-
G. Ciunis išbrauktas iš apdovanotųjų ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ sąrašo 4
Tokį sprendimą prezidentas priėmė gavęs paties majoro prašymą atsisakyti pernai jam įteikto valstybės apdovanojimo.
G. Ciunis prašymą pateikė po trijų merginų mestų kaltinimų dėl netinkamo elgesio. Medalį ir apdovanojimo dokumentus gruodžio 19 dieną jis grąžino Lietuvos valstybės ordinų kancleriui, rašoma prezidento pasirašytame dekrete.
Karininkas anksčiau teigė, kad viešoje erdvėje jam mesti kaltinimai įgavo rezonansinį pobūdį, padaryta reputacinė žala. G. Ciunis tvirtino, kad jo kaip karininko garbės reikalas, jog jo padėtis nemestų net menkiausio šešėlio ant valstybės ir jo vardu teikiamų valstybinių apdovanojimų, todėl jis laikąs savo pareiga jo atsisakyti.
Pernai G. Ciuniui skirtas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis. Jis drauge su kitais kolegomis 2021 metų vasarą Talibanui perėmus Afganistano valdymą padėjo iš Kabulo į Lietuvą atskraidinti Lietuvos kariams anksčiau talkinusius vertėjus afganistaniečius su šeimomis.
Gruodį tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas savo „Youtube“ kanale paskelbė trijų merginų liudijimus apie netinkamą karininko elgesį su jomis, kai šios buvo nepilnametės. Pasak merginų, tuomet jis buvo Lietuvos skautų sąjungos Vilniaus Pilies tunto vadovas, vyrui buvo 29 metai, o merginų amžius siekė apie 16 metų.
Merginos pasakojo, kad G. Ciunis joms, tuomet moksleivėms, rodė savo dėmesį – paveždavo į mokyklą, kviesdavo išgerti kavos, rengė savo namuose vakarėlius ir vaišino kokteiliais. Viena mergina teigė turėjusi lytinių santykių su skautų stovyklos vadovu.
G. Ciunis kaltinimų aiškiai nepaneigė, išgirdęs klausimus, tvirtino: „dabar turėčiau iškart atsargiai kalbėti“. Anot jo, „čia tiesa yra kažkur per vidurį“.
Vilniaus apygardos prokuratūra paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo privertimo lytiškai santykiauti nepilnametį asmenį.
Lietuvos kariuomenė inicijavo G. Ciunio tarnybinį patikrinimą, Lietuvos skautai paskelbė, kad tokie veiksmai nėra toleruojami bei laikinai sustabdė jo narystę organizacijoje.
-
Į kariuomenę bando patekti per teismą 4
Mergina, kuri žiniasklaidai nenori komentuoti, rašo, kad kelią į kariuomenės gretas jai užkirto karo medicinos tarnyba: „Likti tarnauti aš negalėjau, nes kariuomenės medicinos ekspertė, psichiatrė nusprendė, kad tokių kaip aš nereikia. Galutinės priežasties taip ir nežinau, bet panašu, kad turiu per daug tatuiruočių, todėl neatitinku standarto ir keliu pavojų sistemos stabilumui“.
Mergina rankų nenuleido, kreipėsi į teismą.
„Pareiškėja prašė panaikinti dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos ekspertinį nutarimą, kuriuos ji buvo pripažinta netinkama atlikti karo tarnybą. Taip pat pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą šį klausimą spręsti iš naujo. Pirmasis teismo posėdis įvyko birželio 26 d., tačiau bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas, kadangi, siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes, yra būtina surinkti papildomų įrodymų, taip pat bus kviečiami liudytojai“, – sakė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų atstovė spaudai Marija Varanavičiūtė.
Kariuomenė sako, situacija jiems žinoma, tačiau kol laukiama teismo sprendimo šio atvejo konkrečiau nekomentuoja. Tačiau teigia, kad tatuiruotės neužkerta kelio tarnauti, jas turi nemažai karių. Esmė – ne kūno gražinimas, o fizinė ir psichinė kandidato būklė.
„Garbės sargybos kuopos kariai negali jų turėti matomose vietose. Tai yra plaštakos, kaklas, veidas, viskas ko nedengia uniforma. Kiti kariai gali turėti net ir matomose vietose, aišku, jos tik turi būti neįžeidžiančio turinio, neprovokuojančios, ne rasistinės. Nė vienas iš tokių dalykų tiesiogiai nėra priežastis užkirsti kelią į kariuomenę. Nėra tokio sąrašo, kad jeigu žmogus turi, sakykim, tunelius ausyse, tai jis jau negali automatiškai ateiti į kariuomenę“, – teigė Lietuvos kariuomenės atstovas kpt. Gintautas Ciunis.
Šiuo metu teismų verdikto laukia dar 2 žmonės, apskundę kariuomenės sprendimą neleisti jiems tarnauti.