Aviacijos saugumo vadovas Ričardas Martinaitis atskleidė, kokios informacijos gavo tyrėjai.

„Yra keletas labai svarbių momentų, kurie akcentuoti ataskaitoje. Pirmas momentas, kad Baltarusijos pusė nepateikė visos prašomos informacijos, nes buvo keletas labai svarbių momentų, ir baltarusių pusė negalėjo pateikti duomenų. Antras svarbus momentas ataskaitoje yra identifikuojama, kad tai yra neteisėtos veiklos aktas, kuris klasifikuojamas kaip melagingas informacijos pranešimas. Reikia atkreipti dėmesį, kad tiek Lietuva, tiek Lenkija yra pradėjusios tyrimus dėl orlaivio užgrobimo, o Baltarusijos pusė yra pradėjusi tyrimą dėl melagingos informacijos pateikimo. Kitas svarbus momentas, sklandęs Lietuvoje, kad atseit orlaivis buvo perimtas ir nutupdytas naikintuvų. Ataskaitoje yra aiškiai pasakyta, kad taip, naikintuvai buvo pakelti, nes buvo aktyvuoti specialūs planai, tačiau kai „Ryanair“ orlaivis nusileido Minsko oro uoste, tas naikintuvas buvo maždaug 55 km atstumu, nepasivijęs orlaivio“, – sakė R. Martinaitis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Baltarusija nesugebėjo pateikti labai svarbios informacijos dėl pirmo pranešimo apie galimai orlaivyje padėtą sprogmenį. Jie konstatuoja, kad 9.25 val., penkios minutės iki skridimo Baltarusijos erdve, atseit jie gavo pranešimą el. paštu apie tai, kad orlaivyje gali būti padėtas sprogmuo, tačiau visiškai nepateikė jokių logiškų paaiškinimų, kad tikrai tai buvo gauta, nes nebuvo pateikta jokių išklotinių iš serverio, kitų prisijungimo dalykų. Kitas dalykas, labai svarbus paminėti, kad kai oro eismo kontrolės dispečeris minėjo, kad šią informaciją, apie tai, kad galimai orlaivyje padėtas sprogmuo, gavo ir kiti oro uostai, iš tikrųjų kiti oro uostai apie šią sprogmenį sužinojo vėliau: Vilniaus oro uostas kitą dieną, Sofijos oro uostas po dviejų dienų nuo įvykio, o Bukarešto oro uostas apskritai po dviejų savaičių. Tai yra akivaizdus momentas, kad šitas veiksmas buvo padarytas tyčia. Kitas svarbus dalykas: kas yra kaltieji? Ataskaitoje labai aiškiai pasakyta, kad tyrėjai nesugebėjo nustatyti nei kaltųjų asmenų, nei kaltųjų valstybių“, – teigė R. Martinaitis.

Baltarusija nesugebėjo pateikti labai svarbios informacijos dėl pirmo pranešimo apie galimai orlaivyje padėtą sprogmenį.

Tačiau, pasak aviacijos saugumo vadovo, tai nereiškia, kad Baltarusijai už tokį poelgį niekas negresia.

„Sprendime yra nutarta tęsti tyrimą, nes tiek Lietuva, tiek Lenkija pareikalavo pateikti papildomus svarbius įrodymus. Taryba nusprendė tyrimą pratęsti, tai reiškia, kad tyrimas bus tęsiamas ir atitinkamai ta informacija ir rezultatai, ataskaita bus perduota Jungtinių Tautų Organizacijai. Tad negalima sakyti, kad Baltarusijai niekuo nepasibaigs“, – kalbėjo pašnekovas.

Kadangi orlaivyje buvo ir keli amerikiečiai, FTB irgi tiria šį incidentą. Tačiau, kaip sakė R. Martinaitis, sunku pasakyti, ar nuo šio tyrimo kas nors priklausys.

„Labai daug kas gali priklausyti nuo to, ar Lietuva, Lenkija, kitos suinteresuotos pusės gali pateikti svarių įrodymų, kad baltarusių pusė iš tikrųjų akivaizdžiai prisidėjo prie veiksmų. Mes turime labai detalią ataskaitą, kuri aiškiai identifikuoja, kad Baltarusijos pusė yra rimtai įsivėlusi į šitą dalyką, bet Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai dar to tiesioginio įrodymo neužtenka“, – aiškino jis.

„Ataskaitoje esanti informacija labai aiškiai rodo, kad tai buvo diriguojama kažkokių išorinių jėgų. Turiu omeny, kad ne dispečeris sugalvojo pateikti tokią informaciją, o jam buvo patariama, pasakoma, ką reikia pasakyti. Tie netiesioginiai duomenys rodo, kad kita pusė gali būti įsivėlusi, bet ar ji tikrai gali būti nuteista, negaliu atsakyti“, – šnekėjo R. Martinaitis.

Aviacijos saugumo vadovas negalėjo pasakyti, kad dar tęsis tyrimas,

„Jau pradinis tyrimas turėjo būti baigtas praėjusių metų rugsėjo mėnesį, o mes ataskaitą gavome tik šių metų sausio pabaigoje. Labai sunku prognozuoti, kiek tai dar gali užtrukti. Priklauso nuo to, kaip šalys bendradarbiaus, kaip pateiks informaciją. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija ragina, kad šalys bendradarbiautų, pateiktų informaciją, susijusią su šiuo įvykiu. Kas bus toliau, priklausys nuo galutinės ataskaitos, ar ten bus įvardyti kažkokie konkretūs veiksmai, konkrečios atsakomybės asmenų ar valstybių“, – komentavo R. Martinaitis.

Taryba taip pat svarstys Baltarusijos prašymą dėl, jos nuomone, neteisėtų apribojimų ar sankcijų, kuriuos jai po pernai gegužę įvykusio incidento, ai Minskas nutupdė į Vilnių skridusį lėktuvą, taikė kitos valstybės ir Europos Sąjunga (ES).

JAV, Kanada, Britanija ir ES, reaguodamos į šį incidentą, oficialiai įvedė sankcijas svarbiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams bei atskiriems asmenims, taip pat uždraudė jos oro bendrovėms skraidyti į Bendrijos šalis ir paragino savo oro vežėjus nesinaudoti Baltarusijos oro erdve, apribojo Minsko prieigą prie ES kapitalo rinkų, uždraudė teikti draudimo arba perdraudimo paslaugas Baltarusijos vyriausybei bei institucijoms.

Posėdyje nuotoliniu būdu Lietuvai atstovaus Lietuvos ambasadorius Kanadoje Darius Skusevičius. 

Prieigą prie šios ataskaitos Kanadoje įsikūrusi organizacija sausio 17-ąją suteikė visoms 193 šalims narėms, įskaitant 36 valstybes, priklausančias Tarybai.

Tyrimas pradėtas po to, kai pernai gegužės 23 dieną iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas su 126 keleiviais buvo nutupdytas Minske, kur buvo sulaikytas tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė. Per šį incidentą į orą buvo pakeltas naikintuvas.

„Ryanair“ sakė, kad Baltarusijos oro dispečeriai nurodė oro bendrovės pilotams nutupdyti lėktuvą dėl jame esą padėtos bombos. Patikrinus lėktuvą, jokių sprogmenų jame nebuvo rasta.

JAV Teisingumo departamentas dėl priverstinio lėktuvo nutupdymo Minske apkaltino keturis Baltarusijos pareigūnus oro piratavimu.

Pats tyrimas pratęstas iki rugsėjo, taip norint surinkti papildomos informacijos iš valstybių ir organizacijų, susijusių su įvykiu, pranešė Susisiekimo ministerija.

Ministras Marius Skuodis trečiadienį Vilniuje susitiko su ICAO tyrėjais ir dar kartą pasiūlė visokeriopą šalies pagalbą ir bendradarbiavimą.

„Nepriklausomas ICAO tyrimas turi atsakyti į klausimus, kas iš tikrųjų atsitiko, kai buvo priverstinai tupdomas iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ laineris“, – pranešime sakė M. Skuodis.

Pasak jo, orlaivio nutupdymas privalo būti ištirtas siekiant užkirsti kelią panašiems pažeidimams ateityje. Jo teigimu, jei nebus imtasi ilgalaikių prevencinių veiksmų, tokie įvykiai gali kartotis ir padaryti dar daugiau žalos aviacijos saugumui ir reputacijai.

Lietuvoje tyrėjai susitiko ir su kitų institucijų atstovais.

Lietuvos Generalinė prokuratūra dėl incidento yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą. „Ryanair“ orlaivis buvo registruotas Lenkijoje, todėl lėktuvo užgrobimą taip pat tiria šios šalies teisėsauga.

Gegužės 23 dieną Baltarusijos oro dispečeriai nurodė „Ryanair“ pilotams nutupdyti iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, nes jame esą padėta bomba. Per šį incidentą į orą buvo pakeltas naikintuvas.

Laineris buvo priverstas nusileisti Minske, kur buvo sulaikytas tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė Sofija Sapega. Patikrinus lėktuvą, jokių sprogmenų jame nebuvo rasta.

Remdamasi Čikagos konvencija, Lietuva kreipėsi į ICAO Tarybą dėl išsamaus ir objektyvaus šio įvykio tyrimo dėl kelių konvencijų straipsnių ir tarptautinės teisės pažeidimų.

Baltarusijos veiksmus pasmerkė daugelis Vakarų šalių, tarptautinių organizacijų, į tai reaguodama ES uždraudė Baltarusijos vežėjams naudotis jos oro erdve ir patekti į jos šalių oro uostus bei vėliau patvirtino sektorines sankcijas Minskui.

Marius Skuodis LRT televizijai taip pat užsiminė, kad įvykis su į Vilnių skridusiu orlaiviu tapo precedentu, po kurio daugeliui keleivių gali tekti rūpintis, virš kokios šalies vyks jų skrydis.

Ministras sakė, kad vieningo pritarimo Jungtinių Tautų aviacijos organizacijos tyrimui nebuvo, tačiau dėl jo reikalingumo sutarė dauguma organizacijos narių.

„(Tyrimą – BNS) atliks pati organizacija, bendradarbiaudama su visomis susijusiomis valstybėmis narėmis, tai, pirmiausia Baltarusija, kur įvyko incidentas, Lenkija – nes ten registruotas „Ryanair“ būtent šis orlaivis, Airija – nes „Ryanair“ yra iš Airijos, ir Lietuva – nes skrido į Lietuvą (...) Tyrimų rezultatų galime tikėtis kažkur per mėnesį“, – sakė M. Skuodis.

Anot jo, Baltarusijos veiksmai dėl „Ryanair“ lėktuvo sudavė smūgį ir pačiai aviacijai. Ministras tikisi, kad tarptautinės bendruomenės atsakas bus stiprus ir daugiau niekam nekils minčių pakartoti panašių incidentų.

„Jau daugelis gyventojų, deja, galbūt bus priversti ateityje galvoti, per kur vyksta skrydis. Nes pripažinkime, mes niekada nesidomėdavome. Ir būtent dėl to Tarptautinės aviacijos organizacijos tyrimas yra labai svarbus, nes visi supranta, kad tai yra beprecedentis atvejis, kuris pakerta pasitikėjimą aviacija, aviacijos saugumu“, – kalbėjo ministras.

Paklaustas, kokios kitos erdvės gali būti nesaugios Lietuvos piliečiams, jis jų neįvardijo.

„Nenorėčiau taip labai stipriai interpretuoti, bet ir valstybės pareigūnams tam tikriems taip pat yra pateiktos natūraliai mūsų institucijų rekomendacijos, kur galbūt nereikėtų vykti, nereikėtų keliauti, priklausomai nuo darbo, kurį jie dirba ir panašiai“, – sakė susisiekimo ministras.

Susisiekimo ministerija ketvirtadienio vakarą pranešė, kad ICAO ketina pradėti tyrimą dėl minėto incidento gegužės 23 dieną, kai iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas su 126 keleiviais buvo priverstas leistis Minske. Neeiliniame ICAO posėdyje ketvirtadienį M. Skuodis dar kartą paragino atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą.

Jis kartu paprašė, atsižvelgiant į tai, kad incidentas yra susijęs su Europos Sąjungos oro linijų bendrove, į šį tyrimą įtraukti ir Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūrą.

Pastaroji jau yra išleidusi Saugumo informacijos biuletenį, kuriame nurodo visiems skrydžių operatoriams vengti Baltarusijos oro erdvės, nebent tai būtų būtina skrydžio saugai atsiradus nenumatytoms aplinkybėms.

Keletas Europos oro linijų bendrovių, tarp jų SAS, „Air Baltic“, „Wizz Air“, „Air France“, „Lufthansa“, „Finnair“, jau nusprendė vengti skrydžių Baltarusijos oro erdvėje.

Po Saugumo Tarybos posėdžio paskelbtame šių šalių pranešime incidentas su bendrovės „Ryanair“ lėktuvu vadinamas „beprecedenčiu ir nepriimtinu“, taip pat reikalaujama „už tai atsakingųjų visiškos atskaitomybės“.

„Šie aktai yra įžūli ataka prieš tarptautinės civilinės aviacijos saugumą ir prieš Europos saugumą, rodanti skandalingą nepagarbą tarptautiniams įstatymams“, – pabrėžė JAV, Estija, Prancūzija, Airija, Belgija, Vokietija, Norvegija ir Jungtinė Karalystė.

Jos taip pat paragino Baltarusiją nedelsiant paleisti žurnalistą Ramaną Pratasevičių ir jo draugę Sofiją Sapegą, skridusius tuo lėktuvu ir sulaikytus, kai laineris buvo nutupdytas Minske.

„Visokeriopai smerkiame šį dar vieną Baltarusijos valdžios įžūlų mėginimą nutildyti visus opozicijos balsus“, – pabrėžė pareiškimą paskelbusios šalys.

Šis dokumentas buvo paskelbtas po JT Saugumo Tarybos uždaro pasitarimo dėl minimo incidento.

Pasak vieno diplomatinio šaltinio, Rusijos ambasadorius Dmitrijus Polianskis pavadino Europos šalių ir JAV kaltinimus Minskui „melagienomis“.

Saugumo Tarybai priklausančios Azijos ir Afrikos šalys pareiškimo neparėmė.

Kaip buvo pranešta, sekmadienį iš Atėnų į Lietuvos sostinę skridęs „Ryanair“ laineris, kuriame buvo S. Pratasevičius ir S. Sapega – Europos humanitariniame universitete (EHU) Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė – buvo paragintas nusileisti Minsko oro uoste – esą dėl galimai lėktuve padėtos bombos. Šis nutupdymas buvo atliktas Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos įsakymu; per jį į orą buvo pakeltas naikintuvas MiG-29 ir sraigtasparnis Mi-24.

Europos lyderiai kaltino Minską, kad keleivinis lėktuvas faktiškai buvo pagrobtas.

Rusija, uoli A. Lukašenkos sąjungininkė, palaiko Minsko tvirtinimus, kad orlaivis buvo nutupdytas dėl sprogdinimo grėsmės, nors jokių sprogmenų jame nebuvo rasta.

Monrealyje įsikūrusi ICAO ketvirtadienį turėtų surengti pasitarimą dėl šio incidento.

„ICAO smarkiai susirūpinusi dėl akivaizdžiai priverstinio „RyanAir“ reiso [lėktuvo] ir jo keleivių nutupdymo, kas gali būti Čikagos konvencijos pažeidimas“, – sakoma sekmadienį paskelbtame šios JT „Twitter“ žinutėje, kurioje paminėta 1944 metų tarptautinė sutartis, įtvirtinusi tarptautinio oro susisiekimo principus.

Antrasis mėginimas iškelti iš jūros dugno sudužusio bendrovės „AirAsia“ lėktuvo fiuzeliažą nebuvo sėkmingas, kai sekmadienį nutrūko vienas lynas, jungiantis korpusą su keliančiaisiais balionais.

Karinių jūrų pajėgų atstovas Manahanas Simorangkiras sakė, kad pagrindiniu kliuviniu tapo stipri jūros srovė. Nutrūkęs lynas buvo iš naujo pritvirtintas prie laivo, bet vėl nutrūko, atkėlus fiuzeliažą nuo dugno.

„Negalime kovoti su gamta, – konstatavo M.Simorangkiras. – Tiesiog tikimės, kad orai pasikeis ir bus palankūs.“

Pirmasis mėginimas iškelti lėktuvo fiuzeliažą šeštadienį žlugo, nes subliūško balionai, turėję užtikrinti jo plūdrumą. Narai lėktuvo korpusą, kuriame tikriausiai yra daugumos žuvusiųjų palaikai, pirmąkart pasiekė penktadienį.

M.Simorangkiras sakė, kad gelbėtojai sekmadienį ištraukė vienos aukos palaikus, kurie iškilo į paviršių, kai buvo mėginama iškelti fiuzeliažą.

Iš viso jau apie 70 lavonų buvo rasti po 8501-ojo reiso lainerio katastrofos gruodžio 28 dieną, kai 162 žmones skraidinęs lėktuvas nukrito į Javos jūrą pakeliui iš Indonezijos antrojo didžiausio miesto Surabajos į Singapūrą.

Dešimtys karinių jūrų pajėgų narų kovojo su stipriomis srovėmis ir blogu matomumu, mėgindami iškelti fiuzeliažo nuolaužas, gulinčias jūros dugne 30 metrų gylyje. Lėktuvo kabina buvo rasta maždaug už 500 metrų nuo tos vietos – manoma, kad joje yra piloto ir jo padėjėjo palaikai.

Manoma, kad nepalankūs orai buvo viena iš pagrindinių šios katastrofos priežasčių. Prieš pat katastrofą pilotai prašė leisti pakilti į didesnį aukštį, kad laineris išvengtų audros, bet oro dispečeriai negalėjo to padaryti, nes tuo pačiu maršrutu skrido daug kitų lėktuvų.

Pareigūnai atmetė diversijos prielaidą ir sakė, kad preliminari tyrimo ataskaita ateinančią savaitę tikriausiai bus pateikta Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai (ICAO).

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) investuoja į studijų infrastruktūrą – šią savaitę skrydžių praktikų bazę Kyviškėse papildė du nauji sraigtasparniai Cabri G2, kurių vertė – beveik 3 milijonai litų. Orlaiviai bus naudojami rengti kvalifikuotus sraigtasparnių pilotus. Tokius specialistus ruošianti VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto studijų programa bus pirmoji ir vienintelė Lietuvoje.

Būsimų pilotų jau dabar laukia Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM. Šios įstaigos, neturėdamos tinkamų instruktorių, buvo priverstos siųsti darbuotojus į mokymus užsienyje arba naudoti mokymams nepritaikytą įrangą.

„Aviacijos rinkoje vis labiau ryškėja kvalifikuotų sraigtasparnių pilotų trūkumas – apie tai vis užsimindavo ir mūsų socialiniai partneriai iš valstybinių įstaigų. Naujieji sraigtasparniai leis pradėti naują veiklos etapą Lietuvos aviacijos istorijoje ir dar labiau sustiprinti pilotų rengimo lyderystę visoje Rytų Europoje“, – sakė VGTU A. Gustaičio aviacijos instituto direktorius Jonas Stankūnas.

Šiemet Prancūzijoje pagaminti mokomieji sraigtasparniai Cabri G2 sertifikuoti Europoje ir atitinka visus keliamus aviacinius reikalavimus. Vieno sraigtasparnio kaina – 1,43 milijono litų. Papildomai įsigyta jiems pritaikyta speciali įranga ir piloto bei orlaivius aptarnaujančių mechanikų mokymai. Pirkinys finansuotas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir VGTU lėšomis.

Sraigtasparnių įsigijimu užbaigiamas svarbus VGTU A. Gustaičio aviacijos instituto plėtros etapas: per penkerius metus į šiuolaikišką aerodrominę įrangą, 4 naujus lėktuvus, 2 sraigtasparnius ir skrydžių treniruoklį investuota 10,2 milijonų litų. Tolimesniuose VGTU instituto modernizavimo planuose – Kyviškių aerodromo renovacijos darbai, degalų saugyklos bei treniruoklių ir laboratorijų korpuso statybos.

VGTU A. Gustaičio aviacijos institutas šiais metais mini 20 veiklos metų jubiliejų. Per šį laikotarpį išleista daugiau nei 1 300 absolventų – lakūnų, skrydžių valdymo specialistų ir inžinierių. Institutas organizuoja jungtines studijų programas su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, taip pat rengia studijas anglų kalba. Instituto teorinio ir praktinio mokymo veiklos atitinka tarptautinių civilinių organizacijų ICAO, EASA ir EUROCONTROL standartų reikalavimus, tad absolventų kvalifikacija pripažįstama visame pasaulyje. Tai patvirtina ir Civilinės aviacijos administracijos išduoti sertifikatai.
Šiuo metu VGTU A. Gustaičio aviacijos institutas eksploatuoja ne tik naujuosius sraigtasparnius, bet ir 11 vienmotorių bei 1 dvimotorį orlaivius – visais jais skraidyti mokosi būsimieji pilotai.