14-tą sezoną pasaulio biatlono taurėje pasitinka 38-erių Natalija Kočergina, prie kurios prisijungs debiutantės – 24-erių Lidija Žurauskaitė bei 23-ejų Judita Traubaitė. Patyrusios vyrų komandos pagrindą sudarys pasaulio vasaros biatlono čempionate žibėjęs 23-ejų Maksimas Fominas, 33-ejų Tomas Kaukėnas, 32-ejų Karolis Dombrovskis bei kitą savaitę 31-ąjį gimtadienį minėsiantis rinktinės lyderis Vytautas Strolia. Pastarasis į žiemą žengia po vasarą iškovotų pasaulio čempionato sidabro bei bronzos medalių.

– Sezoną biatlono rinktinė pasitinka pakitusios sudėties: karjerą baigė olimpietė Gabrielė Leščinskaitė. Kaip ši netektis paveiks moterų komandą?, – biathlonltu.com paklausė Lietuvos biatlono federacijos prezidento Arūno Daugirdo.

– Šį sezoną startuosime be Gabrielės Leščinskaitės, kuri po ilgų svarstymų vis dėlto apsisprendė į aktyvų sportą negrįžti. Jos netekimas moterų rinktinei gali būti juntamas. Jei sezono pabaigoje svajojome apie potencialiai susibursiančią moterų estafetę, tai dabar tą svajonę teks atidėti, kol priaugs dar viena pasaulio taurės normatyvą galinti įvykdyti sportininkė.

– Tarpsezoniu buvo atskirtos vyrų ir moterų rinktinės. Kuo pasiruošimas sezonui buvo kitoks nei iki šiol?

– Nuo sezono pradžios pakvietėme dirbti dar vieną trenerį. Visą laiką jautėme, kad parengiamuoju laikotarpiu yra per mažai dėmesio sportininkams, o grupės yra per didelės. Visus A ir B rinktinių narius padalinome į 3 grupes. Jei pernai grupės buvo mišios, tai šiemet moterų komandą visiškai atskyrėme nuo vyrų, joms davėme atskirą pasirengimą su priskirtais treneriais. Vyrai taip pat rotavosi, kas buvo vertas A komandos, pakilo į ją, kas dar nepriaugo – liko B komandoje.

Parengiamasis laikotarpis su lapkričio pabaiga baigiasi. Grįžtame prie varžybinio formato, kur yra dvi rinktinės: viena A rinktinė, kuri atstovauja Lietuvai pasaulio taurės varžybose, bei B komanda, atstovaujanti IBU taurėje. Neturime pamiršti, kad yra ir C komanda, kurie dalyvaus IBU jaunimo taurėje.

– Iki šiol geriausi Lietuvos biatlonininkai neretai praleisdavo pasaulio vasaros biatlono čempionatus. Šiemet rinktinė dalyvavo pajėgiausios sudėties ir turime du medalius bei patekimą į geriausiųjų šešetuką. Kaip federacija vertina sprendimą dalyvauti pasaulio vasaros čempionate?

– Sprendimą rimčiau ruoštis vasaros čempionatui padiktavo tendencija pasauliniame biatlone. Tarptautinė biatlono sąjunga pradėjo dėti vis daugiau pastangų reklamuodama bei sureikšmindama pasaulio vasaros biatlono čempionatą, kad suinteresuotos būtų ne tik tos šalys, kurios daugiau kultivuoja vasaros biatloną, bet ir tos, kurios prioritetą teikia žiemai. Ta tendencija vyksta ne pirmus metus, konkurencija vis didėja. Dėl to ir mes nusprendėme skirti atitinkamą dėmesį vasaros biatlono čempionatui, o dar kai pavyko gerai jame sudalyvauti, tai tapo ir moraliniu, ir psichologiniu pliusu. Vasarą didelės įtakos nedaro inventorius, nereikia ruošti slidžių. O kai visi turi vienodas sąlygas, tada ir mes esame ne prastesnio pajėgumo nei kiti.

– Pasaulio taurės varžybose Lietuvos biatlonininkai iškovojo rekordinį kvotų skaičių – dar niekada Lietuvai neatstovavo net 7 biatlonininkai. Kokie lūkesčiai šiose varžybose?

– Pasaulio taurė mums yra bene pagrindinis varžymosi formatas ir į ją patekti jau yra iššūkis, nes sportininkas turi būti įvykdęs taurės normatyvą, kuris yra net griežtesnis nei pasaulio ar olimpinių žaidynių normatyvai. Esu įsitikinęs, kad dėka žaidimo taisyklių, kurios taikomos pasaulio taurei, biatlonas pasaulyje yra toks konkurencingas, populiarus ir žiūrimas.

Visų pirma, tikimės, kad rinktinės nepraras pozicijų, kurias yra iškovojusios. Vienas dalykas iškovoti, kitas – išlaikyti. Su vyrų komanda pasiekėme tokią vietą, kur tiek virš mūsų, tiek žemiau mūsų yra labai pajėgios rinktinės ir kova tam, kad išlaikyti poziciją, bus sunki. Moterys pasaulio taurėje varžysis trys ir potencialiai bus galima rinkti daugiau taškų nei iki šiol. Turime galvoti apie perspektyvą pakliūti į Top-20, nes didžiausias noras olimpinėje atrankoje patekti į 20-ukus – tai užtikrintų komandinius olimpinius kelialapius.

– Biatlonininkams svarbūs ne tik pasaulio ar Europos čempionatai, bet ir pasaulio taurės varžybos. Ar koncentruojamasi kuriam nors startui?

– Negalime nestartuoti pasaulio taurės varžybose, o tik ruoštis Europos ir pasaulio čempionatams. Tokiu atveju ir patekimas į pasaulio čempionatą ar į olimpines žaidynes būtų dar labiau komplikuotas. Rinktinės privalo startuoti pasaulio taurėje ir negalima koncentruotis į vieną etapą, o kituose būti statistiniu dalyviu. Šio žaidimo taisyklės negailestingos, nes sportinę formą daugmaž turi išlaikyti viso sezono metu bei dar sugebėti prieiti prie svarbiausių metų renginių. Šiose sultyse verdame ne pirmus metus, treneriai žino, kam ruošiamas sportininkas, kaip išdėlioti startus per visą sezoną, kad susikoncentruoti svarbiausioms varžyboms.

– Žinome, kad mažiausiai dvi Lietuvos sportininkės šį sezoną debiutuos pasaulio taurės varžybose. Ko laukti iš Juditos Traubaitės bei Lidijos Žurauskaitės startų?

– Pakliūti į pasaulio taurę ir joje varžytis yra prestižas sportininkui. Taip, šį sezoną pasaulio taurės varžybose debiutuos dvi lietuvaitės Judita ir Lidija, nors pastarajai dar reikia įvykdyti normatyvą IBU taurės varžybose. Judita atėjo iš žiemos sporto šakos, treniravosi su slidėmis dar iki tampant biatlonininke. Jai reikėjo patobulinti šliuožimo techniką ir išmokti šaudyti, prisitaikyti prie intensyvesnio treniruočių krūvio. Tikiu, kad Juditai viskas priešaky ir kad ji bus konkurencinga biatlonininkė pasaulio taurėje. Lidija jau tikrai būtų pasaulio taurės dalyvė, jei ne trauma, kurią patyrė praėjusio sezono išvakarėse. Tačiau dabar ji dar labiau motyvuota ir nekantriai laukia progos įrodyti, kad verta čia varžytis. Norėtųsi, kad merginos pasaulio taurėje įsitvirtintų ir ateityje džiugintų mus savo rezultatais.

***

Pirmo pasaulio taurės etapo Estešunde (Švedija) programa:

Lapkričio 25 d. (šeštadienis)

13.30 val. – vienetų mišri estafetė

15.50 val. – mišri estafetė

Lapkričio 26 d. (sekmadienis)

12.20 val. – moterų 15 km asmeninės lenktynės

15.30 val. – vyrų 20 km asmeninės lenktynės

Lapkričio 29 d. (trečiadienis)

16.20 val. – moterų 4x6 km estafetė

Lapkričio 30 d. (ketvirtadienis)

16.20 val. – vyrų 4x7,5 km estafetė

Gruodžio 1 d. (penktadienis)

15.45 val. – moterų 7,5 km sprintas

Gruodžio 2 d. (šeštadienis)

15.45 val. – vyrų 10 km sprintas

Gruodžio 3 d. (sekmadienis)

15.00 val. – moterų 10 km persekiojimas

17.00 val. – vyrų 12,5 km persekiojimas

Penktadienį intriguojančiose patrulių lenktynėse lietuvių ekipa, kurią sudarė vyr. eilinis Tomas Kaukėnas, vyr. eilinis Karolis Dombrovskis, eilinis Vytautas Strolia bei jaunesnysis eilinis Jokūbas Mačkinė, iškovojo 5 vietą tarp 17 komandų.

Patrulių lenktynių varžybų principas toks: komandą sudaro keturi biatlonininkai, iš kurių 3 šliuožia su šautuvu, o vienas – kapitonas – be. Komandos startuoja kas minutę, o biatlonininkų laukia trys šaudymo ruožai, kuriuose šaudo vis kitas komandos narys. Skirtumas tarp pirmo ir paskutinio komandos nario trasoje negali būti didesnis nei 15 sek., tad visą trasą, kurią sudaro 20 kilometrų, biatlonininkai įveikia drauge.

Lietuvos ekipos kapitonu buvo J.Mačkinė, tuo tarpu T.Kaukėnas gulėdamas prašovė trissyk, V.Strolia stovint – sykį, o K.Dombrovskis gulint – du kartus. Nepaisant netaiklių šūvių, aukštą tempą trasoje palaikiusius lietuvius nuo medalių skyrė mažiau nei minutė. Pasaulio čempionais tapo Prancūzijos biatlonininkai, 1 min. 55 sek. pranokę vokiečius bei 1 min. 59 sek. – austrus. Mūsiškiai nugalėtojams pralaimėjo 2 min. 50,6 sek.

Trečiadienį vykusiose 10 km sprinto varžybose sėkmingiausiai pasirodė V.Strolia, užėmęs septintą vietą (šaudymas 2+0). Auksą iškovojo latvis Andrejus Rastorgujevas, kuris 15,6 sek. aplenkė prancūzą Ericą Perrot bei 30,2 sek. – bulgarą Vladimią Ilievą. Visi trys prizininkai šaudė be klaidų.

V.Strolia atsiliko 1 min. 36,5 sek. Karolis Dombrovskis (1+1) užėmė 24 vietą, T.Kaukėnas – 31-ą (2+1), Linas Banys (1+2) – 43-iąją, o J.Mačkinė (1+3) – 50-ąją.

Moterų 7,5 km sprinte eilinė Natalija Kočergina buvo 15-a (1+1). Medalius išsidalijo austrė Lisa Theresa Hauser bei prancūzės Paula Botet (atsiliko 40,7 sek.) ir Lou Jeanmonnot (43,8 sek.).

N.Kočergina taip pat dalyvavo slidinėjimo 10 km laisvuoju stiliumi rungtyje, kurioje užėmė 17 poziciją.

Šiuo čempionatu Lietuvos biatlonininkai baigė 2022-2023 metų sezoną.

V. Strolia praeitą savaitę pademonstravo geriausius rezultatus nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Rūpoldinge (Vokietija) vykusio Pasaulio taurės etapo 10 km sprinto varžybose lietuvis ketvirtadienį užėmė 4 vietą, o sekmadienį 12,5 km persekiojimo varžybose finišavo penktas.

Pirmadienį Lietuvos biatlonininkai persikėlė į Antholzą, kuriame vyks kitas Pasaulio taurės etapas, o V. Strolia vakare tiesiogiai prisijungė prie tinklalaidės „Sportalaidė“ kūrėjų ir atsakė į gausius klausimus.

Puikūs rezultatai pasiekti nesijaučiant idealiai

- Vytautai, biatlono varžybas seku jau 25 metus ir yra labai malonu sulaukti akimirkos, kai lietuviškumas jau pradeda versti sirgti už varžovų klaidas šaudykloje, nors seniau tie atletai buvo patys mėgstamiausi. Koks jausmas būti pasaulio biatlono elite, nes pasiekti rezultatai tikrai yra elitiniai? – paklausė vienas laidos kūrėjų Regimantas Maliauskas.

- Neslėpsiu, jausmas – geras. Džiaugiuosi, kad pavyko taip pasirodyti. Pavyko atsigauti psichologiškai ir emociškai bei pagaliau pasiekti tokius rezultatus, apie kuriuos svajojau bei nuolat galvojau. Ir vakarais užmigdamas galvodavau, kada galėsiu patirti tokį jausmą? Smagu pagaliau prie to prisiliesti. Kita vertus, gal yra šiek tiek apmaudo, bet vis tiek šį kartą džiaugiuosi.

-  Kaip suprantu, apmaudas susijęs su persekiojimo lenktynių paskutiniu ratu. Tempas vis tik priklausė nuo varžovų, kurie kiekviename rate jį diktavo, o jūs juos sekdavote. Ir kiekviename rate teko šliuožti su elitiniais biatlonininkais. Kalbant bendrai, kokią strategiją renkatės sprinto varžyboms – mėgstate galingai pradėti ar vis dėlto tolygiau išdėstyti jėgas distancijai?

- Jau gal antri metai, kai pradedu jausti varžybų ritmą. Kai startuoju ne palaida galva, o protingai, sekdamas savijautą, tempą, skaitydamas trasos reljefą, kad teisingai išdėstyčiau jėgas. Pirmą ratą sprinte visada stengiuosi įveikti su geru rezervu, nes norisi pasilikti jėgų paskutiniam ratui, kuris yra silpnesnis.

Kaip pastebėjau, protingai dirbant, galima sutaupyti daugiau jėgų ir išlaikyti didesnį galutinį greitį. Svarbiausia išlaikyti gerą techniką, skaityti reljefą – tada greitis būna geras ir jėgų sutaupoma nemažai.

- Sekmadienį pasirinkote po starto nepaleisti baltarusio Antono Smolskio, kuris šiame etape buvo kiek greitesnis ir bendrai turi puikų sezoną. Į paskutinę šaudyklą atvykote su puikios formos rusu Aleksandru Loginovu. Kuris ratas buvo sunkiausias?

- Negaliu sakyti, kad sekmadienį savijauta buvo labai gera nuo pat starto. Pirmas ratas dar buvo šiek tiek lengvesnis, ir pagal atsilikimą matėsi, kad jis buvo ramesnis. Po to savijauta jau tikrai nebuvo gera, kaip, sakykime, prieš Naujus metus, kai jautėsi, kad galiu šliuožti.

Kažkurio konkretaus rato išskirti negalėčiau, nes kiekviename reikėjo su kažkuo važiuoti ir galbūt ne mano ritmas buvo būtent tą dieną. Faktas, kad judėjimas ne savo tempu padarė įtaką paskutiniam ratui.

- Bet net ir paskutinis ratas nebuvo labai blogas. Taip, matėsi sunkumas įkalnėse, bet nebuvo viskas blogai.

- Taip, galvojau, kad bus dar blogiau. Kai pažiūrėjau įrašą, net sarmata buvo žiūrėti į save. Gal nebuvo visiškas „plaukimas“, bet varžovai įveikė savo geriausius ratus, todėl atrodė toks didelis skirtumas. Būdamas pirmajame dešimtuke, su tokiu tempu nieko nepadarysi.

- Už jūsų finišavo Erikas Lesseris, kuris turėjo panašią patirtį paskutiniame rate.

- Taip, po finišo jis sakė „važiuoju ir galvoju, kad tik manęs nesuvalgytų, nes matau varžovus už nugaros“.

Man buvo kilusi lygiai tokia pati mintis – tuoj suvalgys. Bet bandžiau ir bandžiau kovoti iki pat finišo, tad mūsų laikai labai panašūs buvo.

- Pakalbėkime apie artėjantį etapą, kuris turi nemažai bendro su olimpinėmis žaidynėmis. Esate ir seniau, ir šiais metais, kalbėjęs apie altitudę. Antholze etapas vyks 1800 metrų virš jūros lygio. Olimpinės žaidynės taip pat bus aukštai – 1,6 km aukštyje. Hochfilzene, kuris yra lygiai kilometro aukštyje, jau minėjote, kad jautėte įtaką kūnui. Ko laukiate šį kartą, kaip ruošiatės startams aukštikalnėse?

- Taip, man tie kalnai neduoda ramybės. Skirtingai būna, bet kartais tikrai būna prastai. Hochfilzenas man sukelia įdomų jausmą, nors jis nėra taip jau aukštai. Kiti etapai būna aukščiau, bet ten jaučiuosi daug geriau. Kiekvienoje vietoje organizmo reakcija būna vis skirtinga.

Antholzo aukštis tikrai didelis, tad pažiūrėsiu per varžybas, kokia bus savijauta. Bet kalnų visada prisibijau, ten nesijaučiu kaip žemesnėse vietose.

- Ar po šio savaitgalio rezultatų keliate aukštus tikslus ir etapui Antholze? Laukia testas aukštikalnėse save išbandant sunkiausioje individualioje 20 km rungtyje?

- Su treneriais pasitarėme ir nusprendėme, kad 20 km rungtyje nedalyvausiu. Po ilgo praeito savaitgalio ir artėjant olimpinėms žaidynėms, nesinori dar papildomai apkrauti organizmą. Antholze dalyvausiu komandinėje estafetėje – nenorime prarasti IBU skiriamų taškų, kurie mūsų komandai labai svarbūs.

- Antholze taip pat bus ir bendro starto varžybos. Mano ilgalaikė svajonė pamatyti lietuvį šioje rungtyje, nes tai yra didelis pasiekimas. Šiuo metu esate 24-as pasaulio taurėje ir, galimai, net nedalyvaudamas individualiose 20 km lenktynėse liksite tarp 25 geriausiųjų bei gausite kvietimą. Ar dalyvautumėte?

- Aš taip pat turiu svajonę sudalyvauti bendro starto lenktynėse, bet abejoju, ar praleidęs individualias lenktynes liksiu tarp 25 geriausiųjų pasaulio taurės bendrojoje įskaitoje. Jei taip vis dėlto nutiktų, su treneriais spręstume kaip elgtis.

Proveržio paslaptys

- Grįžtant prie olimpinių žaidynių, ar jau pavyko peržiūrėti trasos profilį? Koks jis?

-  Taip, su treneriais peržiūrėjome trasos profilį, bet vien iš grafinio pateikimo tikrą vaizdą susidaryti labai sunku. Šiuo metu atrodo, kad trasoje nebus stačių įkalnių – jos bus ilgesnės, bet ne tokios stačios. Tačiau trasas vertinti jų neišbandžius labai sudėtinga.

- Matant  nusistovėjusį jūsų slidinėjimo greitį bei pasiektas aukštas vietas visose rungtyse, kurioje rungtyje tikėtumėtės geriausio pasirodymo Pekine?

- Nebūnant tarp pačių greičiausiųjų vis dėlto didžiausios galimybės yra individualioje 20 km rungtyje. Ten prašovimo kaina yra daug didesnė nei kitose rungtyse.

Norisi gerai pasirodyti visose rungtyse, bet kelios klaidos sprinto rungtyje gali padaryti labai daug įtakos vėlesniems rezultatams.

- Linkiu didžiausios sėkmės olimpinės žaidynėse, kur būnant dabartinės sportinės formos, svarbiausia turėtų būti susitvarkyti su įtampa ir išvengti klaidų.

Dar norėčiau pakalbėti bendrai apie jūsų karjerą. Perėjus iš klasikinio slidinėjimo į biatloną, jūsų tobulėjimas kiekvieną sezoną buvo nuolatinis, bet vis tik ši vasara buvo ypatinga, kai pažanga „ant slidžių“ yra tiesiog didžiulė. Atlikus analizę lyginant jūsų slidinėjimo sektorių laikus su elitiniais biatlono slidininkais, paaiškėjo, kad jūs savo rezultatus pagerinote daugiau nei 2 procentais (lyginant su praeitu sezonu). Elitas varžosi daugiausia 5 procentų pajėgumo skirtume, tad šis šuolis yra ypatingas pasiekimas. Kuo ypatinga buvo ši vasara ir kodėl toks progresas neįvyko anksčiau?

- Tiesą pasakius, šią vasarą išmokau treniruotis protingiau nei anksčiau. Anksčiau mėgdavau persistengti atsigavimo treniruotėse, o šią vasarą jau laikiausi trenerių nurodymų, per tas treniruotes leisdavau kūnui atsigauti, kad vėliau rimtose treniruotėse galėčiau atsiduoti 100 procentų.

- Dviratininkai turi juokelį, kad norėdamas išmokti važiuoti greitai, pirmiausia turi išmokti važiuoti lėtai. Ir bendrai Rytų Europos sporto filosofija yra sugadinusi daugybę ypač talentingų atletų juos pertreniruodama.

- Tikrai taip. Man per visą pasirengimą pavyko išvengti traumų bei ilgesnių iškritimų dėl ligų, tai leido turėti ilgalaikį bei nenutrūkstamą treniruočių procesą, kuris ir padėjo puikiai pasiruoši. Ankstesniais sezonais būdavo sveikatos trikdžių, kurie neleisdavo pilnavertiškai pasirengti.

- Šiais metais turime puikų to pavyzdį. Slidinėjime keletą metų dominavęs Aleksandras Bolšunovas rudeniop 2 savaitėms iškrito dėl žandikaulio operacijos ir šiais metai jau Johanesas Klaebo neturi konkurencijos. Nors galutiniams vertinimams, be abejo, reikia palaukti Olimpinių žaidynių.

- Būtent. Jis buvo iškritęs prieš pat sezono startą. Tęsiant treniruočių temą, mes žinojome, kad turiu dar daug potencialo tobulėti dirbdamas su viršutine kūno dalimi. Tad daug specializuotų treniruočių skyrėme būtent tam. Tai man tikrai padėjo ir, manau, turiu rezervo dar tolimesniam tobulėjimui.

Sunkiausias šūvis - pirmasis

- Pakalbėkime apie šaudymą ir tai, kad jau brandaus amžiaus atėjote iš slidinėjimo į biatloną. Šiame sezone turite unikalų rezultatą, kai stovėdamas vienu procentiniu punktu šaudote taikliau nei gulėdamas. Sekant visą jūsų karjerą, matomas taiklumo augimas kasmet (atmetant praėjusiojo sezono išimtį), o šį sezoną jau šaudote didesniu nei 80 procentų taiklumu. Vertinant savo ilgalaikes ambicijas bei galimybes, koks būtų siektinas taiklumas?

- Jau vasarą po sėkmingų fizinių treniruočių pajutau, kad šiais metais viskas yra kitaip. Su treneriais siekiant šalinti trūkumus ir ta kryptimi dirbant, pajutau, kad pavyksta išvengti techninių klaidų ir šaudyti stabiliau. Mano šaudymui vis dar trūksta stabilumo, bet jaučiasi treniruočių nauda. Per ilgą laiką norisi išvengti psichologinių klaidų ir pasiekti 85 procentų taiklumą per sezoną.

- Keletą kartų, ypač jums šaudant stovint, šiais metais pastebėjau, kad pritrūkus oro po trečiojo šūvio, „perstatote“ poziciją ir paskutinius šūvius atliekate pasiruošęs iš naujo. Čia ir yra svarbi ta psichologija, kad nesivadovautumėte instinktais ir lemiamu momentu priimtumėte teisingus sprendimus?

- Šaudant tikrai labai svarbu išvengti klaidų ir atsipalaiduoti.

- O bendrai, kokios šaudyklos jums labiau patinka? Tos, kurios būna iš karto įkopus į kalną ir atvykstant į jas degančiomis kojomis, ar prieš save turinčios ilgesnį lygumos ruožą, kur yra didesnė galimybė susimažinti pulsą?

- Man, kaip tikriausiai ir daugumai, daug labiau patinka galimybė ramiai pasiekti šaudyklą. Sunkiomis kojomis šaudyti labai sudėtinga ir retai pavyksta išvengti klaidų. Dauguma biatlonininkų nemėgsta šaudyti iš karto po kalno.

- O kuri šūvis jums būna pats sunkiausias psichologiškai?

- Sunkiausias yra pirmasis. Svarbu, kaip greitai užimsi siekiamą kūno padėtį šaudymui ir paleisi pirmąjį šūvį. Kartais pavyksta tai padaryti per 12 sekundžių, o kartais ir per 18. Galutinėje rezultatų lentelėje tos 6 sekundės labai svarbios. Visi kiti šūviai jau būna ritmingi, jei juos atlieki su tarpais iki 3 sekundžių, viskas būna gerai. Kartais, be abejo, paskutinis šūvis taip pat būna labai sunkus, nes įsijungia psichologija.

- Kiek laiko jums prireikė priprasti prie šautuvo ant nugaros pakeitus sporto šaką? Vis dėl to šautuvas sveria apie 4 kg. Turime įdomių istorijų, net pati Kati Wilhelm yra pripažinusi, kad vežtis šautuvą buvo sudėtingiau nei išmokti šaudyti po perėjimo iš slidinėjimo. Sąlyginai pajėgiausia perėjusi į biatloną slidininkė Stina Nilsson, kuri ten laimėjo ne vieną etapą, vis dėlto net trasoje biatlone nedemonstruoja elitinių laikų. Kaip jums?

- Prie šautuvo tikrai reikėjo priprasti. Pirmajame sezone tikrai jį jaučiau ant nugaros, antrajame – gal kiek mažiau, o trečiajame jau pavyko apsiprasti ir šliuožti nejaučiant didesnių judėjimo nepatogumų.

- Šiais metais pademonstravote gerus rezultatus visose rungtyse. Kuri biatlono rungtis labiausia patinka pačiam?

- Nepaisant to, kad pirmus karjeroje Pasaulio taurės taškus pelniau persekiojimo lenktynėse, šioje rungtyje nesijaučiau iki galo gerai. Tikiuosi, kad po pastarojo pasirodymo pavyks rungtį prisijaukinti labiau.

Labiausiai man patinka sprinto rungtis, kurioje galiu visiškai susikoncentruoti į savo galimybes ir taip parodyti geriausia rezultatą.

- Slidininkai, biatlonininkai  turi daug porų slidžių. O kiek turite šautuvų?

- Aš turiu vieną šautuvą, kurį naudoju ir per treniruotes, ir per varžybas.

Komandoje turime vieną atsarginį šautuvą, kuris per varžybas būna šaudykloje. Tuo atveju, jeigu kažkas varžybų metų atsitiktų mano šautuvui ir juo šaudyti ar jo vežtis ant nugaros nebebūtų įmanoma, būtų galima pasiimti atsarginį šautuvą ir su juo užbaigti varžybas.

- Vytautai, ačiū už labai įdomų pokalbį. Pabaigai norėčiau pasakyti palinkėjimą savo visų laikų mėgstamiausios biatlono atstovės Lauros Dahlmeier žodžiais. Ji, paklausta, kodėl niekada neprašauna paskutinėje šaudykloje, nepaisant blogiausių oro sąlygų, atsakė taip: „Aš mėgstu kopti į kalnus ir ledynus. Ten klaidos kaina daug didesnė nei prašovus biatlono varžybose“. Tad linkiu jums surasti tą didesnį „demoną“, kad pasiekus šaudyklą pats šaudymas nebūtų įtakotas psichologijos ir taptų tiesiog procesu. O jūsų kojos jau ir taip labai greitos. Dar kartą ačiū už pokalbį.

Reitinge – šešiolikti

Savaitgalį Rūpoldinge (Vokietija) vykusiomis pasaulio biatlono taurės vyrų estafetės varžybomis baigėsi pusantro sezono trukusi kova dėl kelialapių į žaidynes. Dalyviai įskaitinius taškus galėjo rinkti 37 varžybose, o sumuojami buvo dvylika geriausių pasirodymų tam tikrose rungtyse.

Į žaidynes deleguoti estafetės komandas galės 20 pajėgiausių rinktinių, tarp kurių pateko ir Lietuvos ekipa. Mūsiškiai reitinge užėmė šešioliktą vietą (2 574 tšk.), kartu iškovoję teisę dalyvauti ne tik estafetės, bet ir sprinto bei asmeninių lenktynių rungtyse. Jose dalyvaus po keturis Lietuvos biatlonininkus. Sėkmės atveju toks skaičius lietuvių galėtų varžytis ir persekiojimo rungtyje (joje dalyvaus 60 geriausiai sprinte pasirodžiusių dalyvių) bei bendro starto varžybose (varžysis 30 pajėgiausių biatlonininkų).

Trečią kartą olimpinėse žaidynėse dalyvaus Vytautas Strolia ir Tomas Kaukėnas, o Karolis Dombrovskis bei Linas Banys jose debiutuos.

Kolektyvas subrendo

Prieš ketverius metus Pjongčange vykusiose žaidynėse užfiksuoti geriausi rezultatai nepriklausomos Lietuvos istorijoje: T.Kaukėnas persekiojime buvo 13-as, sprinte – 17-as, o žaidynėse debiutavo mišrios estafetės komanda (19 vieta).

„Kalbant apie asmeninę atranką, seniau jaučiausi labiau užtikrintas. Prieš Sočį jaučiau, kad esu labiausiai vertas išvažiuoti, prieš Pjongčangą mudu su Vytu buvome stipriausi, o šiandien tikrai nesu pirmas, turbūt ir ne antras. Norėjome komandą turėti dar Sočyje ir dabar, po tiek metų, turėsime galimybę. Smagu būti tos komandos dalimi“, – sakė rinktinės veteranas T.Kaukėnas.

Aukščiausia V.Strolios pozicija Pjongčange buvo 43-ioji, iškovota persekiojime. Prieš aštuonerius metus Sočyje jis dalyvavo kaip slidininkas, o žaidynėse nepakilo aukščiau 67 vietos. Vis dėlto per pastarąjį olimpinį ciklą anykštėnas įsivertė į planetos biatlono elitą.

„Kai važiavau į pirmąsias savo žaidynes, nebuvo galima tikėtis aukštos vietos. Slidinėjime viskas labai aišku pagal reitingus, FIS taškus. Kai buvau jaunas, tikėjausi, kad gal kažkokiu būdu sušvies žvaigždės ir kažkokiu būdu bus geriau, nei galėčiau. Sugrįžau, ne toje sporto šakoje, bet su tuo tikslu, kad siekti kuo aukštesnių vietų. Patirtis duoda savo, Pekine bus galima kovoti“, – pasakojo V.Strolia.

Moterys dar laukia

Prieš dvi dienas planetos taurės varžybose V.Strolia pribloškė specialistus, iškovodamas Lietuvai istorinę ketvirtą vietą.

Penkto planetos taurės etapo Rūpoldine estafetės varžybose mūsiškiai finišavo septyniolikti. Aukščiau pakilti sutrukdė netaiklūs šūviai: lietuviai suko du baudos ratus bei panaudojo trylika papildomų šovinių. Varžybų nugalėtojais tapo rusai, 7 sek. pranokę vokiečius ir 23 sek. – baltarusius. Lietuvos ekipa atsiliko 4 min. 49,5 sek.

Lietuvos vyrų estafetė olimpinėse žaidynėse dalyvaus pirmą kartą istorijoje. Beje, mūsiškiai atrankoje užėmė aukščiausią vietą tarp Baltijos šalių.

Lietuvos moterų ekipa į komandinę vietą nepretendavo. Individualių kelialapių savininkės, turinčios geriausią pagal IBU taškus sudaryto reitingo vidurkį, bus paskelbtos kitą savaitę.

Vyrų 10 km sprinte Vytautas Strolia pasiekė savo rekordą šioje rungtyje bei antrą karjeros rezultatą apskritai. Anykštėnas suko vieną baudos ratą (šaudymas 1+0), tačiau palypėjo net į 17 poziciją. Pagal greitį trasoje lietuvis buvo 15-as, greičiausiai trasoje šliuožusiam švedui Sebastianui Samuelssonui pralaimėjęs vos 51,3 sek.

„Šiandien savijauta vėl buvo labai gera, bet ir slidės buvo labai geros – bent jau iš mano pusės skiriu daug pagyrų servisui. Daug dirbome pasiruošimo metu, kad taip atrodyčiau trasoje. Sezono pradžia tikrai esu labai patenkintas, bet bijau kažką sakyti, kad po to nebūtų žingsnio atgal. Tikiuosi, kad priaugau ir sezono galas nesusiklostys taip, kaip pernai“, – sakė V.Strolia.

Net ir suklydęs šaudydamas gulint Lietuvos biatlonininkas netaiklaus šūvio nesureikšmino bei sėkmingai reabilitavosi: po pirmo šaudymo mūsiškis buvo 54-as, antrojo – 19-as, o per paskutinį ratą atlošė dar porą pozicijų.

„Po baudos galvojau kaip bus, taip bus, svarbiausia atlikti savo darbą toliau. Turint vieną baudą po šaudymo gulint dar galima viską ištaisyti, bet gali būti ir labai blogai. Žinoma, kai galvoju dabar, atrodo, jog minus viena bauda ir galėjo būti dar geriau, bet reikia džiaugtis ir tuo, kuo yra. Gal tų baudų nebeliks ateityje“, – šyptelėjo V.Strolia.

Nuo geriausiųjų 10-uko mūsiškį skyrė vos 12 sekundžių. Už iškovotą 17 vietą V.Stroliai atiteko 24 įskaitiniai pasaulio taurės varžybų taškai. Per tris startus 49 taškus uždirbęs lietuvis bendroje įskaitoje rikiuojasi net 23-ias. Sėkmingi startai Lietuvos rinktinės lyderiui pridėjo pasitikėjimo savo jėgomis.

„Kai tokia savijauta, tada gali mėgautis varžybomis. Dalyvaudamas kontroliuoju save, tempą, šaudymą ir tai labiausiai džiugina“, – džiaugėsi V.Strolia.

Varžybų nugalėtoju tapo S.Samuelssonas, 18 sek. pranokęs prancūzą Emilieną Jacqueliną bei 21,5 sek. – kitą Prancūzijos biatlonininką Quentiną Fillon Maillet. Visi trys prizininkai suko po vieną baudos ratą. V.Strolia nugalėtojui pralaimėjo 1 min. 2,9 sek.

Sėkmingai varžybose pasirodė karjeros rekordą pasiekęs Linas Banys. 23-ejų anykštėnas šaudydamas nesuklydo nė sykio bei užėmė 61 poziciją – nuo patekimo į sekmadienį vyksiančią persekiojimo rungtį jį skyrė vos 3,5 sek. Tomas Kaukėnas suko du baudos ratus (0+2) ir užėmė 64 vietą, komandos draugui nusileidęs 2,3 sek. Nepasisekė Karoliui Dombrovskiui, kuris suklydo triskart (1+2) bei tenkinosi 86 pozicija tarp 115 biatlonininkų.

Nacijų taurės įskaitoje Lietuvos vyrų ekipa rikiuojasi aukštoje 14 vietoje, o Pekino olimpinių žaidynių atrankos įskaitoje – 16-oje. Deleguoti pilnas estafečių komandas į žaidynes galės 20 pajėgiausių rinktinių, kurios paaiškės sausio viduryje.

Moterų 7,5 km sprinte Gabrielė Leščinskaitė nesuklydo nė sykio bei užėmė 51 vietą – tokią pačią poziciją su tokiu pačiu šaudymu lietuvė iškovojo ir sekmadienį vykusiose sprinto varžybose. Tiesa, šįkart patekimas į geriausiųjų 60-uką lietuvaitei suteikė galimybę dalyvauti pirmame karjeros persekiojime.

„Iškovoti galimybę varžytis persekiojimo rungtyje mano tikslu buvo jau seniai, todėl šiandieninis pasiekimas mane ypatingai džiugina. Ar startuosiu, ar praleisiu kol kas nenuspręsta, bet visgi jaučiu, kad nei aš, nei treneris nenorėtų praleisti galimybės įgyti naujos patirties, turint omenyje, kad iki sekančių varžybų dar bus pakankamai laiko poilsiui“, – pasiekimu džiaugėsi G.Leščinskaitė.

Per trejas šio sezono varžybas lietuvė nė sykio neužėmė žemesnės nei 56 pozicijos. Tiesa, šiandien biatlonininkė tikėjosi pasirodyti sėkmingiau.

„Išties man labai gaila, kad likau toje pačioje vietoje, nors atsilikimas nuo lyderės šiandien mažesnis. Lyginant abu sprintus, tiek savijauta, tiek pasirinkta taktika kardinaliai skyrėsi. Šios dienos varžyboms buvau kovingai nusiteikusi, jaučiausi gerai, tad nusprendžiau važiuoti taip, kaip dažniausiai treneris mane skatina – nuo pat starto atiduoti maksimalias pastangas ir stengtis išlaikyti greitį visų varžybų metu. Visgi šis būdas nepatiko mano organizmui ir antram rate pajutau, kaip senka jėgos, o dar tas baisus šaltis smelkėsi į raumenis ir tarsi juos surakino“, – paaiškino G.Leščinskaitė.

Varžybų nugalėtoja tapo nė vieno baudos rato nesukusi austrė Lisa Theresa Hauser, kuri 12,5 sek. pranoko greičiausiai šliuožusią Elvirą Oeberg (1+1) iš Švedijos bei 14,4 sek. – trečią kartą karjeroje tarp prizininkių prasibrovusią baltarusė Haną Solą (0+1). G.Leščinskaitė nugalėtojai pralaimėjo 1 min. 51,1 sek., o 92 pozicijoje likusi Natalija Kočergina (0+2) – 2 min. 53,5 sek.

Šeštadienį vyks moterų persekiojimo lenktynės bei vyrų estafetės varžybos.

Tarp 104 sportininkų jis užėmė 40 vietą, pelnė įskaitinį pasaulio taurės varžybų tašką bei teisę sekmadienį startuoti persekiojimo lenktynėse.

K.Dombrovskis suko vieną baudos ratą (šaudymas 0+1), o nugalėjusiam švedui Martinui Ponsiluomai (0+0) pralaimėjo 1 min. 45,4 sek. Sidabro ir bronzos medaliai atiteko prancūzams – 11,2 sek. atsilikusiam Simonui Desthieux (0+0) bei 12,9 sek. čempionui nusileidusiam Emilienui Jacquelinui (1+0).

Po pirmo šaudymo ruožo K.Dombrovskis buvo 36-as, antrojo – 45-as. Dėka sėkmingo paskutinio distancijos rato sportininkui pavyko palypėti į geriausiųjų 40-uką.

„Džiaugiuosi įvykdęs tą minimumą – yra persekiojimas, yra simbolinis vienas taškas. Sąlygos labai geros, man palankios – trasa labai kieta. Šaltuko buvo, bet tam pasiruošiau, naudojau šiltesnes pirštines ir dvigubą kepurę. Šaltis šiandien netrukdė, o trasa buvo labai gera ir sąlygos visiems vienodos, – komentavo K.Dombrovskis. – Sakyčiau, kad sportinė forma pasaulio čempionate tikrai nėra prasčiausia, lyginant kaip gerai jaučiausi ir kaip sustartavau estafetėje. Nors ir nebuvo kryptingo pasiruošimo pasaulio čempionatui, bet esu patenkintas savo forma.“

Devintą kartą pasaulio čempionate dalyvaujantis K.Dombrovskis iki šiol aukštesnės vietos sprinto varžybose nebuvo užėmęs. Tuo tarpu aukščiausia jo pozicija pasaulio čempionatuose apskritai buvo pasiekta pernai – 20 km asmeninėse lenktynėse iškovota 30 vieta. Pakoreguoti šį skaičių biatlonininkas tikisi dar šiose pirmenybėse.

„Yra tas tikslas, bandysiu, kovosiu dėl savo asmeninių rekordų. Nuotaika prieš persekiojimą kovinga, bandysiu gerinti rezultatą. Šansai yra, šaudant gerai tikrai galima pakilti“ – teigė K.Dombrovskis.

Fortūna šaudykloje nelydėjo kitų lietuvių: Vytautas Strolia užėmė 63 vietą (1+2), o Tomas Kaukėnas – 76-ą (1+2). Nuo 60 pozicijos, garantavusios patekimą į persekiojimo lenktynes, mūsiškius atitinkamai skyrė 2,4 sek. bei 33,6 sek.

Bendroje pasaulio taurės įskaitoje pirmauja tik penktas šiandien likęs norvegas Johannesas Thingnesas Boe (749 tšk.), V.Strolia užima 46 vietą (74 tšk.), o K.Dombrovskis – 62-ą (24 tšk.).

Pirmose pasaulio čempionato varžybose – mišrių estafečių rungtyje – Lietuvos komanda užėmė 17 vietą. Šeštadienį 7,5 km sprinte varžysis Natalija Kočergina ir Gabrielė Leščinskaitė.

Mišrių estafečių rungtyje lietuviai startavo ta pačia sudėtimi, kaip ir Europos čempionate, kuriame užėmė ketvirtą vietą: komandą sudarė Karolis Dombrovskis, Vytautas Strolia, Gabrielė Leščinskaitė ir Natalija Kočergina. Tiesa, dabar pirmi į trasą iššliuožė vyrai ir vieną etapą sudarė ne 6 km, o 7,5 km.

K.Dombrovskis pirmą etapą baigė 16-as, V.Strolia antrąjį – 17-as, o G.Leščinskaitė bei N.Kočergina šią poziciją išlaikė. Mūsiškiai nesuko nė vieno baudos rato, tačiau panaudojo 10 papildomų šovinių. Tarp 27 komandų taikliausiai šaudė austrai, panaudoję vos du papildomus šovinius.

Aukso medalius iškovojo Norvegijos biatlonininkai (Sturla Holmas Laegreidas, Johannesas Thingnesas Boe, Tiril Eckhoff ir Marte Olsbu Roeiseland), kurie sidabrą pelniusius austrus pranoko 27 sek. Bronzą iškovoję švedai nugalėtojams pralaimėjo 30,6 sek., tuo tarpu lietuviai atsiliko 5 min. 1 sek.

„Galėčiau drąsiai sakyti, kad trasa ganėtinai sudėtinga. Vienas ilgas pakilimas, labai ilgas nusileidimas, vėliau trumpi pakilimai, nemažai posūkių. Techniškai trasa tikrai nelengva, tačiau priėjimas į šaudyklą yra nesudėtingas. Kaip paskutiniai pasaulio taurės etapai Pokliukoje parodė, dauguma sportininkų čia labai gerai šaudo, jei netrukdo vėjas. Daug ką lems, kaip sportininkai bus pasiruošę šiam čempionatui fiziškai ir techniškai, nes šaudymas daugumos komandų tikrai bus geras“, – čempionato išvakarėse Pokliukos trasą įvertino Lietuvos rinktinės šaudymo treneris Ruslanas Nikitinas.

Beje, dėl starto Europos čempionate Lietuvos komanda negalėjo atlikti pilnos treniruočių stovyklos aukštikalnėse – pritrūko laiko.

„Treniruočių stovykla praėjo gerai, tačiau šiek tiek liūdna, kad turėjome mažokai laiko atsistatymui po Europos čempionato ir antro pasaulio taurės varžybų trimestro. Nuo senų laikų praktika rodo, kad norint maksimaliai praeiti visą aklimatizaciją ir gauti kalnų efektą, reikia 18-20 dienų. Išbuvome savaitę, labai daug diskutavome, kaip reikėtų daryti – ar kilti į kalnus, ar nekilti. Pagalvojome, kad čempionatas vyksta tikrai aukštai, todėl nusprendėme pakilti, kad organizmas nors šiek tiek adaptuotųsi prie slėgio“, – sakė R.Nikitinas.

Penktadienį pasaulio čempionate vyks vyrų 10 km sprinto varžybos. Be mišrių estafečių rungtyje startavusių narių į čempionatą Slovėnijoje taip pat atvyko Tomas Kaukėnas ir Linas Banys.

Kone idealiai savo etapuose pasirodė kiekvienas Lietuvos sportininkas – Natalija Kočergina, Gabrielė Leščinskaitė, Karolis Dombrovskis ir V.Strolia. Pastarasis paskutinę šaudyklą paliko būdamas šeštas, tačiau dar per pirmą lemiamo rato kilometrą aplenkė austrą Patricką Jakobą bei italą Patricką Braunhoferį. Paskutiniame rate lietuvis užfiksavo geriausią laiką.

4×6 km varžybas pradėjo N.Kočergina, sekmadienį startavusi jau antroje estafetėje. Prieš tai ji drauge su Tomu Kaukėnu vienetų mišrių estafečių varžybose užėmė 11 vietą. Vis dėlto nuovargio trasoje Visagino sportininkė neparodė – etapą baigė šešta, nuo tada pirmavusios Švedijos komandos atsilikusi vos 11,9 sek.

„Galėčiau pasakyti, kad antrose varžybose savijauta buvo geresnė, geresnis šliuožimas. Mano organizmas toks, kad reikia kuo ilgesnės distancijos ir kuo sunkesnio rato. Esu patenkinta savo pasirodymu, estafetės varžybos man suteikia adrenalino, labai mėgstu kontaktinę kovą. Kai matau varžovą, tai man suteikia jėgų ir prideda pasitikėjimo“, – komentavo N.Kočergina.

Paskutinius varžybų momentus biatlonininkė stebėjo trasoje ir neabejojo, kad V.Strolia komandai iškovos ketvirtą vietą.

„Iš tikrųjų šiandien tikėjausi, kad būsime šešetuke, tai ketvirta vieta man labai gera. Kai Vytautas šliuožė į paskutinį kalną, rėkiau, – juokėsi N.Kočergina. – Žinojau, kad Vytautas atsilaikys, nes jis toks žmogus, kur geriau mirs, bet iki galo viską atiduos.“

Sprinto varžybose N.Kočergina buvo 12-ta, tuo tarpu G.Leščinskaitė nepateko į geriausiųjų 60-uką. Pastaroji estafečių rungtyje reabilitavosi puikiai, užfiksavusi septintą laiką savo etape. Įpusėjus varžyboms Lietuva rikiavosi septinta, atsilikdama vos 25,1 sek.

„Ar sėkmingas Natalijos startas įtampos nepridėjo? Didelę įtampą jaučiu kiekvieną kartą, kai vyksta estafetės. Natalijos pasirodymas manęs pernelyg nestebino, o kaip tik pridėjo motyvacijos susitelkti ir priimti susiklosčiusią situaciją kaip iššūkį“, – sakė G.Leščinskaitė.

Lietuvos komanda per varžybas panaudojo vos penkis papildomus šovinius ir nesuko nė vieno baudos rato. Taikliau šaudė tik Austrijos bei Čekijos komandos. Pagal šaudymo laiką mūsiškiai buvo penkti. Tuo tarpu K.Dombrovskis buvo vienintelis ekipos narys, neprašovęs nė vieno šūvio – trečią etapą jis baigė būdamas penktas.

„Kai Gabrielė perdavė estafetę, jaudulys buvo ypatingas, ne toks, kaip visada. Bandžiau susikoncentruoti į savo darbą ir tą padaryti pavyko. Oro sąlygos buvo nuostabios, savijauta puiki, tai ir rezultatas turėjo būti geras, – pasakojo K.Dombrovskis. – Apmaudo, kad nelaimėjome medalio, nėra, nes kiekvienas padarė tą, ką galėjo geriausiai, niekas nepavedė. Merginos uždavė puikų toną, mums reikėjo tik tą išlaikyti. Dėka jų pradžia buvo nuostabi, suteikusi mums papildomo adrenalino.“

Paskutiniame etape V.Strolia prašovė sykį gulėdamas, leisdamas atitrūkti Austrijos ir Italijos biatlonininkams, tačiau lemiamoje šaudykloje užvertė visus taikinius ir finišavo ketvirtas. Čempionais tapo norvegai, 30,7 sek. aplenkę vokiečius bei 52,5 sek. – ukrainiečius.

Lietuvius nuo medalio skyrė 9,9 sekundės.

„Merginos pravažiavo tikrai labai gerai ir kai estafetę perdavė Karoliui, žinojau, kad šiandien varžybos bus tikrai labai įdomios. Tiek Gabrielė, tiek Nataša nustebino, o dėl Karolio buvo mažiau dvejonių. Prieš startą mintis buvo tokia, kad kai yra galimybė, reikia ja naudotis. Viskas šiandien suplaukė, tikrai pasisekė, labai smagu“, – džiaugėsi V.Strolia.

Finišuodamas Lietuvos biatlonininkas reagavo ne ką mažiau emocingai nei ant prizininkų pakylos užkopę varžovai.

„Sportuojame dėl to, kad būtų tokių momentų. Ne kasdien važiuoji šešetuke, tad mėgavausi emocija. Šis startas buvo emocijų pliūpsnis, labiausiai džiaugiuosi už komandą. Visi keturi galime džiaugtis, pagaliau gali džiaugtis treneriai, servisas, kad ir jų darbas neina veltui, visa biatlono šeima“, – šyptelėjo V.Strolia.

Už ketvirtą vietą komandai iš Tarptautinės biatlono sąjungos (IBU) atiteks 3 tūkst. eurų.

Lietuvos biatlonininkai laiko švęsti neturės: dabar jų laukia treniruočių stovykla aukštikalnėse prieš vasario 10-21 dienomis Slovėnijoje vyksiantį pasaulio čempionatą.

Geresnės dovanos ilgamečiam rinktinės slidžių tepėjui ir treneriui Aurimui Bučeliui teks palaukti mažiausiai iki rytdienos. Prie įskaitinių taškų aistruolius jau įpratinę Lietuvos vyrai 10 km sprinto varžybose nesužibėjo: nė vieno baudos rato nesukęs K.Dombrovskis užėmė 59 vietą, Vytautas Strolia buvo 64-as (šaudymas 1+0), Maksimas Fominas – 93-ias (0+2), o Tomas Kaukėnas – 104-as (2+3).

Vidutiniškai taiklūs buvo ir kitų šalių biatlonininkai – visus taikinius užvertė tik 13 iš 108 rungties dalyvių. Vis dėlto lietuvius žemyn nubloškė ne šaudymas, o slydimo greitis. Pavyzdžiui, K.Dombrovskis pirmame sezono sprinte Kontiolahtyje (Suomija) užėmė aukštesnę vietą net ir sukęs tris baudos ratus.

„Be abejo, džiaugiuosi nuliu, bet vis dar esu labai neužtikrintas šaudydamas stovint. Pats rezultatas nedžiugina, kadangi su nuliu vos prasibroviau į persekiojimo lenktynes. Šiai dienai, šiuose etapuose Hochfilcene, greitis tikrai kelia nerimo. Bandėme analizuoti su treneriais ir patys nagrinėti, bet kol kas atsakymo neradome“, – sakė K.Dombrovskis.

Istorija rodo, kad būtent prieškalėdinis etapas Lietuvos biatlonininkams visada susiklosto prasčiausiai. Aukščiausias pozicijas jie užima pirmame etape, ketvirtame, penktame ir baigiamuosiuose pasaulio taurės etapuose, pasaulio čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse. Ar dalyvaujant ketvirtą savaitę iš eilės jaučiasi nuovargis?

„Sunku kažką pasakyti, pats daugiau jaučiu psichologinį nuovargį. Miegame gerai, maitinamės gerai, treniruotės nėra ilgos ir sunkios, paruošiančios varžyboms. Šiandien prieš varžybas jaučiausi labai gerai, jaučiau visą raumenų tonusą, bet antrame ir trečiame rate buvo sunku varžytis, sunku laikytis už mane lenkusių varžovų. Hochfilcene yra didelis kontrastas lyginant su Kontiolahčiu. Dėl ko – patys nerandame atsakymų“, – sakė K.Dombrovskis.

Visą prizininkų pakylą okupavo norvegai: antrą sezono pergalę iškovojęs Sturla Holmas Laegreidas, 7,9 sek. aplenkęs Johannesą Dalę bei 19,9 sek. – Johannesą Thingnesą Boe. Iš trijų lyderių baudos ratus suko tik J.T.Boe – net du.

K.Dombrovskis nugalėtojui pralaimėjo 2 min. 29,4 sek., V.Strolia – 2 min. 37,5 sek., M.Fominas – 3 min. 52,2 sek., o T.Kaukėnas – 4 min. 38,4 sek.

Bendros pasaulio taurės įskaitos lyderiu išlieka tik vienerias varžybas iš 7 laimėjęs J.T.Boe (344 tšk.). V.Strolia klasifikuojamas 41-as (39 tšk.), K.Dombrovskis – 60-as (5 tšk.).

Penktadienį moterų sprinto varžybose dalyvaus Natalija Kočergina ir Gabrielė Leščinskaitė. Šeštadienį vyks tiek vyrų, tiek moterų persekiojimo varžybos, kuriose dalyvauti gali 60 geriausiai sprinte pasirodžiusių biatlonininkų.

„Dar nekalbėjau su treneriais dėl persekiojimo, bet noras kovoti iki galo yra. Kas laukia po šio etapo? Gruodžio 19-20 dienomis suplanuotas grįžimas namo, iki gruodžio 27 dienos pabūsime namie ir išvyksime į Otepę, Estiją. Ten trumpa stovykla ir sausio 2-3 d. vyks bendras lietuvių ir latvių čempionatas. O tada skrydis į Oberhofą, kitus pasaulio taurės etapus“, – planu pasidalijo K.Dombrovskis.