškų duomenis matome, kad teikiamam projektui pritaria vidutiniškai 70 proc. daugiabučio gyventojų – šis skaičius beveik nesiskiria nuo praėjusių metų kvietimų statistikos. Tiesa, šiame kvietime pastebimas šiek tiek didesnis skaičius daugiabučių renovacijos projektų, kuriems pritarė 100 proc. gyventojų“, – sako APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorius.

Džiugina požiūris į alternatyvią energetiką

Pirminiais vertinimais, didžioji dalis šio kvietimo daugiabučių po renovacijos planuoja pasiekti B energinio naudingumo klasę, o keletas daugiabučių – A energinio naudingumo klasę. Džiugina tai, kad iš gautų paraiškų daugiau kaip 280 daugiabučių numatyta diegti atsinaujinančiosios energijos priemones – saulės elektrines ar šilumos siurblius.

APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorius pastebi, kad net 60 proc. planuojamų atnaujinti daugiabučių projektuose numatytas atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas, tai didelis pokytis, palyginti su ankstesnių kvietimų duomenimis, kuriuose tokių buvo apie 10 proc.

Renovacijos procesai dar turi kur plėstis

Daugiabučių atnaujinimo programa įgauna pagreitį, tačiau senų pastatų vis dar yra daugiau nei modernizuotų, tad renovacijos potencialas šalyje didelis.

„Šiuo metu Lietuvoje yra apie 4 500 renovuotų daugiabučių namų, tai šiek tiek daugiau negu 12 proc. visų renovuotinų pastatų. Renovacijos potencialas dar yra milžiniškas. Šiandien turime gana didelį įgyvendinamų projektų srautą – iš viso apie 1 400 projektų, iš jų 800 yra rangos darbų stadijoje, dar 600 laukia rangos darbų pirkimo“, – pasakoja V. Vrubliauskas.

Primena apie galiojantį kvietimą

APVA ketina per liepos mėnesį visas gautas paraiškas įvertinti, reitinguoti ir priimti sprendimus dėl projektų finansavimo. Taip pat primenama, kad iki š. m. spalio 2 d. yra priimamos paraiškos daugiabučiams atnaujinti pagal š. m. vasario 22 d. skelbtą kvietimą, kurio pagrindinė sąlyga – pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę, o šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc.

Pramonės prospekte esančių pastatų atnaujinimo darbus palengvino tai, kad namai yra labai panašūs ir stovi greta vienas kito, sakė projekto įgyvendinimu rūpinęsis daugiabučių administratorius Giedrius Dekaminavičius: „Šių dviejų daugiabučių atnaujinimo procesas vyko lygiagrečiai – gyventojų apklausos, sutarčių parengimas, konkursų paskelbimas. Jo metu dirbo tas pats rangovas, darbai pabaigti tuo pačiu metu. Abu daugiabučiai pastatyti panašiais metais, devynių aukštų, 72 butų, vienas nuo kito per 30 m, todėl šie namai – tarsi du Kauno broliai.“

Ramūnas Gatautis, Muravos gatvėje stovinčio daugiabučio renovacijos administravimo paslaugas teikusios įmonės atstovas, pasakojo, kad imtis modernizacijos šiame pastate paskatino pačių gyventojų atsakingas požiūris į savo nuosavybę ir bendrijos pirmininkė, kuri sugebėjo suburti namo bendruomenę bendram tikslui: „Procesas nėra greitas ir paprastas, tačiau kas jį įveikia, džiaugiasi tuo ilgus metus.“

Suvartojama mažiau šilumos energijos

Visų trijų daugiabučių gyventojai gali džiaugtis sumažėjusiomis sąskaitomis už šildymą. Pramonės prospekte esančių namų energijos suvartojimas ypač išryškėja lyginant jį su greta stovinčiu nemodernizuotu pastatu.

„Viešai prieinamais duomenimis, matome, kad šalia esančio nerenovuoto daugiabučio gyventojai vidutiniškai už šilumą moka 12,54 Eur kWh/kv. m. Renovuotų – beveik 60 proc. mažiau – 4,69 Eur kWh/kv. m. Projekte taip ir buvo numatyta – pasiekti B klasę ir apie 60 proc. mažesnį šilumos suvartojimą“, – teigė G. Dekaminavičius.

  2023 m. sausį Muravos g. 11 daugiabutis šildymui sunaudojo 8,955 kWh/kv. m – suvartojimas sumažėjo nuo dviejų iki keturių kartų.

Investicija į ateitį

Svarbu atkreipti dėmesį, kad renovacija iš karto išsprendžia kelias problemas ir padidina būsto vertę: „Senos statybos namams tvarkyti vamzdyną ar kitas instaliacijas anksčiau ar vėliau vis tiek reikės. Renovavus ne tik sumažinamas šilumos suvartojimas, bet ir užtikrinama, kad po kelerių metų koks stogas neprakiurs ar nekils vamzdyno avarija.“

Atliekant abiejų daugiabučių Pramonės prospekte renovaciją, buvo apšiltinti cokoliai, sienos, stogai, pakeisti seni langai, įstiklinti balkonai, sutvarkyti šilumos mazgai, sutvarkyti vamzdynai, šildymo sistemos.

Muravos gatvėje daugiabutyje apšiltintas stogas, fasadas, įstatytos naujos laiptinių ir tambūro durys, atnaujinti bendrųjų patalpų ir ketvirtadalis butų langų, įstiklinti balkonai, visiškai atnaujintos šildymo, karšto vandens sistemos, sutvarkyta elektros instaliacija, pakeisti šalto vandens, nuotekų, lietaus vamzdynai, sutvarkytas drenažas. Daugiabutyje sumontuota efektyvi ventiliacijos sistema, užtikrinanti kokybišką nuolatinį patalpų vėdinimą, ir įrengti atsinaujinančios energijos šaltiniai.

Metų renovacijos projekto rinkimai

Šie daugiabučiai dalyvauja Metų renovacijos projekto rinkimuose, kuriuos inicijuoja APVA. Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai, tačiau prieš tai rekomenduojama susipažinti su kiekvienu projektu ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai. Svarbu įvertinti energinį efektyvumą, panaudotus atsinaujinančius energijos šaltinius, indėlį į aplinkosaugą, bendruomeniškumą ir projekto pranašumus gatvės, rajono ar net viso miesto mastu.

Apie konkurse dalyvaujančius projektus žmonės gali sužinoti nuo balandžio 7 d. „Facebook“ paskyroje „APVA daugiabučių modernizavimas“ ir naujienų portale. Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsus bus galima atiduoti balandžio 21–27 d., o laimėtojai bus paskelbti balandžio 28 d.