Ši iniciatyva skirta lengvus nerimo ar depresijos simptomus jaučiantiems, išgyvenantiems vienatvę pensinio amžiaus žmonėms, siekiant stiprinti jų psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą, pranešė Kultūros ministerija.

Kultūros ministerijos teigimu, socialinis receptas veikia kaip algoritmas, kuriuo vadovaudamiesi pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų ar šeimos gydytojų komandų nariai, pavyzdžiui, gyvensenos medicinos specialistai, į iniciatyvą gali nukreipti senjorą, jam pristatydami tokią galimybę žodžiu arba padėdami užpildyti registracijos formą.

Projektas siūlo senjorams turiningai praleisti laisvalaikį, bendrauti, susirasti bendraminčių, atrasti kultūros ir meno, neformaliojo švietimo, sveikatinimo veiklas bei savanorystę.

Pasak kultūros ministro Simono Kairio, kultūra gali padėti gerinti žmogaus psichologinę būseną ir sveikatą. Jis pridūrė besitikintis apčiuopiamo projekto rezultato.

Kenčia nuo vienatvės

Anot sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės turi vienas pesimistiškiausių nuostatų visoje Europos Sąjungoje.

„Lietuvos senjorai yra vieni vienišiausių žmonių Europoje“, – penktadienį Vilniaus paveikslų galerijoje sakė A. Dulkys.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Pasak jo, kas dešimtas Lietuvos senjoras jaučia vienatvę, o savijautos skirtumas lyginant su kitomis amžiaus grupėmis siekia ir tris kartus. Jis pridūrė, kad vienatvės pojūtis veda prie žalingų įpročių.

Lietuvos senjorai yra vieni vienišiausių žmonių Europoje.

Anot Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro socialinio recepto koordinatorės Indrės Krivickaitės, vos 7–11 proc. Iš 60 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų yra aktyvūs visuomeniniame gyvenime, gyvenimas po vieną labiausiai paplitęs Baltijos šalyse.

Tuo metu šeimos gydytoja Justė Latauskienė sako, kad socialinio recepto projektas yra „praplečiantis medicinos paslaugas naujoje paradigmoje.“

„Kartais ateina pacientai ir jiems yra blogai, jie kenčia, jie serga, dažnai jie turi ligas ir somatines, ir psichines, ir negali jiems padėti, negali padėti ir psichologas, nes priežastis, kodėl žmogus susirgo, nėra genetinė, netgi kartais ne žalingas įprotis, bet yra socializacijos trūkumas, nepatenkinti kultūriniai poreikiai“, – kalbėjo ji.

„Muziejus nebėra šventovė“

Lietuvos nacionalinio dailės muziejus direktorius Arūnas Gelūnas sakė, kad muziejai senjorams gali pasiūlyti fizinį judrumą, pozityvų turinį ir socializaciją, kurią suteikia muziejaus darbuotojai.

„Muziejus nebėra šventovė, kur renkasi tik išrinktieji, muziejus yra savotiškas universitetas, (...) kur yra nuo mažo iki seno visiškai suteikiama erdvė reikštis ir kalbėti“, – sakė jis ir pridūrė besitikintis, kad dėl projekto senjorų muziejuose daugės.

Muziejus nebėra šventovė, kur renkasi tik išrinktieji, muziejus yra savotiškas universitetas.

Pasak A. Gelūno pavaduotojos parodoms ir edukacijai Jolantos Jurašienės, vyresnių žmonių įsitraukimas į kultūros procesus yra labai žemas. Veiklų, jos nuomone, muziejai gali pasiūlyti daug, tačiau ateinančiųjų – mažai.

Dalyvavimas šiose veiklose yra nemokamas.

Socialinio recepto iniciatyvą savivaldybėse įgyvendina visuomenės sveikatos biure dirbantys koordinatoriai. Jų funkcijos apima bendradarbiavimą su partneriais, veiklų atranką, viešinimą, bendravimą su dalyviais.

Pasak A. Dulkio, nukreipti į projektą senjorus galės ne tik gydytojas, bet ir jo komandos narys ir „bet kuris iš mūsų.“

Šiemet socialinio recepto iniciatyvos bandomasis projektas bus įgyvendinamas Kauno, Šiaulių ir Vilniaus miestų bei Klaipėdos rajono savivaldybėse. Kiekvienoje iš šių savivaldybių esančiuose visuomenės sveikatos biuruose jau yra paskirta po vieną koordinatorių.

Kitais metais, priklausomai nuo projekto rezultatų, planuojama iniciatyvą plėsti į kitas šalies savivaldybes.

Bandomajame projekte dalyvauja Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos – bibliotekos, muziejai, scenos meno įstaigos, pasiūliusios daugiau kaip 50 įvairių senjorams pritaikytų, tęstinių kultūrinių renginių, veiklų ir edukacijų.

Kitąmet į projektą planuojama įtraukti visas norinčias, taip pat ir nevyriausybiniame sektoriuje veikiančias kultūros įstaigas.

„Yra kai kurie klausimai, kurie yra išlikę atviri nuo ankstesnių diskusijų. Tai ir kultūrinės veiklos, tokios kaip spektakliai, kažkokie pasirodymai, kino teatrai ar panašios veiklos, taip pat prekyba, kuri vyksta prekybos centruose, ne atskirose parduotuvėse, turinčiose atskirą įėjimą“, –  spaudos konferencijoje po Vyriausybės posėdžio sakė I. Šimonytė.

„Specialistai ekspertų grupėje svarsto siūlymus, kuriuos gauna iš rinkos dalyvių ar iš kultūros institucijų, ir manau, kad sugebės paruošti algoritmą, kuriais ta veikla galės būti saugiai atnaujinta. Kada tai galėtų būti padaryta, priklausys labai smarkiai nuo to, kaip toliau klostysis epidemiologinė situacija“, – pridūrė premjerė.

Nuo pirmadienio veiklą leista atnaujinti parduotuvėms ir paviljonams (išskyrus paviljonų kompleksus su dengtu stogu, esančius turgavietėse).

Šiose prekybos vietose turi būti užtikrinamas 20 kv. metrų prekybos plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo.

Nuo pirmadienio gali būti lankomi uždarose erdvėse esantys muziejai, galerijos ir kitos ekspozicinės erdvės užtikrinant lankytojų srauto ribojimą, bilietų platinimą elektroniniu būdu arba išankstinę lankytojų registraciją.

Oficialiai šis nutarimas bus paskelbtas 2021-ųjų liepos 1 dieną, tad iki tol Seimas galės priimti reikalingas įstatymo pataisas, o ateinančių metų biudžeto peržiūrėti nereikės.

Pasak KT, valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams ir jų plėtrai skyrimą įstatymu turi reglamentuoti Seimas, o ne Vyriausybė, nes valstybės parama mokslui yra susijusi su Konstitucijoje numatytų mokslų ir tyrimų laisvės bei aukštųjų mokyklų autonomijos įgyvendinimu.

KT taip pat pabrėžė, kad, pagal Konstituciją, valstybės turtas valdymo ir naudojimo tvarką nustato įstatymas, o ne poįstatyminiai aktai.

Teismo vertinimu, nors Seimas ir gali pavesti Vyriausybei detalizuoti ir sukonkretinti įstatyme įtvirtintą biudžeto lėšų skyrimo tvarką, tačiau negali jai perleisti viso šios tvarkos nustatymo, nes to neleidžia Konstitucijoje įtvirtintas valdžių pasidalijimo principas.

„Jeigu Konstitucijoje yra nustatyti konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimai, ši institucija negali šių įgaliojimų atsisakyti, jų perduoti kuriai nors kitai institucijai, kitos valstybės valdžios institucijos negali jų perimti, jie negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu“, – rašoma pirmadienį paskelbtame KT pranešime.

Kitos valstybės valdžios institucijos negali jų perimti, jie negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu.

Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėjo ir 2017 metais Vyriausybės patvirtintą MTEP ir meno veiklos vertinimo tvarką, kurioje nurodoma, pagal kokius kriterijus turėtų būti vertinama 2015-2017 metais universitetų ir institutų vykdyta veikla.

Šiame Vyriausybės nutarime taip pat nustatyta, kad 2018 metais palyginamasis penkerių metų MTEP ir meno veiklos vertinimas turi būti atliekamas pagal naujus, tais metais negaliojusius kriterijus.

Anot KT, šis reglamentavimas prieštarauja principui, kad teisės aktų galia turi būti nukreipta į ateitį ir pažeidžia teisinės valstybės principą, kad įstatymais turi būti nustatomas aiškus, suprantamas ir neprieštaringas reguliavimas.

Laikantis šio reguliavimo, iš mokslo ir studijų įstaigų taip pat atimamas tinkamas laikotarpis pasiruošti naujiems reikalavimams.

Nutarime Teismas taip pat pabrėžė, kad moksliniai tyrimai ir eksperimentai negali būti vertinami vien tik formaliais kiekybiniais kriterijais, tokiais kaip – darbų paskelbimo šaltinis ar kalba, publikavimas leidiniuose.

Anot teismo, valstybės institucijos privalo vertinti ir pačią darbų esmę, jų turinį bei poveikį.

KT pripažinus, kad įstatymas prieštarauja Konstitucijai ir paskelbus tai įtvirtinantį nutarimą toks įstatymas nebegali būti taikomas, tad Teismui paskelbus nutarimą iškart, atsirastų biudžeto lėšų skyrimo MTEP ir meno veiklai reguliavimo vakuumas.

Atsižvelgdamas į tai, kad naujų teisės aktų priėmimui reikia laiko ir jie yra susiję su valstybės biudžeto planavimu, KT šį nutarimą Teisės aktų registre oficialiai paskelbs po daugiau nei pusės metų.

Į Konstitucinį Teismą dėl šių įstatymų nuostatų įvertinimo kreipėsi administracinę bylą nagrinėjantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

38 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neskaito knygų, o ketvirtadalis nurodo neturintys jokio noro dalyvauti kultūrinėje veikloje, atskleidė tyrimas.

Jo duomenimis, aktyvesni kultūros vartotojai ir dalyviai, ypač vertinant scenos menus (dainavimą, grojimą, šokį ir vaidybą) yra aukštesnio išsilavinimo, didesnių miestų, jaunesni gyventojai, didesnė dalis - moterų.

Rečiau dalyvauti kultūrinėje veikloje norą demonstruoja vyrai, turintys žemesnį išsilavinimą, bedarbiai ar užimantys žemesnės kvalifikacijos pareigas, gaunantys mažiau nei 800 litų pajamų per mėnesį.

„Lietuvos piliečių dalyvavimas kultūroje, vartojimas ir pasitenkinimas jos kokybe nuo šiol nėra pagrįstas tik nuojauta, kaip buvo iki šiol, bet yra pamatuotas ir pagrįstas skaičiais. Tai svarbu ateityje, kalbant apie naujus projektus, kultūros reikšmę šalies socialinei būčiai, ekonomikai, todėl tai nėra tyrimas dėl tyrimo“, - sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis, antradienį Vilniuje pristatydamas tyrimą.

Pasak jo, Lietuva nuo šiol turės ne tik geografinį, bet ir kultūrinį žemėlapį, kuris „padės identifikuoti didžiųjų miestų ir regionų dalyvavimo kultūroje silpnąsias ir stipriąsias vietas“.

Viena tyrimo bendraautorių, rinkos ir socialinių tyrimų kompanijos „SIC“ direktorė Jurgita Verikienė tvirtino, kad 37 proc. Lietuvos gyventojų patys užsiima bent viena kultūrine veikla, kultūros renginių savanoriams save priskiria 18,1 proc.

47 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad pagrindinė kliūtis jiems patiems dalyvauti kultūrinėje veikloje - laiko stoka, dar 20 proc. kaip kliūtį nurodė prastą sveikatą.

Net 25 proc. apklaustųjų nurodė turintys kitokių interesų, nei kultūrinis gyvenimas, 37 proc. įvardijo ir tai, kad dalyvauti kultūrinėje veikloje jiems yra per brangu.

Jokių kliūčių įsilieti į kultūrinę veiklą arba joje savanoriauti dažniausiai nemato 20 -29 metų jaunimas arba vyresnio amžiaus (60-69 metų) asmenys su aukštuoju išsilavinimu, gaunantys didesnes nei 1000 litų pajamas.

Net 99,9 proc. apklaustųjų nurodė per pastaruosius 12 mėnesių vartoję bent vieną kultūros produktą. Kaip tvirtina tyrėjai, toks statistinis aktyvumas pasiektas dėl to, kad į kultūros produktų vartojimo savoką buvo įtrauktos ir masinės kultūros priemonės, pavyzdžiui, kultūros laidų žiūrėjimas per televiziją, spaudos skaitymas.

Kaip parodė tyrimas, penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose (Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje) dalyvavimas kultūrinėse veiklose apima 42 proc. gyventojų, mažesniuose miesteliuose šis rodiklis apima 39 proc. respondentų, mažuose miesteliuose ir kaimuose tokių buvo 30 proc.

„Daugiausia žmonių pritraukia vaizduojamojo meno veiklos, dažniausiai tai - tapyba, meninė fotografija ir tekstilės darbai. Kiek mažiau, nors pakankamai daug - paveldo veiklos, populiariausia jų - kolekcionavimas, taip pat ir scenos menai. Vertinant tyrimo duomenis, apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus arba šoko, arba dainavo, arba grojo“, - sakė J.Verikienė.

Kaip nurodoma tyrime, 13 proc. apklausos dalyvių nurodė šokantys, 11 proc. - dainuojantys, 8 proc. - grojantys muzikos instrumentu.

Anot tyrimo bendraautorės, mažiausiai gyventojus dominančios veiklos - kūryba internete (pvz. internetinio puslapio, žaidimo kūrimas), kuria užsiima vos 3,2 proc., taip pat video menai (2,6 proc.), grožinę literatūrą savo malonumui kuria 6 proc. gyventojų.

Tyrimo duomenimis, 58 proc. proc. apklaustųjų per pastaruosius metus nurodė lankęsi bent viename scenos meno (šokio, muzikos, teatro) renginyje , 28 proc. sakė lankęsi vaizduojamojo meno (fotografijos, tapybos, amatų ir pan.) renginiuose, dar 58 proc. nurodė aplankę bent vieną kultūros paveldo objektą.

Taip pat 37 proc. bent kartą lankėsi bibliotekoje, 35 proc. - kine ar kino festivalyje.

Vis dėlto didesnė dalis lietuvių į kino teatrus neužsuka - tyrimo duomenimis, net 46 proc. Lietuvos gyventojų siunčiasi filmus arba žiūri juos internetu.

Kaip sakė J.Verikienė, lietuviai nenusileidžia Europos vidurkiui pagal muziejų, galerijų, kultūros renginių, kultūros paminklų, archeologinių vietų lankymu, tačiau dažniau šalies gyventojai nurodė besirenkantys ne nueiti į renginį, o pažiūrėti ar paklausyti jį per televiziją ar radiją.

Kaip pastebi tyrimo autoriai, pagal knygų skaitymą lietuviai nenusileidžia Europai - skaito 62 proc. žmonių. 88 proc. apklausos dalyvių sakė skaitantys žurnalus, 92 - laikraščius.

Net 6 proc. gyventojų (įvertinus lietuvos populiaciją - apie 160 tūkst. žmonių) nurodė namuose neturintys nė vienos knygos, 57 proc. žmonių (arba 1,5 mln. žmonių) nurodė turintys iki 50 knygų, po 6 proc. sakė turintys nuo 200 iki 400, taip pat per 400 knygų.

Įdomu ir tai, kad didesnį namuose turimų knygų skaičių nurodę respondentai dažniau teigė, kad jų dvasinė sveikata yra gera arba labai gera, priešingai, nei neturintys knygų arba jų turintys mažai.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad per pastaruosius metus spausdintas knygas nurodė skaitę 62 proc., 15 proc. sakė skaitę knygas skaitmeniniu formatu.

Vienas gyventojas Lietuvoje vidutiniškai perskaito apie 12 knygų, tuo metu apie 15 proc. gyventojų apsiriboja 1-2 knygomis per metus.

Vaizduojamuosiuose menuose nurodė dalyvaujantys 27 proc. gyventojų, vyrų, kaip nurodo tyrėjai, buvo triskart mažiau, nei moterų.

Tyrimo metu apklausti 1200 respondentų, vyresnių nei 15 metų.

Tyrimas„Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ Kultūros ministerijos užsakymu parengtas šių metų balandį, gyventojų apklausos vykdytos sausio-kovo mėnesiais.