Su atrinktomis dvidešimčia rinkimų "Metų kaunietė 2020" dalyvių nekantravome iš arčiau supažindinti ir skaitytojus.

Į tekstus toli gražu tilpo ne viskas, ką norėjome apie jas papasakoti. Tik nedidelė dalis. Jų nuoširdumo, talento, užmojų, pasiekimų, gerųjų darbų, iniciatyvų tiesioginis ir netiesioginis poveikis visuomenei – sunkiai išmatuojamas, nors neabejotinai didžiulis, keičiantis kitų žmonių gyvenimus.

Kaune gyventi gera! Kiekvienas pokalbis su kandidatėmis, jų atsakymai spinduliavo pasitikėjimu, profesionalumu, tikėjimu tuo, ką daro, ir nesumeluota šiluma. Kiekvienas nuotolinis susitikimas širdyje palikdavo neįtikimai gerą jausmą: kokie nuostabūs žmonės mus supa Kaune ir jo apylinkėse!

Dėkojame skaitytojams už tai, kad pastebite ir palaikote šaunias merginas, moteris. Karantinas ir sudėtinga pandeminė situacija dar labiau išryškino, kokia yra svarbi tarpusavio pagalba, bendruomeniškumas, kūrybinės iniciatyvos, organizuotumas ir mokslo pasiekimai bei žinios.

Dėkojame visoms dalyvėms, už tai, kad kuriate, rūpinatės aplinkiniais, garsinate Kauną ir Lietuvą! Didžiuojamės jumis!

Pagal projekto taisykles susumavę visus skaitytojų atiduotus balsus skelbiame rinkimų "Metų kaunietė 2020" dalyvių dešimtuką:

02. DAIVA GARNIENĖ – Kauno Maironio universitetinės gimnazijos direktorė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, socialinių mokslų daktarė. Ji yra švietimo konsultantė, mokyklų vadovų mentorė, Lietuvos maironiečių draugijos viena įkūrėjų, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kauno skyriaus tarybos narė.

04. DILETA JATAUTAITĖ – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentė, edukologijos mokslų daktarė, karinės anglų kalbos specialistė, įsitikinusi, kad nėra negabių žmonių. Lietuvą garsina atstovaudama šaliai NATO ir ES mokslinėse konferencijose, kalbų mokymo ir testavimo organizacijose, mokslo žurnalų redakcijų kolegijose. Veda nemokamus kalbų mokymo seminarus ir dalijasi gerąja patirtimi su Lietuvos bei užsienio šalių mokytojais ir dėstytojais.

06. EGLĖ TARGANSKIENĖ – Samylų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė, pagarbos nusipelnė už nepailstamą kultūros puoselėjimą ir sklaidą pakaunėje, už idėją įamžinti Kauno marių dugne likusių kaimų atmintį, marių pakrantėje pastatant iš vandens išnyrančias skulptūras.

07. ESTELA TAMAŠAUSKIENĖ – gydytoja infektologė, atraminės kovojant su COVID-19 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja, stovėjusi ir stovinti priešakinėse pozicijose per abi COVID-19 bangas.

08. FAUSTA PALAIMAITĖ – sesuo vienuolė, dirbanti resocializacijos specialiste Kauno tardymo izoliatoriuje ir kapeliono asistente Kauno policijoje. Su nuteistais ir suimtais nepilnamečiais bei suaugusiaisiais dirba sielovados darbą, organizuodama įvairius projektus, įtraukdama į juos ir savanorius.

09. GIEDRĖ ŠIRVINSKIENĖ – psichologė, šeimų konsultantė, LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentė, trijų vaikų mama, daug padedanti įgyvendinant Krizinio nėštumo programą ir dirbanti su keblioje situacijoje atsidūrusiomis pastojusiomis moterimis, kurioms reikalinga pagalba.

10. INGA PETRIKAITĖ – menininkė, už savo kūrinius gautas lėšas aukojanti moterims, sergančioms krūties vėžiu. Daugybę metų ji savanoriauja Jaunimo linijoje.

11. JŪRATĖ JANKAUSKIENĖ – LSMU Akių ligų klinikos profesorė, su ypatingu atsidavimu, nuoširdumu teikianti medicinos pagalbą, o savo profesines žinias ir muzikinius, meninius gebėjimus atskleidžianti savanoriškoje švietėjiškoje, kultūrinėje, edukacinėje veikloje.

15. RITA KYBARTIENĖ – Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro Reabilitacinio profesinio rengimo skyriaus profesijos mokytoja metodininkė, tautodailininkė, dirbanti su neįgaliu jaunimu, Kauno apskrities Vytauto Didžiojo 2-osios šaulių rinktinės šaulė, pernai daugiau kaip 90 dienų savanoriavusi Kauno ligoninės COVID-19 zonoje, Karštojoje koronaviruso linijoje 1808, padėjusi pareigūnams patruliuoti gatvėse.

16. SABINA MARTINAITYTĖ – legendinė operos solistė, VDU Muzikos akademijos profesorė, savo talentu ir žiniomis besidalijanti su studentais. Apie ją gražiausiais žodžiais atsiliepia daugybė buvusių mokinių, tebetęsiančių ar tik neseniai pradėjusių sėkmingą savo, kaip dainininkų, karjerą.

Nuo šiandien skaitytojus kviečiame vėl balsuoti ir iš šių dešimties šaunių moterų išrinkti šešias finalo dalyves, o po to – ir nugalėtoją.

Šiame etape balsai už "Metų kaunietės 2020" dalyves vėl skaičiuojami nuo nulio. Dešimtuko eilės tvarka išdėstyta pagal dalyvių numerius, kokie buvo iš pradžių. Šie numeriai svarbūs balsuojantiems SMS žinutėmis.

Balsuoti galite:

DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" laikraščio redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialias balsavimo dėžes redakcijos skyriuje. 1 kuponas = 10 taškų. Esant galimybei, dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1398 su tekstu "MKN XX". XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 taškų.

Per tris savaites jums iš viso pristatėme dvidešimt šaunių merginų, moterų, kurios savo darbais, iniciatyvomis, energija, talentais, pasišventimu garsina Kauno miestą ir rajoną, rūpinasi mūsų, mūsų vaikų gerove, bendram tikslui telkdamos ir įkvėpdamos ištisas bendruomenes.

Kandidatės į Metų kaunietės titulą – labai skirtingos, tačiau jų tikslas – vienas. Stengtis dėl mūsų visų, didinti gėrio, šviesos, meilės resursus visuomenėje.

Gerus darbus, talentus būtina pastebėti. Tokiais žmonėmis didžiuojamės, jiems dėkojame ir į juos lygiuojamės.

Ne veltui projektą globoja jo ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

03. DAIVA KUZMICKAITĖ MVS – sesuo vienuolė, socialinių mokslų daktarė, kurios rūpesčiu ir kasdieniu darbu sėkmingai realizuojamas Lietuvos ir Bažnyčios siekis, kad visi vaikai augtų šeimose. Pradėjusi globoti, užaugino du našlaičius vaikus, įgyvendino ir koordinuoja Kauno arkivyskupijos "Carito" programą, subūrusią įtėvių ir globėjų šeimų bendruomenę, jos nariams teikiančią socialinę ir dvasinę paramą.

Į šią veiklos sritį ji ėmė gilintis po to, kai pati ryžosi globoti du našlaičius ir pati patyrė, kad vaikus globojančioms, juos įsivaikinusioms šeimoms trūksta žinių, įvairiapusės pagalbos ir informacijos, kur galėtų gauti tokią pagalbą.

"2009 m. du našlaičiai vaikai apvertė aukštyn kojomis mano gyvenimo rutiną. Teko iš vidaus pažinti tėvų, netekusių vaikų, skausmą, patirtis ir poreikius", – pasakojo kaunietė ir pridūrė, kad eidama į vienuolyną mažiausiai tikėjosi auginti vaikus.

Teko iš vidaus pažinti tėvų, netekusių vaikų, skausmą, patirtis ir poreikius.

Mažylių globos ėmėsi, nors iki tol buvo itin užimta įvairiomis veiklomis, bet visų jų reikšmingumas išblėso palyginti su dviejų vaikų, su kuriais suvedė Dievas, globos prasmingumu.

Rūpinantis šiais našlaičiais pamažu ėmė burtis bendraminčiai, kurių veikla vėliau išsirutuliojo į programą "Vaiko gerovės institutas", skirtą tam, kad šeimos turėtų erdvę, kur pačios galėtų šiuos ypatingumus perprasti ir surasti atsakymus į globos ir įvaikinimo kelyje iškylančius klausimus.

Daiva Kuzmickaitė MVS. Asmeninio archyvo nuotr.

"Bendraujant su įvaikintais ir globojamais vaikais bei jų šeimomis tenka patirti, kad nuostabios šeimos, dažnai užauginusios ar auginančios būrelį savų vaikų, susiduria su iššūkiais, priėmusios į savo namus tėvų globos netekusius vaikus. Ir ne todėl, kad tie vaikai būtų atgrasūs, negeri. Greičiau – jie ypatingi, dažnai per savo trumpą gyvenimą patyrę daugiau, nei keli suaugusieji kartu sudėjus", – kalbėjo D.Kuzmickaitė.

Anot jos, kai suaugusieji, kurie augina vaikus, yra laimingi, atpažįsta gyvenimo sužeistų vaikų poreikius, užkoduotus meilės alkio signalus, jie gali apdovanoti vaikus gyvenimo džiaugsmu, padėti jiems gyti. "Todėl yra svarbu ne tik palaikymas, bet ir bendrystė, bendruomeniškumas", – teigė sesuo.

Šeimų vaikai taip pat turi galimybę po pamokų leisti laiką "Angelų palėpėje", kur gali paruošti pamokas, vaidinti, dalyvauti judesio, ergoterapijos ar dailės terapijos užsiėmimuose, stovyklėlėse atostogų metu, pasirengti sakramentams. "Angelų palėpę" dažnai aplanko ir vaikų pamiltas šuo, suteikdamas abipusio džiaugsmo ir galimybę padūkti Santakoje.

15. RITA KYBARTIENĖ – Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro Reabilitacinio profesinio rengimo skyriaus profesijos mokytoja metodininkė, tautodailinkė, dirbanti su neįgaliu jaunimu, Kauno apskrities Vytauto Didžiojo 2-osios šaulių rinktinės šaulė, pernai daugiau kaip 90 dienų savanoriavusi Kauno ligoninės COVID-19 zonoje, Karštojoje koronaviruso linijoje 1808, padėjusi pareigūnams patruliuoti gatvėse.

"Esu trečios kartos kaunietė ir visą save atiduodu mylimam miestui Kaunui", – pasakojo keturių sūnų mama, trijų anūkių močiutė, vytelių pynėja, šio amato jau penkiolika metų kantriai mokanti specialiųjų poreikių turinčius jaunuolius. R.Kybartienė su susižavėjimu pasakojo apie kai kurių auklėtinių su negalia talentą pinti parodų vertus darbus.

Esu trečios kartos kaunietė ir visą save atiduodu mylimam miestui Kaunui.

Kol augo keturi jos vaikai, beveik visą dėmesį skyrė jiems, o ne karjerai. Dabar R.Kybartienė aktyviai dalyvauja įvairiose visuomeninėse veiklose, į kurias įtraukė narystė Šaulių sąjungoje, Vytauto Didžiojo 2-ojoje šaulių rinktinėje. Tai ji vadina laiku sau.

Pernai vasario 24 d., tvyrant nežiniai ir baimei dėl COVID-19, moteris kartu su kitais šauliais pasitiko parskrendančius keleivius iš Italijos, kuri jau buvo virtusi koronaviruso židiniu. Karštojoje koronaviruso linijoje 1808  savanoriavo keturis mėnesius, kol buvo reikalinga savanorių pagalba.

Rita buvo viena tų šaulių, kurie atsiliepė į Kauno ligoninės pagalbos prašymą, kai sunkių ligonių gausa pasiekė piką, o medikų pajėgas praretino virusas ir nuovargis.

Rita Kybartienė. A. Barzdžiaus nuotr.

"Net nesvarsčiau, eiti ar neiti. Vadovaujuosi šūkiu: kas, jei ne mes? Kada, jei ne dabar? Reikalinga pagalba, galiu padėti, galiu būti naudinga, mano vakarai – laisvi, kodėl gi neprisidėjus? Vaikai jau suaugę, kiek reikia, tiek ir jiems padedu", – taip tuomet kalbėjo R.Kybartienė.

Iki karantino viena jos savanoriškų veiklų buvo jaunųjų šaulių būrelis, pilietiškumo pamokų organizavimas įvairiose Lietuvos mokyklose. Kartu važiuodavo devintą dešimtį įpusėjęs šaulys Jonas Arbačiauskas, kurio tėvų sodyboje buvo slėptas Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Apie ano meto įvykius, atmosferą mokiniai išgirsdavo iš pirmų lūpų, o tai neįtikėtinai paveiku. Per karantiną vaikams pilietiškumo pamokas Rita veda nuotoliniu būdu, pasakoja ir apie savanorystę Karštojoje koronaviruso linijoje bei ligoninės skyriuje, kur gydomi sergantys koronavirusu žmonės.

Pati būdama kantri ir optimistė, ji džiaugiasi, kad daugybė žmonių pasiruošę ištiesti pagalbos ranką, daryti gerus darbus, už tai nieko nesitikėdami.

Greta visuomeninės veiklos R.Kybartienė puoselėja pomėgį fotografuoti, daug laiko skiria savo, kaip tautodailininkės, pašaukimui. Parodose eksponuotos ir jos nuotraukos, ir jos pintos suknelės. Pastarosios pernai per karantiną atgijo ant manekenų Domeikavos kultūros namų languose.

Balsuoti galite:

DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" laikraščio redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialias balsavimo dėžes redakcijos skyriuje. 1 kuponas = 10 taškų. Esant galimybei, dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1398 su tekstu "MKN XX". XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 taškų.

08. FAUSTA PALAIMAITĖ – sesuo vienuolė, dirbanti resocializacijos specialiste Kauno tardymo izoliatoriuje ir kapeliono asistente Kauno policijoje. Su nuteistais ir suimtais nepilnamečiais bei suaugusiaisiais dirba sielovados darbą organizuodama įvairius projektus, įtraukdama į juos ir savanorius.

"Sielovada – mano profesija, pašaukimas ir palaiminimas. Ir nesvarbu, kam, kada, kokiomis aplinkybėmis. Norisi palydėti kiekvieną žmogų į vis gilesnę bendrystę su Kūrėju. Juk tik jame žmogus atpažįsta savo būties prasmę, savo kelio kryptį, misiją", – akcentavo F.Palaimaitė, kaip didžiausią šventę ir atlygį įvardijusi palydimo žmogaus susitikimo su Dievu patirtį.

Ir visai nesvarbu žmogaus amžius, profesija, nuodėmės, patirtys. Svarbu Dievo pergalė jo gyvenime.

"Ir visai nesvarbu žmogaus amžius, profesija, nuodėmės, patirtys. Svarbu Dievo pergalė jo gyvenime", – teigė sesuo.

Didžiausias prioritetas jai yra dėmesys aukoms, kurios nukentėjo nuo nuteistųjų nusikaltimų. "Nukentėjęs asmuo turi sulaukti žalos atlyginimo, bet jam skirta milžiniška egzistencinė užduotis, ypač jei nužudytas artimasis, stipriai sužalota sveikata, – susitaikymas. Iš tiesų kalėjimų sielovada vyksta trimis kryptimis: orientuojamasi į nuteistuosius, nuteistųjų artimuosius ir nukentėjusiuosius", – aiškino F.Palaimaitė.

Su nuteistaisiais ji dažnai meldžiasi už jų nuskriaustus žmones, kalbasi apie blogio padarinius jų gyvenimams, sukeltą skausmą, jaučiamą pyktį, apie teisingą bausmės priėmimą.

Fausta Palaimaitė. Vilmanto Raupelio nuotr.

"Kol nuteistiesiems nebus sudaromos galimybės tinkamai atgailai, resocializacijai, kol jie laisvės atėmimo bausmę patirs kaip visuomenės kerštą, niekas nesikeis – tik meilė ir atleidimas sukuria galimybę keistis. Kerštas provokuoja keršą. Darbas su nuteistaisiais yra investicija į ateitį. Rezultatus pavedu Dievui. Tikrai yra didelė dalis nuteistųjų, kurie norėtų išmokti susikurti dorą, gerą gyvenimą. Priemonių reikia visokių, sielovada – viena jų", – įsitikinusi F.Palaimaitė.

Vienas jos inicijuotų – tapybos projektas, kurio metu devyniolika nuteistų ir suimtų nepilnamečių, nors nei moka, nei mėgsta piešti, tapė paveikslus, kurie vėliau buvo eksponuoti Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje.

"Esantiesiems uždarose įstaigose be galo svarbu žmonės, kurie ateina iš išorės, veiklos, užimtumas, o per pirmąjį karantiną to nebuvo. Norėjau sukurti kažką labai įtraukiančio, pranokstančio jų suprastus gebėjimus, taip pat parodyti jų sielą visuomenei", – pasakojo sesuo.

Didelę prasmę F.Palaimaitė mato ir dirbdama su policijos pareigūnais. "Sisteminė kokybiška sielovada daugeliui jų galėtų būti priemonė dvasinei stiprybei atgauti, asmeninėms netektims ir sunkumams įveikti. Mums visiems būtina prisiminti, dėl ko gyvenime, dėl ko einame į darbą. Pareigūnas negali dirbti vien dėl atlyginimo arba kad patinka. Niekam nepatinka, kai tave iškeikia, meluoja, priešinasi, grasina. Reikia būti stiprios dvasios, kad galėtum pagarbiai, nešališkai, taktiškai atlikti šias pareigas", – kalbėjo projekto "Metų kaunietė" dalyvė.

19. VILMA LAPINSKIENĖ – vaikų dienos užimtumo centro "Juventa" socialinė darbuotoja, kuri, kaip apibūdina gyventojai, tarsi angelas globoja vargstančias šeimas.

Savo, kaip socialinės pedagogės, kelią ji pradėjo buvusioje Kulautuvos vaikų sanatorinėje mokykloje. Prieš tai baigė socialinio darbo ir pedagogikos studijas. "Jas rinkausi, nes nuo jaunystės norėjau dirbti su vaikais, padėti nuskriaustiems vaikams", – pasakojo V.Lapinskienė, atjautos, šilumos, mokėjimo bendrauti nestokojanti iki šiol.

Pirmieji vaikai, su kuriais jai teko bendrauti, padėti, dabar jau užaugę, sukūrę savo šeimas, tačiau ir per tiek laiko, džiaugiasi V.Lapinskienė, pavyko išlaikyti su jais ryšį. Šiltus santykius palaiko iki šiol. Jai tenka narplioti, spręsti įvairias šeimų gyvenimiškas situacijas, aiškintis ir gludinti kolektyvų tarpusavio santykius, kovoti su patyčiomis.

"Pirma turiu pastebėti, jei vaikui kažkas negerai, išsiaiškinti, kas negerai, ir bandyti padėti", – vieną svarbiausių dalykų įvardijo V.Lapinskienė, sugebanti įžiebti motyvacijos stengtis, siekti geresnio išsilavinimo, motyvacijos dirbti. Jos žinioje – ir socialinių įgūdžių pamokos, žalingų įpročių prevencija, motyvacija jų atsisakyti ir kt.

Vilma Lapinskienė. Asmeninio archyvo nuotr.

V.Lapinskienė atkreipė dėmesį, kad jos, kaip specialistės, pagalba praverčia ir vaikams iš vadinamųjų gerų šeimų. "Daugybė tėvų šiais laikais yra užsiėmę, daug dirba. Vaikams reikia bendravimo, kontaktų, nors dažnai ir atrodo, kad jie pirmenybę teiktų telefonų ir kompiuterių ekranams. Vaikai, atėję į centrą, greitai įsilieja į visas kitokias veiklas: šnekasi tarpusavyje, seka pasakas, kartu žaidžia, piešia ir t.t.", – pasakojo kaunietė, kartu su keliomis kolegėmis besirūpinanti 23 centrą lankančiais daugiausia pradinukais.

Vaikams reikia bendravimo, kontaktų, nors dažnai ir atrodo, kad jie pirmenybę teiktų telefonų ir kompiuterių ekranams.

Daugiausia laimės darbe jai suteikia auklėtinių gyvenimo pokyčiai, atgalinis ryšys: ištartas ačiū ar tiesiog tylus apkabinimas, atvirukas, nors užrašytas ir su klaidomis, nuoširdumas. V.Lapinskienė skaudžiai reaguoja į auklėtinių nesėkmes, grįžimą prie blogo elgesio, į kompanijas, kurių bendromis jėgomis bandė vengti. "Bandyti, stengtis, padėti visada verta. Per pokalbius, renginius, pavyzdžius vaikai pamato, kad yra kitas gyvenimas, kad galima kitaip gyventi, galima visko pasiekti, išeiti iš dabartinės zonos, svarbiausia – labai norėti ir stengtis", – kalbėjo V.Lapinskienė.

Balsuoti galite:

DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" laikraščio redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialias balsavimo dėžes redakcijos skyriuje. 1 kuponas = 10 taškų. Esant galimybei, dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1398 su tekstu "MKN XX". XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 taškų.

07. ESTELA TAMAŠAUSKIENĖ – gydytoja infektologė, atraminės kovojant su COVID-19 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja, stovėjusi ir stovinti priešakinėse pozicijose per abi COVID-19 bangas.

"Pirmasis karantinas buvo kupinas nežinomybės. Daugumos ligonių būklė buvo nesunki, tačiau užgriuvo daugybė organizacinių dalykų. Jiems buvo paaukoti savaitgaliai, dienos, naktys. Man tai buvo sunkiausias laikas per visą profesinę karjerą", – neslėpė E.Tamašauskienė.

Per antrąjį karantiną ėmė plūsti sunkios būklės ligoniai. Jiems gydyti reikėjo didelių medikų pajėgų. Situaciją gelbėjo savanoriai ir tai, kad ligoninės darbas jau buvo sustyguotas. COVID-19 pakeitė darbo sąlygas, kovai su juo teko telkti įvairių profilių specialistus.

Estela Tamašauskienė. Laimučio Brundzos nuotr.

"Pas mus skyriuje ir taip klaidu. Gausų personalą iš kitų skyrių reikėjo instruktuoti, kur kas yra, prisitaikyti užėmė laiko ir kainavo jėgų. Be to, trikdė ir tebetrikdo neprognozuojama ligos eiga", – pasakojo E.Tamašauskienė.

Antroji COVID-19 banga pribloškė jaunų žmonių staigiomis mirtimis. "Atrodo, pacientą jau beveik ruošiesi išleisti namo, jaučiasi gerai, ir staiga būklė dramatiškai pablogėja. Vienus pavyksta išgelbėti, kitų, deja, ne", – apgailestavo medikė.

Dirbi tiek, kiek reikia. Ir dar namo nešiesi darbo. Nežinau, kokie gydytojai griežtai laikosi darbo grafiko. Ir ne tik pandemijos metu.

Ji užsiminė, kad ligoninėje para parai nelygi – kiekvienąkart likimas būna paruošęs skirtingus scenarijus. Į E.Tamašauskienės vadovaujamą skyrių suplaukė COVID-19 sergantys asmenys, tarp kurių – ir turintys įvairių gretutinių sveikatos ir ne tik problemų: nuo priklausomybių,  psichikos ligų iki įkalinimo įstaigų gyventojų, bandžiusių pabėgti.

"Dirbi tiek, kiek reikia. Ir dar namo nešiesi darbo. Nežinau, kokie gydytojai griežtai laikosi darbo grafiko. Ir ne tik pandemijos metu. Bendravimas su pacientais yra malonumas, tačiau dar lieka kalnai dokumentacijos, kurią reikia įveikti", – sakė kaunietė ir atsidūsta, kad, šiek tiek atlėgus sunkių ligonių srautui, medikai jau gali sau leisti pietų pertraukėles, nes ilgą laiką dėl darbų gausos užkandžiauti tekdavo prabėgomis.

Sezoninių infekcinių ligų atvejų pernai, šiemet akivaizdžiai sumažėjo. Tai lėmė kaukių dėvėjimas, kontaktų vengimas. Tačiau karantinas, kaip pasakojo E.Tamašauskienė, buvo bejėgis prieš erkinio encefalito plitimą. Šiuo virusu užsikrėtusių žmonių dėl sutrikusios sveikatos į ligoninę ypač daug kreipėsi praėjusį rudenį.

16. SABINA MARTINAITYTĖ – legendinė operos solistė, VDU Muzikos akademijos profesorė, savo talentu ir žiniomis besidalijanti su studentais. Apie ją gražiausiais žodžiais atsiliepia daugybė buvusių mokinių, tebetęsiančių ar tik neseniai pradėjusių sėkmingą savo, kaip dainininkų, karjerą.

Žlugo stažuotė Milano "La Scala" teatre, atsisakyta pedagoginio darbo JAV universitete, bet kaunietė nieko nesigaili. Iki šiol išlaikė publikos meilę ir pasitikėjimą, gali didžiuotis daugybe savo studentų, dainuojančių, dirbančių pedagoginį darbą ir Lietuvoje, ir pasklidusių po platųjį pasaulį.

"Į visas koncertines programas įtraukiu ir lietuvių kompozitorių kūrinių. Esu įsitikinusi, tam, kad skleistum žinią apie Lietuvą, nebūtina išvykti iš savo šalies ir net nebūtina gyventi Vilniuje. Mano miestas – Kaunas, kuriame gimiau, užaugau ir su didžiausiu malonumu dirbu iki šiol", – kalbėjo S.Martinaitytė, už savo sėkmę dėkinga mokytojai profesorei Vladai Mikštaitei ir daugybei bendražygių, kolegų.

"Nesu iš tų žmonių, kurie galvoja, kad sėkmingą profesinę karjerą padarė patys vieni", – pridūrė solistė, pasižyminti darbštumu, užsidegimu.

Sabina Martinaitytė. Asmeninio archyvo nuotr.

Be koncertų ir dėstymo, S.Martinaitytė veda meistriškumo kursus, dalyvauja tarptautinių konkursų vertinimo komisijose, tam taip pat labai praverčia jos turtinga profesinė solistės patirtis.

Ji neslepia: mokytojas, kad ir geriausias, dainuoti neišmokys. Jaunas žmogus turi pats nepaprastai daug dirbti, kad taptų ryškia, kūrybinga asmenybe. "Tam reikia labai daug pastangų. Mokytojas – kaip laivo kapitonas: tik nurodo kryptį ir labai sumaniai veda tikslo link. Scenoje solistas turi būti laisvas nuo savo fobijų, kad galėtų paskleisti muzikos kūrinyje užkoduotą žinią. Dar man labai svarbu, kad jaunas dainininkas scenoje būtų nuoširdus", – akcentavo kaunietė.

Dar neišrastas toks instrumentas, kuris leistų pamatuoti ar aktyvuoti kūrybines galias, slypinčias žmoguje. O mūsų misija būtent tokia ir yra.

S.Martinaitytė vardijo, kad dainavimo mokytojas turi pelnyti visišką mokinio pasitikėjimą, turėti labai gerą intuiciją, nepaprastai didelį žinių bagažą, gerą estetinį skonį ir itin jautrią ausį. "Dar neišrastas toks instrumentas, kuris leistų pamatuoti ar aktyvuoti kūrybines galias, slypinčias žmoguje. O mūsų misija būtent tokia ir yra. Kiekvieną pamoką po mažytę kruopelytę nuvalome apnašas ieškodami to grynuolio, kuris vėliau dainuodamas didžiausioje pasaulio scenoje ar mažo kaimelio bendruomenės namuose skleis aukštosios muzikinės kultūros idėjas ir visur bus suprastas ir mylimas", – sakė solistė ir pedagogė.

Ji stengiasi ir toliau išlikti optimiste, tačiau neslepia, kad karantino nulemti išbandymai solistų bendruomenei yra sunkūs.

–––––––––––––––––––––––––––––––––––

Balsuoti galite:

DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" laikraščio redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialias balsavimo dėžes redakcijos skyriuje. 1 kuponas = 10 taškų. Esant galimybei, dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1398 su tekstu "MKN XX". XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 taškų.

02 DAIVA GARNIENĖ – Kauno Maironio universitetinės gimnazijos direktorė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, socialinių mokslų daktarė. Ji yra švietimo konsultantė, mokyklų vadovų mentorė, Lietuvos maironiečių draugijos viena įkūrėjų, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kauno skyriaus tarybos narė.

Pati baigusi šią seniausią Kauno mokyklą, vadovė ne tik išsaugojo pagarbą jos istorijai, bet ir daug prisideda prie draugiškos ir pilietiškos bendruomenės kūrimo, tradicijų tęstinumo, organizuoja renginius miesto ir šalies bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams. Pernai miesto puošmena jau buvo galima vadinti ne tik gimnazijos bendruomenę, bet ir atgimstantį istorinį mokyklos pastatą.

Stodama studijuoti pedagogikos D.Garnienė net neabejojo savo pašaukimu ir tikėjo grįšianti į mylimą mokyklą – šįkart kaip mokytoja. Studijų metais labiau susidomėjo lietuvių kalbos grožiu, jos gramatine struktūra, nors mokykloje buvo labiau linkusi prie kūrybinės veiklos, literatūros.

Esu optimistė, tikiu jaunu žmogumi ir jo noru tobulėti, o sąmoningumas, pagarba savo gimtajai kalbai yra išsiugdomos vertybės.

Prie ko linkęs šiuolaikinis jaunimas? Koks jų požiūris į knygas? "Šiame technologijų amžiuje menkėjantis jaunosios kartos raštingumo lygis, žinoma, liūdina, bet ši karta turi kitų pranašumų – ji kur kas raštingesnė informacinių komunikacinių technologijų srityje, moka daugiau kalbų, tad vieni iš kitų – vyresni ir jaunesni – turime ko pasimokyti. Galima džiaugtis, kad abiturientų lietuvių kalbos ir literatūros valstybinių brandos egzaminų rezultatai neblogėja, nemažai mokinių įvertinami aukščiausiais balais. Be to, esu optimistė, tikiu jaunu žmogumi ir jo noru tobulėti, o sąmoningumas, pagarba savo gimtajai kalbai yra išsiugdomos vertybės", – kalbėjo net 157-ąjį gimtadienį atšventusios mokyklos vadovė, akcentuodama bendruomenės narių darną.

Daiva Garnienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbiausia mokykloje, anot jos, kad kiekvienas vaikas jaustųsi saugus, kad pagal galimybes patirtų mokymosi sėkmę, atrastų savo poreikius atitinkančią veiklą, įgytų kompetencijų, būtinų tolesniam gyvenimui.

Tik draugiškoje atmosferoje esame laisvi kurti, mokytis, bendrauti, ugdytis bendražmogiškąsias vertybes. "Džiaugiuosi, kad tai pastebi ir būsimi gimnazistai, kurie motyvacinio pokalbio metu kaip vieną pagrindinių gimnazijos pasirinkimo prioritetų įvardija gražius mokytojų ir mokinių santykius. Domėjimasis gimnazijos istorija, tradicijų puoselėjimas skatina mokinius būti atsakingesnius už savo pasiekimus ir elgesį, padeda susiformuoti būsimo gyvenimo įvaizdžius. Pilietiška bendruomenė prasideda nuo kiekvieno jauno žmogaus sąmoningumo, kuris pirmiausia išugdomas šeimoje ir mokykloje", – kalbėjo D.Garnienė.

18. SANDRA KAPELIORIENĖ – visuomenės sveikatos specialistė, lektorė, padedanti tėvams ir vaikams įgyti bei išsaugoti sveikos gyvensenos pagrindus, buria bendruomenes įvairiuose sveikatinimo projektuose. Jos pastangos ir įdirbis įvertintas miesto Metų specialistės apdovanojimu.

Į visuomeninę veiklą moteris įsitraukė, kai, dukrai pradėjus lankyti vaikų lopšelį-darželį, pastebėjo, kad juose vaikai buvo maitinami toli gražu ne pagal sveikos gyvensenos rekomendacijas. "Supratau, kad kaip specialistė galiu pagelbėti šioje srityje", – džiaugėsi galėjusi prisidėti prie itin svarbių pokyčių, susijusių su mažųjų valgiaraščiais, sveikos gyvensenos pagrindais.

Praėjusieji metai S.Kapeliorienei dėl koronaviruso epidemijos buvo išskirtiniai ir profesine prasme. Neskaičiuodama valandų Sandra konsultavo gyventojus Karštojoje koronoviruso linijoje ir kitaip prisidėdama prie pandemijos suvaldymo. Tačiau neapleido ir sveikatingumo srities, kuriai dėl karantino kilo naujų iššūkių.

"Labai smagu iš bendruomenės sulaukti grįžtamojo ryšio", – kalbėjo S.Kapeliorienė. Nors daug žmonių ėmė mažiau judėti, tačiau jos vykdytos apklausos parodė, kad mokydamiesi iš namų vaikai dažniau valgė pusryčius, kurie yra svarbi sveikos gyvensenos dalis, o anksčiau juos dėl skubos visai praleisdavo.

Labai smagu iš bendruomenės sulaukti grįžtamojo ryšio.

Sandra Kapeliorienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Sandra su Kauno Palemono gimnazijos pradinukais sukūrė pusryčių receptų knygą "Pusryčiai – svarbi dienos pradžia", o su Kauno "Paparčio" pradinės mokyklos pradinukais – knygą "Vanduo mano gyvenime". Vaikus sėkmingai įtraukė į žaismingas nuotolines sveikos gyvensenos paskaitas.

S.Kapeliorienė iš savo patirties sakė, kad sulaukia didelio bendruomenių palaikymo ir pritarimo, tačiau neslėpė, kad vis dar galioja populiarūs mitai, pavyzdžiui, bandoma lyginti sąlygas, kuriomis augo tėvai ir auga vaikai dabar. "Kai kurie tėvai mano, kad jeigu jie užaugo sveiki valgydami dešreles, tai jos nepadarys jokios žalos ir jų vaikams", – pateikė pavyzdį specialistė. Tačiau anų laikų produktai nelygintini su dabar siūlomais. Bet kokiu atveju ji primygtinai rekomenduoja skaityti etiketes ir geriau įsigyti mažiau maisto, bet kokybiškesnio.

S.Kapeliorienė dalijosi vaikų įspūdžiais iš Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro organizuojamų projektų "Žalios palangės", "Vaikai vaistažolių pasaulyje" ir kt. Pabandžius pačiam pasėti, o po to stebėti, kaip dygsta, auga daržovės, vaisiai, jie tarsi savaime tampa skanesni, kaip ir pačių pasigamintas sveikuoliškas kokteilis, jogurtas ar išvirta košė.

Patarimą, kaip atitraukti vaikus nuo kompiuterių ir telefonų bei išvilioti į lauką užsiimti judria veikla, ji turėjo tik vieną: būtinas kasdienis suaugusiųjų pavyzdys.

Balsuoti galite:

DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" laikraščio redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialias balsavimo dėžes redakcijos skyriuje. 1 kuponas = 10 taškų. Esant galimybei, dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1398 su tekstu "MKN XX". XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 taškų.

01. DAINA KAMARAUSKIENĖ – Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorė, talentinga menotyrininkė, meno istorikė ir teoretikė, energinga inovatyvi parodų, renginių ir performansų organizatorė, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) narė. Jos dėka vedamos virtualiosios ekskursijos visuose muziejaus filialuose, rengiamos naujos nuolatinės ekspozicijos.

Kas šiais laikais yra veiksmingiausia norint pritraukiant lankytoją, didinant kultūros sklaidą? "Neužtenka vieno dalyko. Tai ir leidiniai, reklama, renginiai, papildantys parodą, ekspoziciją, dabar – ir virtualieji pasakojimai, edukaciniai užsiėmimai (ir ne tik vaikams), žaidimai, suvenyrai, atributika. Šią įvairovę gali riboti tik lėšų trūkumas. Iš tiesų pagrindinė taisyklė yra viena – turi būti sukurtas itin kokybiškas, įdomus produktas. Įdomi paroda, patraukli, intriguojanti ekspozicija. Kad ir kokio išsilavinimo būtų lankytojas, jis kažkokiais nenusakomais pojūčiais jaučia, kas yra gera, kas prasta. Žinoma, sukurti tokią parodą, kad ji būtų įdomi absoliučiai visiems, neįmanoma, bet dauguma puikiai įvertina ir pajunta kokybę", – kalbėjo kaunietė.

Šiais laikais daug informacijos galima rasti internete. Vis dėlto gyvas apsilankymas muziejuje yra daugybę kartų pranašesnis. "Joks vaizdas ekrane nepakeis erdvės pojūčio, dažų kvapo, apšvietimo kuriamos nuotaikos ir pan. Tai daugybė pojūčių, kurie kuria nepakartojamą atmosferą", – dėstė D.Kamarauskienė, kuriai suteiktas ir šalies Metų muziejininko vardas.

Jos ryškių darbų sąrašas – ilgas: įvairūs didžiulio susidomėjimo sulaukę renginių ciklai, projektai, leidinių "Kolekcijų istorijos" ir "Istorijos štrichai" sudarymas, specialios knygos vaikams, kasmetinių mokslinių konferencijų, įvairių parodų kuravimas, koordinavimas.

Joks vaizdas ekrane nepakeis erdvės pojūčio, dažų kvapo, apšvietimo kuriamos nuotaikos ir pan. Tai daugybė pojūčių, kurie kuria nepakartojamą atmosferą.

"Dabar atradau didžiulį malonumą nuo renginių pereiti daugiau prie parodų ir ekspozicijų kuratorystės. Didžiuojuosi ir džiaugiuosi paroda-socialiniu projektu "Labdariai.LT", kuris padėjo prabilti apie mecenavimo idėją tarpukariu. Smagu buvo dirbti prie paskutinių trijų ekspozicijų, kurios tik dabar pradeda atrasti savo žiūrovą: tai liaudies meno paroda "Archaika", ekspozicija dengtame muziejaus kieme "Kryžių Lietuva", "Lietuvos dailė 1900–1940", skirta mūsų lietuviškos dailės formavimuisi, aukso fondo kūriniams ir begalei įdomių istorijų", – vardijo muziejaus vadovė, šiuo metu su komanda susitelkusi į skulptoriaus J.Zikaro ekspozicijos įrengimą ir kitus projektus bei kviečianti atrasti memorialinius muziejus, vaikiškas virtualiąsias "Vilkyšiaus dirbtuves", o Istorinė Prezidentūra netrukus pateiks virtualiųjų programų, animuotų audiogidų, pritaikytų žmonėms su negalia.

13. MONIKA MAŠANAUSKAITĖ – pianistė, Kauną įrašiusi į šiuolaikinių fortepijono muzikos festivalių žemėlapį. Ji – tarptautinio festivalio "Kaunas Piano Fest", kurio dalis yra meistriškumo pamokos, savivadyba, karjeros planavimo strategija ir kt., viena įkūrėjų.

Šiais laikais pianistams iššūkių netrūksta. Didžiausi jų, anot M.Mašanauskaitės, – ribotas akiratis ir per didelis kitų žmonių nuomonių sureikšminimas. "Kilus idėjai, visada stengiuosi ją įgyvendinti. Žinoma, kad visada baisu, ką kiti apie tave pagalvos ir kaip vertins, bet  neįgyvendinti idėjos, kuri man atrodo svarbi ir reikšminga, atrodo dar baisiau", – aiškino muzikė.

Brangiausi pasiekimai, apdovanojimai, įvertinimai yra nugalėtos kovos su pačia savimi rezultatas. "Vienas iš tokių – pasiruošimas ir dalyvavimas Tarptautiniame M.K.Čiurlionio pianistų konkurse 2019 m., taip pat ryžtingumas pasirenkant iš pirmo žvilgsnio nesugrojamus kūrinius. Bet pats svarbiausias mano, kaip menininkės, pasiekimas – tinklalaidės "openARTed" sukūrimas. Būtent ši tinklalaidė man suteikia galimybę pasireikšti kaip kūrėjai, galiu perteikti savo vertybes ir dalytis mintimis, kurios meno pasaulyje man atrodo labai svarbios. Šioje tiklalaidėje turiu visišką laisvę kurti, leidžiu savo pačios įrašytą muziką, pati tvarkau, kalbu su įvairiausiais pašnekovais", – pasakojo M.Mašanauskaitė, Vienos menų universiteto kamerinės muzikos studentė, be visų kitų veiklų, ėmusis vokiečių kalbos pamokų.

Kilus idėjai, visada stengiuosi ją įgyvendinti. Žinoma, kad visada baisu, ką kiti apie tave pagalvos ir kaip vertins, bet  neįgyvendinti idėjos, kuri man atrodo svarbi ir reikšminga, atrodo dar baisiau.

Motyvacijos siekti aukštumų jai daugiausia suteikia smalsumas ir sportinis azartas. "Tai ypač ryšku renkantis kūrinius. Yra tiek daug fantastiškos muzikos, kurią trūks plyš noriu išmokti atlikti. Vis dėlto susimąsčiau: kaip apibrėžiamos aukštumos? Mano dievaitis – rašytojas Sethas Godinas sako: "Pažinti savo baimę yra protingo žmogaus savybė, bet sugebėjimas ją įveikti – sėkmės lydimo žmogaus ženklas." Tuomet, tikriausiai, aukštumos yra sugebėjimas įveikti vidines baimes", – citavo kaunietė.

Noras mokytis ir dalytis sukaupta patirtim – svarbi Monikos gyvenimo dalis. "Kai kažkas paklausia, kodėl pradėjau savo tinklaidę, visada juokauju, kad man labai patinka pasakoti istorijas ir dalytis. Kai tik kažką perskaitau, puolu dalytis mintimis. Tikiuosi, kad taip įkvepiu kitus imtis įgyvendinti savo idėjas", – vylėsi pianistė.

Balsuoti galite:

DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" laikraščio redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialias balsavimo dėžes redakcijos skyriuje. 1 kuponas = 10 taškų. Esant galimybei, dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1398 su tekstu "MKN XX". XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 taškų.

4. DILETA JATAUTAITĖ – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentė, edukologijos mokslų daktarė, atsidavusi ir didžiulę mokslinę bei pedagoginę patirtį turinti anglų kalbos dėstytoja, karinės ir bendrinės anglų kalbos specialistė, edukologė inovatorė, mokslo žurnalo vyriausioji ir atsakingoji redaktorė, kuri įsitikinusi, kad nėra negabių žmonių – užsienio kalbų gali mokytis ir išmokti visi.

Ji įvairius efektyvius tradicinius ir netradicinius mokymo(si) metodus, parengtus giliomis mokslo psichologijos ir pedagogikos teorinėmis bei praktinėmis žiniomis, sėkmingai aprobuoja mokslo pripažintuose nacionaliniuose ir ES bei NATO leidiniuose ir konferencijų pranešimuose.

Viskas priklauso nuo paties žmogaus, jo noro, pastangų ir darbo.

"Ilgalaikė dėstymo ir vadovavimo patirtis aukštosiose mokyklose kalbų mokymo srityje parodė, kad viskas yra pasiekiama. Mokslas jau seniai įrodė, kad nėra negabių žmonių. Svarbiausia yra kiekvieno besimokančiojo motyvacija. Viskas priklauso nuo paties žmogaus, jo noro, pastangų ir darbo. Vienas tikslą pasieks greičiau, o kitas – lėčiau, bet vis tiek abu pasieks tą patį tikslą, jeigu bus motyvuoti", – aiškino pašnekovė.

Dažnai dėstytojas pats gali tapti puikiu motyvuojančiu ar demotyvuojančiu veiksniu studentui. Labai svarbu išsiaiškinti studentų mokymosi motyvus, nes motyvacija, susijusi su mokslo rezultatais, taip pat yra ir priemonė siekti sėkmės moksle.

Ši kaunietė turi didžiulę patirtį vedant kalbų mokymo seminarus ir dalijasi gerąja patirtimi su Lietuvos bei užsienio šalių mokytojais ir dėstytojais. Ji dažnai konsultuoja, veda užsiėmimus nemokamai.

D.Jatautaitė yra puikiai žinoma Lietuvoje ir užsienyje, nes nuolat atstovauja savo šaliai NATO ir ES mokslinėse konferencijose, kalbų mokymo ir testavimo organizacijų veikloje, mokslo žurnalų redakcijų kolegijose ir dėstydama bei instruktuodama civiliniuose bei kariniuose universitetuose.

"Dalijuosi gerąja patirtimi, todėl ir kviečia daug kas", – kalbėjo D.Jatautaitė, kuri Lietuvos krašto apsaugos sistemoje yra vienintelė apgynusi disertaciją iš užsienio kalbų mokymo ir testavimo.

"Esu aktyvistė", – neslėpė mokslininkė, per karantiną sulaukusi daug skambučių iš pažįstamų ir nepažįstamų žmonių, kurie sėdėdami namie jautė ir vis dar jaučia poreikį mokytis ir išmokti kalbų, todėl ji daug laiko skiria dalydama patarimus, kaip geriau ir greičiau išmokti kalbą.

"Daug kas pažįsta mane kaip empatišką žmogų, galintį ištiesti pagalbos ranką, tiesiog pasišnekėti, padėti suvaldyti stresą. Karantinas išryškino žmonių vienišumo problemą, kuri kamuoja net ir turinčiuosius šeimas ir draugų", – kalbėjo kaunietė.

Dažnai viena efektyvių priemonių nuo streso gali tapti labai paprastas dalykas – reikia rasti žmogų, kuris išklausytų ir išgirstų tave. Juk yra menas ne tik kalbėti, bet ir girdėti kitus, primena D.Jatautaitė.

10. INGA PETRIKAITĖ – menininkė, už savo kūrinius gautas lėšas aukojanti moterims, sergančioms krūties vėžiu. Daugybę metų ji savanoriauja Jaunimo linijoje.

I.Petrikaitės savanorystė emocinę paramą telefonu teikiančioje tarnyboje prasidėjo prieš aštuonerius metus ir tęsiasi iki šiol. "Tyliai darau tai, ką reikia, bet žinau, kad reikia ir kalbėti apie tai", – sakė I.Petrikaitė. Nuoširdžiai išklausyti skambinantįjį jai lengviau, nei papasakoti apie tai, kas vyksta pakėlus telefono ragelį ir kaip jaučiasi pokalbiui pasibaigus.

Skambina žmonės, susidūrę su įvairiomis gyvenimiškomis situacijomis ir problemomis, patiriantys įvairių sunkumų. Svarbiausia – juos išklausyti, leisti jiems išsikalbėti ir išsakyti, kas guli ant širdies.

Jaunimo liniją Inga pasirinko atsitiktinai. Tai buvo pirmoji savanoriavimo galimybė, kurią pasiūlė interneto paieškos sistema. Ieškojo, kur galėtų savanoriauti, nes norėjo prasmingai paaukoti dalį savo laiko kaip padėkos ženklą už iš gyvenimo gaunamas dovanas, taip pat ir užsimiršti po iširusios draugystės.

Menas į kiekvieno gyvenimą ateina reikiamu metu, būtent tam žmogui tinkamu metu, nes šiaip sau niekas nevyksta.

Lemtingais atsitiktinumais ji visuomet pasikliovė. "Aš – kaip upė. Kur man reikia, ten ir nuplauksiu. Tas pats ir su kūryba. Ką mūzos diktuoja, tam rankos ir kūnas paklūsta. Nieko neplanuoju ir savęs neverčiu kurti", – dėstė menininkė. Kartais būna minčių štilis, o kartais jų tiek prisikaupia, kad sprogsta ir gimsta daug kūrinių per labai trumpą laiką. Taip ji yra nutapiusi net 60 paveikslų vos per du mėnesius.

Menas gali ne tik prisidėti prie sergančiųjų gerovės, kai tam skiriamos už kūrinius gautos lėšos, kaip yra nusprendusi I.Petrikaitė. Menas ir pats savaime turi gydomosios galios. Tai ji yra pastebėjusi ir asmeniškai. "Jeigu būnu sudirgusi ir imuosi siuvinėti, nurimstu savaime", – pateikė pavyzdį kaunietė.

Išgirdusi skeptišką repliką apie tai, kad menas – greičiau laisvalaikio užsiėmimas, nerimtas reikalas, ji nepuola įrodinėti, kad yra kitaip. "Kiekvienam – savo. Menas į kiekvieno gyvenimą ateina reikiamu metu, būtent tam žmogui tinkamu metu, nes šiaip sau niekas nevyksta. Tas pats – kaip su suvokimu, kas yra gražu", – kalbėjo I.Petrikaitė.

Menininkė pridūrė, kad pažįstami ir nepažįstami žmonės jai dažnai sako, jog savo spalvotu stiliumi ir gėlių lankeliais jiems pakelia nuotaiką, jų veiduose nušvinta šypsena. "Dar viena mano misija – pakelti žmonėms nuotaiką", – su poveikiu to, kaip rengiasi, mielai sutiko kūrėja.

Balsuoti galite:

DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" laikraščio redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialias balsavimo dėžes redakcijos skyriuje. 1 kuponas = 10 taškų. Esant galimybei, dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1398 su tekstu "MKN XX". XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 taškų.

09. GIEDRĖ ŠIRVINSKIENĖ – psichologė, šeimų konsultantė, LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentė, trijų vaikų mama, daug padedanti įgyvendinant Krizinio nėštumo programą ir dirbanti su keblioje situacijoje atsidūrusiomis pastojusiomis moterimis, kurioms reikalinga pagalba.

"Didžiausia dovana ir džiaugsmu laikau galimybę būti mama. Mano pačios motinystė labai stipriai mane keitė ir augino. Tai paskatino ir mano profesinę veiklą. Besilaukdama savo vaikų ir juos augindama pradėjau labiau domėtis motinystės ir šeimos psichologija, o dabar tai tapo svarbia mano darbo dalimi tiek kaip mokslininkės, tiek kaip psichologės praktikės", – pasakojo G.Širvinskienė, daugiausia dėmesio ir kaip dėstytoja bei mokslininkė skirianti motinystės psichologijos, vaiko raidos sritims.

Kaunietė yra didelės apimties tarptautinio tyrimo apie moterų gimdymo priežiūros patirtis "Babies Born Better" koordinatorė Lietuvoje. Išanalizuoti duomenys parodė, kad moterys Lietuvoje vertina aukštą medicinos personalo profesionalumą, tačiau norėtų daugiau įsitraukimo į sprendimų priėmimą, kad personalas daugiau atsižvelgtų į emocinę gerovę.

Laimingos šeimos – ne tos, kuriose nekonfliktuojama, bet tos, kuriose mokama konfliktus konstruktyviai spręsti.

Kaip psichologė, G.Širvinskienė konsultuoja Psichologinės paramos ir konsultavimo centre, kuriame teikiama psichologinė pagalba vaikams, šeimoms, individualiems asmenims, grupėms. "Esu įsitraukusi ir į savanorišką veiklą – konsultuoju į Krizinio nėštumo centrą besikreipiančias moteris, kurios išgyvena sunkumų sužinojusios apie nėštumą, ieško sprendimo, ar tęsti nėštumą, taip pat moteris, kurios išgyvena emocinių sunkumų po nėštumo nutraukimo ar persileidimų", – vardijo kaunietė. Krizinio nėštumo centre moterys gali gauti ir materialinę, ir gydytojų, teisininkų, psichologų, dulų ir kitų savanorių pagalbą.

Anot jos, sunkiausia moterims, neturinčioms artimųjų palaikymo. "Tačiau daugelis sunkumų yra įveikiami, o vaiko gimimas dažnai tampa stiprybės šaltiniu, skatina nepasiduoti ir eiti pirmyn", – pastebi G.Širvinskienė ir pridūria, kad psichologija suteikia galimybių pažinti žmogaus vidinį pasaulį, matyti, kokių didžiulių galimybių jis turi keistis, atsitiesti po sunkumų ir augti.

Matydama, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginančios šeimos, ir norėdama prisidėti prie šeimai palankesnės aplinkos kūrimo mūsų šalyje, G.Širvinskienė yra įsitraukusi ir į Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos veiklą, yra šios asociacijos tarybos narė.

"Kiekviena šeima patiria mažiau ar daugiau sunkumų. Labai svarbu, kad šeimoje būtų kalbamasi apie kiekvieno jausmus, emocijas. Tyrinėjantys ilgalaikius sėkmingus santykius specialistai pastebi, kad laimingos šeimos – ne tos, kuriose nekonfliktuojama, bet tos, kuriose mokama konfliktus konstruktyviai spręsti – įsiklausant į kitą, jo jausmus, poreikius ir dalijantis savaisiais, ieškant abi puses tenkinančių sprendimų", – kalbėjo psichologė, raginanti kreiptis į specialistus, jei tampa sunku įveikti kylančius iššūkius.

14. PAULĖ GALINIENĖ – pianistė, muzikos mokytoja, koncertmeisterė, prasidėjus karantinui aktyviai inicijavusi nuotolinį vaikų muzikavimą ir jų atliekamų kūrinių dalijimąsi internete, taip palaikant ir muzikuojančius vaikus, ir pedagogus, kuriant šviesesnę nuotaiką. Pernai pavasarį kartu su kolege Goda Stanionyte išpopuliarino projektą "Kaunas groja", o vėliau kartu inicijavo projektą "Muzikinė žiema", kurio virtualiajame koncerte savo sveikinimus ir muzikos kūrinius visiems dovanojo beveik 100 muzikuojančių vaikų iš visos Lietuvos.

P.Galinienė – Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos vyresnioji fortepijono mokytoja, koncertmeisterė metodininkė, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos koncertmeisterė metodininkė, tarptautinių konkursų koncertmeisterė. Ji ir jos mokiniai, kaip ir visa muzikos mokyklų bendruomenė, skaudžiai pajuto karantinų ribojimus, nes kontaktinis neformalusis ugdymas nebuvo ir kol kas dar nėra galimas, muzikavimas su mokiniais kardinaliai pasikeitė.

"Turiu labai šaunų mokinį Simoną Vakarį Savicką, kurio mama Simona Šimulytė taip pat labai šauni, iniciatyvi. Visi buvome sustoję, sustingę, nežinodami, kaip bus toliau. Pasitarėme ir nusprendėme pabandyti dirbti per nuotolį, nors taip rengti muzikantus yra sudėtinga", – pasakojo pianistė. Iš to vėliau išsirutuliojo projektas "Kaunas groja", kurio komandoje, be Simono Vakario, jo mamos, P.Galinienės ir jos kolegės G.Stanionytės, – ir Domas Milius bei garsistas Robertas Žutautas.

Unikalūs "Kaunas groja" ir "Muzikinės žiemos" projektai, kurių vieno dalyvių pasirodymus galite rasti kaunasgroja.lt, o kito – #MuzikinėŽiema, visiems norintiesiems suteikė galimybę dalyvauti aktyvioje koncertinėje veikloje net neišeinant iš namų.

Vis dėlto labai laukiamos kontaktinės pamokos, nes jų pranašumas, anot P.Galinienės, – bioenergetikos perdavimas. "Mokiniui būtina energiškai perteikti tai, ką jis po to turės perduoti nuo scenos. Ir aišku, visi techniniai dalykai. Per ekraną galima tik žodžiais bandyti įvardyti klaidas, nusakyti fizinius procesus, ką neretai yra sunku apibūdinti, ilgai trunka. Dirbdamas tiesiogiai su mokiniu sugaišti 3 sekundes: pakėlei ranką, stumtelėjai nugarą, pakreipei, parodei, įkvėpei", – aiškino pedagogė, nestokojanti iniciatyvumo ir negailinti muzikuojantiems mokiniams skirti savo laisvalaikio.

Balsuoti galite:

DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" laikraščio redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialias balsavimo dėžes redakcijos skyriuje. 1 kuponas = 10 taškų. Esant galimybei, dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1398 su tekstu "MKN XX". XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 taškų.

06. EGLĖ TARGANSKIENĖ – Samylų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė pagarbos nusipelnė už nepailstamą kultūros puoselėjimą ir sklaidą pakaunėje, už idėją įamžinti Kauno marių dugne likusių kaimų atmintį marių pakrantėje pastatant iš vandens išnyrančias skulptūras.

Po teatro režisūros studijų prasidėjusį kūrybinį kelią E.Targanskienė vadina labai įvairiu – jis vingiavo nuo televizijos, radijo žurnalistikos iki renginių organizavimo.

Pradėjusi dirbti Samylų kultūros centre, ji susidūrė su kai kurių žmonių požiūriu, kad kultūros centrų renginiai neverti dėmesio. "Ir dabar tokių skeptikų yra, bet į juos nekreipiu dėmesio. Darau tai, kas man pačiai yra be galo įdomu. Jeigu pats žmogus nedega idėja, jis ir kito nesudomins", – kalbėjo E.Targanskienė.

Pakaunės kultūros renginiams labai sudėtinga konkuruoti su miesto, tad stengiamasi akcentuoti ne žymių grupių, atlikėjų koncertus, menininkų, teatrų pasirodymus, o bendruomenės buvimą kartu.

"Stengiamės džiaugtis ir didžiuotis tuo, ką turime: vieni kitus, autentišką vietovių istoriją, tradicijas. Jomis pavyksta sudominti daugybę žmonių", – pasakojo organizatorė.

Svarbiausiu projektu ji įvardijo kasmet vykstantį renginį "Pėdos marių dugne", skirtą Kauno marių dugne užlietiems kaimams atminti. Įvykiui – jau daugiau kaip 60 metų, tačiau iki šiol jis nepalieka abejingų. Užtvenkus senąją Nemuno vagą ir suformavus Kauno marias, po vandeniu atsidūrė apie 35 kaimai, virš 700 sodybų, tarp jų – ir etnografinių. Priverstinai iškraustomiems gyventojams teko net perlaidoti artimuosius.

Stengiamės džiaugtis ir didžiuotis tuo, ką turime: vieni kitus, autentišką vietovių istoriją, tradicijas.

"Užlieti kaimai mūsų krašte buvo minimi nenutrūkstamai visus dešimtmečius", – sakė E.Targanskienė. Jai pradėjus dirbti Samylų kultūros centre, minėjimas virto didžiuliu kultūriniu renginiu, pritraukiančiu daugybę žmonių.

"Negaliu vien sau prisiskirti visų nuopelnų. Bendruomenė įdėjo labai daug pastangų. Kiekvienais metais pristatome ką nors naujo. Vienais metais, pavyzdžiui, – šiaudų kaimą iš marių dugno, kitais – vestuves iš marių dugno ir pan.", – dėstė E.Targanskienė. Pernai Kauno marių pakrantėje įrengtos iš vandens išnyrančios skulptūros, sulaukusios itin didelio dėmesio ir gausybės lankytojų.

Eglės ir jos bendraminčių dėka kitų metų renginys "Pėdos marių dugne" įtrauktas į "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" pagrindinių renginių sąrašą.

Įamžintos ir dainos iš marių dugne nuskendusių kaimų. Užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicija tapo Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvado dalimi. Šiemet E.Targanskienė į jį sieks įtraukti renginį "Pėdos marių dugne".

E.Targanskienės iniciatyva pernai atsirado dar viena patraukli renginių vieta – Saulėlydžio amfiteatras Girionyse.

20. VILMA LITVAITIENĖ – Narsieč̌ių̨ bendruomenės vadovė̇, subūrusi stiprią ir šiuolaikišką bendruomenę, su bendraminčiais neįtikėtinai pakeitusi šios Kauno vietos visuomenines erdves, laisvalaikio galimybes, paskatinusi įvairių edukacinių ir savitarpio pagalbos iniciatyvų.

"Nuomonių – šimtas, sunku visas suderinti, bet kitaip negaliu", – teigė V.Litvaitienė, mums pakartodama tą patį, ką ir kitiems, besiteiraujantiems, kam jai reikia tokios veiklos, kuri neatlygintina ir reikalauja daug energijos, laiko.

Bendruomenės veiklą moteris apibūdino taip: nemokame šokti, dainuoti, tik darome darbus. "Žmonėms patinka matyti rezultatą, galbūt todėl ir sulaukėme tiek daug bendraminčių", – svarstė aleksotiškė.

Aleksoto seniūnijoje esantys Narsiečiai per pastaruosius kelerius metus tapo sunkiai atpažįstami. Juos apžvelgti labai patogu nuo Narsiečių kalno, ant kurio plevėsuoja Lietuvos istorinė vėliava, o po ja pastatyti  keli suoliukai.

Visa tai ir dar daug kitų gerų dalykų atsirado, kai V.Litvaitienė kartu su bendruomene pradėjo telkti gyventojus. Tačiau pati pradžia yra tuomet naujakurės, nieko aplink nepažinojusios Vilmos įkurta Narsiečių feisbuko grupė, skirta informacijai, susijusiai su gyvenviete, skleisti. Iš pradžių ji suko galvą, kaip susipažinti su aplinkiniais, nes neįsivaizdavo savęs nebendraujančios su kaimynais. Grupė, pradėta kurti nuo trijų narių, šiuo metu yra išsiplėtusi iki 1,3 tūkst. žmonių.

Susitelkus bendruomenei ir įkūrus asociaciją, galinčią pretenduoti į projektams skirtas lėšas, imtasi atnaujinti viešas erdves ir aktyvaus laisvalaikio zonas, po to pasipylė edukacijos, renginiai ir kitokios iniciatyvos. Prireikė daug bendrų jėgų, taip pat ir fizinių, įvairiems darbams atlikti, tad bendruomenės pasirinktas šūkis "Kartu galime daug daugiau!" – labai taiklus ir labiausiai atsispindi aplinkoje.

Kartu galime daug daugiau!

Atsirado ne tik kalnas, džiuginantis pramogomis žiemą, bet ir lauko treniruokliai, tinklinio aikštelė, e.parduotuvėlė su vietinių gyventojų gaminiais, knygų namelis, Kalėdų pašto dėžutė.

Laisvalaikio zonos, kuri įkurta prie Vyčio Kryžiaus gatvės liepų alėjos, vienas akcentų – kartu su "Fluxus Labas" sukurtas ir įgyvendintas "Energijos ratas" – ratas basoms kojoms S.Kneippo takelio principu. Šalia – sūpynės, stalo teniso stalas.

Bendras fizinis darbas įgyvendinant kurį nors iš sumanymų ne tik aplinką daro jaukesnę, bet ir tapo galimybe dar labiau suvienyti bendruomenę.

Balsuoti galite:

DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" laikraščio redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialias balsavimo dėžes redakcijos skyriuje. 1 kuponas = 10 taškų. Esant galimybei, dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1398 su tekstu "MKN XX". XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 taškų.