„Esu įsitikinęs, kad tą bendrą gynybos mokestį galėtume svartyti riboto galiojimo, jis galėtų turėti baigtį, todėl, kad didelė dalis pajamų, kurios reikalingos (gynybos – BNS) biudžetui, yra investicinio pobūdžio, su aiškiu kalendoriumi, kuriam pasibaigus galėtumėm grįžti prie kažkokios kitokios realybės“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

Jis teigė, jog gynybos mokestį, įvardinant jį apibendrintai, galėtų sudaryti keli šaltiniai – skolintos lėšos bei pakelti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir pelno mokesčio tarifai.

„Mano asmenine nuomone, ieškant kompromiso reikėtų svarstyti apie bendrą finansavimo šaltinį, kurį apibendrintai būtų galima vadinti gynybos mokesčiu, kuris susidarytų iš kelių skirtingų šaltinių – taip pat ir iš skolintų lėšų ir papildomų įnašų į biudžetą, tai galėtų būti priedai prie PVM ir prie pelno mokesčio, manau, tai būtų bendras gynybos mokestis“, – kalbėjo konservatorių vadovas.

Politikai tariasi dėl papildomų lėšų gynybai, kad būtų galima finansuoti planus sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą.

Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų gynybai turėtų būti papildomai skiriama 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų.

Kaip galimi variantai svarstomas skolinimasis, trijų mokesčių – pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų – didinimas.

Vasarį BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui patys mokėti gynybos mokestį, beveik 32 proc. nesutiktų, tačiau mano, kad didesnius mokesčius dėl gynybos finansavimo galėtų mokėti verslas. Dar 36 proc. apskritai nepritaria krašto apsaugos finansavimo didinimui.

Mokėtų ne visi

Šis mokestis nebūtų taikomas ilgalaikei nuomai, jo nemokėtų tie žmonės, kuriems paskiriama reabilitacija.

Mokesčio nemokėtų negalią turintys žmonės, mokymo įstaigų bei asmenų grupės, kurios nuomojasi daugiau nei 10 kambarių.

Dėl šio mokesčio savivaldybė planuoja įsigyti elektroninę mokesčio deklaravimo sistemą.

Apgyvendinimo įstaigos surinkus mokesčius turėtų sumokėti kas ketvirtį.

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas, svarstęs mokesčio įvedimo klausimą, pasiūlė apskritai atidėti mokesčio įsigaliojimo datą.

Planuojamą tvarką politikams pristačiusi Ekonominės plėtros grupės vadovė Jūratė Sokolova aiškino, kad už vieną nakvynę dviejų eurų mokestis, kurį planuota iš turistų rinkti nuo birželio 1-osios, būtų skiriamas turizmui skatinti.

„Kultūros ir turizmo infrastruktūros gerinimui, sezoniškumo mažinimo priemonėms, renginiams organizuoti, skrydžių pritraukimui“, – mokesčio panaudojimo principus vardijo J. Sokolova.

Tikisi 800 tūkst. eurų

J. Sokolova aiškino, kad pinigų panaudojimo klausimą spręstų savivaldybė, kuriai siūlymus teiktų darbo grupė, sudaryta iš verslininkų, viešbučių, restoranų, kitų organizacijų atstovų.

Skaičiuota, kad pernai uostamiestyje būta per 400 tūkst. turistų nakvynių.

Turi būti aiškumas – ar kelius lopysime, ar skyles biudžete užkaišiosime.

„Nuo 2025 m. planuotume surinkti apie 800 tūkst. eurų“, – akcentavo J. Sokolova.

Kultūros, švietimo ir sporto komitetas siūlė nukelti mokesčio įgyvendinimo terminą, taip pat siūlė neimti mokesčio iš tų, kurie nakvynę rezervavo iš anksto.

„Klausimas – kur tie pinigai eis? Kiek aš žinau, Turizmo ir informacijos centro atstovė jau įsivaizduoja, kaip tuos pinigus taškys. O tai – 400–800 tūkst. eurų suma. Tai dar kavos mokestį įveskime“, – nuomonę išsakė tarybos narys Arūnas Tuma.

Arūnas Tuma. 

Nakvynė brangs

A. Tuma priekaištavo, kad verslo atstovai nebuvo informuoti apie mokestinius planus.

„Aš esu prieš pagalvės mokestį. Turi būti aiškumas – ar kelius lopysime, ar skyles biudžete užkaišiosime. Viskas brangs. Siūlyčiau atmesti siūlymą, pirma reikia išdirbti tvarką, sukurti tas darbo grupes“, – teigė A. Tuma.

Politikas stebėjosi, kad skirtingos įstaigos dažnai giriasi tais pačiais pasiekimais. Turizmo rodikliais esą didžiuojasi tiek Klaipėdos turizmo ir informacijos centras, tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

„Tai kas kruizinius laivus pritraukia – uostas ar Turizmo ir informacijos centras? Prispausdins bukletų ir ištaškys pinigus į šiukšlių dėžes“, – rėžė tarybos narys.

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas siūlo įgyvendinimo terminą nukelti iki kitų metų sausio.

„Reikėtų diskutuoti apie politiškai galbūt tokius nepopuliarius ir nepalankius sprendimus. Pagrindinis dabar reikalas surasti paveikias priemones, kaip mes Lietuvoje galėtume mažinti taršą azoto oksidais, ypač fokusuojantis į priemones, orientuotas į kelių transportą“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete pareiškė viceministrė Raminta Radavičienė.

„Su tokiu automobilių parko asortimentu, tokiu amžiumi vargiai, ar galime turėti šuolį“, – pridūrė ji.   

R. Radavičienė sako, kad Lietuva gali sulaukti baudų už įsipareigojimų Europos Sąjungai (ES) nevykdymą: „Grėsmė yra reali“.

Ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys pripažįsta, kad taršos azoto oksidais mažinimo tikslai „kol kas sunkiai įkandami“.

„2020-ųjų tikslas su dabar jau numatytomis priemonėmis galėtų būti pasiektas tik apie 2022–2028 metus“, – prognozavo jis.  

2020-ųjų tikslas su dabar jau numatytomis priemonėmis galėtų būti pasiektas tik apie 2022–2028 metus.

 

V. Auglio teigimu, privačių lengvųjų automobilių parkas senėja ir jau siekia „16 metų su viršumi“, sunkaus transporto – 23 metus, tolimojo transporto – 9 metus. Jis neatmeta, kad reikės grįžti prie diskusijų dėl taršos mokesčio įvedimo.  

„Kažkada vėl reikės grįžti prie transporto priemonių taršos mokesčio, kuris pakeistų vienkartinį registracijos mokestį“, – komitete teigė jis.

Ministerija numato griežtinti oro kokybės reikalavimus, numatyti senesnio kaip 20 metų bešeimininkio transporto pripažinimo atliekomis ir utilizavimo tvarką: „Poveikis nedidelis, bet kiekviena taršos mažinimo priemonė generuoja bendrą rezultatą“.

V. Auglio teigimu, griežtės ir reikalavimai automobilių remonto dirbtuvėms, kuriose dažomos transporto priemonės.   

Tarša oksidais nesiekia pusės įsipareigojimo

Lietuva aplinkos taršą azoto oksidais yra įsipareigojusi sumažinti iki 48 proc. 2020 metais ir iki 51 proc. 2030 metais, tačiau realus rodiklis dabar siekia 23,9 proc. 

Kažkada vėl reikės grįžti prie transporto priemonių taršos mokesčio, kuris pakeistų vienkartinį registracijos mokestį.

 

Pasak R. Radavičienės, lakiųjų organinių junginių, amoniako, kietųjų dalelių išmetimai į aplinką kontroliuojami ir atsilikimas nuo įsipareigojimų yra mažesnis nei tarša azoto oksidai. 

Ministerijos duomenimis, 2021 metais azoto oksidai sudarė apie 55 proc. teršalų, kuriuo į aplinkos išmetė kelių transportas.

„Sunkusis transportas jau daugiau kaip 50 proc. – beveik 60 proc. sudaro, lengvas – mažiau“, – pabrėžė V. Auglys.

Azoto oksidais, be kelių transporto, aplinką teršia statybos sektorius, elektros ir šilumos gamintojai, stacionarus kuro deginimas pramonėje.   

2020 metais Lietuva įvykdė sieros dioksido taršos mažinimo įsipareigojimą ES – priartėta prie 2030 metų rodiklių.

„Su sieros dioksidais tvarkomės neblogai“, – teigė V. Auglys.

Komitetas prašo į diskusijas dėl taršos mažinimo aktyviau įsilieti Susisiekimo, Ekonomikos bei Žemės ūkio ministerijas – kaip jos įsivaizduoja savo sektorių transformaciją ir investicijas į jį, kad būtų pasiekti 2030 metų tikslai.   

„Mums tai būtų papildoma pagalba“, – teigė R. Radavičienė.

Europos Komisija Lietuvą yra įspėjusi dėl nevykdomų įsipareigojimų dėl taršos azoto oksidais mažinimo, lapkritį komisija nurodė per du mėnesius imtis veiksmų, nes kitu atveju pažeidimo byla bus perduota ES Teisingumo Teismui.

Kelių transportas išmeta apie 40 proc. viso Europoje išmetamo azoto oksido. 80 proc. šio kiekio tenka dyzeliniams automobiliams, kurie sudaro beveik pusę naujų automobilių parko ES. Savo ruožtu benzininiai automobiliai neviršija leistinų azoto oksido normų.

Lyg to būtų maža, jau artėjančio pavasario sesijoje Seimą džiugins dar viena altruistinė iniciatyva – bus siekiama visuotinio gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimo.

Netikėtai nelauktai įsibėgėjo skandalas ir dėl dar vieno naujo mokesčio, kuris atsirastų pakeitus Žemės įstatymą ir šiuo infliaciniu brangymečiu padidintų butų kainą.

Mieli dirbantieji ir senoliai, ateina nuostabūs laikai: mokėsime eurus ne tik už savo patrintus opeliukus, kuriais lapkričio 1-ąją nulėkdavome į kapines, bet ir už butus, garažus, kolektyvinius sodus ir privačius rūtų darželius.

"Niekada neslėpiau savo teigiamo požiūrio į nekilnojamojo turto mokestį", – sąžiningai pasidžiaugė didžiai gerbiama tautos premjerė I.Šimonytė.

Nežiūrint visuotinio sočiųjų elementų džiugesio, visos šitos ortopedinės iniciatyvos jau ima kelti pagaugus net daliai pačių valdančiųjų.

Antai žydrosios parlamentinės partijos meras R.Šimašius išsiuntinėjo laiškus Seimo nariams ir ministrams siūlydamas atsipeikėti. O ir išbalintos šypsenos pirmininkė prabilo buvusio liberalų vado E.Masiulio žodžiais apie tai, kad įvedant kasmetį automobilio mokestį apmokestinama ne tarša, o mašinos turėjimas.

Na, ką, mieli dirbantieji ir senoliai, ateina nuostabūs laikai: mokėsime eurus ne tik už savo patrintus opeliukus, kuriais lapkričio 1-ąją nulėkdavome į kapines, bet ir už butus, garažus, kolektyvinius sodus ir privačius rūtų darželius, kad ir kokie agrastai ten augtų.

Galima džiaugtis gal tik tuo, jog mūsų geraširdė valdžia, it Alzheimerio pakasyta Disneilendo vadybininkė, pradžioje mums dar taikys 50 proc. nuolaidą mašinų mokesčio atrakcionui. "Ačiū partijai tėvynei už taloną patalynei", – intymiai skandavome sovietmečiu. Ir dabar kas vakarą tai turėtume kartoti melsdamiesi už mūsų dorus, geraširdžius, mielus valdančiuosius, duok dieve, jiems sveikatėlės. Kad tik kaip nors atlaikytų tą progresuojančio savo pačių nužmogėjimo turbulenciją.

P.S. Kodėl gruzinai save vadina gruzinais, o mes juos – sakartvelais? Ar tai reiškia, kad mūsų puikybė geriau žino, kaip jie turi vadintis?

Šalies vadovas antradienį sakė, kad nauji mokesčiai turi būti patvirtinti „su pakankamai dideliu įspėjamuoju laikotarpiu“, tačiau pelno mokesčio pakeitimams gali būti daroma išimtis.

„Gal dar būtų galima kalbėti apie tokį mokestį kaip pelno mokestis, jo mokėjimas turi tam tikrą specifiką, jis yra išdalinamas dalimis ir galbūt tai nėra taip skausminga, jeigu jis įsigalioja su mažesniu įspėjamuoju laikotarpiu“, – žurnalistams Utenoje sakė G. Nausėda.

Valdantieji šiuo metu svarsto papildomai apmokestinti bankų pelno dalį, viršijančią 2 mln. eurų. Šiam pelnui būtų taikomas 20 proc. tarifas – penkiais procentiniais punktais didesnis nei yra dabar.

G. Nausda teigė, kad spręsdamas dėl kitų metų biudžeto be naujų mokesčių įvedimo taip pat atidžiai vertins iždo atitikimą fiskalinės drausmės įstatymui.

Pasak jo, stichiškas biudžeto svarstymas Seime suteikia pagrindą inicijuoti naujas taisykles, kurios numatytų, jog nauji mokesčiai atsirastų „su tam tikru pakankamai dideliu įspėjamuoju laikotarpiu“.

„Turėtumėme atskirti – egzistuojančių mokesčių lengvatų mažinimas, tarifų didinimas galbūt gali būti svarstomas su mažesniu kontrolės ar parengimo laikotarpiu, tačiau visiškai nauji mokesčiai (...) turėtų būti įvedinėjami gerokai atsargiau ir tikrai ne šitaip chaotiškai, kaip dabar“, – tvirtino G. Nausėda.

Šalies vadovas teigė, kad jį džiugina biudžete numatytas pensijų ir vaiko pinigų augimas.

„Taip, tai yra žingsnelis, kad ir kuklus, gerovės valstybės link, tačiau tai turi turėti abi subalansuotas puses. Mes turime ir socialinius tikslus, bet, kita vertus, negalime įstumti ir verslo, ir gyventojų į tokią stichišką padėtį“, – sakė prezidentas.